2026 m. d. Nr.
1Pakeisti 72¹ straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Tuo atveju, jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, jis turi sumokėti vartotojui Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas. “
2Pakeisti 72¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apledėjimo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos, kurios kriterijai numatyti energetikos objektų ir įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ar gaisro ir tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo per 24 valandas, jis turi sumokėti vartotojui Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją.“
3Pakeisti 72¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytais terminais, tinklų operatorius, nereikalaudamas vartotojo prašymo, apskaičiuoja šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą vartotojui priklausančią kompensaciją ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo informuoja vartotoją apie jam priklausančios kompensacijos dydį. Jeigu tinklų operatorius neturi kompensacijai išmokėti būtinų vartotojo duomenų, kartu su šia informacija jis kreipiasi į vartotoją dėl trūkstamų duomenų pateikimo. Tokių duomenų pateikimas nelaikomas vartotojo prašymu skirti kompensaciją.“
4Pakeisti 72¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tinklų operatorius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą kompensaciją vartotojui išmoka ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo. Jeigu kompensacijai išmokėti būtini vartotojo duomenys tinklų operatoriui pateikiami vėliau, kompensacija išmokama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų gavimo dienos. Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Taryba. “
5Papildyti 72¹ straipsnį 7 dalimi:
„7. Jeigu buitiniam vartotojui elektros energijos persiuntimas dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių neatnaujinamas per joje nustatytą terminą, tinklų operatorius buitinio vartotojo prašymu atlygina dėl užsitęsusio elektros energijos persiuntimo sutrikimo jo būtinas ir pagrįstas tiesiogines išlaidas. Atlygintinų išlaidų rūšis, jų pagrindimo, apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką bei maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius nustato Taryba. Šioje dalyje nurodytų išlaidų atlyginimas nemažina vartotojui pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį priklausančios kompensacijos. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
24 . Ingrida Braziulienė 25 . Darius Jakavičius 26 . Arūnas Dudėnas 27 .
tikslai ir uždaviniai Elektros energijos tiekimo sutrikimai dėl audrų ir kitų gamtos reiškinių gali trukti ilgą laiką ir sukelti gyventojams ne tik nepatogumų, bet ir konkrečių papildomų išlaidų. 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros patirtis dar kartą parodė, kad ilgas elektros energijos persiuntimo sutrikimas ypač jautrus buitiniams vartotojams regionuose ir atokesnėse vietovėse.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. jau priimtu teisiniu reguliavimu gamtos reiškinių sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos ar gaisro atveju specialus kompensacijos slenkstis trumpinamas nuo 72 iki 48 valandų. Tačiau kompensacija ir toliau siejama su vartotojo prašymu. Be to, įstatyme nėra įtvirtinta speciali buitinių vartotojų teisė į būtinų ir pagrįstų tiesioginių išlaidų atlyginimą tokiais atvejais.
Po 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros ESO savo sprendimu privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per
nuostolius, įskaitant sugedusį maistą, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, kuro ir būtino apgyvendinimo išlaidas. ESO viešai nurodė, kad toks sprendimas priimtas po pokalbio su Energetikos ministerija. Tai rodo, kad toks mechanizmas praktiškai įgyvendinamas, tačiau šiuo metu jo taikymas nėra nuolatinė įstatyme garantuota vartotojo teisė.
Projektu siekiama trijų tikslų: pirma, nuo
valandų; antra, įstatyminę kompensaciją už nustatyto termino viršijimą apskaičiuoti ir išmokėti automatiškai, nereikalaujant vartotojo prašymo; trečia, įstatyme įtvirtinti buitinio vartotojo teisę, pateikus prašymą ir pagrindžiančius duomenis, gauti būtinų ir pagrįstų tiesioginių išlaidų atlyginimą. Esminė projekto logika: tai, ką tinklų operatorius gali nustatyti pagal savo turimus duomenis, turi būti kompensuojama automatiškai; tai, ką gali pagrįsti tik pats vartotojas, atlyginama jo prašymu.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas
teisinis reguliavimas Šiuo metu Elektros energetikos įstatymo 72¹ straipsnio 3 dalyje gamtos reiškinių sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos ar gaisro atveju nustatytas 72 valandų terminas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1667 17 straipsniu šis terminas nuo 2027 m. sausio 1 d. sutrumpinamas iki 48 valandų.
Pagal 72¹ straipsnio 2 ir 3 dalis kompensacijos mokėjimas siejamas su vartotojo prašymu. Pagal 5 dalyje nustatytą bendrąją procedūrą tinklų operatorius informuoja vartotoją apie teisę kreiptis dėl kompensacijos, vartotojas per nustatytą terminą pateikia prašymą, o operatorius jį išnagrinėja.
Įstatyminė kompensacija už termino viršijimą ir individualiai patirtų tiesioginių išlaidų atlyginimas yra skirtingi mechanizmai. Po 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros ESO privatiems klientams savo sprendimu taiko supaprastintą tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarką. Pagal ją vartotojai teikia prašymą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šis mechanizmas nėra tapatus įstatyminei kompensacijai už per ilgai neatkurtą elektros energijos persiuntimą.
Pirma, siūloma nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį 48 valandų terminą gamtos reiškinių sukeltos avarijos ar gaisro atveju sutrumpinti iki 24 valandų. 24 valandų riba nėra absoliuti garantija, kad visomis aplinkybėmis elektros energijos persiuntimas bus atkurtas per vieną parą. Ji reiškia, kad užsitęsus sutrikimui ilgiau nei parą vartotojo finansinė apsauga pradeda veikti anksčiau.
Antra, 72¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma atsisakyti žodžių „vartotojo prašymu“. Tinklų operatorius pagal savo informacinių sistemų duomenis gali nustatyti elektros energijos persiuntimo sutrikimo trukmę, konkretų objektą ir kompensacijai apskaičiuoti reikalingus persiuntimo paslaugos duomenis, todėl vartotojo prašymas neturėtų būti teisės į kompensaciją įgyvendinimo sąlyga.
Trečia, siūloma nustatyti, kad tinklų operatorius per 30 kalendorinių dienų nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo apskaičiuotų kompensaciją ir informuotų vartotoją apie jos dydį, o kompensaciją išmokėtų ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas. Jei operatoriui trūksta tik išmokėjimui būtinų vartotojo duomenų, vartotojas pateiktų tik šiuos duomenis; jų pateikimas nebūtų laikomas prašymu skirti kompensaciją.
Ketvirta, siūloma 72¹ straipsnį papildyti specialia nuostata, pagal kurią buitiniam vartotojui, kuriam dėl 3 dalyje nurodytų aplinkybių elektros energijos persiuntimas neatnaujinamas per 24 valandas, jo prašymu būtų atlyginamos dėl užsitęsusio sutrikimo būtinos ir pagrįstos tiesioginės išlaidos. Atlygintinų išlaidų rūšis, pagrindimo ir atlyginimo tvarką bei maksimalius dydžius nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Penkta, aiškiai nustatoma, kad tiesioginių išlaidų atlyginimas nemažina įstatyminės kompensacijos. Taip vartotojo teisė į standartinę kompensaciją ir jo teisė į faktiškai patirtų būtinų išlaidų atlyginimą būtų atskirtos.
Siūlomas 24 valandų terminas vertintinas Europos valstybių vartotojų apsaugos praktikos kontekste. Suomijoje standartinė kompensacija už ilgą elektros tiekimo sutrikimą priklauso jau nuo 12 valandų. Suomijos vartotojų institucijos duomenimis, 12–24 valandų sutrikimo atveju standartinė kompensacija sudaro 10 procentų metinio tinklo paslaugos mokesčio, 24–48 valandų – 25 procentus, 48–72 valandų – 50 procentų. Standartinę kompensaciją tinklo įmonė paprastai išmoka automatiškai. Kartu Suomijoje numatyta saugumo išimtis, kai dėl išskirtinai stiprios audros remonto darbų negalima pradėti nepakenkiant darbuotojų saugai.
Švedijoje teisė į įstatyminę kompensaciją taip pat siejama su ne trumpesniu kaip 12 valandų elektros tiekimo sutrikimu.
Lenkijoje žemos įtampos vartotojams vienkartinio neplanuoto elektros energijos tiekimo nutraukimo leistina trukmė bendruoju atveju negali viršyti 24 valandų; viršijus teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus taikomas vartotojų kompensavimo mechanizmas. Estijos modelis yra kitoks: jame taikomi elektros tiekimo kokybės ir atkūrimo terminai bei tinklo mokesčio mažinimo mechanizmas, tačiau ypatingiems gamtos reiškiniams gali būti taikomi specialūs ilgesni atkūrimo terminai. Todėl Estijos reguliavimas nėra tiesiogiai tapatinamas su siūloma Lietuvos 24 valandų riba.
Šių valstybių praktika rodo, kad 24 valandų kompensavimo slenkstis nėra išskirtinai trumpas. Suomijoje ir Švedijoje vartotojų apsauga pradeda veikti dar anksčiau – po 12 valandų.
supaprastinta tvarka atlygina privatiems klientams sugedusio maisto, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, generatoriaus kuro ir būtino apgyvendinimo išlaidas. ESO taip pat nurodo, kad šis tiesioginių nuostolių atlyginimas yra atskiras nuo įstatyminės kompensacijos už ilgiau nei nustatytą terminą neatkurtą elektros energijos tiekimą.
gavęs daugiau kaip 5 tūkst. prašymų dėl tiesioginių audros nuostolių ir pradėjęs pirmuosius mokėjimus. Tai patvirtina, kad tokį mechanizmą galima administruoti praktiškai.
Projektu nesiūloma įstatyme nustatyti konkrečių eurais išreikštų limitų ar baigtinio išlaidų sąrašo. Konkrečias atlygintinų išlaidų rūšis, jų pagrindimo reikalavimus ir maksimalius dydžius siūloma pavesti nustatyti Tarybai. Taip būtų galima atsižvelgti į faktinę praktiką, kainų pokyčius ir proporcingumo principą nekeičiant įstatymo kiekvieną kartą, kai reikia koreguoti konkrečius dydžius.
Šis mechanizmas būtų taikomas buitiniams vartotojams. Verslo subjektų patiriami nuostoliai gali būti gerokai didesni ir skirtingo pobūdžio, todėl jų įtraukimas į supaprastintą išlaidų atlyginimo režimą reikšmingai išplėstų projekto apimtį.
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės. Aiškios kompensavimo ir išlaidų atlyginimo taisyklės mažintų individualių, nuo operatoriaus diskrecijos priklausančių sprendimų poreikį.
Projektas didintų tinklų operatorių finansinę atsakomybę už ilgus elektros energijos persiuntimo sutrikimus. Kartu tai stiprintų ekonominę paskatą investuoti į tinklo atsparumą, prevenciją, gedimų lokalizavimą, avarinių brigadų pajėgumus ir spartesnį tiekimo atkūrimą.
Tikslus finansinis poveikis turi būti vertinamas pagal operatorių turimus faktinius duomenis apie 24–48 valandų ir ilgesnių sutrikimų skaičių, paveiktų vartotojų skaičių, persiuntimo paslaugos mokesčius ir tikėtinas būtinų tiesioginių išlaidų sumas. Automatinės kompensacijos administravimas kartu sumažintų individualių prašymų dėl standartinės kompensacijos priėmimo ir nagrinėjimo administracinę naštą.
pakeitimai Priėmus įstatymą reikės pakeisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką bei su įstatymu suderinti energetikos ministro tvirtinamas elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles.
Įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turės būti nustatytos atlygintinų būtinų ir pagrįstų tiesioginių išlaidų rūšys, jų pagrindimo reikalavimai, maksimalūs dydžiai ir prašymų nagrinėjimo procedūra.
reikalavimams Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nesiūloma.
konvencijai ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei bei stiprina elektros energijos vartotojų teisių apsaugą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės priimti arba pakeisti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Tiesioginių papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaidų projektas nenumato. Finansinis poveikis pirmiausia tektų reguliuojamiems tinklų operatoriams dėl anksčiau atsirandančios pareigos mokėti įstatyminę kompensaciją ir dėl naujos pareigos buitiniams vartotojams atlyginti būtinas ir pagrįstas tiesiogines išlaidas.
Galimą poveikį reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir tarifams pagal kompetenciją turėtų įvertinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Atsižvelgiant į tai, kad ESO 2026 m. rugsėjį paskelbė tiesioginių audros nuostolių kompensacijas mokantis iš bendrovės pelno, rengiant įgyvendinamąjį reguliavimą taip pat tikslinga įvertinti, kaip užtikrinti, kad naujoji pareiga nesukurtų nepagrįsto šių išlaidų perkėlimo vartotojams per tarifus.
Rengiant projektą atskiri specialistų vertinimai ir išvados negauti. Projekto svarstymo metu tikslinga gauti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, tinklų operatorių ir vartotojų teisių apsaugos institucijų vertinimus, ypač dėl 24 valandų slenksčio finansinio poveikio ir būtinų tiesioginių išlaidų atlyginimo metodikos.
„elektros energija“, „elektros energijos persiuntimas“, „elektros tiekimo sutrikimas“, „kompensacija“, „automatinė kompensacija“, „buitinis vartotojas“, „tinklų operatorius“, „tiesioginės išlaidos“, „gamtos reiškiniai“, „avarija“.
Projektu sąmoningai atskiriami du teisiniai mechanizmai. Standartinei įstatyminei kompensacijai vartotojo prašymas nereikalingas, nes jos atsiradimo faktą ir dydį tinklų operatorius gali nustatyti pagal savo duomenis. Būtinų ir pagrįstų tiesioginių išlaidų atlyginimui prašymas išlieka, nes tik pats vartotojas gali pateikti informaciją ir įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas.
Projektu nekeičiama pati Tarybos nustatyta standartinės kompensacijos apskaičiavimo formulė ir įstatyme nustatyti kompensacijos dydžio ribojimai. Pagrindinis standartinės kompensacijos pakeitimas yra jos taikymo pradžia po 24 valandų gamtos reiškinių sukeltos avarijos ar gaisro atveju ir automatinis jos apskaičiavimas bei išmokėjimas.
Būtinų ir pagrįstų tiesioginių išlaidų atlyginimas būtų papildoma, nuo standartinės kompensacijos atskira buitinio vartotojo teisė. Vienos išmokos gavimas nemažintų kitos. Seimo narys Tomas Martinaitis.