Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 9 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį , kuriame įvertina ir Šeimai palankios aplinkos indekso duomenis;“.
12 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5 ) vykdo Šeimai palankios aplinkos indekso stebėseną. “.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aušrinė Norkienė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiame Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais siekiama gerinti šeimos politikos efektyvumą ir jos įgyvendinimo stebėsenos sistemą. Nacionalinė Šeimos Taryba 2022 m. pristatė Šeimai palankios aplinkos indekso studiją, kurios pagrindu teikė pasiūlymus Lietuvoje sukurti indeksą, ,,kuris galėtų būti panaudojamas peržiūrint, analizuojant ir įvertinant Vyriausybės, kitų nacionalinio ir savivaldybių lygmens valdžios institucijų veiklą užtikrinant šeimai palankią aplinką“ [1]
. Deja, dėl įvairių aplinkybių Lietuvoje toks indeksas vis dar nėra parengtas, ir stebėsena jo pagrindu nėra vykdoma. Pareigų sukurti, stebėti ir vertinti Šeimai palankios aplinkos indeksą nenumato ir Šeimos stiprinimo įstatymas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės Šeimos Tarybos iniciatyva jau buvo atliktas pirminis tokio indekso kriterijų tyrimas, manytina, jog tolesnis tokio indekso sukūrimas ir praktinis panaudojimas yra tikslingas ir įmanomas, sukuriant atitinkamas pareigas Šeimos stiprinimo įstatyme įtvirtintoms institucijoms.
Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu yra patvirtinusi Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos Respublikos savivaldybėse metodiką, kuri nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių teikiamos socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos struktūrą ir rodiklius, socialinės paramos veiksmingumo indekso apskaičiavimo, stebėsenos vykdymo ir duomenų atnaujinimo tvarką [2]
. Ir nors šis įrankis sudaro prielaidas tinkamam socialinės paramos veiksmingumo užtikrinimui, jis neapima visų kompleksiniam šeimai palankios aplinkos stebėjimui reikalingų rodiklių. Atsižvelgiant į Šeimos stiprinimo įstatyme nustatytą institucijų kompetenciją ir gerąją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praktiką, kuriant ir stebint socialinės paramos veiksmingumą, manytina, kad Šeimai palankios aplinkos indekso stebėsenos vykdymą taip pat dera deleguoti šiai ministerijai. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė Šeimos Taryba yra ta institucija, kuri turi pareigą patarti Seimui šeimos politikos klausimais, dera ir jai numatyti pareigą įvertinti šio naujai kuriamo indekso duomenis ir savo vertinimą pristatyti Seimui metiniame pranešime. Tokiu būdu būtų sukuriamas papildomumas tarp indekso rodiklių stebėsenos ir išviešinimo bei jų nešališko ekspertinio vertinimo pristatymo Seimui.
2Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė ir teikia Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymas nenumato nei pareigos sukurti, sekti indeksą nei vertinti jo pagrindu gautus duomenis ir juos pristatyti Nacionalinės Šeimos Tarybos metiniame pranešime Seimui.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti dvi naujas pareigas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – sukurti ir vykdyti Šeimai palankios aplinkos indekso stebėseną, o Nacionalinei Šeimos Tarybai – įvertinti šio indekso duomenis ir juos pristatyti Seimui savo metiniame pranešime. Priėmus šį teisės aktą, tikimasi pagerinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą bei sudaryti prielaidas nuosekliai ir aktualiais duomenimis pagrįstai šeimos politikai Lietuvoje.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms neigiamos įtakos neturės.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymas tinkamai inkorporuojamasi į teisinę sistemą. Papildomų įstatymų priimti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Būtina priimti poįstatyminius teisės aktus, kuriais būtų pavesta sukurti Šeimai palankios aplinkos indeksą ir vykdyti jo stebėseną. Indekso kūrimą galima pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai arba Vyriausybės sudarytai darbo grupei. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti Šeimai palankios aplinkos indekso metodiką, o jo stebėseną, projekto iniciatorių manymu, turėtų vykdyti vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinių.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Apytikslės tokio indekso kūrimo išlaidos galėtų svyruoti nuo 70 000 iki 300 000 eurų, priklausomai nuo įgyvendinimo sudėtingumo ir rodiklių apimties. Šiuo metu nėra įmanoma tiksliai nurodyti šio indekso kūrimo ir stebėsenos kainos, bet galima teigti, kad ji neturėtų būti didesnė nei Socialinės paramos veiksmingumo indekso, kuris yra labai platus ir apima daug rodiklių. Jeigu Šeimai palankios aplinkos indeksui būtų panaudota infrastruktūra ir kai kurie duomenys renkami Socialinės paramos veiksmingumo indeksui, tokiu atveju, reikalingos biudžeto lėšos galėtų būti dar labiau optimizuotos.
Šiuo įstatymo pakeitimo projektu nėra nustatomi konkretūs tokio indekso rodikliai ar jų skaičius, todėl galutinė indekso sukūrimo kaina priklausys ir nuo pastarųjų parametrų, kuriuos tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo pageidauta.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ šeimai palanki aplinka “, „ šeimai palankios aplinkos indeksas “, „šeimos politika“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Aušrinė Norkienė [1] Nacionalinė Šeimos Taryba ( 2022). Šeimai palankios aplinkos indekso kriterijų studija. [Interaktyvus] P. 5. [2]
2021 m. rugsėjo 14 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-656 dėl Socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos Lietuvos Respublikos savivaldybėse metodikos patvirtinimo. TAR, 2021-09-14, Nr. 19339 .