Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 46-1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lithuania · XVP-1847 · 2026-09-14 · projektas

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Projekto tekstas · 2026-09-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-09-14

Projekto tekstas

2026-09-14 · the official register ↗

P rojektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 46¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2026 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis.

46
1
straipsnio papildymas
Papildyti 46⟮1⟯
straipsnį 2⟮1⟯
dalimi:
„
2
1

. Apmokestinamasis pelnas papildomai gali būti sumažintas suma, ne didesne kaip 30 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų faktiškai patirtų išlaidų, jeigu investicinis projektas lemia papildomą vieneto ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą. Bendra pagal šį straipsnį apmokestinamąjį pelną mažinanti suma negali viršyti 130 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų faktiškai patirtų išlaidų.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2026-09-14 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-67546

1

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Galiojančiame Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnyje nustatyta investicinio projekto lengvata sudaro galimybę vienetui apmokestinamąjį pelną mažinti dėl investicinio projekto patirtomis tinkamomis išlaidomis. Ši lengvata yra svarbi priemonė skatinant įmones investuoti į veiklos plėtrą, gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumus bei technologinį atsinaujinimą.

Projekto tikslas – šalia galiojančios investicinio projekto lengvatos sukurti papildomą paskatą toms investicijoms, kurios lemia papildomą vieneto ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą. Tokiu būdu siekiama skatinti ne vien investicijos faktą, bet ir didesnę investicijos ekonominę grąžą bei jos poveikį įmonės veiklos rezultatams.

Siūloma nustatyti, kad vienetas, kuriam taikoma 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta investicinio projekto lengvata, galėtų papildomai sumažinti apmokestinamąjį pelną suma, ne didesne kaip 30 procentų faktiškai patirtų tinkamų išlaidų, jeigu investicinis projektas lemia papildomą vieneto ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą. Bendra pagal 46¹ straipsnį apmokestinamąjį pelną mažinanti suma negalėtų viršyti 130 procentų atitinkamų faktiškai patirtų išlaidų.

Taigi projektu nekeičiamas galiojantis 100 procentų investicinio projekto lengvatos mechanizmas. Papildoma iki 30 procentų lengvata būtų taikoma tik esant papildomai įstatyme nustatytai sąlygai – investicinis projektas turi lemti papildomą vieneto ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą. Todėl papildoma paskata nebūtų automatiškai taikoma kiekvienai investicijai, kuriai taikoma bazinė investicinio projekto lengvata.

asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Arvydas Anušauskas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte

aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnyje reglamentuojamas apmokestinamojo pelno mažinimas dėl investicinio projekto vykdymo. Projekte siūloma prie šios galiojančios sistemos pridėti papildomą apmokestinamojo pelno mažinimo galimybę.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo

nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo 46¹ straipsnį siūloma papildyti 2¹ dalimi. Joje būtų nustatyta galimybė papildomai sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 30 procentų 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų faktiškai patirtų išlaidų, jeigu investicinis projektas lemia papildomą vieneto ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą.

Bendra pagal šį straipsnį apmokestinamąjį pelną mažinanti suma negalėtų viršyti 130 procentų atitinkamų išlaidų.

Siūlomas reglamentavimas sudarytų papildomas paskatas įmonėms vykdyti investicijas, lemiančias papildomą ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą. Kadangi papildoma lengvata būtų taikoma tik esant papildomai įstatyme nustatytai sąlygai, ji būtų orientuota į investicijų ekonominį rezultatą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai pateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei

situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms

ir jo plėtrai: Siūlomas reglamentavimas turėtų teigiamą poveikį investicijoms ir verslo plėtrai, nes sudarytų papildomą mokestinę paskatą investicijoms, lemiančioms papildomą ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio

lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja galiojantiems strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius

teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Ar įstatymo

projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami terminai atitinka galiojančiuose teisės aktuose vartojamą terminiją.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių

ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei.

  • 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada

juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą, atskirų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikėtų, jeigu tam nereikės keisti poįstatyminio reglamentavimo.

  • 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų nereikės.

  • 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos pastabas dėl investicinio projekto lengvatos tobulinimo ir naujos investicijų skatinimo priemonės integravimo į įstatymą poreikio.

  • 15. Reikšminiai žodžiai:

„Pelno mokestis“, „investicijos“, „mokesčio lengvata“.

  • 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas