P rojektas
2026 m. d. Nr.
Papildyti 19 straipsnį 31 dalimi:
„3¹. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2026 m. sausio 1 d. gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumos energijai ir su jos tiekimu susijusiam karštam vandeniui panaikintas 9 procentų lengvatinis PVM tarifas ir taikomas standartinis 21 procento tarifas. Siūloma grąžinti 9 procentų PVM tarifą tik šilumos energijai ir su šilumos tiekimu tiesiogiai susijusiems šiame projekte nurodytiems vandens bei šilumos tiekimo atvejams; kitos PVM tarifų kategorijos nekeičiamos. 2026 m. namų ūkių išlaidas veikia padidėjęs energijos kainų spaudimas. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m.
rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje sudarė 8,07 ct/kWh be PVM, palyginti su 6,33 ct/kWh 2025 m. rugsėjį, todėl per metus ji padidėjo 27,49 proc. LEA nurodo, kad kainų augimą lėmė brangstantis biokuras, didesnės žaliavos, degalų, darbo ir kitos sąnaudos. 2026 m. birželį biokuro vidutinė kaina buvo 43,4 proc. didesnė nei 2025 m. birželį, o sudaromų ilgalaikių sandorių vidutinė kaina buvo 42 proc. didesnė nei prieš metus. Valstybės duomenų agentūra nurodė, kad 2026 m. liepos mėn. metinė infliacija pagal VKI sudarė 5,9 proc., o šilumos energijos kainų didėjimas buvo tarp pagrindinių metinę infliaciją didinusių veiksnių. Birželį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainų augimą per mėnesį 3 proc. nulėmė, be kita ko, 10 proc.
padidėjusi šilumos energijos kaina. Finansų ministerijos duomenimis, 2026 m. sausio–liepos mėn. iš PVM gauta 4 567,4 mln. Eur – 480,3 mln. Eur, arba 11,8 proc., daugiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį. Šis padidėjimas nėra priskirtinas vien šilumos PVM, nes jį lėmė ir vidaus vartojimo augimas, tačiau jis rodo reikšmingą bendrų PVM pajamų didėjimą. 2026 m. biudžeto planavimo dokumentuose vien 9 proc. tarifo panaikinimo šilumos energijai ir karštam vandeniui metinis fiskalinis efektas buvo įvertintas 65,1 mln. Eur. Be to, LEA 2026 m. sausio apžvalgoje nurodė, kad dėl PVM tarifo padidinimo nuo 9 iki 21 proc. šildymo sąskaita vidutiniškai padidėjo apie 5 Eur renovuotuose ir apie 10 Eur nerenovuotuose namuose. Ekspertų vertinimu, ateinančio šildymo sezono kainos bus
20-30 % didesn ės nei 2025/2026 metais. Taigi, namų ūkiai susiduria ir su pačios šilumos kainos, ir su mokestinės naštos padidėjimu. Siūlomas 9 proc. tarifas sumažintų būtinąsias namų ūkių išlaidas ir padėtų apsaugoti realiąsias disponuojamas šeimų pajamas tuo metu, kai energijos kainų augimas tiesiogiai didina pragyvenimo išlaidas. Kartu tai mažintų kompensacijų už šildymą poreikį.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Arvydas Anušauskas.
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu, nuo 2026 m. sausio 1 d., gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumos energijai ir su jos tiekimu susijusiam karštam vandeniui taikomas standartinis 21 procento tarifas.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: PVM įstatymo 19 straipsnis papildomas nauja 3¹ dalimi, kuria nustatomas 9 procentų PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant projekte aiškiai nurodytus karšto vandens ir jo pašildymo atvejus. Priėmus projektą sumažėtų gyventojų mokama PVM suma už šilumos energiją ir projekte nurodytą su ja susijusį karštą vandenį. Tikėtina, kad sumažėjusi mokestinė dalis būtų atspindėta galutinėse vartotojų sąskaitose.
Projektas neturi tikslo keisti kitų lengvatinių PVM tarifų. Kartu tai mažintų kompensacijų už šildymą poreikį.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai pateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai: Įtakos neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės.
lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja galiojantiems strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei. Europos Sąjungos teisėje šilumos energijos tiekimui nustatyta speciali galimybė taikyti sumažintą PVM tarifą. Direktyvos 2006/112/EB 102 straipsnis numato, kad valstybė narė gali taikyti sumažintą tarifą gamtinių dujų, elektros energijos arba centralizuoto šildymo tiekimui, jeigu nekyla konkurencijos iškraipymo rizika. Todėl projekte siūlomas 9 procentų tarifas šilumos energijai remiasi būtent šia specialiąja nuostata.
juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Finansų ministerija yra įvertinusi, kad 9 procentų PVM tarifo panaikinimas šilumos energijai ir karštam vandeniui sudaro apie 65,1 mln. Eur papildomų metinių PVM pajamų. Atitinkamai, grąžinus 9 procentų tarifą, bendrosios valstybės biudžeto pajamos iš PVM sumažėtų šia tvarka vertintinu dydžiu, tačiau faktinis poveikis priklausytų nuo šilumos vartojimo, kainų ir kitų makroekonominių veiksnių.
Kartu tai lemtų ir sumažėjusį kompensacijoms už šildymą lėšų poreikį.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
„Pridėtinės vertės mokestis“, „lengvatinis PVM tarifas“, „šilumos energija“, „gyvenamųjų patalpų šildymas“, „gyventojų mokestinė našta“.
Nėra. Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas