Projektas
2026 m. d. Nr.
272 straipsnio pakeitimas Papildyti 272 straipsnį nauja 9 dalimi: „
9. CTADB duomenis, taip pat duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir VIN, išskyrus transporto priemonės valdytojo duomenis, eismo saugumo, viešojo intereso ir vartotojų lūkesčių apsaugos tikslams gali gauti ir kiti duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai. Atskleisti duomenys gali būti naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo atskleisti. Duomenys gali būti toliau atskleisti ar kitaip perduoti trečiajai šaliai tik įstatymų nustatytais atvejais. “
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
2
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII–2043 272 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę ir kitiems duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams, eismo saugumo, viešojo intereso ir vartotojų lūkesčių apsaugos tikslais gauti Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) duomenis,
taip pat duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir transporto priemonės identifikavimo numerį (toliau – VIN), išskyrus transporto priemonės valdytojo duomenis ir nustatyti, kad CTADB duomenys gali būti naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo atskleisti, bei gali būti toliau atskleisti ar kitaip perduoti trečiajai šaliai tik įstatymų nustatytais atvejais.
Įstatymo projektu siekiama sukurti prielaidas, kad atviri ir saugiai prieinami CTADB duomenys,
taip pat duomenys, susiejantys transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir VIN (išskyrus transporto priemonės valdytojo duomenys), duomenys apie transporto priemonių ridą, techninės apžiūros istoriją ir galiojimą būtų prieinami kitiems duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams ir tai užtikrintų naudotų automobilių rinkos skaidrumą bei jos dalyvių (vartotojų) apsaugą. Šiais duomenimis bei kituose šaltiniuose esančios informacijos pagrindu parengtos ataskaitos padėtų naudotų automobilių pirkėjams įvertinti parduodamo automobilio vertę, įskaitant tokius aspektus kaip ridos autentiškumas ar techninių apžiūrų istoriniai duomenys.
Remiantis AB „Regitra“ pateikiamais atvirais duomenimis, 2026 m. pradžioje Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 1 766 604 lengvųjų transporto priemonių (M1), kurių vidutinis amžius siekė apie 16,2 metų. Lietuvoje esantis lengvųjų automobilių parkas pagal amžių yra vienas seniausių Europos Sąjungoje. Kiekvienais metais Lietuvoje sudaroma apie 260 000 naudotų automobilių pirkimo sandorių, todėl vartotojų apsaugai ir rinkos skaidrumui užtikrinti būtina atkurti galimybę patikimai pasitikrinti transporto priemonių istorijos duomenis. Tyrimų duomenimis, apie 7 proc. Lietuvoje parduodamų automobilių, deja, vis dar turi suklastotą ridą – tai sudaro apie 25 tūkst. sandorių per metus, kuriuose vartotojai susiduria su klaidinančia informacija. Vidutinis ridos koregavimo mastas siekia apie 102 tūkst. kilometrų ir yra vienas prasčiausių rodiklių ES. Neigiamas šios problemos poveikis labiausiai paliečia mažesnes pajamas gaunančius bei regionuose gyvenančius asmenis, kurie dažniausiai įsigyja senesnius naudotus automobilius ir turi ribotas galimybes savarankiškai įvertinti jų techninę bei eksploatacinę istoriją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra aiškiai išreiškusi siekį atverti duomenis ir plėtoti atvirų duomenų ekonomiką Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. XV-1157 patvirtintos Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 80 punkte numatyta, kad „Vyriausybė sieks atverti ir įveiklinti duomenis <...> viešojo valdymo sprendimams priimti, taip siekiant didesnės tų sprendimų kokybės ir efektyvumo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė aiškiai deklaruoja duomenų atvėrimo svarbą kaip vieną iš svarbiausių valstybės skaitmeninės politikos prioritetų bei numato formuoti viešojo sektoriaus duomenų atvėrimui palankią aplinką.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jekaterina Rojaka.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra sudaryta galimybė kitiems duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams, eismo saugumo, viešojo intereso ir vartotojų lūkesčių apsaugos tikslais gauti jokių CTADB duomenų.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. CTADB duomenis,
taip pat duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir VIN, išskyrus transporto priemonės valdytojo duomenis, eismo saugumo, viešojo intereso ir vartotojų lūkesčių apsaugos tikslais galima būtų gauti ir kitiems duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams. Be to, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad įstatymo nustatytais tikslais gauti CTADB duomenys gali būti naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo atskleisti, bei gali būti toliau atskleisti ar kitaip perduoti trečiajai šaliai tik įstatymų nustatytais atvejais.
Šie pakeitimai užtikrintų naudotų automobilių rinkos skaidrumą bei jos dalyvių (vartotojų) apsaugą.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymas tiesiogiai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. XV-1157 patvirtintos Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 80 punktą „Atversime ir įveiklinsime duomenis <...> viešojo valdymo sprendimams priimti, taip siekdami didesnės tų sprendimų kokybės ir efektyvumo“, bei 89 punktą
„Skatinsime glaudesnį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą
informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje.“
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai:
„duomenų valdytojas“, „duomenų tvarkytojas“, „transporto priemonė“ „techninės apžiūros duomenys“.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai