Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 44 IR 571 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
„2
1Vidaus reikalų ministras, gavęs Valstybės saugumo departamento vertinimą, kalendoriniams metams tvirtina užsienio valstybių, kurių piliečiai gali būti laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai ir kuriems leidimai laikinai gyventi neišduodami pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, sąrašą .“
57 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 571 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
2Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 0,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje augo eksponentiškai ir pasiekė 7,5 proc. nuo visų šalies gyventojų, o labiausiai išaugo imigracija iš Centrinės ir Pietų Azijos – nuo 4 iki 14 kartų. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 34 tūkst. tokių imigrantų – dauguma uzbekai, tadžikai. Maždaug 95 proc. jų yra darbo migrantai. [1] Skaičiuojama, kad 2026 m .
pasinaudojant šeimų susijungimo teise į Lietuvą galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys. Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 226 tūkst. asmenų iš ne Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui, tapatybei ir saugumui. Problema tampa ypač opi mažėjančio gimstamumo kontekste.
Be to, būtent imigrantų, ypač iš musulmoniškų šalių, skaičiaus augimas kelia susirūpinimą dėl galimos radikalizacijos ir valstybės saugumo rizikų.
Todėl labai svarbu, kad Lietuvoje nesiformuotų paralelinės visuomenės, kurios nesiintegruoja į valstybės socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad susiformuoja tokios visuomenės, kurios radikalizuojasi, skaldo ir poliarizuoja Europos visuomenes.
Nors darbo imigracija grindžiama pragmatiniais tikslais, kad valstybė ir visuomenė siekia gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių, tačiau kuomet Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai čia atsiveža savo šeimos narius, valstybei ir mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie jų išlaikymo per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas ar tuos pačius vaiko pinigus. Tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš tokios darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai – patiria žalą.
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtinta maksimali metinė imigravimo kvota, kuri yra
1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Tikslų kvotos dydį, socialinės apsaugos ir darbo ministras, remdamasis Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymu ir suderinęs tai su vidaus reikalų ministru. 2026-iesiems patvirtinta kvota buvo 24 706 (t. y. 0,9 proc. šalies gyventojų) ir šiemet, kaip ir pernai, ji apėmė visas profesijas bei darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose. [2]
Migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie ES vidurkio. Jau ir šiuo metu turimi 7,5 proc. užsieniečių valstybei yra didelė našta. Todėl Lietuva negali leisti, kad valstybę pasiektų kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika, ir turi mažinti jos mastą.
Atsižvelgiant į tai parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuos siūloma įtvirtinti mažesnę maksimaliai galimą metinę imigravimo kvotą. Taip pat siūloma numatyti, kad vidaus reikalų ministras, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimą, kalendoriniams metams tvirtintų nesaugių valstybių sąrašą, iš kurių darbo imigracija nebūtų galima. Tai reiškia, kad darbo imigracija pagal minėtą kvotą būtų galima tik iš saugių valstybių.
projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo. Įvertinęs šį siūlymą, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. Išnaudojus nustatytą kvotą, pagal Įstatymo 57¹ straipsnio 3¹ dalį abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sprendimą priima įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą ir suderinęs su vidaus reikalų ministru.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų ministras, gavęs Valstybės saugumo departamento vertinimą, tvirtintų užsienio valstybių, kurių piliečiai gali būti laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai ir kuriems leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu neišduodami, sąrašą. Toks sąrašas būtų tvirtinamas kalendoriniams metams – taip, kaip nustatoma metinė imigravimo kvota.
Taip pat siūloma maksimaliai galimą metinę imigravimo kvotą sumažinti 3,5 karto – iki 0,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Ši kvota būtų taikoma užsieniečiams, kurie į Lietuva atvyksta dirbti. Išimtis būtų taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams .
Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas padės užtikrinti, kad darbo imigracija vyktų tik iš saugių, kultūriškai artimų valstybių, taip pat leis sumažinti į Lietuvą atvykstančių imigrantų mastą ir neauginti šalies gyventojų skaičiaus ilgainiui didinant užsieniečių nuolatinių gyventojų skaičių. Siūloma, jog Įstatymo projektas įsigaliotų 2027 m. sausio 1
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, mažesnė metinį imigravimo kvota padės užkirsti kelią ateities migracijos procesų keliamiems socialiniams, kultūriniams ir saugumo iššūkiams.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai? Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų .
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados. Nebuvo gauta .
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Užsieniečiai“, „leidimo laikinai gyventi išdavimas
užsieniečiui, kuris ketina dirbti“, „imigravimo kvota“, „kvotos nustatymas ir naudojimas“.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Imigracijos rodikliai, < https://migracija.lrv.lt/public/canonical/1788853839/1659/imig-2026-09.pdf > [Žiūrėta 2026-09-15]. [2] Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, „Šiems metams nustatyta įdarbinamų užsieniečių kvota – išnaudota“, 2026 m. rugsėjo 7 d., < https://migracija.lrv.lt/lt/naujienos/siems-metams-nustatyta-idarbinamu-uzsienieciu-kvota-isnaudota-C8O/ > [Žiūrėta 2026-09-15].