Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 4, 6, 31, 33, 36, 37, 41, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 55-1, 56, 57, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 87-1, 126, 127 straipsnių, II, IV skyrių, VII skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 55-2, 55-3, 55-4, 1282 straipsniais ir V, IX skyrių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas

Projekto tekstas

2026-09-04 · the official register ↗

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223

1, 4, 6, 31, 33, 36, 37, 41, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 55¹ , 56, 57, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 87¹

, 126, 127 STRAIPSNIŲ, II, IV SKYRIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO,

ĮSTATYMO PAPILDYMO 55²

, 55³ , 55⁴ , 128²

STRAIPSNIAIS IR V, IX SKYRIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2026 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „² ) aplinkos apsauga

• aplinkos stebėjimas ir saugojimas, įskaitant prevenciją nuo fizinio, cheminio, biologinio ir bet kokio kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas , vykdant ūkinę ar kitą veiklą ar naudojant gamtos išteklius;“.

2. Pakeisti 1 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁵

) aplinkos apsaugos normatyvas

• aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta ūkinės ar kitos veiklos leidžiamo poveikio aplinkai reikalavimų skaitinė ar loginė išraiška;“.

3. Pakeisti 1 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁸ ) poveikis ar pasekmės aplinkai

• žmonių veiklos sukelti aplinkos elementų ir (ar) antropogeninių komponentų, pokyčiai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai pablogina aplinkos būklę;“.

4. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 9 punktą.

5. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 12 punktą.

6. Pakeisti 1 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „¹⁴

) teršimas

• teršalų – medžiagų ar jų mišinių, virpesių, šilumos, triukšmo, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių – tiesioginis ar netiesioginis išmetimas, išleidimas, paskleidimas iš taršos šaltinių į aplinką dėl žmonių veiklos;“.

7. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 16 punktą.

8. Pakeisti 1 straipsnio 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „²²

) suinteresuota visuomenė

• visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kuri yra suinteresuota šių sprendimų priėmimo procesu, taip pat asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių dalyvė (-ės) yra valstybė ar savivaldybė, kurie skatina žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą ir yra įsteigti bei veikia pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis;“.

9. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 26 punktą.

10. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 27 punktą.

11. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 30 punktą.¹²

. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 33 punktą.

13. Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnio 37 punktą.

14. Papildyti 1 straipsnį nauju 38 punktu: „³⁸ ) tarša

• žmonių veiklos sukeltas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo ar kvapų pasklidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmogaus ir (ar) visuomenės sveikatai ir (ar) aplinkos kokybei, ir (ar) darantis žalą materialiajam turtui, ir (ar) apribojantis galimybes arba trukdantis gauti aplinkos teikiamą naudą ar kitaip teisėtai naudotis aplinka;“.

15. Buvusį 1 straipsnio 38 punktą laikyti 42 punktu.

16. Papildyti 1 straipsnį 39 punktu: „³⁹

) taršos prevencija

• visuma teisinių reikalavimų, strategijų, procesų, procedūrų, veiksmų ir priemonių, skirtų sumažinti arba visiškai užkirsti kelią teršalų, kvapų ir (ar) atliekų susidarymui, išmetimui arba išleidimui, siekiant išvengti neigiamo poveikio ar pasekmių aplinkai ar jį sumažinti ir užtikrinti tvarų gamtos ir energijos išteklių naudojimą;“. 17 .

Papildyti 1 straipsnį 40 punktu: „⁴⁰ ) visuomenė

• vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės;“.

18. Papildyti 1 straipsnį 41 punktu: „⁴¹

) organinius tirpiklius naudojantis įrenginys

• stacionarus technikos objektas, kuriame vykdant aplinkos ministro tvirtinamose lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse nurodytą vienos arba kelių rūšių veiklą, taip pat kitą toje pačioje vietoje vykdomą tiesiogiai techniškai susijusią veiklą, kurią vykdant išmetami lakieji organiniai junginiai, suvartojamas organinio tirpiklio kiekis atitinka nurodytą minėtose taisyklėse;“.

19. Pakeisti 1 straipsnio 42 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁴²

) šiame įstatyme vartojama sąvoka „ūkio subjektas“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, sąvoka „visuomenės sveikata“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, šio įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos reglamentuose.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai

Aplinkos apsauga užtikrinama vadovaujantis šiais principais:¹ ) atsargumo – šis principas reiškia: jeigu yra tikimybė, kad planuojami sprendimai ir (ar) veiksmai, įskaitant politikos formavimą aplinkos apsaugos srityje, gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikį ar pasekmes aplinkai, visuomenei ar žmonių sveikatai, ir jeigu nėra pakankamo mokslinio tikrumo dėl galimos rizikos pobūdžio ir masto, institucijos teikia prioritetą aplinkos, visuomenės ar žmonių sveikatos apsaugai ir privalo imtis prevencinių, proporcingų ir moksliniais duomenimis pagrįstų rizikos valdymo priemonių, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio aplinkai ar jis sumažintas;²

) prevencijos – šis principas reiškia: iš anksto užkertami aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, visuomenei ar žmonių sveikatai arba jį sumažinti;³ ) teršėjas moka – šis principas reiškia: asmuo, sukeliantis aplinkos taršą ar kitokį neigiamą poveikį aplinkai, atsako už visus kilusius padarinius, turi imtis taršos prevencijos ir (arba) atkūrimo priemonių bei padengti visas susijusias išlaidas;⁴

) darnaus vystymosi – šis principas reiškia: formuojant valstybės politiką aplinkos apsaugos srityje ir ją įgyvendinant turi būti užtikrinta ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir aplinkos apsaugos tikslų pasiekimo pusiausvyra. Vadovaujantis šiuo principu siekiama užtikrinti, kad aplinkos apsaugos tikslai atitiktų dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų gebėjimui patenkinti savo poreikius;⁵

) integravimo – šis principas reiškia: aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti integruojami į visas valstybės politikos ir veiklos sritis, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir skatinti valstybės darnią plėtrą. Vadovaudamosios šiuo principu institucijos priimdamos sprendimus įvertina jų poveikį aplinkai ir užtikrina, kad aplinkos apsaugos tikslai būtų suderinti su kitų sektorių politika;⁶

) žalos šalinimo šaltinyje – šis principas reiškia: aplinkos apsaugos priemonės turi būti taikomos pačiame taršos ar žalos atsiradimo šaltinyje, siekiant užkirsti kelią žalos plitimui. Vadovaujantis šiuo principu taikomos poveikio išvengimo ar mažinimo priemonės kuo arčiau taršos atsiradimo šaltinio ir naudojamos technologijos bei sprendimai, leidžiantys išvengti taršos ar ją sumažinti jos susidarymo vietoje;⁷ ) visuomenės įtraukties – šis principas reiškia, kad siekiant priimamų sprendimų skaidrumo ir atsakomybės už juos, visuomenė turi teises gauti informaciją apie aplinką ir dalyvauti priimant sprendimus su aplinka susijusiais klausimais, ir kreiptis į teismą, jei šios teisės buvo pažeistos.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1

. Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „

6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valdymo sistema

“.

2. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„Savivaldybių institucijos ir įstaigos, saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą:“.

3. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁶

) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvauja ir pagal jame nustatytą kompetenciją teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;“.

4. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „¹⁰ ) vykdo savivaldybės institucijų nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų laikymosi priežiūrą;“.

5. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „¹¹ ) vykdo aplinkos apsaugos priežiūrą vadovaudamosios įgaliojimais, suteiktais savivaldybių institucijoms ir įstaigoms kitais aplinkos apsaugą reglamentuojančiais įstatymais;“.

6. Papildyti 6 straipsnio 7 dalį nauju 12 punktu: „¹²

) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) atlieka plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, nagrinėja plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai atrankos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentus, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitas ir teikia išvadas;“.

7. Buvusį 6 straipsnio 7 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu.

4 straipsnis. II skyriaus pakeitimas

Pakeisti II skyrių ir jį išdėstyti taip: „ II

SKYRIUS

VISUOMENĖS IR SUINTERESUOTOS VISUOMENĖS TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teisės

Visuomenė ir suinteresuota visuomenė turi teisę:¹

) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų turimą ar joms skirtą informaciją apie aplinką;² ) dalyvauti plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;³ ) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;⁴ ) dalyvauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir (ar) taršos leidimų išdavimo procesuose ir teikti pasiūlymus;⁵ ) reikalauti, kad būtų nutrauktas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;⁶

) reikalauti, kad valstybės institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;⁷ ) paduoti skundą (prašymą), reikalaudamos imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar jis sumažintas arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalauti nubausti asmenis, kaltus dėl neigiamo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė visuomenės ar suinteresuotos visuomenės teises ar įstatymų saugomus interesus;⁸

) kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jų prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.

Suinteresuota visuomenė, užginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Suinteresuotos visuomenės nario teisė užginčyti sprendimus nepriklauso nuo jo dalyvavimo ar išreikštos nuomonės sprendimų priėmimo procedūrose.

8 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigos užtikrinant visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teises Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal savo kompetenciją privalo:¹ ) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokybės normatyvus bei standartus;² ) tenkinti arba motyvuotai atmesti visuomenės ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;³ ) užtikrinti, kad ūkinės veiklos subjektai ir kiti asmenys laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;⁴

) kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir, jei reikia, atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;⁵ ) įvertinti ir, jei reikia, atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;⁶ ) įvertinti ir, jei reikia, atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo;⁷

) įvertinti ir, jei reikia, atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus priimant sprendimus dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir (ar) taršos leidimų išdavimo ir (ar) pakeitimo;⁸ ) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis, ar pasekmės aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys – nubausti;⁹ ) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, teikti informaciją apie aplinką;¹⁰ ) užtikrinti visuomenės teisę dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;¹¹ ) reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos išsaugojimo, atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat prižiūrėtų, kaip vykdomos šios priemonės.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos priežiūrą, turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, pateikę teismo nutartį, turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir į nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo 12 straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinkta medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

9 straipsnis. Visuomenės pareigos

Visuomenė privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.“

5 straipsnis. IV skyriaus pakeitimas

Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip: „ IV

SKYRIUS

TARŠOS PREVENCIJA, PLANUOJAMOS IR VYKDOMOS ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

PASEKMIŲ IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS, ŪKINĖS VEIKLOS PLANAVIMAS IR OBJEKTŲ EKSPLOATAVIMAS

15 straipsnis. Planų ir programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

Planų ir programų, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną. Rengiant planus ir programas, kuriems turi būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, negali būti iš anksto apribojamas alternatyvų pasirinkimas. Pagrįstos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausios pasirenkamos atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Planų ir programų, skirtų tik krašto apsaugos tikslams ar ekstremalioms situacijoms valdyti arba tik finansams ir (arba) biudžetui sudaryti, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas.

Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

16 straipsnis

. Ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau šiame skyriuje – poveikio aplinkai vertinimas) ir planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame skyriuje – atranka) atliekami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka.

Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negali būti iš anksto apribojamas alternatyvų pasirinkimas. Pagrįstos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausios pasirenkamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Jei ūkinei veiklai

vykdyti reikia šiame ar kituose įstatymuose nustatyto leidimo (-ų) ir (ar) licencijos (-ų), ir (ar) registracijos (-ų) (toliau šiame straipsnyje visi kartu – leidimai) ir jei, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, turi būti atliktos šios ūkinės veiklos ir (ar) jos keitimo, ir (ar) plėtimo atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros, valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos išduoda ar pakeičia leidimą ar licenciją, įregistruoja įrenginį ar ūkinę veiklą arba patikslina jų registracijos duomenis (toliau šiame straipsnyje visi kartu – leidimo išdavimas ar pakeitimas) tik esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui

dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šiame skyriuje

• sprendimas dėl poveikio aplinkai), ar planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame skyriuje
• atrankos išvada).

Šio straipsnio trečiosios dalies nuostata netaikoma , jeigu leidimas išduodamas vykdomai ūkinei veiklai jos nenutraukiant ,

nekeičiant ir (ar) neplečiant ir šio leidimo išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme nustatyta tvarka naujas leidimas privalomas pasibaigus leidimo galiojimo terminui arba pasikeitus ūkio subjektui, vykdančiam ūkinę veiklą, kuriai šis leidimas išduotas. Jeigu ūkinei veiklai, kuriai vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu turi būti atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros, vykdyti nereikia leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti vykdyti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą .

Jeigu ūkio subjektas

turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.

Ūkio subjektas, perdavęs teises į ūkinę veiklą, kuriai atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros, iki jos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti, privalo per 10 darbo dienų nuo teisių į ūkinę veiklą perdavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti atsakingąją instituciją,

valstybės institucijas ir savivaldybės merą ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių, nagrinėjusius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, apie teisių į ūkinę veiklą perdavimą, nurodydamas teisių į ūkinę veiklą perėmėją (-us) ir pateikdamas dokumentus, patvirtinančius perduotas teises. Atsakingoji institucija apie teisių į ūkinę veiklą perdavimą per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu šioje dalyje nurodytai ūkinei veiklai iki teisių į ją perdavimo išduotas leidimas, išskyrus statybą leidžiantį dokumentą.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista , arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytuose leidimuose pateikiama nuoroda į atsakingosios institucijos paviešintą sprendimą dėl poveikio aplinkai, kuriuo remiantis išduotas ar pakeistas leidimas. Ūkio subjektas, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Ūkio subjektas

, rengiantis Statybos įstatyme nurodytus statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, kuriai atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros, projektus, projektiniuose pasiūlymuose ir statinio projekte privalo , vadovaudamasis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvada, suprojektuoti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista , arba atrankos išvadoje nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios turi būti įgyvendintos statybos etape .

Statybos įstatyme nurodytos valstybės institucijos, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar atrankos informaciją, ir savivaldybės administracija, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, projektinius pasiūlymus, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos statybos etape būtinos įgyvendinti sąlygos ir suprojektuotos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos statybos etape būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti

ir (ar) atkurti tai, kas pažeista , arba atrankos išvadoje nustatytos statybos etape būtinos įgyvendinti priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama projektinius pasiūlymus, tikrina, ar:¹ ) nepasibaigęs sprendimo dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvados galiojimo terminas;² ) projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadoje įrašytos ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas;³ ) projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išdavusi ar pakeitusi šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą leidimą ar priėmusi sprendimą atsisakyti jį išduoti, teisės aktų, reglamentuojančių šių leidimų išdavimą ar pakeitimą, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo leidimo išdavimo ar sprendimo atsisakyti jį išduoti priėmimo dienos apie tai informuoja visuomenę, atsakingąją instituciją, sprendime dėl poveikio aplinkai nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus, jeigu atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, pateikdama nuorodą į paskelbtą leidimą ar jo pakeitimą, ar sprendimą atsisakyti išduoti.

Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą, gavusi šio straipsnio tryliktojoje dalyje nurodytą informaciją, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie išduotą leidimą ar jo pakeitimą, ar priimtą sprendimą atsisakyti jį išduoti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusią Europos Sąjungos valstybę narę ir (ar) užsienio valstybę, ne Europos Sąjungos valstybę narę, prisijungusią prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija).

Jeigu tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo metu, vadovaujantis Espo konvencijos 7 straipsnio 1 dalimi, su tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose dalyvavusia Europos Sąjungos valstybe nare ir (ar) užsienio valstybe, ne Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungusia prie Espo konvencijos, susitariama, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros, bus atliekama tarpvalstybinio poveikio stebėsena, šios stebėsenos programa ir ataskaita rengiama, derinama ir teikiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Vykdomos ūkinės veiklos, galinčios daryti poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas

Jeigu pagal aplinkos stebėsenos rezultatus ar vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą nustatoma, kad ūkio subjektui vykdant ar užbaigiant ūkinę veiklą sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią nepakanka ir viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, ir (ar) daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą ūkio subjektas privalo taikyti aplinkos ministro nustatyta tvarka su aplinkos ministro įgaliota institucija suderintas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba užkirsti jam kelią.

Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytoms planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygoms ir priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, kurios perkeliamos į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo sąlygas ir keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 22 arba 27 straipsnių nuostatomis.

Ūkio subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, turėjo būti atlikta atranka, jeigu ji neatlikta, privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti atrankos procedūras, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, turėjo būti atlikta atranka, arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.

Šioje dalyje nurodyta atranka turi būti atlikta ne vėliau kaip per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba privalomojo nurodymo davimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitas šios atrankos atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme arba nurodytas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme.

Ūkio subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, iki kurios vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 arba 9 straipsnyje nustatyta tvarka pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu:¹ ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;²

) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatoma, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, turėjo būti atlikta atranka, arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir atlikus atranką atsakingoji institucija priima atrankos išvadą, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;³ ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nustatoma, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas;⁴

) gavęs Europos Komisijos oficialų pranešimą ar pagrįstą nuomonę arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Direktyvos 2011/92/ES netinkamo įgyvendinimo (taikymo), aplinkos ministras nusprendžia, kad privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;⁵ ) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kurių poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliktas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka, vykdomi jo neatlikus ir Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme arba nurodytas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, negali būti trumpesnis kaip vieni metai ir ilgesnis kaip treji metai. Šis terminas nustatomas atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, mastą, poreikį atlikti papildomus tyrimus ar aplinkos stebėseną (monitoringą) ir reikalingas susijusias viešųjų pirkimų procedūras ir skaičiuojamas nuo šio straipsnio ketvirtosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos atsakingosios institucijos atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, priėmimo dienos, šio straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodyto aplinkos ministro sprendimo priėmimo dienos arba šio straipsnio ketvirtosios dalies 5 punkte nurodyto privalomojo nurodymo davimo dienos.

Institucija, Vyriausybės įgaliota nustatyti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą, aplinkos ministro nustatyta tvarka priima sprendimą pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip vieniems metams per 15 darbo dienų nuo ūkio subjekto, vykdančio šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, pateikto motyvuoto prašymo dėl termino pratęsimo gavimo dienos, jeigu ūkio subjektas pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti baigtos per nustatytą terminą ne dėl jo kaltės, ir nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Ūkio subjektas, vykdantis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą, dėl sprendimo pratęsti šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminą gali kreiptis, kai nuo prašymo pateikimo dienos iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos lieka ne mažiau kaip 30 darbo dienų. Prašymas, pateiktas likus mažiau kaip 30 darbo dienų iki poveikio aplinkai vertinimo atlikimo termino pabaigos, nenagrinėjamas.

Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, sustabdo išduoto leidimo galiojimą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas, arba panaikina leidimo galiojimą, jeigu leidimo galiojimo sustabdymas ar galiojimo panaikinimas numatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, vykdydama Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas, jeigu tai numatyta ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme ar Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme, šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyse nurodytais atvejais sustabdo ūkinės veiklos vykdymą, kol bus atlikta atranka ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas. Ūkinė veikla nestabdoma, jeigu ją sustabdžius galėtų kilti didesnė žala visuomenės interesams negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutriktų viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymas, centralizuotas šilumos ar elektros energijos tiekimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, arba jeigu sustabdžius šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos atranka neatliekama per šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatytą terminą arba šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas per šio straipsnio penktojoje dalyje nustatytą terminą, jei taikoma, ir šio straipsnio šeštojoje dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą, pasibaigus šiam terminui ši ūkinė veikla negali būti vykdoma tol, kol nėra įgyvendinami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, šiame įstatyme ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme šiai ūkinei veiklai nustatyti reikalavimai. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu sustabdžius šią ūkinę veiklą galėtų kilti didesnė žala visuomenės interesams negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutriktų viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymas, centralizuotas šilumos ar elektros energijos tiekimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, arba jeigu sustabdžius šio straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje nurodytą ūkinę veiklą būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta ūkinė veikla negali būti vykdoma, jeigu priimamas sprendimas dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir (arba) darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga , įgaliota išduoti leidimus, privalomus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytai ūkinei veiklai vykdyti, panaikina išduoto leidimo galiojimą arba kreipiasi į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo, jeigu tai numatyta ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme.

18 straipsnis.

Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas Ūkio subjektas, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą (toliau šiame straipsnyje – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

Ūkio subjektas, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 27² straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, teršalai ir kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kurie numatyti leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose

. Ūkio subjektas , eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, kurio veikla susijusi su neigiamu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis organizuoti aplinkos teršimo laipsnio, teršimo poveikio aplinkai stebėseną, užtikrinti informacijos apie tai viešinimą ir sudaryti sąlygas valstybinei aplinkos apsaugos priežiūrai.

Ūkio subjektas , eksploatuodamas ūkinės veiklos objektą, aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka privalo vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.

Ūkio subjektas, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų .

Ūkio subjektas, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas, nustatęs, kad pažeidžia leidime nustatytas teršalų išmetimo, išleidimo, paskleidimo į aplinką kontrolės ir stebėsenos sąlygas, kad teršalai pateko arba kyla grėsmė, kad teršalai pateks už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeidžia leidimo sąlygas, apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir skubiai imtis priemonių pažeidimui pašalinti (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) per trumpiausią įmanomą laikotarpį, taip pat imtis kitų papildomų priemonių, kurias taikyti nurodė aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, siekdama, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų. Aplinkos ministras nustato pranešimo apie leidimo sąlygų pažeidimą pateikimo ir aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos veiksmų, gavus pranešimą, tvarką.

Ūkio subjektas, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, ar veiklą vykdantis įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 27² straipsnį turi būti įregistruotas, Europos Sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinęs projektą, skirtą iš įrenginio į aplinką išmetamai taršai mažinti, privalo per 30 dienų nuo projekto finansavimo pabaigos apie įgyvendintą projektą ir paraiškoje finansavimui gauti įsipareigotą sumažinti taršą pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai.

19 straipsnis. Ūkinės veiklos objekto patikrinimas prieš veiklos pradžią

Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią ūkio subjektas turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš ūkio subjektui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytas sąlygas.

Atlikdama patikrinimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras) ir (ar) vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, dalyvavusią (-ias) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo išdavimo procedūrose.

Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą, kuriai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, galima tik aplinkos ministro įgaliotai institucijai atlikus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą patikrinimą ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytas sąlygas. Toks patikrinimas nemažina ūkio subjekto atsakomybės dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime nurodytų sąlygų laikymosi.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą, privalo sudaryti sąlygas aplinkos ministro įgaliotos institucijos ir kitų patikrinime dalyvaujančių šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų institucijų darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkinės veiklos objekto teritoriją ir joje esančius statinius, patalpas, įrenginius, prie taršos šaltinių ar vietų, skirtų ėminiams imti ir (ar) atlikti matavimams, kuriuos privaloma patikrinti, norint įvertinti ūkio subjekto atitiktį šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms. Patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:¹

) ūkinės veiklos objekte iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios turi būti įgyvendintos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime nurodytos sąlygos;² ) turi būti įgyvendintos iki planuojamos ūkinės veiklos vykdymo pradžios privalomos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar)

atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos būtinos įdiegti ūkinės veiklos objekte priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka;³ )

turi būti įgyvendinti įrenginių, kuriems eksploatuoti privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Vandens įstatymo, Geriamojo vandens įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Klimato kaitos valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti įrengimo techniniai ir technologiniai reikalavimai ir (ar) Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai, kurie taikomi ūkinės veiklos objektui ir kuriuos privaloma įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.

Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačius, kad ūkio subjektas pradėjo eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, ir vykdyti ūkinę veiklą šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms institucijoms nebaigus patikrinimo, neturėdamas sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytas sąlygas, ir dėl pradėto

eksploatuoti ūkinės veiklos objekto ir pradėtos vykdyti ūkinės veiklos neįmanoma užbaigti pradėto patikrinimo ir priimti sprendimo, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytas sąlygas, pradėta patikrinimo procedūra sustabdoma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo procedūra atnaujinama tik tada, kai ūkio subjektas, norintis pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir pradėti ūkinę veiklą informuoja, kad ūkinės veiklos objektas, kurio patikrinimo procedūra buvo sustabdyta, atitinka šio straipsnio penktosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas.

Šio straipsnio šeštosios dalies nuostatos netaikomos ūkinės veiklos objekto eksploatavimui ir vykdomai ūkinei veiklai, jei patikrinimas atliekamas po taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo pakeitimo, o įrenginys eksploatuojamas ir veikla vykdoma laikantis anksčiau išduoto leidimo sąlygų.

Aplinkos ministro įgaliota institucija šiame straipsnyje nurodytus sprendimus pateikia ūkio subjektui aplinkos ministro nustatyta tvarka.

ANTRASIS

SKIRSNIS

TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS LEIDIMAS

20 straipsnis. Bendrieji reikalavimai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. TIPK taisyklėse nustatoma paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau šiame skirsnyje – paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame skyriuje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo sąlygų nustatymo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka, įrenginio apibrėžtis ir įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą, sąrašas, reikalavimai aplinkosaugos vadybos sistemai, specialieji paraiškos rengimo, TIPK leidimo išdavimo ar pakeitimo reikalavimai gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai, visuomenės informavimo ir dalyvavimo tvarka.

Ūkio subjektas turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio subjekto eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės ar patikėjimo teise, nuomos ar panaudos pagrindais ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

TIPK leidimus išduoda, keičia, peržiūri TIPK leidimų sąlygas ir panaikina TIPK leidimų galiojimą aplinkos ministro įgaliota institucija.

TIPK leidimas išduodamas ūkio subjektui TIPK taisyklėse nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikus TIPK taisyklių reikalavimus atitinkančią paraišką, kurioje pateikiama informacija, duomenys ir (ar) dokumentai, nurodantys, kokias priemones, įskaitant organizacines, eksploatacines, vadybines, technologines, technines, rizikos valdymo ir stebėsenos, gamybos būdus ir kitus konkrečiai ūkinei veiklai nustatytus aplinkosauginius reikalavimus taikydamas ūkio subjektas užtikrins, kad eksploatuodamas TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), laikysis šių, aukštam aplinkos apsaugos lygiui pasiekti būtinų, reikalavimų:¹ ) imsis visų reikiamų taršos prevencijos priemonių;²

) taikys geriausius prieinamus gamybos būdus, apibrėžtus 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2012/119/ES kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklėse;³ ) nesukels didelės taršos;⁴ ) užtikrins atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidarys, laikysis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo;⁵ ) energiją naudos efektyviai ir sieks naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kai įmanoma – ją ir pasigamins, materialinius išteklius ir vandenį naudos veiksmingai, įskaitant pakartotinį naudojimą;⁶

) kai taikomas reikalavimas, įdiegs ir įgyvendins aplinkosaugos vadybos sistemą, nurodytą šio įstatymo 24 straipsnyje;⁷ ) imsis priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti;⁸ ) galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imsis priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

Paraiškas derina, nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

21 straipsnis.

Paraiškos gauti ar pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą priėmimo ar nepriėmimo pagrindai, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimas Aplinkos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ją paskelbia visuomenei ir apie gautą paraišką informuoja NVS centrą ir savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administraciją. Paraiškos paskelbimo visuomenei diena laikoma šios paraiškos nagrinėjimo pradžia.

Aplinkos ministro įgaliota institucija neatlieka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų veiksmų ir per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos informuoja pareiškėją apie priimtą sprendimą nenagrinėti šios paraiškos, nurodydama to priežastį, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių:¹ ) ūkinė veikla uždrausta įstatymais;² ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas ;³ ) paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų.

NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, įvertina paraišką ir aplinkos ministro nustatyta tvarka per 15 darbo dienų nuo informacijos apie paraišką gavimo iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos dienos pateikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai išvadą dėl paraiškos derinimo arba motyvuotas pastabas pataisyti paraišką. Savivaldybės administracija, turėdama pastabų dėl paraiškos, per 15 darbo dienų nuo informacijos apie paraišką gavimo iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Suinteresuota visuomenė turi teisę TIPK taisyklėse nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl paraiškos per 15 darbo dienų nuo šios paraiškos paskelbimo dienos.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka atlikusi gautos paraiškos viešinimo, derinimo ir nagrinėjimo procedūras, atlieka vieną iš šių veiksmų:¹ ) nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, ir gavusi NVS centro išvadą dėl paraiškos derinimo, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro išvados gavimo dienos, priima sprendimą priimti paraišką;²

) nustačiusi bent vieną šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytą aplinkybę ir (ar) NVS centrui pateikus motyvuotas pastabas pataisyti paraišką, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro motyvuotų pastabų pataisyti paraišką gavimo dienos priima sprendimą nepriimti paraiškos;³

) nustačiusi, kad paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija, ir (ar) gavusi savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir (ar) suinteresuotos visuomenės pastabų, – per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro motyvuotų pastabų pataisyti paraišką gavimo dienos, pateikia pastabas paraiškai.

Šio straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkte nurodytu atveju paraiška nelaikoma nepriimta, tačiau paraišką pateikęs ūkio subjektas privalo pateikti pataisytą paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai per 40 darbo dienų nuo pastabų iš šios institucijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai buvo pateikta paraiška pakeisti leidimą nustačius šio įstatymo 22 straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas. Šiuo atveju nustatomas terminas, ne ilgesnis negu 20 darbo dienų nuo pastabų iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos gavimo dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija, gavusi pataisytą paraišką arba šios paraiškos negavusi per šioje dalyje nurodytą terminą, atlieka vieną iš šių veiksmų:¹

) nustačiusi, kad pataisytoje paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, per 15 darbo dienų nuo pataisytos paraiškos gavimo dienos priima sprendimą priimti paraišką;² ) nustačiusi, kad ūkio subjektas per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikė pataisytos paraiškos, – per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto termino NVS centrui pateikti išvadą arba motyvuotas pastabas pataisyti paraišką pabaigos priima sprendimą nepriimti paraiškos;³

) nustačiusi, kad paraiška pataisyta netinkamai, t. y. nepateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, per 15 darbo dienų nuo pataisytos paraiškos gavimo dienos pakartotinai pateikia pastabas paraiškai, o pakartotinai gavusi pataisytą paraišką ir nustačiusi, kad paraiška nepataisyta arba pataisyta netinkamai, t. y. nepateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti, priima sprendimą nepriimti paraiškos.

Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą paraišką, sprendimo priimti paraišką arba nepriimti paraiškos priėmimo terminas pratęsiamas dviem mėnesiams.

Be šio straipsnio penktojoje dalyje nustatytų atvejų, sprendimas nepriimti paraiškos priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 5 arba 8 punkte nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;² ) po paraiškos priėmimo nagrinėti nustatoma, kad

yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas ;³ ) nėra galiojančios atrankos išvados arba galiojančio sprendimo dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą atvejį ;⁴ ) po paraiškos priėmimo nagrinėti paaiškėja, kad paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;⁵

) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pakeitimo arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio įstatymo 22 straipsnio pirmojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;⁶ )

fizinis asmuo paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, vadovas, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.

Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką priėmimo dienos. Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) po sprendimo priimti paraišką priėmimo nustatoma, kad paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;² ) po sprendimo priimti paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai

, jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas ;³ ) nebegalioja atrankos išvada arba sprendimas dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą atvejį ;⁴ ) po sprendimo priimti paraišką priėmimo paaiškėja, kad paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;⁵

) po sprendimo priimti paraišką priėmimo, kai paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio įstatymo 22 straipsnio pirmojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.

22 straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimo pagrindai

Ūkio subjektas, norėdamas daryti įrenginio, kuriam išduotas TIPK leidimas, esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio, jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio projektinio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo. Tam, kad TIPK leidime būtų nustatytos su planuojamu įrenginio esminiu pakeitimu susijusios sąlygos, ūkio subjektas privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką pakeisti TIPK leidimą. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ūkio subjektas privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar planuojami pakeitimai galimi, ir TIPK taisyklėse nustatytais terminais priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio įstatymo 20 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, TIPK taisyklėse nustatytais terminais priima sprendimą dėl pareigos pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą ūkio subjektas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, ūkio subjektas privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką pakeisti TIPK leidimą. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

1 ) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;² ) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos, įskaitant sugriežtintas ar papildomas TIPK leidimo sąlygas ūkio subjektui įgyvendinus Europos Sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą, skirtą iš įrenginio į aplinką išmetamai taršai mažinti

; arba turi būti nustatytos papildomos sąlygos, atitinkančios šiame punkte išvardytų teisės aktų, reikalavimus arba užtikrinta atitiktis ES teisės aktuose nustatytiems planams ir programoms;³ ) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų ir (ar) triukšmo sumažinimo priemonės;⁴

) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato TIPK leidime nurodytų kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygų pažeidimus ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;⁵ ) ūkio subjektas per 12 mėnesių 2 kartus pažeidė TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas ;⁶

) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;⁷ ) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo, todėl įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;⁸ ) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakanka;⁹ ) kai reikia pratęsti sąvartynų, kurių eksploatavimui išduotas TIPK leidimas, eksploatavimo trukmę.

Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.

23 straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo panaikinimas

Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) pateiktas TIPK leidimo turėtojo prašymas;²

) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio įstatymo 22 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl pareigos pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos pakeisti TIPK leidimą;³

) šio įstatymo 21 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba šio įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte ar šio įstatymo 21 straipsnio penktosios dalies 2 arba 3 punkte nustatyta tvarka priėmus sprendimą nepriimti paraiškos pakeisti leidimą arba TIPK leidimo turėtojui per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikus pataisytos paraiškos pakeisti leidimą, kai leidimas turi būti pakeistas nustačius šio įstatymo 22 straipsnio antrosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas sąlygas;⁴

) šio įstatymo 21 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba šio įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte ar šio įstatymo 21 straipsnio penktosios dalies 2 arba 3 punkte nustatyta tvarka priėmus sprendimą nepriimti paraiškos pakeisti leidimą arba TIPK leidimo turėtojui per 20 darbo dienų nuo sprendimo nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba nuo sprendimo nepriimti paraiškos pakeisti leidimą gavimo dienos nepateikus pataisytos paraiškos pakeisti leidimą, kai leidimas turi būti pakeistas nustačius šio įstatymo 22 straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas;⁵

) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;⁶ ) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio įstatymo 20 straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, o asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;⁷

) įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;⁸ ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai, jeigu pagal šią išvadą ar pagal šį sprendimą išduotas TIPK leidimas;⁹ ) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, vykdydama Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: a ) viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, išskyrus atvejus, jei: i

) TIPK leidime įrašyto teršalo leistinos metinės taršos viršijimas atsirado dėl TIPK leidime įrašyto teršalo leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) vienkartinio dydžio viršijimo, kuris aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos buvo pripažintas TIPK leidimo sąlygų pažeidimu; ii ) dėl bet kurio per šį laikotarpį nustatyto TIPK leidimo sąlygų pažeidimo nebuvo viršytas bendras iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių išmetamo į aplinkos orą teršalo kiekis ; iii ) dėl bet kurio per šį laikotarpį nustatyto TIPK leidimo sąlygų pažeidimo nebuvo viršytas bendras iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių į aplinką (tą patį priimtuvą) išleidžiamo su nuotekomis teršalo kiekis ; b ) viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis; c

) viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas; d ) viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis; e ) apdorojamos TIPK leidime nenurodytos atliekos ; f ) už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 18 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos; g ) bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu nurodyta šiame papunktyje;¹⁰ )

NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas funkcijas kvapų ir (ar) triukšmo valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė TIPK leidime nurodytų kvapų ir (ar) triukšmo valdymo sąlygų pažeidimus;¹¹ ) atranka neatlikta šio įstatymo 17 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais terminais arba poveikio aplinkai vertinimas neatliktas šio įstatymo 17 straipsnio penktojoje dalyje nurodytais terminais, arba atlikus poveikio aplinkai vertinimą šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų arba darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;¹²

) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad pažeista viena ar kelios šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytos TIPK leidimo sąlygos, Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duoda privalomąjį nurodymą pažeidimą pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma.

Šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkto nuostatos netaikomos, jeigu:¹ ) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą nustatoma, kad šio straipsnio pirmosios

dalies 9 punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patvirtintus mažareikšmių pažeidimų kriterijus;² ) vykdydamas šio įstatymo 18 straipsnio šeštosios dalies reikalavimus ūkio subjektas pranešė aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai apie TIPK leidimo sąlygų, išvardytų šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte, pažeidimus, skubiai ėmėsi priemonių per trumpiausią įmanomą laikotarpį jiems pašalinti (kai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, juos pašalinti įmanoma) ir jie pašalinti; taip pat per aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nurodytą terminą ėmėsi kitų papildomų priemonių, kurias taikyti nurodė

aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija , siekdama, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų. Pažeidimas, apie kurį ūkio subjektas pranešė ir kurį pašalino (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio šeštąja dalimi, nelaikomas vienu iš šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytų pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių;³ ) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą nustatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodyti pažeidimai padaryti anksčiau negu prieš 2 metus nuo šių pažeidimų nustatymo dienos.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 9 ir 10 punktų nuostatos netaikomos, jeigu šiuose punktuose nurodytais atvejais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutriktų viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymas, centralizuotas šilumos ar elektros energijos tiekimas, mišrių komunalinių atliekų tvarkymas, arba jeigu dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12 ir 13 punktuose nurodytas aplinkybes, ūkio subjektas, prieš priimant sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus ir (ar) pažeidimus, ir (ar) jų pasekmes, jei jas pašalinti įmanoma ; šio straipsnio pirmosios dalies 8 punkte nurodytu atveju nustatomi tokie terminai ir sąlygos, kokie nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio penktojoje dalyje, terminą skaičiuojant nuo

teismo sprendimo, panaikinančio atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai, įsiteisėjimo dienos. Jeigu ūkio subjektas per nurodytą laiką trūkumus ir (ar) pažeidimus, ir (ar) jų pasekmes, jei jas pašalinti įmanoma, pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Jeigu ūkio subjektas per šį laiką trūkumų ir (ar) pažeidimų ir (ar) jų pasekmių, jei jas pašalinti įmanoma, nepašalina, šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo įspėjimo termino pabaigos. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 5, 6, 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytu atveju TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Ūkio subjektas apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys.

Panaikinus TIPK leidimo galiojimą, ūkio subjektas privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė .

24 straipsnis. Aplinkosaugos vadybos sistema

Ūkio subjektas, eksploatuojantis įrenginį, kurio eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą, išskyrus gyvulininkystės ir paukštininkystės įrenginius eksploatuojančius ūkio subjektus, turi įdiegti ir įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (-as) (toliau šiame straipsnyje – AVS). Ūkio subjektas viešai paskelbia informaciją apie įdiegtą AVS savo interneto svetainėje.

AVS rengimo, pateikimo, viešinimo reikalavimus, taip pat AVS įdiegimo ir įgyvendinimo terminus nustato aplinkos ministras.

TREČIASIS

SKIRSNIS

TARŠOS LEIDIMAS

25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai

taršos leidimams

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Šiose taisyklėse nustatoma paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti (toliau šiame skirsnyje – paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo sąlygų nustatymo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, visuomenės informavimo ir dalyvavimo tvarka, įrenginio apibrėžtis ir įrenginių ir (ar) veiklos rūšių, kuriems eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, sąrašas.

Ūkio subjektas turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Taršos leidimus išduoda, keičia, peržiūri leidimų sąlygas ir panaikina taršos leidimų galiojimą aplinkos ministro įgaliota institucija.

Taršos leidimas išduodamas ūkio subjektui Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikus Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančią paraišką, kurioje pateikiama informacija, duomenys ir (ar) dokumentai, nurodantys, kokias priemones, įskaitant organizacines, eksploatacines, vadybines, technologines, technines, rizikos valdymo ir stebėsenos, gamybos būdus ir kitus konkrečiai ūkinei veiklai nustatytus aplinkosauginius reikalavimus taikydamas ūkio subjektas užtikrins, kad eksploatuodamas Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikysis šių, būtinų aukštam aplinkos apsaugos lygiui pasiekti, reikalavimų:¹ ) imsis visų reikiamų taršos prevencijos priemonių;²

) nesukels didelės taršos;³ ) užtikrins atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikysis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo;⁴ ) energiją naudos efektyviai;⁵ ) imsis priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, nustato ir peržiūri taršos leidime nustatytas kvapų valdymo sąlygas.

Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančiam įrenginiui eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą.

26 straipsnis.

Paraiškos gauti ar pakeisti taršos leidimą priėmimo ar nepriėmimo pagrindai, taršos leidimo išdavimas

Aplinkos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ją paskelbia visuomenei ir apie gautą paraišką informuoja savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administraciją, o jeigu taršos leidime turi būti nustatomos kvapų valdymo sąlygos, – ir NVS centrą. Paraiškos paskelbimo visuomenei diena laikoma šios paraiškos nagrinėjimo pradžia.

Aplinkos ministro įgaliota institucija neatlieka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų veiksmų ir per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos informuoja pareiškėją apie priimtą sprendimą nenagrinėti šios paraiškos, nurodydama to priežastį, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių:¹ ) ūkinė veikla uždrausta įstatymais;² )

yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas ;³ ) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse jai nustatytų reikalavimų.

NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, įvertina paraišką ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka per 15 darbo dienų nuo informacijos apie paraišką gavimo iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos dienos pateikia aplinkos ministro įgaliotos institucijai išvadą dėl paraiškos derinimo arba motyvuotas pastabas pataisyti šią paraišką. Savivaldybės administracija, turėdama pastabų dėl paraiškos, per 15 darbo dienų nuo informacijos apie šią paraišką gavimo iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Suinteresuota visuomenė turi teisę Taršos taisyklėse nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl paraiškos

per 15 darbo dienų nuo šios paraiškos paskelbimo dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlikusi gautos paraiškos viešinimo, derinimo ir nagrinėjimo procedūras, atlieka vieną iš šių veiksmų:¹ ) nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti, ir gavusi NVS centro išvadą dėl paraiškos derinimo, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro išvados gavimo dienos priima sprendimą priimti paraišką;²

) nustačiusi bent vieną šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių ir (ar) NVS centrui pateikus motyvuotas pastabas pataisyti paraišką, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro motyvuotų pastabų pataisyti paraišką gavimo dienos priima sprendimą nepriimti paraiškos;³

) nustačiusi, kad paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija, ir (ar) gavusi savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir (ar) suinteresuotos visuomenės pastabų, – per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto savivaldybės, kurios teritorijoje numatoma vykdyti ūkinę veiklą, administracijos ir suinteresuotos visuomenės pastabų teikimo termino pabaigos ir NVS centro motyvuotų pastabų pataisyti paraišką gavimo dienos pateikia pastabas paraiškai.

Šio straipsnio ketvirtosios dalies 3 punkte nurodytu atveju paraiška nelaikoma nepriimta, tačiau paraišką pateikęs ūkio subjektas privalo pateikti pataisytą paraišką aplinkos ministro įgaliotai institucijai per 40 darbo dienų nuo pastabų iš šios institucijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai buvo pateikta paraiška pakeisti leidimą nustačius šio įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas. Šiuo atveju nustatomas terminas, ne ilgesnis negu 20 darbo dienų nuo pastabų iš aplinkos ministro įgaliotos institucijos gavimo dienos. Aplinkos ministro įgaliota institucija, gavusi pataisytą paraišką arba šios paraiškos negavusi per šioje dalyje nurodytą terminą, atlieka vieną iš šių veiksmų:¹

) nustačiusi, kad pataisytoje paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti, per 15 darbo dienų nuo pataisytos paraiškos gavimo dienos priima sprendimą priimti paraišką;² ) nustačiusi, kad ūkio subjektas per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikė pataisytos paraiškos, – per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto termino NVS centrui pateikti išvadą arba motyvuotas pastabas pataisyti paraišką pabaigos priima sprendimą nepriimti paraiškos;³

) nustačiusi, kad paraiška pataisyta netinkamai, t. y. nepateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti, per 15 darbo dienų nuo pataisytos paraiškos gavimo dienos pakartotinai pateikia pastabas paraiškai, o pakartotinai gavusi pataisytą paraišką ir nustačiusi, kad paraiška nepataisyta arba pataisyta netinkamai, nepateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti, priima sprendimą nepriimti paraiškos.

Be šio straipsnio penktojoje dalyje nustatytų atvejų, sprendimas nepriimti paraiškos priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹

) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 27¹ straipsnio pirmosios dalies 5 ar 8 punkte nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;² ) po paraiškos priėmimo nagrinėti nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas ;³ ) nėra galiojančios atrankos išvados arba galiojančio sprendimo dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą atvejį ;⁴ )

po paraiškos priėmimo nagrinėti paaiškėja, kad paraiška pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;⁵ ) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio įstatymo 27 straipsnio pirmojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;⁶

) fizinis asmuo paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kurio taršos leidimas buvo panaikintas šio įstatymo 27¹ straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kurio taršos leidimo galiojimas jo vadovavimo metu buvo panaikintas šio įstatymo 27¹ straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.

Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką priėmimo dienos. Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) po sprendimo priimti paraišką priėmimo nustatoma, kad paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;² ) po sprendimo priimti paraišką priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai

, jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas ;³ ) nebegalioja atrankos išvada arba sprendimas dėl poveikio aplinkai , jeigu atrankos išvada ar sprendimas dėl poveikio aplinkai privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio šeštojoje dalyje nurodytą atvejį ;⁴ ) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;⁵

) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio įstatymo 27 straipsnio pirmojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.

27 straipsnis. Taršos leidimo pakeitimo pagrindai

Ūkio subjektas, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ir (ar) išplėtimo atsiranda pareiga turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (-is), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo. Tam, kad taršos leidime būtų nustatytos su šioje dalyje nurodytu įrenginio pakeitimu susijusios sąlygos, ūkio subjektas privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką pakeisti taršos leidimą. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas, negu nurodyta šioje dalyje, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ūkio subjektas privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar jo išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar planuojami pakeitimai galimi, ir Taršos leidimų taisyklėse nustatytais terminais priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio įstatymo 25 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį aplinkos apsaugos srities teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, Taršos leidimų taisyklėse nustatytais terminais priima sprendimą dėl pareigos pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą ūkio subjektas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šioje dalyje nurodytą sprendimą, ūkio subjektas privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką pakeisti taršos leidimą. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

1 ) dėl ūkinės veiklos pakeitimo atsiranda pareiga turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (-is) ;² ) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos, įskaitant sugriežtintas ar papildomas Taršos leidimo sąlygas ūkio subjektui įgyvendinus Europos Sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą, skirtą iš įrenginio į aplinką išmetamai taršai mažinti ;³

) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ir (ar) papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;⁴ ) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad ūkio subjektas pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas ;⁵ )

ūkio subjektas per 12 mėnesių 2 kartus pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas ;⁶ ) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes;⁷ ) nelieka pareigos turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (-is) ir ūkio subjektas pateikia prašymą panaikinti taršos leidimo specialiosios dalies (-ių) galiojimą .

Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.²⁷

1 straipsnis. Taršos leidimo galiojimo panaikinimas

Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) pateiktas taršos leidimo turėtojo prašymas;²

) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio įstatymo 27 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl pareigos pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos pakeisti taršos leidimą;³

) šio įstatymo 26 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba šio įstatymo 26 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte ar šio įstatymo 26 straipsnio penktosios dalies 2 arba 3 punkte nustatyta tvarka priėmus sprendimą nepriimti paraiškos pakeisti leidimą arba taršos leidimo turėtojui per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikus pataisytos paraiškos pakeisti leidimą, kai leidimas turi būti pakeistas nustačius šio įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytas sąlygas;⁴

) šio įstatymo 26 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba šio įstatymo 26 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte ar šio įstatymo 26 straipsnio penktosios dalies 2 arba 3 punkte nustatyta tvarka priėmus sprendimą nepriimti paraiškos pakeisti leidimą arba taršos leidimo turėtojui per 20 darbo dienų nuo sprendimo nenagrinėti paraiškos pakeisti leidimą arba nuo sprendimo nepriimti paraiškos pakeisti leidimą gavimo dienos nepateikus pataisytos paraiškos pakeisti leidimą, kai leidimas turi būti pakeistas nustačius šio įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas;⁵

) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;⁶ ) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio įstatymo 25 straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, o asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;⁷

) įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui, juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;⁸ ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai, jeigu pagal šią išvadą ar pagal šį sprendimą išduotas taršos leidimas;⁹ ) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija , vykdydama Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: a

) viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, išskyrus atvejus, jei: i ) taršos leidime įrašyto teršalo leistinos metinės taršos viršijimas atsirado dėl taršos leidime įrašyto teršalo leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) vienkartinio dydžio viršijimo, kuris aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos buvo pripažintas taršos leidimo sąlygų pažeidimu ; ii ) dėl bet kurio per šį laikotarpį nustatyto taršos leidimo sąlygų pažeidimo nebuvo viršytas bendras iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių išmetamo į aplinkos orą teršalo kiekis ; iii

) dėl bet kurio per šį laikotarpį nustatyto taršos leidimo sąlygų pažeidimo nebuvo viršytas bendras iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių į aplinką (tą patį priimtuvą) išleidžiamo su nuotekomis teršalo kiekis ; b ) viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis; c ) viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas; d ) viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis; e ) apdorojamos taršos leidime nenurodytos atliekos; f ) už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 18 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos; g

) jeigu bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu nurodyta šiame papunktyje;¹⁰ ) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė taršos leidime nurodytų kvapų valdymo sąlygų pažeidimus;¹¹ ) atranka neatlikta šio įstatymo 17 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytais terminais, arba poveikio aplinkai vertinimas neatliktas šio įstatymo 17 straipsnio penktojoje

dalyje nurodytais terminais, arba atlikus poveikio aplinkai vertinimą šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų arba darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;¹² ) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą .

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad pažeista viena ar kelios šio straipsnio pirmosios

dalies 9 punkte nurodytos taršos leidimo sąlygos, Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duoda privalomąjį nurodymą pažeidimą pašalinti, kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma. Šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkto nuostatos netaikomos, jeigu:¹ ) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus patvirtintus mažareikšmių pažeidimų kriterijus;² ) vykdydamas šio įstatymo 18 straipsnio šeštosios dalies reikalavimus, ūkio subjektas pranešė aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai apie taršos leidimo sąlygų, išvardytų šio straipsnio pirmosios

dalies 9 punkte, pažeidimus, skubiai imtasi priemonių per trumpiausią įmanomą laikotarpį jiems pašalinti (kai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, juos pašalinti įmanoma) ir jie pašalinti ; taip pat per aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos nurodytą terminą imtasi kitų papildomų priemonių, kurias taikyti nurodė aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija siekdama, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi leidimo sąlygų . Pažeidimas, apie kurį ūkio subjektas pranešė ir kurį pašalino (kai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jį pašalinti įmanoma) vadovaudamasis šio įstatymo 18 straipsnio šeštąja dalimi, nelaikomas vienu iš šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytų pažeidimų, padarytų per 12 mėnesių ;³

) vykdant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, nustatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodyti pažeidimai padaryti anksčiau nei prieš 2 metus nuo šių pažeidimų nustatymo dienos. Šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 9 ir 10 punktų nuostatos netaikomos, jeigu šiuose punktuose nurodytais atvejais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams nei tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis: sutrikdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (ar)

nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą, arba jeigu dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, naudojimas.

Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytas aplinkybes, ūkio subjektas , prieš priimant sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio pirmosios

dalies 2, 3, 4, 7 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus ir (ar) pažeidimus, ir (ar) jų pasekmes, jei jas pašalinti įmanoma ; šio straipsnio pirmosios dalies 8 punkte nurodytu atveju nustatomi tokie terminai ir sąlygos, kokie nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio penktojoje dalyje, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo, panaikinančio atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai, įsiteisėjimo dienos.

Jeigu ūkio subjektas per nurodytą laiką trūkumus ir (ar) pažeidimus, ir (ar) jų pasekmes, jei jas pašalinti įmanoma pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Jeigu ūkio subjektas per šį laiką trūkumų

ir (ar) pažeidimų, ir (ar) jų pasekmių, jei jas pašalinti įmanoma, nepašalina, šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4, 7, 8, 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo įspėjimo termino pabaigos. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 5, 6, 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytu atveju taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Ūkio subjektas

apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys.

Panaikinus taršos leidimo galiojimą, ūkio subjektas privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė .

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ORGANINIUS TIRPIKLIUS NAUDOJANČIŲ ĮRENGINIŲ REGISTRAVIMAS

27

2 straipsnis. Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių registravimas

Aplinkos ministro tvirtinamos lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklės (toliau – LOJ taisyklės) nustato organinius tirpiklius naudojančių įrenginių (toliau šiame straipsnyje – įrenginiai) įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, registracijos duomenų tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką.

Įrenginiai, kuriems eksploatuoti nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, turi būti įregistruoti. Įrenginius įregistruoja, registracijos duomenis tikslina ir išregistruoja aplinkos ministro įgaliota institucija.

Įrenginiui įregistruoti ūkio subjektas privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis. Ūkio subjektas neturi teisės teikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jeigu įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.

Ūkio subjektas teisę eksploatuoti LOJ taisyklių reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos.

Aplinkos ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia įregistruotų įrenginių sąrašą ir turimus įrenginių registracijos duomenis. Įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹

) planuojamas įrenginio esminis pakeitimas (t. y. planuojama padidinti įrenginio suvartojamų organinių tirpiklių kiekį tiek, kad dėl to išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėtų daugiau kaip LOJ taisyklėse nustatytas procentas) ir (ar) planuojama pakeisti šiame įrenginyje vykdomą veiklos rūšį, nurodytą LOJ taisyklėse;² ) LOJ taisyklėse nustatyta tvarka atlikus įrenginio eksploatavimo atitikties LOJ taisyklių reikalavimams įvertinimą, nustatoma, kad reikia laikytis griežtesnių ar papildomų įrenginio eksploatavimo sąlygų, įskaitant sugriežtintas ar papildomas sąlygas ūkio subjektui įgyvendinus Europos Sąjungos fondo ar valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą, skirtą iš įrenginio į aplinką išmetamai taršai mažinti

, arba užtikrinti naujo ar pakeisto aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi ir (ar) atitiktį naujai ar pakeistai aplinkos kokybės normai;³ ) nustatoma, kad ūkio subjekto pateikti įrenginio registracijos duomenys arba pateikti patikslinti įrenginio registracijos duomenys netikslūs, neišsamūs (ne visi) ar klaidingi, tačiau šie trūkumai nėra tokie, kad būtų pripažinta, jog įrenginys neprivalo būti įregistruotas;⁴ ) ūkio subjektas per 12 mėnesių 2 kartus viršijo pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas.

Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja ūkio subjektą apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato ūkio subjektas, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:¹ ) yra įrenginio registracijos duomenis pateikusio ūkio subjekto prašymas, jeigu dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo pareigos;² ) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą;³

) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, o asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;⁴ ) ūkio subjekto pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių įrenginys neprivalo būti įregistruotas;⁵

) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais ūkio subjektas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;⁶ ) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą arba sprendimą dėl poveikio aplinkai, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;⁷

) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią;⁸

) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, vykdydama Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustato, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba nustato, kad toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu šiame punkte nurodytas terminas;⁹ ) ūkio subjektas pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis, neturėdamas teisės jų pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;¹⁰

) pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį, jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.

Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, ūkio subjektas iki sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimo per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą. Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu ūkio subjektas per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Ūkio subjektas apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, ūkio subjektas privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti LOJ taisyklėse nurodytas priemones per LOJ taisyklėse nustatytą terminą.

PENKTASIS

SKIRSNIS

ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTŲ EKSPLOATAVIMAS KARO AR NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ATVEJU AR PASKELBUS EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ²⁷

3 straipsnis.

Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas paskelbus karo, ekstremaliąją energetikos padėtį arba ekstremaliąją situaciją TIPK leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų sąlygų ūkinės veiklos objektą eksploatuojantis ir (ar) ūkinę veiklą vykdantis ūkio subjektas gali laikinai netaikyti, kai tai būtina karo ar nepaprastosios padėties atveju, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti, jei tokia padėtis ar tokia situacija, susijusi su:¹ ) energijos tiekimu, energijos tiekimo saugumo užtikrinimu;²

) išteklių, medžiagų ar įrangos aprūpinimu, jeigu jie yra būtini ūkio subjektui, kad jis galėtų vykdyti ūkinę veiklą, reikalingą viešajam interesui užtikrinti;³ ) viešajam interesui, visuomenės sveikatai, viešajam saugumui ir (ar) krašto apsaugai svarbių išteklių, medžiagų ar įrangos trūkumu, kai gamybos apimtis kompensuoja tokį trūkumą ar tiekimo sutrikimus.

Jeigu ūkinės veiklos objektą eksploatuojantis ir (ar) ūkinę veiklą vykdantis ūkio subjektas kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą instituciją su prašymu nustatyti laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, kurių laikantis būtų galima valdyti, likviduoti ir (ar) šalinti šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų karo ar nepaprastosios padėties,

ekstremaliosios energetikos padėties ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padarinius, aplinkos ministro įgaliota institucija leidime gali nustatyti ne tokias griežtas į aplinką išmetamų, išleidžiamų, paskleidžiamų teršalų ribines vertes arba ne tokias griežtas sąlygas dėl medžiagų, vandens ir energijos išteklių sunaudojimo medžiagų ir vandens pakartotinio naudojimo, atliekų susidarymo, negu nustatytos TIPK leidime arba taršos leidime.

Konkrečios laikinosios ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma ūkinė veikla karo ar nepaprastosios padėties metu, gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, nustatomos aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimu, priimtu aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma platesniu mastu, negu būtina karo ar nepaprastajai padėčiai valdyti, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Ūkio subjektas, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones. Šios išimties taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai. Jei priežastys, kuriomis grindžiamas išimties taikymas, išlieka, išimties taikymo galiojimą aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Apie šio straipsnio trečiojoje dalyje priimtą sprendimą dėl laikinųjų ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygų aplinkos ministro įgaliota institucija informuoja Aplinkos ministeriją per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, o Aplinkos ministerija, gavusi nurodytą informaciją apie nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos išimties taikymą, kai tokią informaciją pateikti būtina pagal Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PRODUKTŲ NAUDOJIMO, ŽEMĖS ŪKYJE SUSIDARANČIŲ ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ IR NUOTEKŲ DUMBLO TVARKYMO TARŠOS PREVENCIJA²⁷

4 straipsnis.

Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje Ūkio subjektai tiekti Lietuvos Respublikos rinkai, naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik pagal aplinkos ministro tvirtinamose lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus paženklintus ir didžiausio sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neviršijančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus.²⁷

5 straipsnis. Mėšlo, srutų ir nuotekų dumblo tvarkymas

Mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru. Nuotekų dumblas gali būti paskleistas dirvožemio paviršiuje, įterptas į dirvožemį, perduotas kitam asmeniui, naudojamas tręšimui ir rekultivavimui ar kitaip tvarkomas laikantis nuotekų dumblo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras.“

6 straipsnis. V skyriaus pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios V skyrių.

7 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ VII

SKYRIUS

APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ “.

8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

31 straipsnis. Aplinkos apsaugos priežiūra

Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą atlieka:¹ ) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai šio įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;²

) savivaldybių institucijos šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų nustatytose srityse;³ ) kiti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais įstatymais įgalioti viešojo administravimo subjektai.“

9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

33 straipsnis. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo

Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:¹ ) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos;² ) aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ar kitos valstybės institucijos, meras arba jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės, veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, arba aplinkos atkūrimo priemonės, atsižvelgus į tai, kuri iš šių aplinkybių atsirado vėliau.

Žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, kitų nuostolių dydis apskaičiuojamas įvertinus žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo, žalos aplinkai ar neišvengiamos (realios) žalos aplinkai grėsmės, taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių alternatyvų įvertinimo išlaidas, taip pat administracinių, teisinių sprendimų vykdymo išlaidas, duomenų surinkimo, stebėsenos ir priežiūros išlaidas.

Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato aplinkos ministras.

Žala asmens sveikatai vertinama ir atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“¹

0 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128²

straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).“

2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128²

straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.“

11 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „¹ ) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58 straipsniuose, 58¹ straipsnyje (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–109

straipsniuose, 109¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, devintojoje dalyse, 110, 110¹ straipsniuose, 110³ straipsnio pirmojoje dalyje, 110⁴ –128 straipsniuose, 128² straipsnyje numatytų pažeidimų;“.

12 straipsnis. — 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„

41 straipsnis.

Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas

Tirdami šio įstatymo 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius savininko lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo išlaidos apmokamos, vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai grąžinami savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

42 straipsnis.

Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.“

14 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Asmuo, kuriam taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

44 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas

Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, informavę juridinį asmenį (žodžiu informavę juridinio asmens atsakingą asmenį ar vadovą arba išsiuntę pranešimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema), arba išsiuntę įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu) apie protokolo surašymo datą, laiką, vietą, surašo protokolą, kuriame nurodoma:

1 ) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);² ) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;³ ) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas;⁴ ) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas;⁵ ) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;⁶ ) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;⁷ ) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;⁸

) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;⁹ ) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas). Protokolo kopija (nuorašas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama asmeniškai arba išsiunčiama per e. pristatymo sistemą, arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu.

Protokolo kopija (nuorašas) taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo kopijos (nuorašo) įteikimo ar išsiuntimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po to, kai protokolo kopija (nuorašas) buvo įteikta ar šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka išsiųsta įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui.

Šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus juridiniam asmeniui per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“

16 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

47 straipsnis. Rašytinis įspėjimas

Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio devintojoje dalyje, 57 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, penktojoje dalyse, 58¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 76 straipsnio pirmojoje dalyje, 93 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 93¹ straipsnio pirmojoje dalyje, 94 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 94¹ straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 100² straipsnio septintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje, penkioliktojoje dalyse, 107 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 109 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje, penkioliktojoje, devynioliktojoje, dvidešimtojoje dalyse, 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 118¹ straipsnio pirmojoje, trečiojoje dalyse, 118² straipsnio pirmojoje, trečiojoje dalyse, 122¹ straipsnio pirmojoje, penktojoje dalyse, 122² straipsnio dvidešimt pirmojoje dalyje, 122³ straipsnio penktojoje, devintojoje dalyse, 122⁴ straipsnio pirmojoje dalyje, 122⁵ straipsnio tryliktojoje dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.

Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – įspėjimo kopija (nuorašas) siunčiama per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu.

Jeigu per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.“

17 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija (nuorašas) taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.“

18 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

Nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimą atliekantis ar bylą dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nutraukiama motyvuotu nutarimu. Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje

nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu. Nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną. “

19 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nutarimas ar nutarimo nuorašas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas asmeniškai arba išsiunčiamas per e. pristatymo sistemą, arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu.“

2. Papildyti 50 straipsnį nauja 6 dalimi:

„Šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant juridiniam asmeniui per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu nutarimus dėl padarytų pažeidimų, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“

3. Buvusias 50 straipsnio 6–11 dalis laikyti atitinkamai 7–12 dalimis.

4. Pakeisti 50 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“

20 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidimas sukėlė žalą aplinkai

(išskyrus mažareikšmę žalą aplinkai) ir (ar) žmonių sveikatai , pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti ekonominės naudos, pažeidimas padarytas pakartotinai. Skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri yra padaryto šio įstatymo 55–128¹ straipsniuose numatyto pažeidimo sudėties požymis.“

21 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidimas sukėlė žalą aplinkai

(išskyrus mažareikšmę žalą aplinkai) ir (ar) žmonių sveikatai , pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti ekonominės naudos, pažeidimas padarytas pakartotinai. Skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri yra padaryto šio įstatymo 55–128² straipsniuose numatyto pažeidimo sudėties požymis.“

22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

55 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą pažeidžiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimą, įrenginių įregistravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus Ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, vykdymas neturint sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos

teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, (toliau šiame straipsnyje – sprendimas dėl poveikio aplinkai), išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytą atvejį, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 27² straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vykdymas neturint planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada) užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir (ar) konkrečiu ūkinės veiklos etapu neįgyvendinus priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje) arba konkrečiu ūkinės veiklos etapu neįgyvendinus atrankos išvadoje nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Ūkinės veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio devintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.“

23 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 55¹

straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 55¹ straipsniu: „⁵⁵

1 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą pažeidžiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas, nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje), užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. Šio straipsnio trečiojoje

dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Už šio straipsnio pirmojoje–ketvirtojoje dalyse nurodytus pažeidimus gali būti skiriamas iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas.“

24 straipsnis. — Įstatymo papildymas 55² ir

55 3 straipsniais Papildyti Įstatymą 55² ir 55³ straipsniais: „⁵⁵

2 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą negavus sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės veiklos vykdymas, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimas negavus sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.⁵⁵

3 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už Reglamento

(EB) Nr. 166/2006 nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pažeidimą

Reglamento (EB) Nr. 166/2006 5 straipsnyje nustatytos informacijos ir duomenų nepateikimas kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Reglamento (EB) Nr. 166/2006 5 straipsnyje nustatytos informacijos ir duomenų nepateikimas kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006

5 straipsnį pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio penktojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

25 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už Reglamento (ES) 2024/1244 nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pažeidimą Reglamento (ES) 2024/1244 6 straipsnyje nustatytos informacijos ir duomenų nepateikimas kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Reglamente (ES) 2024/1244 6 straipsnyje nustatytos informacijos ir duomenų nepateikimas kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio eurų. Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų pagal Reglamento (ES) 2024/1244 6 straipsnį pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

26 straipsnis.

5

5¹ straipsnio pernumeravimas Buvusį 55¹ straipsnį laikyti 55⁴ straipsniu.

27 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

56 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ar planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo

Neteisingos informacijos, reikalingos planuojamos ūkinės veiklos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka

aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“

28 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 57 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, ar aiškiai aplaidžiai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų, išskyrus metines radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitas, pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“

2. Pakeisti 57 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio straipsnio septintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo

vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.“

29 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

66 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X grupės teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki tos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršiančių medžiagų ar MARPOL 73/78 II priedo X grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.“

30 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

67 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančių keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Y grupės teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.“

31 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

68 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų išmetimą į j ūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 II priedo Z grupės

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų. “

32 straipsnis. — 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„

69 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 III priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į j ūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 1 tonos MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 tonos MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 tona ir daugiau, bet mažiau kaip 10 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 tonų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 tonų MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 tonų ir daugiau MARPOL 73/78 III priede nurodytų

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. “

33 straipsnis. — 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„

70 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą MARPOL 73/78 IV priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į j ūrą

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau MARPOL 73/78 IV priede nurodytų

teršiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo dvidešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. “

34 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

72 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo vienuolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt dviejų tūkstančių eurų.

Už šio straipsnio ketvirtojoje ir devintojoje dalyse numatytus pažeidimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės, iš kurios ar kuria šios atliekos ar medžiagos pašalintos į jūrą, konfiskavimas.“

35 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

73 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt keturių tūkstančių iki keturiasdešimt dviejų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas mažesnis kaip 0,1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 0,1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 1 kubinio metro šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 1 kubinio metro ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, padarytas pakartotinai, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų šių atliekų ar medžiagų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt dviejų tūkstančių iki septyniasdešimt septynių tūkstančių eurų.

Už šio straipsnio ketvirtojoje ir devintojoje dalyse numatytus pažeidimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankio ir priemonės, iš kurios ar kuria šios atliekos ar medžiagos pašalintos į jūrą, konfiskavimas.“

36 straipsnis.

87¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 87¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Laivo perdirbimo plano ir (ar) kitų su laivo perdirbimu susijusių dokumentų nepateikimas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.“

37 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.“

38 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

127 straipsnis.

Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotą privalomąjį nurodymą Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas, negavus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“

39 straipsnis. Įstatymo VIII skyriaus papildymas 128²

straipsniu Papildyti Įstatymo VIII skyrių 128² straipsniu: „¹²⁸²

straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos oro apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų numatyti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones pažeidimus Aplinkos oro apsaugos įstatyme nurodytais atvejais reikalavimų savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti ir (ar) įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.“

40 straipsnis. IX skyriaus pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios IX skyrių.

41 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Papildyti Įstatymo priedą 4¹ punktu: „⁴

1. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006

dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 .“

2. Papildyti Įstatymo priedą nauju 4¹ punktu: „⁴

1. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl tarptautinių standartų taršos iš laivų srityje laikymosi užtikrinimo ir administracinių sankcijų už taršos pažeidimus įvedimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3101 .“

3. Buvusį Įstatymo priedo 4¹ punktą laikyti 4² punktu.

4. Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „⁸

. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių ir gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785 .“

42 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 4² punktą.

2. Papildyti Įstatymo priedą nauju 19 punktu: „¹⁹ .

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(ES) 2024/1244 dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 .“

3. Buvusį Įstatymo priedo 19 punktą laikyti 20 punktu.⁴

. Papildyti Įstatymo priedą nauju 20 punktu: „

20. 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje.“

5. Buvusį Įstatymo priedo 20 punktą laikyti 21 punktu.

6. Papildyti Įstatymo priedą nauju 21 punktu: „

21. 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3019 dėl komunalinių nuotekų valymo.“

7. Buvusį Įstatymo priedo 21 punktą laikyti 22 punktu.

43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 42 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja 2026 m. gruodžio 10 d.

2. Šio įstatymo 29–35 straipsniai, 41 straipsnio 2, 3 dalys, 42 straipsnio 6, 7 dalys įsigalioja 2027 m. liepos 7 d.³

. Šio įstatymo 25 straipsnis ir 42 straipsnio 1–3 dalys įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 10, 11, 21, 39 straipsniai įsigalioja 2028 m. gruodžio 31 d.

5. Ūkio subjektams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perdavusiems teises į ūkinę veiklą, kuriai atliktos dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos poveikio aplinkai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, apie šių teisių perdavimą šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka informuoti neprivaloma.⁶

. Aplinkos apsaugos įstatyme numatytos sankcijos dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų pažeidimų tyrimų skiriamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas.

7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateiktų paraiškų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui ar taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo ar nepriėmimo procedūros ir pradėtos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2026-09-04 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 4, 6, 31, 33, 36, 37, 41, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 55¹ , 56, 57, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 87¹ , 126, 127 STRAIPSNIŲ, II, IV SKYRIŲ, VII SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 55² , 55³ ,⁵⁵

4 , 128²

STRAIPSNIAIS IR V, IX SKYRIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

IR

SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ projektų

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 4, 6, 31, 33, 36, 37, 41, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 55¹ , 56, 57, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 87¹ , 126, 127 straipsnių, II, IV skyrių, VII skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 55² , 55³ , 55⁴ , 128² straipsniais ir V , IX skyrių

pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas) , Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 8, 9, 14, 20 straipsnių , Trečiojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – AOAĮ projektas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo N r . X-764 1, 3, 6, 7, 9, 10, 12, 16, 19, 20, 23,

29, 30, 32, 33, 35

ir³⁷ straipsnių,

Dešimtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19¹

ir³⁹¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – GVTNTĮ projektas)

straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – JAAĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 235, 247, 265, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo , Kodekso papildymo 236² straipsniu įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) , Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 243¹ , 251, 304² , 308¹ , 310, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo²⁴³ 2 ,²⁷⁰

2 straipsniais ir

243¹

straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo N r . XV-732

14 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektas (toliau – ANK projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 53, 113, 256, 276, 334, 357¹ , 364, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 334¹ , 369¹ straipsniais įstatymo Nr. XV-1071 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270³ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) , Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo N r . I-1495 1, 2, 3, 5, 7, 8 straipsnių,¹

ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PŪVPAVĮ projektas) , Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. IX-1005 20,

22, 23

ir²⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVPĮ projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo“ Nr. XIV-2530 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TTTĮPĮ projektas) , Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr.

XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BSĮ projektas) , Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr.

X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1466 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau

• GVTNTĮP) (toliau visi kartu

• Projektai

) parengti siekiant įgyvendinti Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą [1] ir aktualizuoti nacionalinių teisės aktų nuostatas pasikeitus susijusiam teisiniam Europos Sąjungos reguliavimui . Projektais siekiama iš dalies įgyvendinti arba prisidėti prie šių Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo:

·

593. Absoliuti pirmenybė bus teikiama

žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių išteklių.<...> ·

• 621. Sudarysime

sąlygas verslui vystyti tiek viešojo, tiek privataus (individualaus) transporto, įskaitant vandens transportą, priemonėms būtinų elektros įkrovimo ir biometano (ateityje ir žaliojo vandenilio) pildymo stotelių tinklą.

·

687. Plėsime centralizuotų vandens tiekimo ir

nuotekų tinklų aprėptį kaimo ir priemiesčių vietovėse, kuriose gyventojai dar neturi prieigos prie šių paslaugų.

·

688. Skatinsime mažų

gyvenviečių ir pavienių ūkių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemų diegimą.

·

724. Stiprinsime reguliavimą, kontrolę ir

inovacijas, siekdami sumažinti pramonės ir transporto taršą bei užtikrinti švarią aplinką visiems šalies gyventojams.

·

728. Įpareigosime pramonės įmones diegti

modernias taršos mažinimo technologijas. ·

736. Užtikrinsime, kad visuomenė ir

nevyriausybinės organizacijos turėtų realią galimybę dalyvauti nacionalinės ir vietos politikos sprendimų priėmimo procese. Projektai parengti perkeliami ar įgyvendinami šie ES teisės aktai:

• 2024 m. balandžio 24 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų;

• 2024 m. spalio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2881, dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje;

• 2024 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3019 dėl komunalinių nuotekų valymo; -

2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3101, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/35/EB, kiek tai susiję su tarša iš laivų ir administracinių sankcijų už pažeidimus įvedimu;

• 2024 m. balandžio

24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1244 dėl pramonės

įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006. Siekiant iš dalies įgyvendinti aukščiau nurodytas Vyriausybės programos nuostatas ir perkelti ar įgyvendinti minėtų ES teisės aktų nuostatas, Projektais numatoma:

1. Nustatyti

naujus reikalavimus arba patikslinti esamus: -

nustatyti naujus reikalavimus, privalomus įgyvendinant Direktyvą (ES) 2024/1785 dėl pramonės inovacijų ir transformacijos, aplinkos vadybos sistemų (toliau – AVS) diegimo ir įgyvendinimo, TIPK leidimų pakeitimo, įgaliojimų aplinkos ministrui patvirtinti atskirus supaprastintus reikalavimus žemės ūkio veiklai, galimų išimčių krizių metu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės srityje;

• patikslinti nuostatas dėl

leidimų išdavimo ar keitimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sąsajos bei prievolės informuoti apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo perleidimą kitam asmeniui;

• nustatyti asmens teisės į

turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl asmens sveikatai padarytos žalos, atlyginimą principus; -

patikslinti nuostatas dėl aplinkos oro kokybės valdymo ir vertinimo, įgyvendinant direktyvos (ES) 2024/2881 reikalavimus;

• reglamentuoti krovą iš

laivo į laivą Lietuvos Respublikos jūros rajone;

• įgyvendinti Baltijos jūros

aplinkos apsaugos (Helsinkio) komisijos (toliau – HELCOM) patvirtintame Baltijos jūros veiksmų plane numatytą priemonę dėl į žvejybos tinklus patenkančių atliekų (atsitiktinai sužvejotos atliekos) papildomo neapmokestinimo;

• suderinti sąvokas su ES ir

nacionaliniais teisės aktais;

• reglamentuoti keitimosi

informacija, susijusia taršos incidentais, tarp Lietuvos Respublikos institucijų ir Europos Komisijos tvarką;

• patikslinti nuostatas dėl

leidimų išdavimo šalinti gruntą Lietuvos Respublikos jūros rajone pakeitimo; -

nustatyti naujus reikalavimus, privalomus įgyvendinant Direktyvą (ES) 2024/3019: įtvirtinti, kad aglomeracijos turėtų centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas (leisti naudoti individualias sistemas tik išimtiniais atvejais (kai techniniu ar ekonominiu požiūriu neįmanoma prijungti prie nuotakyno) ir tik jei užtikrinamas toks pats aplinkosaugos lygis, t. y. galimas individualus nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų keliamų reikalavimų); nustatyti pagrindinius reikalavimus integruotų komunalinių nuotekų tvarkymo planų rengimui, siekiant mažinti taršą lietaus nuotekomis; užtikrinti visuomenės prieigą prie esminės informacijos apie nuotekų valymą ir valdymą bei užtikrinti, kad gyventojai, ypač pažeidžiamos grupės, turėtų prieigą prie sanitarijos paslaugų;

• mažinti administracinę

naštą geriamojo vandens tiekėjams [2] , geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo ir taikymo srityje (sudaryti sąlygas geriamojo vandens tiekėjams nebeteikti kainų projektų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba), o patiems operatyviai pasitvirtinti perskaičiuotas kainas, kai nėra reikšmingų pasikeitimų paslaugos teikimo sąnaudose ir (ar) kiekiuose, palyginus su įvertintomis bazinėje kainoje;

• supaprastinti reikalavimus

dėl pareigos atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą žaliojo vandenilio gamybai.

2. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės

aktuose nustatytus naujus sankcijų skyrimo ir apskaičiavimo principus bei užtikrinant, kad sankcijos būtų proporcingos ir atgrasančios, atnaujinti juridiniams ar fiziniams asmenims taikomas sankcijas:

• už TIPK leidimų sąlygų

nesilaikymą, užtikrinant, kad sankcijos už pažeidimą atitiktų Direktyvos (ES) 2024/1785 reikalavimus;

• už Reglamente (ES)

2024/1244 nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pažeidimus;

• už AOAĮ nurodytais

atvejais reikalavimų savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones, pažeidimą; -

papildant išmetamų į jūros aplinką teršiančių medžiagų sąrašą, už kurį taikomos sankcijos. Papildomai nustatant baudžiamąją atsakomybę už sunkiausius taršos iš laivų pažeidimus;

• patikslinant, kad taikomos

sankcijos už Lietuvos Respublikos jūros rajono ir atviros jūros teršimą yra taikomos laivų kapitonams, laivų valdytojams ar kitiems atsakingiems asmenims.

3. Suderinti susijusių įstatymų nuostatas su

keičiamais įstatymais.

4. Patikslinti keičiamuose įstatymuose patvirtintas

sąvokas, atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerija.

Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas Vitalijus Auglys, tel. +370 686 46087, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. +370 645 89487, el. p. [email protected] , patarėja Dalia Židonytė, tel. +370 695 40243, el. p. [email protected] , patarėja Danguolė Sužiedėlytė, tel. +370 687 72136, el. p. [email protected] , patarėja Judita Vaišnorienė, tel. +370 695 54 136, el. p. [email protected] , patarėja Evelina Cuzanauskienė, tel. +370 696 93454, el. p. [email protected] , patarėja Vida Kučinskienė, tel. +370 682 10372, el. p. [email protected] , vyriausiasis specialistas Povilas Rudinskis, tel. +370 695 31984 el. p. [email protected]

; Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (vadovas Pavel Trusov, tel. +370 682 39134, el. p. [email protected] ) patarėjas Andrius Girdziušas, tel. +370 695 62741, el. p. [email protected] , patarėja Mažena Osinska, tel. +370 635 25314, el. p. [email protected] .

3Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – AAĮ) Bendrosios AAĮ nuostatos, asmenų teisės ir pareigos, gamtos ištekliai, ūkinė veikla AAĮ

pirmajame skyriuje numatytos bendros nuostatos, šio įstatymo paskirtis, sąvokos, aplinkos apsaugos objektas, principai. Pažymėtina, kad AAĮ nenumato tokių sąvokų kaip „tarša“, „taršos prevencija“, „visuomenė“ apibrėžimo, o tokios sąvokos, kaip „aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra“, „ūkio subjektas“, „visuomenės sveikata“ ir kitos aptariamos kituose įstatymuose ir (ar) specializuotose teisės aktuose. Skirtingi to paties termino apibrėžimai skirtinguose teisės aktuose gali lemti interpretavimo skirtumus ir galimas teisines spragas.

AAĮ antrasis skyrius numato Lietuvos Respublikos piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas.

AAĮ ketvirtajame skyriuje nustatytas ūkinės veiklos reguliavimas. Apibrėžtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sąryšis su leidimų išdavimu, nustatyti reikalavimai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimui, keitimui ir galiojimo panaikinimui, nustatyta organinius tirpiklius naudojančių įrenginių registravimo tvarka ir kiti ūkinės veiklos vykdymui taikomi reikalavimai.

AAĮ penktajame skyriuje numatyta aplinkos būklės stebėjimo ir neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema. Taip pat įrašyti reikalavimai dėl planų ir programų rengimo, jų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas ir teisinė atsakomybė

AAĮ septintajame skyriuje numatyta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė ir teisinė atsakomybė.

AAĮ aštuntame skyriuje reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šio skyriaus 41–44 straipsniuose reglamentuojamos aplinkybės dėl bylų dėl neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo, laivo stabdymo, tikrinimo ar sulaikymo, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo, juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolo ir jo įteikimo aplinkybės. Pažymėtina, kad straipsnis dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolo ir jo įteikimo (44 straipsnis) nenumato aplinkybių, kai protokolai gali būti siunčiami per informacinę sistemą arba kitomis el. priemonėmis. Taip pat 47 straipsnyje nurodomos aplinkybės dėl rašytinio įspėjimo. Pažymėtina, kad pastarajame nėra nurodomos aplinkybės dėl informacinių sistemų pagalba siunčiamų įspėjimų kopijų siuntimo. Šio Įstatymo

48 straipsnis numato bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo

aspektus, tarp kurių taip pat nėra nurodytos aplinkybės dėl elektroninių ryšių technologijų. Pastarąsias nuostatas būtina papildyti, nurodant tam tikrų procesinių dokumentų siuntimo, gavimo elektorinius būdus, kas mažintų administracinę naštą bei skatintų efektyvesnį bylų nagrinėjimą.

AAĮ 50 straipsnyje reglamentuotos nuostatos dėl nutarimų, priimtų išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimo. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje taip pat nenumatyta galimybė teikti nutarimą naudojant elektronines priemones. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 50 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Vertintina, kad siekiant suvienodinti teisinio reglamentavimo nuostatas toks terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, kaip tai nurodoma skiriant administracines baudas ANK 39 straipsnyje, priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamosiose bylose pagal BK 95 straipsnį.

AAĮ 55–128¹

straipsniai skirti juridinių asmenų numatomos atsakomybės, sankcijų dydžiui reglamentuoti. Šie straipsniai apima įvairias aplinkosaugines sritis, tokias kaip tarša, atliekų, pakuočių tvarkymas, vežimas, cheminių medžiagų tvarkymas, poveikio aplinkai vertinimas, ūkio subjektų aplinkos monitoringas, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai, nuotekų dumblas, želdynų, miškų, genetiškai modifikuotų produktų, paviršinių vandens telkinių aplinkosaugos reikalavimai ir kitas. Taip pat nurodoma atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą, neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą ir kitas veikas.

Svarbu paminėti, kad AAĮ numatytos atsakomybės, sankcijų dydžiai nevisiškai atliepia tarptautiniuose teisės aktuose numatytas sankcijas dėl reikalavimų nesilaikymo. Tokie atvejai ir tarptautiniuose teisės aktuose numatyti sankcijų reikalavimai aptariami toliau. Dėl Direktyvos (ES) 2024/1785 .

Šiuo metu AAĮ 55 straipsnyje įtvirtinta juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, sankcijų dydis, priklausomai nuo pažeidimo masto ir (ar) kartotinumo, gali būti nuo 1000 iki 30000 eurų.

Dėl Direktyvos (ES) 2024/3101. AAĮ 66–70 straipsniai nustato sankcijas juridiniams asmenims už Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau –

MARPOL konvencija) I, II, III, IV prieduose nustatytų teršalų išmetimą į Lietuvos jūros rajone ir atvirą jūrą, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekius ir pažeidimo pasikartojimą, o 72 ir 73 straipsniai nustato sankcijas už nepavojingų ir pavojingų atliekų šalinimą į jūrą diferencijuotas pagal išmetamų atliekų kiekį, tačiau Įstatyme nėra išskirtos sankcijos juridiniams asmenims už MARPOL konvencijos V priede apibrėžtų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą.

Dėl Reglamento (ES) 2024/1244 . Šiuo metu AAĮ nėra numatyta sankcijų už reglamento (ES) 2024/1244 reikalavimų neįgyvendinimą. AAĮ priede

pateikiamas sąrašas ES teisės aktų, kurie perkeliami arba įgyvendinami AAĮ. Atsižvelgiant į poreikį papildyti įstatymą naujomis nuostatomis dėl ES teisės aktų pasikeitimo atitinkamai turi būti aktualizuojamas šis priedas. Aplinkos oro apsaugos įstatymas (toliau –

AOAĮ)

AOAĮ 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Tačiau jame nenumatytos Direktyvoje (ES) 2024/2881 vartojamos naujos sąvokos „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio teritorinis vienetas“, „jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės“ ir „suinteresuota visuomenė“, kurias būtina perkelti į nacionalinę teisę. Be to, dalis sąvokų, tokių kaip „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio koncentracijos tikslas“,

„aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio rodiklis“ ir kitos aptariamos

žemesnio lygmens teisės aktuose.

AOAĮ 4 straipsnis reglamentuoja aplinkos oro kokybės valdymą. Įtvirtinta pareiga aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrams nustatyti aplinkos oro užterštumo vertes, tvirtinti sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas (tačiau aiškiai neišskiriant Europos Sąjungos lygmeniu ribojamų teršalų ir jų pirmtakų); institucijoms – įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo ir aplinkos oro taršos reguliavimo priemones, taip, kad nebūtų viršytos aplinkos oro užterštumo vertės; savivaldybėms – strateginiame plėtros /veiklos plane nusimatyti aplinkos oro kokybės valdymo priemones, siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti. Tačiau nenustatyta pareiga nusimatyti priemones tam, kad savivaldybės teritoriją apimančiame vidutinio poveikio teritoriniame vienete

[3] būtų įvykdyti aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimai, – kaip, kad reikalauja Direktyva (ES) 2024/2881.

AOAĮ 5 straipsnis reglamentuoja aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu. Nustatyta, kad aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas siekiant gauti informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose, tačiau toks vertinimas nenumatytas vidutinio poveikio teritoriniuose vienetuose, – kaip, kad reikalauja Direktyva (ES) 2024/2881. Įtvirtinta pareiga įgaliotai institucijai klasifikuoti zonas ir aglomeracijas, teikti informaciją ir metines ataskaitas apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose, visuomenei ir institucijoms, tačiau tai nenumatyta vidutinio poveikio teritorinių vienetų atveju, – kaip, kad nustatyta Direktyvoje (ES) 2024/2881. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad aplinkos oro taršos vertinimą valstybės lygmeniu – nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą vykdo, prognozes rengia ir ataskaitas nustatyta tvarka teikia įgaliota institucija, o jai vykdyti reikalingus duomenis ir informaciją rengia ir teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Tačiau įstatyme nenumatyta jokių nuostatų nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos ir prognozių kokybei užtikrinti.

AOAĮ 7 straipsnis reglamentuoja aplinkos oro kokybės valdymą aglomeracijose ir zonose, kai užterštumo lygis viršija ribines ar siektinas užterštumo vertes. Nustatyta, kad viršijus bent vieną ribinę ar siektiną užterštumo vertę, savivaldybės strateginiame plėtros /veiklos plane aplinkos oro kokybės valdymo priemonės turi būti papildytos siekiant kuo skubiau sumažinti aplinkos oro užterštumo lygį iki nustatytos užterštumo vertės. Tačiau nenustatyta pareiga nusimatyti papildomas priemones, kai savivaldybės teritoriją apimančiame vidutinio poveikio teritoriniame vienete neįvykdomas vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimas, – kaip, kad reikalauja Direktyva (ES) 2024/2881. Šiame straipsnyje numatyta, kad viršijus ribinę užterštumo vertę ar pavojaus slenkstį dėl teršalų pernašos iš

kitos valstybės, dėl sprendimų taršai pašalinti arba jai sumažinti bendradarbiaujama ir konsultuojasi su atsakingomis kitos valstybės institucijomis. Direktyva (ES) 2024/2881 reikalauja tokių veiksmų ir ozono siektinos užterštumo vertės viršijimo, bei vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimo neįvykdymo dėl teršalų pernašos iš kitos valstybės atvejais, taip pat apie tokius atvejus reikalaujama informuoti Europos Komisiją.

AOAĮ 8 straipsnis reglamentuoja aplinkos oro kokybės valdymą, kai užterštumo lygis yra mažesnis už ribines užterštumo vertes. Nustatyta, kad zonose ir aglomeracijose, kuriose užterštumo lygiai yra mažesni už ribines užterštumo vertes turi būti siekiama išlaikyti šiuos mažesnius užterštumo lygius. Tačiau nenustatyta, kad zonose ir aglomeracijose, kuriose užterštumo lygiai yra mažesni už siektinas užterštumo vertes, turi būti imamasi būtinų, neproporcingų išlaidų nereikalaujančių, priemonių, kad tie užterštumo lygiai išliktų mažesni už siektinas užterštumo vertes; bei vidutinio poveikio teritoriniuose vienetuose, kuriuose vidutinio poveikio rodikliai yra mažesni už vidutinio poveikio koncentracijos tikslus, turi būti išlaikomi šie už vidutinio poveikio koncentracijos tikslus mažesni užterštumo lygiai, – kaip, kad reikalauja Direktyva (ES) 2024/2881.

AOAĮ 9 straipsnis reglamentuoja aplinkos oro kokybės valdymą, kai viršijamas pavojaus slenkstis. Nustatyta, kad kai teršalo koncentracija aplinkos ore lygi pavojaus slenksčiui arba jį viršija, informuojama visuomenė ir imamasi veiksmų valdant susidariusią situaciją ir šalinant jos padarinius Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka. Tačiau Direktyva (ES) 2024/2881 reikalauja, kad visuomenė turi būti informuojama, ne tik kai teršalo koncentracija aplinkos ore viršija, bet ir kai prognozuojama, kad viršys pavojaus ar informavimo slenkstį,

• kas įstatyme šiuo metu nenustatyta.

AOAĮ 14 straipsnis reglamentuoja leistinos taršos į aplinkos orą normatyvus (rengti stacionarių taršos šaltinių, kuriems nustatomi leistinos taršos normatyvai, sąrašus; rengti ir tvirtinti leistinos taršos normatyvų nustatymo tvarką). AOAĮ 15 straipsnis reglamentuoja leidimą teršalus išmesti į aplinkos orą. Pažymėtina, kad leidimų išdavimą, ūkinės veiklos objektų eksploatavimą (ūkinės veiklos vykdymą) reglamentuoja AAĮ, todėl AOAĮ 15 straipsnio susijusios nuostatos yra perteklinės.

AOAĮ 20 straipsnis reglamentuoja teršalų mažinimo priemonių, atliekų deginimo ir augalų ar jų dalių deginimo reikalavimus. Šiuo metu įstatymu draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Pažymėtina, kad vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi, saugomų teritorijų planavimo dokumentams priskiriami ne tik gamtotvarkos planai, bet ir tikslinės programos, veiksmų planai, kuriuose nustatomi veiksmai, apsaugos ir tvarkymo priemonės, skirtos palankiai saugomų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti. Taip pat, tokios specialios apsaugos ir tvarkymo priemonės gali būti nustatytos ne tik saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, bet ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme numatytuose saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose ar invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose.

Šiuo metu AOAĮ nėra nustatyta nuostatų (perkeliančių Direktyvą (ES) 2024/2881), susijusių su žalos žmogaus sveikatai, kilusios dėl reikalavimų tam tikrais atvejais savivaldybės strateginiame plėtros /veiklos plane numatyti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones, pažeidimo, kurį tyčia ar dėl neatsargumo padarė kompetentinga institucija, vertinimo ir atlyginimo.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymas (toliau – GVTNTĮ)

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, yra GVTNTĮ ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Tam tikros Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatos jau reglamentuotos GVTNTĮ arba jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir reikalauja tik tam tikro patikslinimo ar papildymo, tačiau dalis perkeliamų Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatų yra naujos.

Aglomeracijos apibrėžimas įtvirtintas GVTNTĮ, tačiau pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo direktyvos nuostatas buvo nustatyta, kad aglomeracija laikoma tokia teritorija, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša. GVTNTĮ 6 straipsnio 11 punkte įtvirtinta Aplinkos ministerijos kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje – tvirtinti aglomeracijų ribų nustatymo kriterijų sąrašą. Aglomeracijų ribų nustatymo kriterijų sąrašas nustatytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau

• Plėtros planų rengimo taisyklės).

GVTNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 14 punkte numatyta, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą tik prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą (GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas) savivaldybių tarybos iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas; (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas) kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus

(abu) reikalingumo kriterijus, turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka; (GVTNTĮ 2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas 4 dalis) savivaldybių institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Vadovaujantis GVTNTĮ 12 straipsnio nuostatomis, savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą.

Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą.

Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir

(arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus GVTNTĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, t.

y., kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba kai centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta per didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir kai tai ekonomiškai pagrįsta infrastruktūros plėtros plane, parengtame vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių nuostatomis, tokiose infrastruktūros plėtros plane išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų normatyvų.

GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad

„infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami,

tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir aplinkos ministro tvirtinamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis“.

Plėtros planų rengimo taisyklių 13 punkte numatyta, kad „planavimo organizatorius planavimo darbų programoje: <...> atsižvelgdamas į planavimo tikslą, nustato plano uždavinius: <...> 13.1.7 papunktyje

• numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo ir jų infrastruktūros plėtros priemones, klimato kaitos padarinių poveikio švelninimo priemones, susijusias su klimato kaitos padariniais; aplinkos kokybei gerinti skirtus gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir juos įgyvendinančias priemones (iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtas infrastruktūras, atviras kritulių vandens kaupyklas (akumuliacinius tvenkinius), žalos aplinkai prevencijos priemones ir kitas priemones neigiamam poveikiui mažinti.

Klimato kaitos poveikio mažinimo (paviršinių nuotekų tvarkymo ir jų infrastruktūros plėtros) priemonės gali būti numatomos ir rengiant atskirą teritorijų planavimo dokumentą“; 26 punkte nustatyta, kad

„<...> Aiškinamajame rašte nurodoma informacija apie planuojamos

teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę <...> aprašomos žalos aplinkai prevencinės priemonės ir kitos priemonės neigiamam klimato kaitos poveikiui mažinti, aprašoma ir pagrindžiama iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtų infrastruktūrų, atvirųjų kritulių vandens kaupyklų (akumuliacinių tvenkinių) nauda“.

GVTNTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad

„Geriamojo vandens tiekėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo

panaikinimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikė neteisingus duomenis (metinių reguliuojamos veiklos ataskaitų rinkinį, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą ir (arba) perskaičiuotų bazinių kainų projektą ir kitas ataskaitas, nurodytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintose geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisyklėse); 2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus reikalavimus; 3) geriamojo vandens tiekėjas nebeatitinka šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų geriamojo vandens tiekėjui, norinčiam gauti licenciją; 4) nuotekų tvarkymo apskaitos metinėje ataskaitoje, teikiamoje aplinkos ministro nustatyta tvarka, nustatoma, kad viršijami taršos leidime ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, ir geriamojo vandens tiekėjas neturi patvirtinto taršos mažinimo plano, kurio investicinės priemonės įtrauktos į patvirtintą veiklos planą, kuriame numatytos pažeidimams pašalinti reikalingos investicijos ir terminai.

Aplinkos ministro įgaliota institucija Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų duomenis apie taršos leidimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus;“. GVTNTĮ 33 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad

„Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos patvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą.

Perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikia paviršinių nuotekų tvarkytojai. Su teikiamais derinti perskaičiuotų kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai pateikia kainų projektų pagrindimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gavusi perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir perskaičiuotas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas.

Jeigu pateikti ne visi duomenys ir

(arba) dokumentai arba gaunama papildomos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų perskaičiavimo terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ir (arba) dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.“ Jūros aplinkos apsaugos įstatymas (toliau –

JAAĮ)

Šiuo metu JAAĮ yra nustatytos teršiančių medžiagų, teršiančių medžiagų išmetimo į jūrą, laivų atliekų, atliekų šalinimas į jūrą sąvokos. Direktyvoje (ES) 2024/3101 yra išplečiama teršiančių medžiagų sąvoka, įtraukiant visuose MARPOL konvencijos prieduose minimas teršiančias medžiagas, taip pat direktyva (ES) 2024/3101 atskirai apibrėžia išmetamųjų dujų valymo sistemos likučius. JAAĮ nustatytos teršiančių medžiagų išmetimo Lietuvos Respublikos jūros rajone ir už jos ribų sąlygos ir, kad tai galima daryti tik tam tikromis aplinkybėmis. Direktyvoje (ES) 2024/3101 yra aiškiai įvardintos MARPOL konvencijos ir Poliarinio kodekso II-A dalies numatytos išimtys, kuomet netaikomos sankcijos išmetus teršalus.

JAAĮ yra nustatyti laivų eksploatavimo metu susidariusių atliekų tvarkymo reikalavimai, tačiau nėra aiškiai nustatyta, kad už į žvejybos tinklus patenkančios atliekas (atsitiktinai sužvejotas atliekas) rinkliava papildomai nerenkama, o tai Lietuva yra įsipareigojusi padaryti Helsinkio komisijos patvirtintame Baltijos jūros veiksmų plane. JAAĮ taip pat nustatyta taršos prevencijos reikalavimų vykdymo kontrolė.

JAAĮ yra nustatytos leidimų atlikti tam tikrus veiksmus Lietuvos Respublikos jūros rajone stabdymo, pakeitimo sąlygos. Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK)

Šiuo metu administracinė atsakomybė fiziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų numatyta ANK aštuonioliktajame skyriuje – „Administraciniai nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga”. Šį skyrių sudaro ANK 235–319 straipsniai. Toliau plačiau bus aptariami šiame skyriuje numatomų keisti straipsnių galiojanti redakcija ir (ar) ANK redakcijoje nenumatytos tam tikros sankcijos (jų reikšmingi aspektai) konkrečiose srityse. ANK numatytos atsakomybės, sankcijų dydžiai nevisiškai atliepia tarptautiniuose teisės aktuose numatytas sankcijas dėl reikalavimų nesilaikymo.

ANK 12 straipsnis – Mažai pavojinga veika.

Šiuo straipsniu nustatoma, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika pareigūnas gali nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šiame straipsnyje išvardinti straipsniai ir (ar) jų dalys, kuriose nurodytiems pažeidimams taikytinas šis straipsnis.

Atsižvelgiant į tai, kad ANK projektu ANK papildomas naujais straipsniais, kuriuose yra pažeidimų galinčių atitikti mažai pavojingos veikos atvejus, siekiant, kad taikomos sankcijos būtų proporcingos pažeidimo dydžiui, o tam tikrais atvejais pakanka įspėjimo, būtina aktualizuoti šio straipsnio nuostatas.

ANK 235 straipsnis

• Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.

ANK 235 straipsnyje įtvirtinta fizinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir nustatyti konkretūs piniginiai sankcijų dydžiai (nuo minimalaus iki maksimalaus). Tačiau Direktyvoje (ES) 2024/1785 yra reikalavimas, kad sankcija turėtų būti ne mažesnė nei asmens, vykdančio ūkinę veiklą, iš padaryto pažeidimo gauta ekonominė nauda, t. y. galimos situacijos, kai už pažeidimą gauta ekonominė nauda bus didesnė, negu maksimalus baudos dydis už šį konkretų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, būtina aktualizuoti esamas nuostatas.

ANK 247 straipsnis – Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas.

ANK 247 straipsnio 30 dalyje nustatoma sankcija už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, išskyrus ANK 235 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus (t. y. ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų), kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta tvarka atliekų naudojimo ar šalinimo veiklai išduoto leidimo sąlygos.

ANK 265 straipsnis – Jūros aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas. ANK

265 straipsnio

3 dalis numato sankcijas už Lietuvos Respublikos

jūros rajono teršimą iš laivų, iš šiame rajone esančių jūros įrenginių ir

(arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių ir tai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų, o to pačio straipsnio 4 dalis numato sankcijas nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų už atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, išskyrus 265 straipsnio 14, 15 dalyse numatytus pažeidimus. Direktyvoje (ES) 2024/3101 yra aiškiai nustatyta, kad sankcijos turi būti taikomos ir laivų valdytojams ir kitiems atsakingiems asmenims.

ANK 589 straipsnis – Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai. ANK 589 įtvirtintos nuostatos, numatančios institucijų pareigūnus, pradedančius administracinių nusižengimų teiseną, atliekančius administracinių nusižengimų tyrimą ir surašančius administracinių nusižengimų protokolus. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma papildyti ANK naujais straipsniais, pagal kuriuos sankcijas turėtų skirti atitinkamų institucijų pareigūnai, būtina aktualizuoti šio straipsnio nuostatas.

Dėl Reglamento (ES) 2024/1244. Šiuo metu ANK nėra numatyta sankcijų už reglamento (ES) 2024/1244 reikalavimų neįgyvendinimą. ANK priede

pateikiamas sąrašas ES teisės aktų, kurie perkeliami arba įgyvendinami ANK. Atsižvelgiant į poreikį papildyti kodeksą naujomis nuostatomis dėl ES teisės aktų pasikeitimo atitinkamai turi būti aktualizuojamas šis priedas. Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK)²⁷⁰³ straipsnis – Jūros teršimas iš laivų.

Šiame straipsnyje nustatytos sankcijos už Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) I ir II prieduose nustatytų reikalavimų pažeidimą, tačiau nėra sankcijų už minėtos konvencijos III, IV ir V prieduose nustatytų taršos prevencijos reikalavimų pažeidimą, nors šie priedai taip pat reglamentuoja svarbias aplinkos apsaugos sritis. Šio BK straipsnio išplėtimas (įtraukiant MARPOL III, IV ir V priedus) yra būtinas siekiant užtikrinti teisinės sistemos vientisumą. Nepagrįstas teršalų rūšių diferencijavimas (naftos produktų atskyrimas nuo kitų kenksmingų medžiagų ar oro teršalų), kai sukeliamos pasekmės aplinkai yra identiškos, būtų teisiškai nenuoseklus.

Pažymėtina, kad tik BK numatytos sankcijos užtikrina ES teisės aktuose reikalaujamą veiksmingą ir atgrasantį poveikį esant didelio masto tyčinei taršai, kurios prevencijai tik administracinio pobūdžio sankcijų nepakanka.

BK priede pateikiamas sąrašas ES teisės aktų, kurie perkeliami arba įgyvendinami BK. Atsižvelgiant į poreikį papildyti BK naujomis nuostatomis dėl ES teisės aktų pasikeitimo atitinkamai turi būti aktualizuojamas šis priedas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PŪVPAVĮ)

PŪVPAVĮ

1 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl PŪVPAVĮ nuostatų

taikymo planuojamai ūkinei veiklai, kurios vienintelis tikslas – krašto apsauga ir poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas gali daryti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams. Šios nuostatos atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, 1 straipsnio 3 dalyje numatytą Direktyvos 2011/92/ES taikymo išimtį. Tačiau pastaruoju metu susiklostė teisinė praktika, kad kariniams poligonams yra priimami specialieji įstatymai, kuriuose nustatoma ir PŪVPAVĮ taikymo išimtis. Siekiant suderinti PŪVPAVĮ ir specialiųjų įstatymų nuostatas ir užtikrinti teisinį aiškumą reikia papildyti PŪVPAVĮ sąsaja su specialiaisiais karinių poligonų įrengimą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.

PŪVPAVĮ

nustatyta prievolė atlikti poveikio aplinkai vertinimą neorganinių cheminių medžiagų, įskaitant vandenilį gamybai pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija sampratą, kas yra pramoninis mastas, sieja su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), vandenilio gamybai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei jis gaminamas komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo gamybos masto ir būdo. T. y. norint įrengti, pvz., degalinėje, elektrolizerį, kuriuo būtų iš vandens gaminamas vandenilis, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Atsižvelgiant į direktyvos 2010/75/ES pakeitimą (Direktyva 2024/1785), reikalinga pakeisti PŪVPAVĮ.

PŪVPAVĮ

pateikiamos nuorodos į AAĮ 15¹ straipsnį (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 17 straipsnis), atsižvelgiant į tai, reikia aktualizuoti nuorodą. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – AAVPĮ)²⁰ straipsnyje

nustatomi privalomojo nurodymo davimo principai, šio straipsnio 1 dalies 11 punktas, nustato privalomojo nurodymo davimo reikalavimus už pažeidimus, susijusius su AAĮ nustatytais atrankos ir PAV neatlikimo atvejais. Nustatyta, kad tais atvejais, kai ūkinė veikla vykdoma neatlikus atrankos ar PAV procedūrų, nors jos turėjo būti atliktos iki ūkinės veiklos pradžios, taikomas neatidėliotinas ūkinės veiklos stabdymas, nesuteikiant termino pažeidimui pašalinti. Toks reguliavimas lemia reikšmingas ekonomines, socialines ir net nacionalinio saugumo pasekmes, nes ūkinės veiklos sustabdymas gali trukti ilgą laiką ir faktiškai gali ūkinė veikla gali būti nutraukiama visam laikui. Siekiant, kad būtų užtikrintas proporcingas, teisinio tikrumo ir efektyvaus reguliavimo principus atitinkantis teisinis reguliavimas turi būti pirmiausia suteikiamas terminas atlikti atranką ar PAV, ir tik per šį terminą neįvykdžius procedūrų taikyti ūkinės veiklos stabdymo priemones.

Keičiant AAĮ tikslintinos ir nuorodos į Atitinkamas AAĮ nuostatas.²³ straipsnyje nustatomi reikalavimai privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimui. Siekiant teisinio aiškumo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai įgyvendinant privalomojo nurodymo pratęsimo reikalavimus, AAVPĮ nuostatas susijusias su privalomojo nurodymo pratęsimu tikslinga detaliau ir aiškiau reglamentuoti.

Statybos įstatymas (toliau – SĮ), Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo įstatymas (toliau – TTTĮPĮ), Branduolinės saugos įstatymas (toliau

• BSĮ)

Įstatymuose pateikiamos nuorodos į atitinkamus AAĮ straipsnius ir jų dalis, atsižvelgiant į tai, kad keičiasi atitinkamų straipsnių numeracija, reikia aktualizuoti nuorodas.

• 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų

rezultatų laukiama AAĮ projektas AAĮ projekto 1 straipsnis. Tikslinamos AAĮ sąvokos ir pateikiami patikslinti šių sąvokų apibrėžimai, atsižvelgiant į pakeistas ES ir nacionalinės teisės nuostatas: Patikslinamos sąvokos „aplinkos apsauga“, „aplinkos apsaugos normatyvas“, „neigiamas poveikis aplinkai“.

Sąvokos „teršimas“, „suinteresuota visuomenė“ patikslintos siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2024/1785 nuostatas, „teršimo“ apibrėžtį papildant, kad teršimu laikomas ne tik medžiagų ar jų mišinių, bet ir virpesių, šilumos, triukšmo tiesioginis ar netiesioginis išmetimas į aplinką, „suinteresuotos visuomenės“ apibrėžtį papildant, kad tai visuomenė, be kita ko, suinteresuota tam tikrų sprendimų priėmimo procesu.

Į AAĮ projektą įtraukiamos šios naujos sąvokos:

„visuomenė“, „tarša“ (perkeliant Direktyvos (ES) 2024/1785 sąvokas, nustatančias,

kad visuomenė – tai yra vienas ar daugiau asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupė), tarša – žmonių veiklos sukeltas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo ar kvapų pasklidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmogaus ir visuomenės sveikatai ar aplinkos kokybei ir pan., taip pat sąvoka „taršos prevencija“ (nustatoma, kad prevencija apima teisinius reikalavimus, strategijas, procesus, procedūras ir kt., skirtas sumažinti arba užkirsti kelią teršalų, kvapų ir (ar) atliekų susidarymui, išmetimui ar išleidimui, kad būtų išvengta ir (ar) sumažėtų neigiamas poveikis ir pasekmės aplinkai ir užtikrinamas tvarus gamtos ir energijos išteklių naudojimas).

Sąvoką „pasekmės ar poveikis aplinkai“ siūloma pripažinti netekusia galios, kadangi ji iš dalies dubliuoja neigiamo poveikio aplinkai sąvoką, todėl siūloma papildyti neigiamo poveikio aplinkai sąvoką, iš dviejų sąvokų sukuriant vieną aktualią. Sistemiškumo dėlei į AAĮ 1 straipsnį perkeliama ir AAĮ 19³ straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka

„organinius tirpiklius naudojantis įrenginys“.

Pažymėtina, kad analizuojant AAĮ, nustatyta, kad tam tikrų Įstatyme nurodytų sąvokų apibrėžimai yra pertekliniai, kadangi jie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose. Teisės sistemoje sąvokos turi būti apibrėžtos vienodai ir nuosekliai. Jei tam tikros sąvokos jau yra aiškiai apibrėžtos kituose teisės aktuose, jų pakartotinis įtvirtinimas AAĮ gali sukelti teisinį dubliavimąsi ir nesuderinamumą. Vienodas terminų vartojimas padeda užtikrinti aiškumą ir teisės normų tarpusavio suderinamumą.

Atsižvelgiant į tai Projekte naikinamos tokios sąvokos kaip aplinkos stebėsena (monitoringas), ūkinė veikla, teršalų grupė, prioritetinės medžiagos, vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, radiologinis aplinkos monitoringas, aplinkos apsaugos kontrolė. Nurodoma, kad tokios ir kitos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme ir t. t., taip pat kaip jos apibrėžiamos Įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos reglamentuose.

AAĮ projekto 2 straipsnis. AAĮ projektu siūloma pakeisti aplinkos apsaugos principus. Toks pakeitimas yra reikšmingas teisinio reguliavimo aspektas, kurio tikslas – užtikrinti nuoseklią ir efektyvią aplinkos apsaugos politiką, veiksmingą ir modernią aplinkos apsaugos sistemą, kuri atitiktų ES teisės aktus, dabartinius iššūkius ir ateities siekius. AAĮ projektu numatoma įtvirtinti tokius aplinkos apsaugos principus: atsargumo principas, prevencijos principas, teršėjas moka principas, darnaus vystymosi principas, integravimo principas, žalos šalinimo šaltinyje principas, visuomenės įtraukties principas.

Pažymėtina, kad aplinkos apsaugos srityje šie principai yra itin reikšmingi ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose taikomus aplinkosauginius principus – vadovavimasis jais užtikrintų ilgalaikę aplinkos gerovę, mažintų neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai ir skatintų atsakingą išteklių naudojimą, užtikrinant priimamų sprendimų skaidrumą ir atsakomybę.

AAĮ projekto 3 straipsnis. Projektu siūloma tikslinti AAĮ nuostatas dėl aplinkos apsaugos valdymo sistemos (6 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje nustatomos tiek valstybės institucijų, tiek savivaldybės institucijų ir įstaigų funkcijos, siūloma pakeisti straipsnio pavadinimą, išbraukiant iš jo žodį „valstybinio“.

Šio straipsnio 2 dalyje numatoma, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose vykdo savivaldybių institucijos ir savivaldybių administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, AAĮ tikslinama „ savivaldybių institucijų įstaigų

“ formuluotė, taip pat šiame straipsnyje tikslinamos ir

savivaldybių institucijų ir administracijų funkcijos. Nurodoma, kad savivaldybių institucijos ir administracijos nagrinėja plano ar programos strateginio pasekmių aplinkai atrankos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentus, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitas ir pagal kompetenciją teikia išvadas.

AAĮ projekto 4 straipsnis. Siūloma pakeisti AAĮ II skyrių. Skyriaus pavadinime išskiriami „piliečių“ interesai, tačiau manytina, kad asmenys neturi jokių interesų aplinkos apsaugos srityje išskirtinai pilietybės pagrindu. Šią sąvoka siūloma pakeisti bendra visuomenės sąvoka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad „vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų“ ir „kiti juridiniai ir fiziniai asmenys“ patenka į AAĮ 2 straipsnio 40 punktu nustatomą visuomenės sąvoką (vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės), todėl tokie įvardijimai laikytini pertekliniais. Atitinkamai šių sąvokų atsisakoma ir visuose II skyriaus straipsniuose.

Projektu siūloma keisti AAĮ 7 straipsnį, nustatantį asmenų teises: siūloma patikslinti, kad visuomenės ir suinteresuota visuomenė turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų turimą ar joms skirtą informaciją apie aplinką. Tokia tvarka nustatyta Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 nutarimo Nr. 102 redakcija).

AAĮ 7 straipsnį siūloma papildyti nauja nuostata, kuri įtvirtina, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka dalyvauti plano ar programos atrankos strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus ir dalyvauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo procesuose; perkeliant Direktyvos (ES) 2024/1785 nuostatas dėl suinteresuotos visuomenės teisių, kuriomis be kita ko nustatoma, kad suinteresuotos visuomenės nario teisė užginčyti sprendimus nepriklauso nuo jo dalyvavimo ar išreikštos pozicijos sprendimų priėmimo procedūrose. [4]

Taip pat AAĮ 7 straipsnis papildomas nuostata, suteikiančia teisę suinteresuotos visuomenės atstovams (asmenims) skųsti institucijų sprendimus nepriklausomai nuo to, ar asmuo dalyvavo sprendimo priėmimo procese. Atsisakoma perteklinių nuostatų, nebeatitinkančių šiandieninių poreikių ir sukuriančių teisinį neaiškumą arba dubliuojančių kitus įstatymus (pvz., organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę, kadangi visuomenės galimybes įsitraukti į aplinkos apsaugos priežiūrą reguliuoja AAVPĮ).

Projektu siūloma keisti AAĮ 8 straipsnį, patikslinant AAĮ 8 straipsnio pavadinimą, ir atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos srityje dalyvauja ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, papildant pavadinimą ir AAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Be to, siūloma papildyti AAĮ 8 straipsnio 1 dalį papildant naujomis nuostatomis dėl institucijų ir įstaigų atsakomybės strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo procesuose. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pavadinimas nuo 2026-01-12 pakeistas į Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, atitinkamai žodis „kontrolė“ keičiama į „priežiūra“ ir AAĮ IV skyriuje, VII skyriaus pavadinime ir atitinkamuose straipsniuose.

Projektu siūloma keisti AAĮ 9 straipsnį, atsisakant „piliečių“ išskyrimo. Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios AAĮ 10 straipsnį, kuris nebeaktualus, atsisakius „piliečių“ išskyrimo. AAĮ projekto 5 straipsnis. Projektu iš esmės peržiūrimas AAĮ ketvirtasis skyrius , kurio nuostatos apima ūkinės veiklos reguliavimą. Siūloma keisti šio skyriaus pavadinimą ir struktūrą. Siūlomas naujas skyriaus pavadinimas – „T aršos prevencija, planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos reguliavimas“. Šį skyrių siūloma suskirstyti į kelis atskirus skirsnius.

Pirmasis skirsnis – Pasekmių ir poveikio aplinkai vertinimas, ūkinės veiklos planavimas ir objektų eksploatavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis taršos prevencijos ir planavimo etapas yra planų ir programų parengimas bei jų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimas, siūloma AAĮ 27 straipsnį, reglamentuojantį šią sritį ir esantį AAĮ penktajame skyriuje, perkelti į naujai išdėstomo ketvirtojo skyriaus pirmąjį skirsnį (pagal naują numeraciją – 15 straipsnis). Suskaidant pagal atskirus straipsnius 15 straipsnio (pagal naują numeraciją – 16 straipsnis) nuostatą dėl draudimo priimti išankstinius sprendimus ir apriboti alternatyvas, siūloma naująjį 15 straipsnį atitinkamai papildyti nuostata, kad r

engiant planus ir programas, kuriems turi būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, negali būti iš anksto apribojamas alternatyvų pasirinkimas. Pagrįstos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausios pasirenkamos atliekant strateginis pasekmių aplinkai vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad AAĮ ir

teisės aktais, reglamentuojantys strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną , vadovaujamasi ne rengiant ar įgyvendinant planus ir programas, bet atliekant jų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, siūloma patikslinti šio straipsnio pirmąją dalį. Taip pat šį straipsnį siūloma papildyti nauja nuostata, kuria būtų įtvirtinamos

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo

3 straipsnio 8 dalyje nustatyta direktyvos taikymo išimtis [5]

. Ši išimtis perkelta į Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio

23 d. nutarimu Nr. 1467 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių

aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau manytina, kad tokio pobūdžio nuostatos turėtų būti įtvirtintos įstatyme.

Siekiant atsisakyti tam tikrų nuostatų dubliavimo, siūloma vietoj 15 straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte

• 16 straipsnio) 2 dalyje dėstomos nuostatos dėl valstybės ir savivaldybės institucijų atsakomybės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ir atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) procesuose atsakomybės papildyti straipsnį nauja pirmąja dalimi, susiejančia AAĮ su

PŪVPAVĮ.

Siūloma patikslinti AAĮ 15 straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnio) 2 dalį, atsižvelgiant į Orhuso Atitikties komiteto pastabą, kad esama formuluotė galimai neužtikrina atitikties Orhuso konvencijai, kadangi joje nurodytas sprendimas, o paprastai sprendimas siejamas su administracine procedūra, tuo tarpu alternatyvų pasirinkimas neturėtų būti apribojimas ir teisės aktais, susitarimais ar pan.

Siūloma patikslinti AAĮ 15 straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnio)

3 dalį

ir papildyti nauja 4 dalimi, kuriose nustatoma sąsaja tarp PAV ir atrankos bei leidimų išdavimo, šiais aspektais: 1)

atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kyla klausimų dėl to, kas turėtų užtikrinti, kad išduodant leidimą iki jo išdavimo būtų atliktos PAV ar atrankos procedūros, jei jos privalomos pagal PAV įstatymą, siūloma nuostata papildyti leidimą išduodančiais asmenimis;

• 2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos

Respublikos paslaugų įstatyme esančią leidimo sąvokos apibrėžtį, apimančią licencijas ir registracija, ketinama keisti, o šiuo metu atrankos kontekste aktuali ne tik įrenginių registracija, bet ir asmenų, naudojančių paviršinį vandenį, registracija, siūloma

AAĮ

15 straipsnio

(pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnio) 3 dalį papildyti licencijų išdavimu ir ūkinės veiklos registracija bei atsisakyti atskirų leidimų rūšių vardinimo, kaip galimai siaurinančio šios įstatymo nuostatos taikymą;

• 3) atsižvelgiant į tai, kad

iškyla abejonių dėl

AAĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo, kai jau vykdomai ūkinei veiklai atliekamas leidimo keitimas, nesusijęs su ūkinės veiklos pasikeitimu arba naujas leidimas išduodamas dėl pasikeitusio reguliavimo arba dėl priežasčių, nesusijusių su ūkinės veiklos pasikeitimu (pvz., baigiasi leidimo galiojimo terminas, vienas leidimas keičiamas į du, išduodamas naujas leidimas ar jo nauja versija, pasikeitus veiklos vykdytojui ir pan.) patikslinamas nuostatos taikymas ir atsisakoma šiuo metu nustatytos išimties, kadangi patikslinus nuostatą, ji tampa pertekline.

AAĮ 15 straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnio)

4 dalyje

siūloma nustatyti išimtis, kada leidimo išdavimui ir pakeitimui nereikia atlikti atrankos ar PAV, pvz., kai leidimas keičiamas dėl jo galiojimo termino pasibaigimo arba pasikeitus ūkinės veiklos vykdytojui, tačiau nekeičiant ir neplečiant ūkinės veiklos. Svarbu, kad ši išimtis nebūtų taikoma, jei leidimas buvo panaikintas ir ūkinė veikla nebuvo vykdoma.

Siūloma AAĮ 15 straipsnį (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnį) papildyti nauja 7 dalimi , kurioje nustatoma prievolė, pasikeitus ūkinės veiklos vykdytojui, informuoti apie tai atsakingąją instituciją. Ši nuostata reikalinga, kadangi pasikeitus ūkinės veiklos vykdytojui, nežinant apie teisių į ūkinę veiklą perdavimo, neužtikrinamas tinkamas visuomenės informavimas ir aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija negauna tikslios informacijos apie ūkio subjektą, vykdantį ūkinę veiklą. Ši prievolė nebūtų taikoma, jei ūkinei veiklai jau yra išduotas leidimas ir visuomenė informuojama apie tokio leidimo išdavimą, o aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra, vykdoma pagal ūkinei veiklai išduotą leidimą.

Taikymo nuostatose siūloma nustatyti, kad ši prievolė būtų taikoma tik tais atvejais, kai tokia teisė į ūkinę veiklą buvo perduota po šio įstatymo įsigaliojimo, o iki tais atvejais, kai teisė į ūkinę veiklą buvo perduota iki šio statymo įsigaliojimas toks informavimas būtų neprivalomas.

AAĮ projektu siūlomi ir tikslinamojo arba redakcinio pobūdžio AAĮ 15 straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 16 straipsnio) pakeitimai. Siekiant išvengti teisės aktų kolizijos ir atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros metu nustatoma, kad ūkinė veikla ir (ar) jos keitimas ir (arba) plėtimas, kuriems atranka turėjo būti atlikta PŪVPAVĮ nustatyta tvarka, vykdomi šios atrankos neatlikus, ir AAVPĮ nustatyta tvarka duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, privalomajame nurodyme nustatomas pažeidimo pašalinimo terminas,

siūloma patikslinti AAĮ 15¹ straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 17 straipsnio) 3 dalį, papildant, kad atranka turi būti atlikta ne vėliau kaip per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba privalomojo nurodymo davimo dienos, ne tik išskyrus atvejus, kai kitoks šios atrankos atlikimo terminas nustatytas ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme, bet ir kai kitoks terminas nurodytas AAVPĮ nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme. Atitinkamai siūloma patikslinti ir 15¹

straipsnio ( pagal naują numeraciją Įstatymo projekte – 17 straipsnio)

5 dalį, susiejant poveikio aplinkai vertinimo

atlikimo terminą ne tik su Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu terminu arba terminu, nustatytu ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) leidimo ją vykdyti išdavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme, bet ir terminu nurodytu AAVPĮ nustatyta tvarka duotame privalomajame nurodyme. AAĮ projektu siūlomi ir tikslinamojo arba redakcinio pobūdžio AAĮ 15¹ straipsnio (pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 17 straipsnio) pakeitimai.

Siekiant aiškesnių nuostatų ir nuoseklaus reikalavimų dėstymo, Įstatymo projektu siūloma išskaidyti AAĮ 19 straipsnį, nustatantį bendruosius ūkinės veiklos objektų eksploatavimo reikalavimus, į du atskirus straipsnius, pagal naują numeraciją AAĮ projekte – 18 ir 19 straipsniai.

18 straipsnyje išdėstomi bendrieji

reikalavimai ūkinės veiklos objektų eksploatavimui, 19 straipsnyje išdėstomos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prieš veiklos pradžią nuostatos.

Naujajame 18 straipsnyje siūloma papildyti 6 dalį patikslinančia nuostata, kad ūkio subjektas nedelsdamas turi informuoti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją jeigu pats nustato, kad pažeidžia leidimo sąlygas, susijusias su teršalų išmetimo, išleidimo, paskleidimo į aplinką kontrole ir stebėsena, jeigu teršalai pateko arba kyla grėsmė, kad teršalai pateks už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų . Toks patikslinimas tiksliau atspindi Direktyvos 2010/75/ES nuostatas, nes toks veiklos vykdytojo pranešimas susiejamas su pažeidimais, apie kuriuos ir reikalaujama pranešti šioje direktyvoje.

Siūloma 18 straipsnį (pagal naują numeraciją ) papildyti nauja 7 dalimi,

nustatant prievolę ūkio subjektui, eksploatuojančiam ūkinės veiklos objektą ar vykdančiam ūkinę veiklą, kai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, ar veiklą vykdančiam

įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 27² straipsnį turi būti įregistruotas, įgyvendinus Europos Sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis projektą, skirtą iš įrenginio į aplinką išmetamai taršai mažinti, per 30 dienų nuo projekto finansavimo pabaigos apie įgyvendintą projektą ir paraiškoje finansavimui gauti įsipareigotą sumažinti taršą pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai. Savalaikis informacijos pateikimas svarbus, kad aplinkos ministro įgaliota institucija galėtų įvertinti, ar yra sąlygos leidimui pakeisti (22 str. 2 d. 2 p., 27 str.

2 d. 2 p.) ar įrenginio registracijos duomenims tikslinti (27²

str. 7 d. 2 p.), ir jei reikia, nustatyti sugriežtintas ar papildomas leidimo sąlygas ar įrenginio eksploatavimo sąlygas, užtikrinančias finansavimo sąlygų atitiktį (įsipareigotą sumažinti taršą); bei vykdyti tinkamą valstybinę aplinkos apsaugos priežiūrą.

Naująjį 19 straipsnį siūloma papildyti prievole veiklos vykdytojui sudaryti sąlygas patikrinime dalyvaujančių institucijų darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, netrukdomiems patekti į ūkinės veiklos objekto teritoriją ir joje esančius statinius, patalpas, įrenginius, prie taršos šaltinių ar vietų, skirtų imti ėminius ir (ar) atlikti matavimus, kadangi tai yra būtina institucijų darbuotojams, norint tinkamai atlikti savo pareigas. Papildymas siūlomas atsižvelgiant į patikrinimą atliekančių institucijų pastebėjimus, kad ūkio subjektai kartais tik formaliai žiūri į šią procedūrą, įleidžia institucijų specialistus į ūkinės veiklos objekto teritoriją, tačiau vengia sudaryti reikiamas sąlygas tinkamam patikrinimui.

Kartais netgi nustatoma, kad ūkinė veikla jau pradėta, ir nebėra galimybės įsitikinti tinkamu pasirengimu, pvz., dėl to, kad atliekoms laikyti skirta aikštelė jau būna užkrauta atliekomis, ir institucijų darbuotojai nebegali patikrinti, ar aikštelėje įrengta vandeniui nelaidi danga, kuri yra būtina, siekiant apsaugoti dirvožemį ir požeminį vandenį nuo taršos. Atitinkamai, siekiant reglamentuoti institucijų veiksmus tokiose situacijose, šiame straipsnyje siūloma įtvirtinti reikalavimą sustabdyti pradėtą patikrinimo procedūrą ir atnaujinti ją tik tada, kai ūkio subjektas informuoja, kad ūkinės veiklos objektas sutvarkytas taip, kad institucijos galėtų įvertinti atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Taip pat AAĮ projektu siūloma išskaidyti AAĮ 19¹

ir 19² straipsnius, kuriuose nustatomi reikalavimai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ir taršos leidimams, nuosekliai juos išdėstant atskiruose skirsniuose, skirtuose TIPK (IV skyriaus antrasis skirsnis) ir taršos leidimams (IV skyriaus trečiasis skirsnis), šiuose skirsniuose atskiruose straipsniuose išdėstant bendruosius reikalavimus ir esminius reikalavimus, susijusius su kiekvieno iš šių leidimų išdavimu, keitimu ir galiojimo panaikinimu. AAĮ projekte nustatoma:

• pareiga ūkio subjektams turėti TIPK arba taršos leidimą;
• ūkio subjektų, turinčių TIPK arba taršos leidimą, veiklos principai;
• paraiškos gauti ar pakeisti TIPK arba taršos leidimą priėmimo ir nepriėmimo pagrindai, paraiškos nagrinėjimo procedūros;

• TIPK arba taršos leidimo išdavimo ir neišdavimo pagrindai;
• TIPK arba taršos leidimo keitimo pagrindai;
• TIPK arba taršos leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai;
• institucijų, dalyvaujančių TIPK arba taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo procedūrose, kompetencijos;
• visuomenės dalyvavimo išduodant ar keičiant TIPK arba taršos leidimus aspektai;
• TIPK arba taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo procedūrų vykdymo terminai.

Siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama perkelti Direktyvos (ES) 2024/1785 nuostatas:

-AAĮ projektu naujai išdėstomo AAĮ IV skyriaus antrojo skirsnio 20 straipsnio „Bendrieji reikalavimai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams“ 1 dalis pildoma įgaliojimais aplinkos ministrui nustatyti įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą, sąrašą (pagal Direktyvos 2010/75/ES 1 priedo, papildyto ir patikslinto Direktyva 2024/1785, sąrašą), reikalavimus AVS, specialiaisiais TIPK paraiškos rengimo, TIPK leidimo išdavimo ar pakeitimo reikalavimais gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai, visuomenės informavimo ir dalyvavimo tvarka.

Šio straipsnio 3 dalyje atsisakoma dabar galiojančios nuostatos, kad geriausių prieinamų gamybos būdų apibrėžtį aplinkos ministras turi derinti su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru, kadangi „geriausių prieinamų gamybos būdų“ (toliau – GPGB) sąvoka yra tiesiogiai perkelta iš Direktyvos 2010/75/ES. Direktyva nustato vienodą ir privalomą visoms valstybėms narėms GPGB apibrėžtį, kurios valstybės narės negali keisti savo nuožiūra arba interpretuoti siaurinančiai ar plečiančiai. Todėl šiuo atveju nacionalinis reguliavimas neturi diskrecijos turinio formavimo prasme, o ministro funkcija yra techninė (perkėlimo), o ne politinė ar derinimo, t. y.

reikalavimas papildomai derinti su kitais ministrais nekeičia galutinio rezultato, nes apibrėžtis vis tiek turi sutapti su direktyva. Be to, manytina, kad reikalavimas vieną iš daugelio minėtos direktyvos apibrėžčių derinti su kitais ministrais prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam sistemiškumo principui, kadangi nėra objektyvaus pagrindo vieną direktyvos sąvoką išskirti iš kitų ir jai taikyti griežtesnę procedūrą, kuri bet kokiu atveju nepadidina kokybės ar teisėtumo o tik apsunkina ir lėtina procesą, t. y. didina administracinę naštą.

-Šio skirsnio 21 ir 26 straipsniuose patikslinti paraiškų TIPK arba taršos leidimui gauti nagrinėjimo, viešinimo, derinimo su kitomis institucijomis reikalavimai, sprendimų priėmimo terminai. Atsižvelgiant į jau seniai įtvirtintą analogišką reikalavimą TIPK leidimų išdavimo procedūrose, taršos leidimų išdavimo nuostatos papildytos pareiga aplinkos ministro įgaliotai institucijai informuoti savivaldybės institucijas apie gautą paraišką.

-Šio skirsnio 22 straipsnyje „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pakeitimo pagrindai“ TIPK leidimų pakeitimo kriterijai patikslinami, nurodant leidimo keitimo atvejį, kai užtikrinti leidimo atitiktį ES teisės aktuose nustatytiems planams ir programoms, papildant nauju pakeitimo atveju, kai reikia pratęsti sąvartynų, kurių eksploatavimui išduotas TIPK leidimas (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus), eksploatavimo trukmę, ir kt. -Šio skirsnio 24 straipsnyje „Aplinkosaugos vadybos sistema ir pramonės pertvarka“ įtvirtinami reikalavimai ūkio subjektams, išskyrus gyvulininkystės ir paukštininkystės įrenginius eksploatuojančius ūkio subjektus, įrenginiams, kurių eksploatavimui privalomas TIPK leidimas, įdiegti ir įgyvendinti AVS.

-Šio skirsnio 27³ straipsnis

„Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas paskelbus ekstremaliąją energetikos

padėtį arba ekstremaliąją situaciją“ tikslinamas, praplečiant jo taikymą karo, nepaprastosios padėties atveju ir atsižvelgiant į Direktyvos 2010/75/ES nuostatas, kuriomis apibrėžta, kokiais atvejais gali būti padaryta išimtis, leidžianti laikinai nesilaikyti tam tikrų leidimo sąlygų - kai tokia situacija susijusi su energijos tiekimu, energijos tiekimo saugumo užtikrinimu; išteklių, medžiagų ar įrangos aprūpinimu, jeigu jie yra būtini ūkio subjektui, kad jis galėtų vykdyti ūkinę veiklą, reikalingą viešajam interesui užtikrinti; arba viešajam interesui, visuomenės sveikatai, viešajam saugumui ir (ar) krašto apsaugai svarbių išteklių, medžiagų ar įrangos trūkumu, kai gamybos apimtis kompensuoja tokį trūkumą ar tiekimo sutrikimus. Nustatomas tokios išimties taikymo terminas

• 3 mėn., su galimybe šį terminą pratęsti dar 3 mėn. ir nurodoma institucija, turinti teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus – t. y. aplinkos ministro įgaliota institucija, išduodanti, keičianti TIPK ir taršos leidimus ir nustatanti juose veiklos sąlygas.

Antrajame skirsnyje tikslinamos TIPK leidimų ir taršos leidimų galiojimo panaikinimo sąlygos, siekiant išvengti dvigubo baudimo už tą patį pažeidimą – 23 straipsnyje „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimo panaikinimas“ ir 27¹ straipsnyje

„Taršos leidimo galiojimo panaikinimas“ siūloma nustatyti išimtį šių leidimų

galiojimo panaikinimui dėl santykinai nedidelių pažeidimų, kurie nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai – jei leidime įrašyto teršalo leistinos metinės taršos viršijimas atsirado dėl tame leidime įrašyto teršalo leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) vienkartinio dydžio viršijimo, kuris aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos jau buvo pripažintas taršos leidimo sąlygų pažeidimu, arba dėl bet kurio per 12 mėn. laikotarpį nustatyto leidimo sąlygų pažeidimo nebuvo viršyta bendra iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių išmetamo į aplinkos orą teršalo leidžiama metinė tarša ar bendras iš visų įrenginyje esančių taršos šaltinių į aplinką (tą patį priimtuvą) išleidžiamo su nuotekomis teršalo kiekis;

Pažymėtina, kad Direktyva 2024/1785 leidžia taikyti gyvulininkystės ir paukštininkystės veiklai kitokį nei leidimai licencijavimo modelį – registraciją. Šis klausimas buvo aptartas neoficialioje darbo grupėje, skirtoje Direktyvos 2024/1785 perkėlimui. Įvertinus nacionalinės teisės nuostatas, taikomas skirtingo tipo licencijavimui [6] , ir tai, kad įvertinus šiuo metu esamų paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių dydžius, nustatyta, kad be šiuo metu išduotų 78 TIPK leidimų iki 2032 m. reikėtų išduoti tik apie 10 naujų TIPK leidimų, nuspręsta likti prie esamos sistemos, pagal galimybes supaprastinant paraiškų teikimą TIPK leidimui gauti ir leidimų išdavimą.

Išdėstant IV skyrių nauja redakcija, panaikinami šie nebeaktualūs arba pertekliniai IV skyriaus straipsniai:

-AAĮ 20 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) privalo laikytis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo reikalavimų.

-AAĮ 21 straipsnis, kuriame buvo nustatyta radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas. Straipsnyje buvo įtvirtinta, kad radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų bei kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekynus, dezaktyvacijos, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas. -AAĮ 22¹

straipsnis, kuriame buvo nurodyta, kad veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, jų naudojimo valstybinį valdymą reglamentuoja, taip pat šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. -AAĮ 23 straipsnis, kuriame buvo nurodyta, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. -AAĮ 23¹ straipsnis, kuriame buvo nurodyta, kad teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėkūros praktikoje svarbu vengti perteklinių nuostatų, kurios pakartoja bendruosius principus ar jau nustatytas pareigas kituose teisės aktuose. Pastarosios minėtos siūlomų pripažinti netekusiais galios straipsnių nuostatos iš esmės tik konstatuoja bendrąją teisės normą – tai, kad visi subjektai privalo laikytis galiojančių teisės aktų, tačiau tokia prievolė kyla ne iš šio konkretaus įstatymo, o iš bendrojo teisinio reguliavimo. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir kiti teisės aktai numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis teisės normų. Įstatymų ir poįstatyminių aktų laikymasis yra savaime suprantama ir privaloma pareiga, todėl nėra būtina šios prievolės atskirai įtvirtinti šiame įstatyme. Atskiro tokio straipsnio egzistavimas gali sudaryti įspūdį, kad tam tikros aukščiau minėtos taisyklės (pvz. cheminių medžiagų tvarkymo taisyklių laikymasis) yra ypatingai išskirtinė ar papildoma prievolė, nors ji ir taip privaloma pagal galiojančią teisinę sistemą.

Panaikinus minėtus perteklinius straipsnius, įstatymo turinys būtų labiau struktūruotas ir aiškesnis. Taip pat tai padėtų sumažinti teisinį formalizmą bei teisės aktų perteklių, prisidedant prie efektyvesnės teisėkūros ir administracinės naštos mažinimo.

Ketvirtajame skyriuje atliekami ir redakciniai pakeitimai, siekiant suvienodinti visame skyriuje naudojamas sąvokas ir jų trumpinius. AAĮ projekto

6 straipsnis — . Projektu siūloma pripažinti

netekusiu galios AAĮ penktąjį skyrių , kadangi jame esantis 27 straipsnis perkeliamas į ketvirtąjį skyrių (15 straipsnį), o kiti jame esantys 25 ir 26 straipsniai neaktualūs, dubliuojantys kitas įstatymų nuostatas. AAĮ projekto

7 straipsnis

. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pavadinimas nuo 2026-01-12 pakeistas į Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai žodis „kontrolė“ keičiama į „priežiūra“ ir AAĮ VII skyriaus pavadinime. AAĮ projekto

8 straipsnis

.

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pavadinimas nuo 2026-01-12 pakeistas į Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai žodis „kontrolė“ keičiama į „priežiūra“ 31 straipsnyje. AAĮ projekto 9 straipsnis .

Projektu papildomos 33 straipsnio dėl žalos atlyginimo nuostatos, įtvirtinant, kad ž ala žmogaus sveikatai, atsiradusi dėl žalos aplinkai vertinama ir žalos žmogaus sveikatai atlyginimo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reguliuojamas galiojančio Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, o Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuriuo vadovaudamasis teismas kiekvienu individualiu atveju apskaičiuoja žalos dydį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą. Be to, Civilinio kodekso 1.127 straipsnyje yra įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo tvarka.

AAĮ projekto 10–11 straipsniai . Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti naujas sankcijas, įrašomas į 128² straipsnį, būtina papildyti AAĮ 36 ir 37 straipsnius, nustatančius pažeidimus padariusių juridinių asmenų atsakomybę ir aplinkos apsaugos inspektorių teisę jas skirti. AAĮ projekto 12–14 straipsniai .

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pavadinimas nuo 2026-01-12 pakeistas į Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai žodis „kontrolė“ keičiama į „priežiūra“ 41, 42 ir 43 straipsniuose. AAĮ projekto 15–18 straipsniai .

AAĮ 44 straipsnis papildomas nuostatomis. Šio straipsnio primoje dalyje numatoma, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, informavę juridinį asmenį (žodžiu informuojant juridinio asmens atsakingą asmenį ar vadovą arba išsiunčiant pranešimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – e. pristatymo sistema), arba išsiunčiant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje

nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu) apie protokolo surašymo datą, laiką, vietą, surašo protokolą. Minėta nuostata numato, kad pareigūnai, baigę pažeidimo tyrimą, prieš surašydami protokolą informuoja juridinį asmenį apie protokolo surašymo datą, laiką ir vietą. Šiuo papildymu siekiama užtikrinti didesnį proceso aiškumą ir juridinio asmens informuotumą apie pradėtą procedūrą. Toks informavimas turi informacinį pobūdį ir yra atliekamas iki protokolo surašymo. Nuostata sudaro prielaidas juridiniam asmeniui iš anksto žinoti apie vykdomą procesą. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad p rotokolo kopija (nuorašas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama asmeniškai arba išsiunčiama per e. pristatymo sistema, arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu. Protokolo kopija (nuorašas) taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.

Taip pat siūloma papildyti straipsnį sekančia nuostata: šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus juridiniam asmeniui per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Projektu taip pat papildomos nuostatos straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinio įspėjimo reikalavimus – papildoma AAĮ 47 straipsnio

2 dalis ir nurodoma, kad

kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – įspėjimo kopija (nuorašas) siunčiamas per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Projektu papildoma ir

48 straipsnio

4 dalies nuostata

dėl e. pristatymo sistemos ir išdėstoma sekančiai: Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija (nuorašas) įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, per e.

pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija (nuorašas) taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Analogiškai keičiama ir AAĮ 49 straipsnio 2 dalis (dėl nuorodos į buveinės adresą, nurodytą Juridinių asmenų registre).

AAĮ projekto 19 straipsnis.

Projektu tikslinamas AAĮ 50 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje numatoma, kad nutarimas arba nutarimo nuorašas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas asmeniškai arba išsiunčiamas per e. pristatymo sistemą, arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje

nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytu elektroninių siuntų pristatymo elektroninio pašto adresu. Straipsnis taip pat papildomas nauja nuostata, kurioje įtvirtinama, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant juridiniam asmeniui per e. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu nutarimus dėl padarytų pažeidimų, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pažymėtina, kad aukščiau išvardyti pakeitimai, susiję su platesnėmis galimybės bylos nagrinėjimo procese, procesinių veiksmų atlikime, galės užtikrinti efektyvesnį viešojo administravimo institucijų darbą bei mažinti administracinę naštą.

Siekiant suvienodinti sankcijų skyrimo atskaitos pradžią ir atsižvelgiant į tai, kad skiriant administracines baudas ANK 39 straipsnyje arba priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamosiose bylose pagal BK 95 straipsnį atskaita yra nuo pažeidimo padarymo dienos, o ne nustatymo dienos, siūloma patikslinti AAĮ 50 straipsnio 10 dalį, nurodant, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vertintina, kad nustatant tokio skaičiavimo pradžią nuo pažeidimo padarymo dienos, o ne nustatymo, būtų suvienodintos teisinio reglamentavimo nuostatos, kaip tai nurodoma skiriant administracines baudas ANK 39 straipsnyje, priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamosiose bylose pagal BK 95 straipsnį.

AAĮ projekto 20–21 straipsniai . Projektu tikslinama AAĮ 51 straipsnio trečioji dalis, papildant, kad sunkinančia aplinkybe apskaičiuojant sankciją laikoma tai, kad pažeidimas sukėlė žalą žmonių sveikatai. Taip siekiama įtvirtinti Direktyvoje (ES) 2024/1785 ir Direktyvoje (ES) 2024/3101 nustatytus reikalavimus, kad skiriant sankcijų dydį būtų atsižvelgta į visas svarbias pažeidimo aplinkybes, tarp jų – į pažeidimu padarytą žalą žmonių sveikatai.

Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti naujas sankcijas, įrašomas į 128² straipsnį, atitinkamai siūloma papildyti AAĮ 51 straipsnį, kuriame pateikiama nuorodą į straipsnį, nustatantį sankcijas už pažeidimus. AAĮ projekto 22 ir 23 straipsniai .

AAĮ 55 straipsnį siūloma patikslinti, išbraukiant iš jo sankcijas, susijusias su TIPK leidimais, atitinkamai AAĮ papildomas nauju 55¹

straipsniu, į kurį nuostatos, susijusios su TIPK leidimais perkeliamos iš 55 straipsnio. Šis sankcijų atskyrimas reikalingas tam, kad būtų aiškiai atskirtos baudos, susijusios su Direktyvos (ES) 2024/1785 nuostatomis dėl sankcijų už veiklą neturint TIPK leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba už TIPK leidimo sąlygų pažeidimus. Siekiant tinkamai perkelti nurodytos direktyvos nuostatas, būtina baudų apskaičiavimo nuostatas sureguliuoti taip, kad pažeidimą padaręs pažeidėjas faktiškai netektų iš savo pažeidimo gautos ekonominės naudos. Atsižvelgiant į AAĮ įtvirtintą turto konfiskavimo už padarytą pažeidimą institutą, naujame 55¹ straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriamas iš šios ūkinės veiklos gautų pajamų konfiskavimas.

AAĮ projekto 24 ir 25 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad į atskirą 55¹ straipsnį perkeliamos sankcijos už pažeidimus, susijusius su TIPK leidimais, o 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytos sankcijos už ūkinės veiklos vykdymą, ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą negavus AAĮ

19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos

sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka TIPK arba leidime nurodytas sąlygas, siūloma šias nuostatas perkelti į atskirą 55² straipsnį . Taip pat 24 straipsniu siūloma papildyti AAĮ 55³

straipsniu, nustatančiu sankcijas dėl Reglamento (ES) Nr. 166/2006, o 25 straipsniu siūloma pakeisti AAĮ 55³ straipsnį, nustatant sankcijas už Reglamento (ES) 2024/1244, nuo 2028-01-01 pakeisiančio Reglamentą (ES) Nr. 166/2006, nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pažeidimą. Šiuo metu dalis reglamento nuostatų perkeliama AAĮ 57 straipsniu – Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtus reglamentus teikiami duomenis ne visada gaunami vykdant monitoringą, siekiant tinkamo reglamentų nuostatų įgyvendinimo būtina nustatyti atsakomybę tais atvejais, kai duomenys gaunami ne įgyvendinant aplinkos monitoringą. Atsižvelgiant į tai, kad tokių ne monitoringo įgyvendinimo metu gaunamų duomenų teikėjai, turėtų būti mažesnės, atitinkamai ir mažesnes pajamas gaunantys juridiniai asmenys siūlomi sankcijų dydžiai yra panašūs, bet mažesni nei nustatyti 57 straipsnyje.

AAĮ projekto 27 straipsnis. Siekiant vienodų sąvokų naudojimo, redakciškai patikslinamas AAĮ 56 straipsnis. AAĮ projekto 28 straipsnis. Siekiant pakeisti sankcijos dydžius lyginant su ANK, atitinkamai pagal bendrą baudų taikymo principą juridiniams asmenims taikant didesnę baudą, negu fiziniams asmenims, siūloma patikslinti AAĮ 57 straipsnio

• Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, 7 ir 8 dalį.

AAĮ projekto 29-35 straipsniai. AAĮ projektu siūloma patikslinti 66–70 straipsniuose minimą teršalų sąvoką, nes šiuo atveju yra kalbama apie teršiančias medžiagas, kurių sąvoka apibrėžta Jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

AAĮ 72 ir 73 straipsnius siūloma patikslinti, kad juridinių asmenų atsakomybė taikoma už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų šalinimą į jūrą, įskaitant MARPOL 73/78 V priede nurodytų teršiančių medžiagų išmetimą į jūrą, taip aiškiai nurodant, kad Direktyvoje 2024/3101 nurodyto MARPOL 73/78 V priedo teršiančios medžiagos įtraukiamos į sąrašą, už kurių išmetimą į jūrą taikomos sankcijos.

AAĮ projekto 36-38 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pavadinimas nuo 2026-01-12 pakeistas į Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą, žodis

„kontrolė“ keičiama į „priežiūra“ atitinkamai 87¹

, 126 ir 127 straipsniuose. AAĮ projekto 39 straipsnis.

Siūloma papildyti AAĮ 128² straipsniu, kuriuo, siekiant tinkamai perkelti direktyvos (ES) 2024/2881 nuostatas, numatomos sankcijos už AOAĮ nurodytais atvejais reikalavimų savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones, pažeidimą. Šiuo papildymu siekiama užtikrinti reikalavimų laikymąsi skatinant savivaldybes atsakingai ir efektyviai vykdyti strateginius planus, prisidedant prie aplinkos oro kokybės gerinimo ir aplinkos oro užterštumo poveikio vietos gyventojams mažinimo.

AAĮ projekto 40 straipsnis.

Siūloma pripažinti netekusiu galios IX skyrių „Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje“. Pažymėtina, kad Tarptautinių sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad AAĮ buvo priimtas anksčiau nei Tarptautinių sutarčių įstatymas, jo nuostatos niekada nebuvo keičiamos, jos yra pasenusios, neatitinkančios esamos situacijos ir nesukuria pridėtinės vertės.

AAĮ projekto 41-42 straipsniai. Siūloma AAĮ priedą papildyti naujais ES teisės aktais, kurie perkeliami ar įgyvendinami AAĮ. AAĮ projekto 43 straipsnis.

Atsižvelgiant į skirtingus atitinkamų ES teisės aktų ar atskirų jų nuostatų perkėlimo ir (ar) įsigaliojimo terminus, siūloma nustatyti skirtingus atitinkamų AAĮ projekto įsigaliojimo terminus. Be to, siūloma nustatyti pereinamuosius laikotarpius kai kurioms nuostatoms. AOAĮ projektas AOAĮ projekto 1 straipsnis.

Siekiant perkelti Direktyvoje (ES) 2024/2881 vartojamų terminų apibrėžtis, šiuo straipsniu siūloma pakeisti AOAĮ 2 straipsnį :

a) jį papildyti:

• 7⁴ , 13³ ir 23¹ dalimis – įtraukiant naujas sąvokas – „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai nustatymo teritorinis vienetas“ [7] , „jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės“ ir „suinteresuota visuomenė“;
• 7¹ –7³ , 13¹ –13²

ir 15¹ dalimis – patikslinant ir perkeliant sąvokas iš žemesnio lygmens teisės aktų

• „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai koncentracijos tikslas“, „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodiklis“, „aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai sumažinimo įpareigojimas“, „ilgalaikis aplinkos oro užterštumo mažinimo tikslas“, „informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis“ ir „kritinis aplinkos oro užterštumo lygis“;

b) pakeisti 1, 6–7, 22 ir 25 dalis – patikslinant sąvokas

• „aglomeracija“, „aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis“, „aplinkos oro užterštumo vertinimo zona“, „siektina aplinkos oro užterštumo vertė“, „teršalas“.

Siekiant perkelti ir įgyvendinti Direktyvos (ES) 2024/2881 nuostatas:

AOAĮ projekto 2 straipsniu , kuriuo keičiamas AOAĮ 4 straipsnis išdėstant nauja redakcija, siūloma:

• 1 dalį pakeisti patikslinant, kad aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas Europos Sąjungos lygmenyje; nustato aplinkos oro kokybės normas (t. y. visas aplinkos oro kokybės normų apibrėžtyje nurodytas normas [8]

, o ne tik ribines ir siektinas aplinkos oro užterštumo vertes); papildant, kad aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras nustato zonų, aglomeracijų ir vidutinio poveikio teritorinių vienetų sąrašus. Taip pat papildant, kad aplinkos ministras tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas siekiant vertinti ir valdyti aplinkos oro užterštumą Europos Sąjungos lygmenyje ribojamų teršalų pirmtakais ir kitais aplinkosauginiu požiūriu aktualiais teršalais ;

• 2 dalį pakeisti patikslinant, kad aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir įstaigos, šiame įstatyme nustatytas aplinkos oro kokybės valdymo, aplinkos oro taršos reguliavimo priemones įgyvendina, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas atlieka siekdami, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nurodytų aplinkos oro kokybės normų (o ne tik, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti);

• 3 dalį pakeisti papildant, kad savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ne tik ribinės užterštumo vertės, siektinos užterštumo vertės (o ne kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės) ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, bet ir, kad savivaldybės teritoriją apimančiame vidutinio poveikio teritoriniame vienete būtų įvykdyti aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimai , savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.

AOAĮ projekto 3 straipsniu , kuriuo keičiamas AOAĮ 5 straipsnis , siūloma:

• 5 straipsnio 1 dalį papildyti, nustatant, kad aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu vykdomas siekiant gauti minimalią pakankamą informaciją ne tik apie aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose, bet ir vidutinio poveikio teritoriniuose vienetuose ;

• 5 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktus atitinkamai papildyti, įtvirtinant, kad aplinkos ministro įgaliota institucija: aplinkos ministro nustatyta tvarka klasifikuoja ne tik zonas ir aglomeracijas, bet ir vidutinio poveikio teritorinius vienetus , rengia siūlymus

Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai ne tik dėl zonų ir aglomeracijų sąrašo, bet ir dėl vidutinio poveikio teritorinių vienetų sąrašo keitimo; aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ir metines ataskaitas apie aplinkos oro užterštumo lygį ne tik zonose ir aglomeracijose, bet ir vidutinio poveikio teritoriniuose vienetuose visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

• 5 straipsnį papildyti naujomis 3¹ ir 3 2 dalimis, – nacionalinės į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos ir prognozių kokybei užtikrinti ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti mokslo ir kitas kompetentingas suinteresuotąsias institucijas, suteikiant įgaliojimus: aplinkos ministrui sudaryti ekspertų grupę , kuri atliktų ekspertines duomenų analizes, išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio skaičiavimus ir vertinimus atskiruose energetikos, transporto, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų sektoriuose;

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai patvirtinti nacionalinę aplinkos oro taršos valdymo politikos ir priemonių poveikio vertinimo, nacionalinių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio prognozių ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskirti už šios politikos ir priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio prognozavimą atsakingas institucijas.

AOAĮ projekto 4 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ 7 straipsnį:

• patikslinant AOAĮ 7 straipsnio pavadinimą (kad atitiktų straipsnio turinį) ir panaikinant 7 straipsnio

1 dalyje neaktualų reikalavimą (sudaryti ir tikslinti sąrašus zonų ir

aglomeracijų, kuriuose užterštumo lygis viršija ribines ir siektinas užterštumo vertes); –

papildant, kad, kai savivaldybės teritorijoje viršijama ne tik bent viena ribinė ar siektina užterštumo vertė, bet ir kai neįvykdomas vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimas vidutinio poveikio teritoriniame vienete, apimančiame savivaldybės teritoriją , savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane aplinkos oro kokybės valdymo priemonės turi būti papildytos ir įgyvendintos , siekiant kuo skubiau sumažinti aplinkos oro užterštumo lygį;

• patikslinant ir papildomai įtvirtinant, kad ne tik kai viršijama be kuri ribinė užterštumo vertė, pavojaus slenkstis, bet ir kai viršijama ozono siektina užterštumo vertė , arba neįvykdomas vidutinio poveikio sumažinimo įpareigojimas dėl teršalų pernašos iš kitos valstybės, Aplinkos ministerija, aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja valstybę narę, iš kurios pasklido tarša, ir Europos Komisiją , ir dėl sprendimų taršai pašalinti arba jai sumažinti bendradarbiauja ir konsultuojasi ne tik su atsakingomis kitos valstybės narės institucijomis, bet ir su Europos Komisija .

AOAĮ projekto 5 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ 8 straipsnį :

• patikslinant AOAĮ 8 straipsnio pavadinimą (kad atitiktų straipsnio turinį) ir panaikinant 8 straipsnio 1 dalyje neaktualų reikalavimą (sudaryti sąrašą zonų ir aglomeracijų, kuriuose užterštumo lygiai mažesni už ribines užterštumo vertes);
• papildant, kad zonose ir aglomeracijose, kuriose užterštumo lygiai yra mažesni už siektinas užterštumo vertes, turi būti imamasi būtinų, neproporcingų išlaidų nereikalaujančių, priemonių, kad tie užterštumo lygiai išliktų mažesni už siektinas užterštumo vertes; o vidutinio poveikio teritoriniuose vienetuose, kuriuose vidutinio poveikio rodikliai yra mažesni už vidutinio poveikio koncentracijos tikslus, turi būti išlaikomi už vidutinio poveikio koncentracijos tikslus mažesni užterštumo lygiai.

AOAĮ projekto 6 straipsniu

siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ 9 straipsnį :

• patikslinant AOAĮ 9 straipsnio pavadinimą (kad atitiktų straipsnio turinį);
• papildomai įtvirtinant, kad, aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka [9] visuomenė turi būti informuojama, ne tik kai teršalo koncentracija aplinkos ore viršija, bet ir kai prognozuojama [10] , kad viršys ne tik pavojaus slenkstį, bet ir informavimo slenkstį ;
• papildant, kad imamasi veiksmų, valdant ne tik dėl pavojaus slenkstį viršijusios, bet ir dėl prognozuojamos viršyti teršalo koncentracijos aplinkos ore susidariusią situaciją ir šalinant šios situacijos padarinius Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatyta tvarka.

AOAĮ projekto 7 straipsniu

siūloma pakeisti AOAĮ trečiojo skirsnio pavadinimą , siekiant kad jis atitiktų skirsnio turinį. AOAĮ projekto 8 straipsniu siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ 14 straipsnį:

• pakeičiant AOAĮ 14 straipsnio pavadinimą (kad atitiktų straipsnio turinį) ir panaikinant neaktualų reikalavimą (rengti stacionarių taršos šaltinių, kuriems nustatomi normatyvai, sąrašus);
• patikslinant, kad aplinkos ministras , o ne aplinkos ministerija, nustato iš stacionariųjų taršos šaltinių

leistinos taršos į aplinkos orą dydžių (aplinkos apsaugos normatyvų) nustatymo tvarką, leidžiamus išmesti į aplinkos orą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalų kiekius pagal naudojamų technologinių įrenginių pajėgumus ir kitas su aplinkos oro taršos reguliavimu susijusias sąlygas (atsižvelgiant į straipsnio turinį, pastarąsias nuostatas perkeliant iš AOAĮ 15 str. 3 dalies).

AOAĮ projekto 9 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios AOAĮ

15 straipsnį

(„Leidimas teršalus išmesti į aplinkos orą“). Leidimų išdavimą, ūkinės veiklos objektų eksploatavimą (ūkinės veiklos vykdymą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, todėl AOAĮ 15 straipsnio nuostatos AOAĮ yra perteklinės. AOAĮ projekto 10 straipsniu , kuriuo keičiamas AOAĮ 20 straipsnis , siūloma:

• tikslinti 20 straipsnio 2 dalį išbraukiant neaktualias nuorodas į 15 straipsnio 1 dalį (kuri AOAĮ projekto 8 straipsniu pripažįstama netekusia galios) ir „šiame straipsnyje nurodytas išimtis“ (šiame straipsnyje nenustatyta kitų išimčių dėl draudimo deginti atliekas, nei nurodyta 20 straipsnio 2 dalyje);
• tikslinti 20 straipsnio 3 dalį papildant atvejus, kuriais leistinas nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas (kai šie atvejai numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose) .

AOAĮ projekto 11 straipsniu siūloma papildyti AOAĮ nauju 22¹ straipsniu :

• siekiant perkelti ir įgyvendinti direktyvos 2024/2881 28 straipsnio [11]

nuostatas, siūloma AOAĮ įtvirtinti nuostatą, kad žala žmogaus sveikatai, atsiradusi dėl AOAĮ 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų tose straipsnių dalyse nurodytais atvejais savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti ir įgyvendinti aplinkos oro kokybės valdymo priemones, pažeidimo, kurį padarė kompetentinga institucija (savivaldybės administravimo subjektas ar savivaldybės valdoma įmonė), vertinama ir atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

AOAĮ projekto 12 straipsniu

siūloma išdėstyti nauja redakcija AOAĮ priedą , jame patikslinant įstatymu įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, nes 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje nuo 2026 m. gruodžio 12 d. panaikinama, o ją pakeičia Direktyva 2024/2881.

AOAĮ projekto 13 straipsniu Siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2024/2881 nuostatas perkeliantys AOAĮ projekto straipsniai įsigaliotų iki Direktyvoje 2024/2881 nustatyto termino [12] , siūloma nustatyti, kad AOAĮ projekto 1–6 ir 11–12 straipsniai įsigaliotų nuo 2026 m. gruodžio 10 d. GVTNTĮ projektas GVTNTĮ projekto

1 straipsnis — (

Įstatymo tikslas)

Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, GVTNTĮ projektas papildomas nuostata, kad šio įstatymo tikslas ne tik užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, visuomenės poreikius atitinkančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, sudaryti sąlygas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, naudotis sanitarijos paslaugomis arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas,

nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau laikytis koncepcijos „Viena sveikata“, kartu laipsniškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki tvaraus lygio, gerinti nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energijos balansą ir vandentvarkos sektoriuje įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.

GVTNTĮ projekto 2 straipsnis (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos)

1) GVTNTĮ

projektas papildomas naujomis sąvokomis.

Direktyvoje (ES) 2024/3019 įtvirtinta, kad komunalinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra ypač pažeidžiama dėl klimato kaitos ir urbanizacijos, todėl vietos lygmeniu turi būti parengti integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai , kurie būtų pritaikyti konkrečioms teritorijoms. Tokie planai turi būti parengti visoms aglomeracijoms, kuriose susidaro 10 000 ir daugiau gyventojų ekvivalento (GE) atitinkanti tarša. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projektas papildytas sąvokomis „ Paviršinių nuotekų išsiliejimas“ ir „ Integruotasis komunalinių nuotekų tvarkymo planas“.

2) Siekiant užtikrinti Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatų įgyvendinimą, GVTNTĮ projekte įvirtintos sąvokos: „Atskiroji nuotekų tvarkymo sistema“,

„Mišrioji nuotekų tvarkymo sistema, „Apkrova“

,

„Gamtinė aplinka“, „Nuotekų priimtuvas“, „Nuotekų

valykla“.

• 3) Esamas

reglamentavimas orientuotas į mechaninių geriamojo vandens apskaitos prietaisų naudojimą, rodmenų deklaravimą ir priežiūrą, tačiau yra būtinybė pritaikyti teisinį reguliavimą šiuolaikiniams poreikiams ir standartams, įdiegus išmaniuosius (nuotolinio duomenų nuskaitymo) geriamojo vandens apskaitos prietaisus.

Išmanieji geriamojo vandens apskaitos prietaisai teikia šiuos privalumus: automatinius duomenų perdavimus, tikslų atsiskaitymą pagal realų suvartojimą, greitesnį nuotėkių aptikimą ir mažesnes administracines sąnaudas, padeda vandentvarkos įmonėms mažinti transporto poreikį, CO₂ emisijas ir efektyviau valdyti išteklius. Išmaniųjų apskaitos prietaisų naudojimas suteiks galimybę paprasčiau vartotojams stebėti savo suvartojimo kiekius. Tai gerina aptarnavimo kokybę ir padeda taupyti išteklius. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projektas papildomas nauja sąvoka „ Išmanusis geriamojo vandens apskaitos prietaisas“.

4) Vienas iš Direktyvos (ES) 2024/3019 tikslų

• pagerinti sanitarijos paslaugų prieinamumą, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų. Pagal ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų ir mergaičių saugumui, nes jos susiduria su papildomais nepatogumais naudojantis sanitariniais įrenginiais ne savo namuose. Be to, valstybės narės turi užtikrinti tinkamas sanitarijos sąlygas, atsižvelgdamos į pažeidžiamų grupių, tokių kaip romai, negalią turintys asmenys ir benamiai, poreikius, kad šios grupės galėtų naudotis sanitarijos paslaugomis viešose ir privačiose erdvėse, už prieinamą kainą arba nemokamai. Įvertinant tai, GVTNTĮ projekte įvirtintos sąvokos: „

Sanitarija“,

„Sanitarijos paslaugos“, „Sanitarinis įrenginys“

.

5) Direktyva (ES) 2024/3019 nustatė, kad komunalinėmis nuotekomis laikomas įvairių nuotekų mišinys (buitinių, gamybinių, paviršinių nuotekų) arba tai buitinės nuotekos, atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projekte nustatoma nauja sąvoka „Komunalinės nuotekos “. Paminėtina, kad buitinių nuotekų sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų.), todėl šiuo GVTNTĮ projektu sąvoka neperkeliama.

6) GVTNTĮ projektas papildytas sąvoka „Gamybinės nuotekos“. Paminėtina, kad šiuo metu „ Gamybinių nuotekų“ sąvoka įtvirtinta Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.

7) GVTNTĮ projektas papildytas sąvoka „ Nepaskirstytasis geriamojo vandens kiekis“. Pažymėtina, kad panaši sąvoka reglamentuojanti viršijančios leistino apskaitos prietaisų paklaidos skirtumą tarp vandens kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų sumos, įtvirtinta Šilumos ūkio įstatyme (2 str. 21 d.).

GVTNTĮ projekte patikslintos šios sąvokos:

1) „ Aglomeracijos “ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva (ES) 2024/3019 numato jog centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos turi būti išvystytos aglomeracijose didesnėse nei

1000 GE, „Aglomeracijos“ sąvokoje pakeista vietoj

2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša įrašant 1000 ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi aglomeracijos vertinimo dydis, GVTNTĮ projekto 26 straipsnyje (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) numatoma savivaldybėms taryboms pareiga iki

2030 m. gruodžio 31 d. atnaujinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūros plėtros planus, kuriuose nustato aglomeracijų ribas ir suplanuoja, kad aglomeracijose centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos plėtrą išvystyti iki 2035 m. gruodžio 31 d. (Direktyva (ES) 2024/3019 3 straipsnio, 2 dalis, kad „Valstybės narės užtikrina, kad 1 000 GE dydžio ir didesnės, tačiau neviršijančios 2 000 GE dydžio, aglomeracijos atitiktų 1 dalies reikalavimus ne vėliau kaip 2035 m. gruodžio 31 d.“).

2) „Geriamojo vandens apskaitos prietaisai“ sąvoka patikslinta papildant, kad šiomis matavimo priemonėmis laikomi ir išmanieji geriamojo vandens apskaitos prietaisai.

3) „ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina

“ sąvoka patikslinta, numatant pasirinktiną 3–5

metų bazinės kainos laikotarpį. Pakeitimu siūloma numatyti galimybę geriamojo vandens tiekėjui pasirinkti reguliavimo periodą, kuris jo manymų būtų optimalus įgyvendinant geriamojo vandens tiekėjo veiklos programą. Bazinės kainos nustatymo metu yra peržiūrimos visos sąnaudos, perskaičiavimo metu yra peržiūrimos sąnaudos, kurioms įtaką daro kitų paslaugų teikėjų tarifai, teisės aktų pokyčiai, darbo rinkos prognozuojami pokyčiai ir pan. Tais atvejais, kai patiriamos sąnaudos (neapibrėžtos kaip perskaičiavimo kriterijai) ženkliai keičiasi, lyginant su bazinių kainų nustatymo metu įvertintomis, perskaičiavimo procesas tampa sudėtingas ir panašus į bazinių kainų nustatymo, todėl norint pagrįstai įvertinti būtinąsias sąnaudas ir sumažinti tiek ūkio subjektų, tiek Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracinę naštą, siūloma nustatyti pasirinktiną 3–5 metų bazinės kainos laikotarpį.

4) „ Individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginiai

“ sąvoka patikslinta numatant, jog tai inžineriniai įrenginiai,

kurie neprijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ir skirti nuotekoms individualiai tvarkyti (surinkti, kaupti, valyti).

5) „Paviršinės nuotekos“ sąvoka patikslinta atsižvelgiantį į Direktyvoje (ES) 2024/3019 naujai reglamentuotas mišriąsias ir atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas. GVTNTĮ projekto 3–6 straipsnis (Institucijų (Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir savivaldybių institucijų) kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje) Aplinkos ministro kompetencija

GVTNTĮ 6 straipsnis papildomas nuostata, suteikiančia teisę aplinkos ministrui įgalioti instituciją (Aplinkos apsaugos agentūrą), atsakingą už informacijos ir (arba) duomenų apie prieigos prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą rinkimą bei ataskaitų Europos Komisijai teikimą. Atsižvelgiant į tai, priėmus Įstatymo projektą, reikės patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. D1-37

„Dėl informacijos apie nuotekų tvarkymą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai“.

Paminėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūrai dėl naujų įpareigojimų kaupti, tvarkyti, vertinti ir teikti duomenis Europos Komisijai padidės administracinė našta. Sveikatos apsaugos ministro kompetencija

Atsižvelgiant į naujas Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, kuriomis siekiama gerinti visuomenės sveikatą ir ligų prevenciją, stebint visuomenės sveikatos parametrus, pvz., komunalinių nuotekų stebėsena nustatant virusus ir patogenus, tokius kaip SARS-CoV-2, poliomielito virusas ar gripo virusas, antimikrobinių medžiagų atsparumo stebėsena, nes jos yra pagrindinis antimikrobinių medžiagų, atsparių bakterijų ir jų genų šaltinis papildomas GVTNTĮ 7 straipsnis, numatant, kad sveikatos apsaugos ministro ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų kompetencija yra ne tik geriamojo vandens kokybės srityje, bet ir nuotekų stebėsenos srityje.

Direktyvos (ES) 2024/3019 preambulėje (35) įtvirtinta, jog „Sąjunga pripažįsta, kad svarbu spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) problemą, visų pirma, 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, ir priėmė Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su AAM veiksmų planą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, komunalinės nuotekos yra pripažintos pagrindiniu antimikrobinių medžiagų ir jų metabolitų, taip pat antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų ir jų genų, šaltiniu ir tai yra patvirtinta dokumentais. Siekiant pagilinti žinias apie pagrindinius AAM šaltinius, būtina nustatyti pareigą vykdyti AAM buvimo komunalinėse nuotekose stebėseną, kad būtų toliau plėtojamos mokslo žinios ir ateityje būtų galima imtis tinkamų veiksmų;“.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys atsparių vaistams patogenų atsiradimą, yra netinkamas ir pernelyg dažnas antimikrobinių vaistų, pvz., antibiotikų, antivirusinių, priešgrybelinių ir priešparazitinių vaistų, vartojimas. PSO paskelbė AMR viena iš 10 didžiausių pasaulinių visuomenės sveikatos grėsmių žmonijai“

[13] . Direktyvoje (ES) 2024/3019 įtvirtinti reguliariai stebimi pagrindiniai su sveikata susiję parametrai, įskaitant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms arba SARS-CoV-2 pandemijos atveju. Naujausia patirtis, susijusi su SARS-CoV-2 virusu, parodė, kad jį galima labai patikimai aptikti nuotekose, o tai suteikia vertingos informacijos pandemijų ar kitų visuomenės sveikatos grėsmių valdymui. Direktyva (ES) 2024/3019 numato reikalavimą ES šalims įdiegti sveikatos parametrų stebėjimą miestų nuotekose:

SARS-CoV-2 viruso ir jo variantų, taip pat poliomielito ir gripo virusų, atsirandančių patogenų, naujų susirūpinimą keliančių teršalų ir bet kokių kitų visuomenės sveikatos parametrų. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai numatoma nauja pareiga Aplinkos ministerijos

įgaliotai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) teikti sveikatos apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka surinktus duomenis apie aktualių visuomenės sveikatos parametrų ir žmonių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos komunalinėse nuotekose. Duomenys reikalingi ataskaitų Europos Komisijai teikimui.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija (toliau – Taryba)

GVTNTĮ projektu siūloma nustatyti, kad Taryba, įgaliotai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) teiktų informaciją apie kiekvieno komunalinių nuotekų valymo įrenginio, kuriame valoma 10 000 GE ir didesnė apkrova bendrą suvartojamą elektros energijos kiekį ir energijos, įsigytos iš neiškastinių išteklių, procentinę dalį, kai taikoma šio įstatyme nurodyta nukrypti leidžianti nuostata Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą (GVTNTĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas), Taryba geriamojo vandens tiekėjų mokamas įmokas Tarybos veiklai finansuoti apskaičiuoja pagal geriamojo vandens tiekėjų pateiktas preliminarias ataskaitas ir juos informuoja apie mokėtinas sumas.

Po 2 mėnesių gavusi audituotas ataskaitas, Taryba dar kartą perskaičiuoja mokestį, o geriamojo vandens tiekėjai turi pagrįsti lyginant su pirmu skaičiavimu susidariusius skirtumus. Kadangi Tarybai mokama suma apskaičiuojama atsižvelgiant į pačių geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos pajamas, GVTNTĮ projektu siūloma, kad informaciją apie geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų pajamas ir nuo jų suskaičiuotą įmoką pateiktų šios informacijos valdytojai, t. y. pačios įmonės, o Taryba vėliau galėtų sutikrinti su Tarybai teikiama audituota finansine informacija.

Paminėtina, kad siūlomi pakeitimai nepadidins administracinės naštos įmonėms, kadangi dabar įmokas apskaičiavus Tarybai ir šią informaciją pateikus įmonėms, įmonės vis tiek šią informaciją tikrina. Tarybai skaičiavimus atliekant tik vieną kartą, mažėtų užklausų įmonėms skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios prievolės Tarybai informuoti reguliuojamas įmones apie įmokų dydžius nėra numatyta kituose Tarybos reguliuojamuose sektoriuose, tad taip būtų suvienodintos praktikos tarp visų Tarybos reguliuojamų sektorių.

Savivaldybių institucijų kompetencija

GVTNTĮ projektu (GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalies

5 punktas, 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas, (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas

ir taikymas. 7 dalis) siūloma patikslinti datą, vietoj 2027 metų numatyti 2030 metus. Šis siūlymas grįstas gavus Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos vandens teikėjų asociacijos prašymą argumentuojant, kad iki GVTNTĮ nurodyto termino vandentvarkos įmonės nespės perimti vandentvarkos objektų, kadangi jų išpirkimui reikalingos lėšos bei laiko sąnaudos šių objektų įteisinimui, kai jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (geodezinės išpildomosios dokumentacijos, kadastrinių bylų parengimas, daugumos objektų atvejais kreipimasis į teismą dėl objektų valdymo pagal įgyjamąją senatį juridinio fakto nustatymo ir kt.).

Direktyvoje (ES) 2024/3019 nustatyta, kad specifinė mažumų kultūrų, pavyzdžiui, romų ir klajoklių, padėtis, nesvarbu, ar jie turi nuolatinio gyventojo statusą, išryškėja tuo, kad šios grupės dažnai neturi galimybės naudotis sanitarijos paslaugomis. Ši problema buvo pripažinta 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“, kuriame buvo pabrėžta būtinybė didinti lygias galimybes šių grupių nariams pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant sanitariją. Komunikate raginama, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, kurios dėl įvairių socialinių, ekonominių, etninių, lytinių, teisinio statuso, religinių ar kitų priežasčių yra nepalankioje padėtyje.

Visų pirma, priemonės, skirtos šių grupių galimybėms pasinaudoti sanitarijos paslaugomis gerinti, turėtų apimti nemokamą arba už nedidelį mokestį pasiekiamų sanitarinių įrenginių teikimą viešosiose ir privačiose erdvėse, taip pat nuotekų surinkimo sistemų prieigos gerinimą ir viešosios administracijos pastatuose esančių sanitarinių įrenginių prieinamumo didinimą.

Tai turėtų būti daroma veiksmais, kuriais būtų užtikrinta galimybė naudotis sanitarijos paslaugomis visiems, Įrenginiai turėtų būti turėtų būti visada prieinami visiems, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, pavyzdžiui, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia ir benamius, turėtų būti įrengti tokioje vietoje, kurioje užtikrinamas didžiausias naudotojų saugumas, ir turėtų būti higieniškai ir techniškai saugūs naudoti. Be to, tokių įrenginių turėtų būti pakankamai, kad būtų galima patenkinti žmonių poreikius ir kad laukimo laikas nebūtų nepagrįstai ilgas.

Paminėtina, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio

16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms

vartoti skirto vandens kokybės (toliau – Geriamojo vandens direktyva

nuostatomis, siekiama ne tik pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, tačiau užtikrinti, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams. Geriamojo vandens direktyvoje numatyta, kad nedarant poveikio valstybių narių teisei, valstybės narėms suteikta teisė apsibrėžti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, tačiau svarbu, „kad tokios grupės apimtų pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras, kaip antai romus ir klajoklius, nepriklausomai nuo to, ar tų grupių atstovai praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą“. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. į nacionalinę teisę perkeliant Geriamojo direktyvos nuostatas, Įstatyme įtvirtinta sąvoka „Pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės

• grupės žmonių, kurie bėga nuo karinių konfliktų ar persekiojimo arba neturi gyvenamosios vietos (pavyzdžiui, pabėgėliai, benamiai)“. Minėta sąvoka atlieps ir Direktyvoje( ES) 2024/3019 įtvirtintą siekį dėl sanitarinių paslaugų gavimo

ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Pažymėtina, kad pabėgėlių, tiek benamių socialinę globą reglamentuoja specialieji teisės aktai, pvz. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas numatomos papildomos pareigos savivaldybėms užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms galimybę naudotis sanitarijos paslaugomis, taip pat kaip ir užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens (GVTNTĮ projekto 10 straipsnio 2 dalies 14 punktas); organizuojant sanitarijos paslaugų teikimą visuomenei užtikrinti, kad aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas yra 10 000 ir daugiau, būtų įrengtas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius viešosiose erdvėse. Šie įrenginiai turi būti prieinami visiems gyventojams, saugūs, o informacija apie jų buvimo vietą – viešai prieinama; skatinti, kad aglomeracijose, kuriose gyventojų ekvivalentas yra 5 000 ir daugiau, viešuosiuose pastatuose, pirmiausia administraciniuose, būtų įrengtas pakankamas nemokamų sanitarinių įrenginių skaičius.

Taip pat numatoma pareiga savivaldybėms Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūrai) vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamo informacijos apie prieigą prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą rinkimo bei teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo nuostatomis, teikti duomenų rinkinį, kuriame pateikta informacija apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant įstatymo nuostatas dėl pareigos užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms galimybę gauti prieigą prie geriamojo vandens ir naudotis sanitarijos paslaugomis (GVTNTĮ projekto 10 straipsnio

2 dalies 15 punktas). Paminėtina, kad

Europos Komisija iki 2028 m. gruodžio 31 d. turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatoma informacijos tiekimo forma (atitinkamai Aplinkos ministerija parengs informacijos apie prieigą prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą rinkimo bei teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašą), o Europos Komisijai turės būti pateikta informacija ne vėliau kaip 2029 m. sausio

12 d. ir vėliau kas 6 metus atnaujinama. Atsižvelgiant į tai, kad

Geriamojo vandens direktyva taip pat numato pareigą „ne vėliau kaip 2029 m. sausio 12 d. parengia, o vėliau – kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir skatinti jo vartojimą pagal 16 straipsnį, ir apie savo gyventojų, kurie turi prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, dalį“, GVTNTĮ projektas papildomas nuostatomis, kad „Įstatymo 6 straipsnio 14 punkte įgaliotai institucijai teikia duomenų rinkinį, kuriame pateikta informacija apie priemones, kurių imtasi įgyvendinant šios dalies 12-15 punktų nuostatas“ (Įstatymo 12-14 punktų nuostatos reglamentuoja prieigos prie geriamojo vandens aspektus).

GVTNTĮ projekto 7 straipsnis ( Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas) GVTNTĮ 12 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas aglomeracijose, tačiau siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, GVTNTĮ projektas patikslintas numatant, kad „kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas arba prijungimas prie centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų neduos naudos aplinkai arba žmonių sveikatai, arba tai techniškai neįmanoma, arba kai centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir

(arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo, prijungimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo, prijungimo

kaina ir kai tai ekonomiškai pagrįsta infrastruktūros plėtros plane, parengtame vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių nuostatomis, tokiose infrastruktūros plėtros plane išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų keliamų reikalavimų.“ Integruotieji komunalinių nuotekų tvarkymo planai

Vadovaujantis GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą. GVTNTĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „infrastruktūros plėtros planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu ir aplinkos ministro tvirtinamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis“.

Plėtros planų rengimo taisyklių 13 punkte numatyta, kad „planavimo organizatorius planavimo darbų programoje: <...> atsižvelgdamas į planavimo tikslą, nustato plano uždavinius: <...> 13.1.7. numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo ir jų infrastruktūros plėtros priemones, klimato kaitos padarinių poveikio švelninimo priemones, susijusias su klimato kaitos padariniais; aplinkos kokybei gerinti skirtus gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir juos įgyvendinančias priemones (iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtas infrastruktūras, atviras kritulių vandens kaupyklas (akumuliacinius tvenkinius), žalos aplinkai prevencijos priemones ir kitas priemones neigiamam poveikiui mažinti). Klimato kaitos poveikio mažinimo (paviršinių nuotekų tvarkymo ir jų infrastruktūros plėtros) priemonės gali būti numatomos ir rengiant atskirą teritorijų planavimo dokumentą“; 26 punkte nustatyta, kad <...> Aiškinamajame rašte nurodoma informacija apie planuojamos teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę <...> aprašomos žalos aplinkai prevencinės priemonės ir kitos priemonės neigiamam klimato kaitos poveikiui mažinti, aprašoma ir pagrindžiama iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtų infrastruktūrų, atvirųjų kritulių vandens kaupyklų (akumuliacinių tvenkinių) nauda“.

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad Direktyva (ES) 2024/3019 įpareigoja parengti integruotuosius komunalinių nuotekų tvarkymo planus, kuriuose turi būti nustatomos priemonės skirtos komunalinių nuotekų tvarkymui atsižvelgiant į specifines aglomeracijos sąlygas, urbanizacijos ir klimato kaitos poveikį, taip pat plane turi būti numatomi sprendimai, skirti mažinti paviršinių nuotekų išsiliejimo keliamą taršą, optimizuoti esamą infrastruktūrą, įtraukti gamtinius sprendimus ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų, GVTNTĮ projektu siūloma nustatyti, kad integruotieji komunalinių nuotekų tvarkymo planai turi būti rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, GVTNTĮ ir aplinkos ministro tvirtinamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų, integruotųjų komunalinių nuotekų tvarkymo planų rengimo taisyklėmis. Atitinkamai GVTNTĮ projektu numatoma patikslinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių pavadinimą papildant integruotais komunalinių nuotekų tvarkymo planais (GVTNTĮ projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Paminėtina, kad Direktyva (ES) 2024/3019 numato, jog integruotieji komunalinių nuotekų tvarkymo planai turi būti peržiūrimi kas 6 metus ir prireikus atnaujinami, atsižvelgiant į tai GVTNTĮ projekte numatytas toks integruotųjų komunalinių nuotekų tvarkymo planų peržiūrėjimo laikotarpis, – 6 metai, esant poreikiui atnaujinami, atsižvelgiant į klimato sąlygų, technologijų pasikeitimus ir miestų vystymąsi.

Įvertinus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas ir GVTNTĮ projektu siūlomą nuostatą, jog integruotasis komunalinių nuotekų tvarkymo planas yra sudedamoji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano dalis, siekiant suderinamumo, GVTNTĮ projekte patikslinama, kad savivaldybės vykdomoji institucija turėtų kas

6 metus (vietoj šiuo metu įtvirtintų 10 metų) organizuoti vertinimą, ar

infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, ir prireikus inicijuoti šių planų keitimą.

Direktyvoje (ES) 2024/3019 numatyta, kad integruotųjų komunalinių nuotekų tvarkymo planų tikslas – apriboti paviršinių nuotekų persipylimo taršą iki ne daugiau kaip 2 % metinės surinktų komunalinių nuotekų apkrovos, pagal sausomis sąlygomis apskaičiuotą srautą. Svarbu, kad planuose būtų numatytos priemonės, kuriomis būtų mažinama paviršinių nuotekų persipylimo tarša, ypač susijusi su pirmųjų liūčių po ilgų sausų laikotarpių persipylimais tankiai apgyvendintose vietovėse. Prioritetas turėtų būti teikiamas gamtiniams sprendimams, tokiems kaip natūralus vandens sulaikymas, infiltravimas ir pan., o ne pilkosios infrastruktūros kūrimui.

Siekiant užtikrinti integruotųjų komunalinių nuotekų tvarkymo planų efektyvumą, jie turi būti pagrįsti geriausia vietos praktika, išsamia sąlygų analize ir pirmenybe prevenciniams požiūriams, kad būtų optimizuotas esamos infrastruktūros naudojimas, taupoma energija ir mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis.

„Žaliosios“ (gamtiniai sprendimai (žalieji plotai, žalieji stogai ir pan.) ir

„mėlynosios“ (vandens ekosistemomis grįsti sprendimai (pievos, paviršiniai

vandens telkiniai, pelkės)) plėtros skatinimas yra esminis elementas, tačiau nauja „pilkoji infrastruktūra“ (centralizuoti vamzdynai, valymo įrenginiai, siurblių stotys, kolektoriai ir kita techninė, betoninė, plieninė ar plastikinė infrastruktūra, skirta nuotekoms surinkti, transportuoti ir išvalyti) turėtų būti numatoma tik tada, kai tai būtina. Atsižvelgiant į tai, bus patikslintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės, kuriose detalizuotas integruotų komunalinių nuotekų tvarkymo planų turinys ir priemonės tikslams pasiekti.

Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, GVTNTĮ projekte (23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) įtvirtinama, kad integruotas komunalinių nuotekų tvarkymo planas, skirtas 100 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų nuotekų surinkimo teritorijoms parengiamas ne vėliau kaip iki 2033 m. gruodžio

31 d., o 10 000–100 000 GE dydžio aglomeracijų teritorijoms ne vėliau kaip iki

2039 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad Europos Komisija iki 2028 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinimo aktus, kurie nustatys: integruotojo komunalinių nuotekų tvarkymo plano teikimo formą (minėtas planas privalės būti pateikiamas Europos Komisijai jai paprašius); alternatyvius rodiklius, kuriais bus vertinama, ar pasiektas taršos mažinimo tikslas (Direktyvos (ES) 2024/3019 V priedo 2 punkto a dalyje); priemonių įgyvendinimo metodikas pagal Direktyvos (ES) 2024/3019 V priedo 3 punktą.

GVTNTĮ projekto 8-9 straipsniai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba, priežiūra ir naudojimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniai)

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą (GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas) savivaldybių tarybos iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas; (GVTNTĮ 2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas 4 dalis) savivaldybių institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

Lietuvos vandens teikėjų asociacijos pateikta informacija, toks savivaldybių infrastruktūros perdavimas vykdomas didinant viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų įstatinį kapitalą turtinio įnašo rinkos verte, kurią nustato nepriklausomi turto vertintojai teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 5 dalis), kas lemia finansinius nuostolius.

Siekiant, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas būtų perduodamas ne tik į vandentvarkos įmonių įstatinį kapitalą ABĮ nustatyta tvarka, bet ir kitais įstatymų nustatytais būdais (pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo

20 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų

subjektų nuosavybėn perduodamas: <..> 5) kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais), GVTNTĮ projektu (8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas) siūloma nustatyti, kad „iki 2030 m. gruodžio 31 d. savivaldybių tarybos perleidžia viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą arba paviršinių nuotekų tvarkytojui paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą kaip nepiniginį įnašą pagal akcijų pasirašymo sutartį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka arba nurodytą infrastruktūrą neatlygintinai perduoda viešojo vandens tiekėjo arba regioninio viešojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn.“

Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas, o jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, atitinkamai tikslinamas minėto įstatymo pavadinimas GVTNTĮ 16 straipsnio 13 dalyje bei 3 straipsnio 58 dalyje.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtais būdais perduota infrastruktūra laikoma investicijomis ir į tai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas (GVTNTĮ 19 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas šioms paslaugoms teikti, ilgalaikiam infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams sudaryti priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projektą siūloma papildyti nuostatomis, „jog turtui, kuris Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka kaip nepiniginis įnašas perduodamas geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ar paviršinių nuotekų tvarkytojų nuosavybėn ir yra skirtas viešajam geriamojo vandens tiekimui, nuotekų ar paviršinių nuotekų tvarkymui, Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies reikalavimai netaikomi. Šis turtas apskaitomas nepriklausomo turto vertintojo nustatyta verte pagal Verslo apskaitos standartus arba Tarptautinius apskaitos standartus, o ši vertė ir nuo jos apskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos laikomos būtinosiomis sąnaudomis pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, savivaldybės administracija atsakinga už prioritetinės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentus.“ GVTNTĮ numatyta, kad savivaldybės planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, nustatydamos savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, plėtros kryptis ir etapus.

Savivaldybės paveda valdomoms įmonėms teikti šias paslaugas.

GVTNTĮ taip pat nustato geriamojo vandens tiekėjo pareigą užtikrinti infrastruktūros plėtrą pagal nustatytus etapus ir prijungti vartotojus prie tinklų. Tačiau kai kurios savivaldybės nustato tik kelias prioritetines teritorijas, į kurias nepatenka aglomeracijos ir viešosios teritorijos, todėl vandentvarkos įmonėms už infrastruktūros vystymą (aglomeracijose ir viešosiose geriamojo vandens tiekimo teritorijose) nenumatytas finansavimas (per geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą). Tam, kad būtų aiškiau reglamentuotas finansavimas, GVTNTĮ projektu (16 straipsnio 19 dalis) numatoma, kad geriamojo vandens tiekėjai apmokės ir infrastruktūros plėtrą ne tik prioritetinėse teritorijose, bet ir viešosiose teritorijose bei aglomeracijose pagal teritorijų planavimo dokumentus, o

infrastruktūros sąnaudos bus įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.

Šiuo metu GVTNTĮ (16 straipsnio 25 dalis) nustatyta, kad jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas, norėdamas atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti šių apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, patikrinti pastato vidaus vandentiekio sistemą, vandentiekio įvado ir (arba) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui, paimti nuotekų mėginius), negali patekti į butą (patalpas ), bendrojo naudojimo patalpas ar teritoriją arba jeigu geriamojo vandens tiekėjo įgaliotam atstovui nesudarytos sąlygos atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų priežiūrą, abonento ar vartotojo adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su motyvuotu raštu.

Pažymėtina, informavimas tik registruotu laišku nėra pakankamai lankstus ir efektyvus, ypač atsižvelgiant į modernėjančią visuomenę bei informacinių technologijų pažangą. Toks informavimo būdas užtrunka ilgiau ir reikalauja papildomų finansinių išteklių. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projektas (GVTNTĮ 16 straipsnio 25 dalis) patikslinamas, vietoje žodžių

„registruotu laišku“ įrašant žodžius „registruotu laišku arba kitomis

informavimo priemonėmis, kurias naudojant saugomi įrodymai apie atliktą informavimą“. Pažymėtina, kad toks informavimo būdas jau yra naudojamas GVTNTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

GVTNTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo finansavimo šaltinis t. y. abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytas

pagrindinis paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis

• abonentų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, ir savivaldybių biudžetų lėšos; 3 dalyje numatyti galimi papildomi finansavimo šaltiniai. Atsižvelgiant į gautus siūlymus sugrąžinti ankstesnį reglamentavimą (dėl techninės klaidos buvo išbrauktos nuostatos), kad ir savivaldybių lėšos gali būti papildomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų finansavimo šaltinis, patikslinamas GVTNTĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas.

GVTNTĮ projekto 10 straipsnis (Energijos vartojimo auditas)

Direktyvoje (ES) 2024/3019 įtvirtinta, kad norint pasiekti energinio neutralumo tikslą, komunalinių nuotekų valymo įrenginiai ir nuotakynai turėtų naudoti tinkamiausias priemones kiekvienam įrenginiui ir kas ketverius metus turėtų būti atliekamas energijos vartojimo auditas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2023/1791. Audito metu turi būti įvertintas energijos vartojimo mažinimo potencialas, taip pat ekonomiškai efektyvios atliekinės šilumos išgavimo ir naudojimo galimybės įrenginiuose arba centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, taip pat turi būti nustatomas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo arba gamybos efektyvumo potencialas.

Šiuo metu energijos vartojimo auditų atlikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį reglamentavimą, GVTNTĮ projektu (papildoma nauju 19¹ straipsniu) siūloma energijos vartojimo audito atlikimo aspektus suderinti su minėtame Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytais energijos vartojimo audito atlikimo principais ir inkorporuoti į esamą energijos vartojimo auditų vykdymo schemą. GVTNTĮ projektu nustatoma, kad minėtų energijos vartojimo auditų atlikimo kokybės stebėseną užtikrintų energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga energetikos ministro nustatyta tvarka, t. y.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA). Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis numato, kad ,,Energetikos ministerija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir energijos vartojimo auditą, jų teikiamą naudą ir finansavimo galimybes.

Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga savo interneto svetainėje skelbia aktualią praktinę informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą ir energijos vartojimo auditą, administruojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir vykdomą stebėseną ir priežiūrą“, o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad ,,šio straipsnio 1–3 ir 5–7 dalyse nurodytų įmonių pareigų laikymosi priežiūrą ir energijos vartojimo audito ir energijos vartojimo audito atlikimo kokybės priežiūrą atlieka energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga energetikos ministro nustatyta tvarka“, t. y. LEA.

Paminėtina, kad LEA interneto svetainėje (Energijos vartojimo auditas – Lietuvos energetikos agentūra) skelbiamas auditorių sąrašas, audito atlikimo priemonės, rekomendacijos auditoriams, rezultatyvių ir geros kokybės energijos vartojimo auditų reikalavimai ir kita susijusi informacija. LEA įstatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr.1-211

„Dėl Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros įstatų patvirtinimo“,

11.2 papunktyje numatyta, kad viena iš LEA veiklos sričių yra energijos

išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, 12.7 papunktyje numatyta, kad LEA organizuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo audito atliekančių specialistų atestavimą bei prižiūri audito atlikimo procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad atliekamų energijos vartojimo auditų stebėsenos vykdymas yra racionalus ir efektyvus, kai atitinkamų duomenų bazė (portalas) yra valdoma ir informacijos apibendrinimas, ataskaitų vertinimas atliekamas vienos įgaliotos institucijos ar įstaigos, t. y. LEA. manytina, kad GVTNTĮ projekte numatyti nuotekų valyklų, kuriose valoma

10 000 GE dydžio ir didesnė apkrova, ir su jomis susijusių nuotekų tvarkymo

infrastruktūros energijos vartojimo auditai būtų inkorporuojami į jau egzistuojančia sistemą, taip užtikrinant teisinio reglamentavimo nuoseklumą, pastovumą, be to, funkcija būtų priskirta tinkamas kompetencijas turinčiai institucijai, nedubliuojant viešojo administravimo subjektams priskiriamų funkcijų ir papildomai neeikvojant žmogiškųjų resursų. Atitinkamai, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybai numatoma, kad ji savo inciatyva arba gavusi informaciją iš LEA (kaip numatyta Sankcijų už Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pažeidimus skyrimo taisyklėse

[14] ), kad geriamojo vandens tiekėjas nevykdo konkrečių pareigų (t. y. neužtikrina energijos vartojimo atlikimo), pradeda sankcijos skyrimo procedūrą. Direktyvoje (ES) 2024/3019 numatyta, kad komunalinių nuotekų valymo sektorius turi didelį potencialą mažinti energijos suvartojimą ir gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, – pasitelkiant saulės energiją, biodujas iš nuotekų dumblo, šiluminę, kinetinę, vėjo ar hidraulinę energiją. Atsižvelgiant į tai, Direktyva (ES) 2024/3019 įpareigoja, kad nuotekų valymo įrenginių (≥10 000 GE) bendras metinis energijos suvartojimas neturi viršyti pagamintos energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, kiekio.

Šis energijos neutralumo tikslas turi būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas lankstumas ir investicijų optimizavimas. Tikslas turi būti pasiektas palaipsniui iki 2045 m. gruodžio 31 d., su tarpiniais etapais, o 2040 ir 2045 m. bus leidžiama ribotai pirkti atsinaujinančių išteklių energiją iš išorės (pagamintą nenaudojant iškastinio kuro), laikantis tam tikrų sąlygų. Pirkta atsinaujinančių išteklių energija negalės būti įskaičiuota į įrenginio pagamintą atsinaujinančių išteklių energijos kiekį. Pasiekus energinį neutralumą, reikšmingai sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, bei bus prisidedama prie ES 2050 m. klimato neutralumo tikslo ir Reglamento (ES) 2018/842 įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, GVTNTĮ projektas (papildytas nuostatomis, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti, kad nuotekų valyklose, kuriose valoma 10 000 GE dydžio ir didesnė apkrova, vietoje ar už nuotekų valyklų ribų geriamojo vandens tiekėjo pagaminamas visas metinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, nepriklausomai nuo to, geriamojo vandens tiekėjai energiją naudoja vietoje, ar už nuotekų valyklų ribų, sudarytų bent: a) ne vėliau kaip

2030 m. gruodžio 31 d. – 20 % viso metinio nuotekų valyklų suvartojamos

energijos kiekio; b) ne vėliau kaip 2035 m. gruodžio 31 d. – 40 % viso metinio nuotekų valyklų suvartojamos energijos kiekio; c) ne vėliau kaip 2040 m. gruodžio 31 d.

• 70 % viso metinio nuotekų valyklų suvartojamos energijos kiekio; d) ne vėliau kaip 2045 m. gruodžio 31 d. – 100 % viso metinio nuotekų valyklų suvartojamos energijos kiekio.“

GVTNTĮ projekto 11 straipsnis (Geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų teisės ir pareigos)

Direktyvos (ES) 2024/3019 aiškinamajame tekste įtvirtinta, kad tam tikrose ES vietovėse nuolat arba laikinai trūksta vandens. Siekiant gerinti gebėjimą reaguoti į didėjantį vandens išteklių trūkumą, būtina plačiau taikyti pakartotinį išvalytų komunalinių nuotekų naudojimą ir riboti gėlo vandens išgavimą iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių.

Pakartotinis išvalytų komunalinių nuotekų naudojimas turėtų būti skatinamas, kai tik tai tikslinga , ypač vandens stygiaus teritorijose, ir visais tinkamais tikslais, kartu užtikrinant nuotekų priimtuvų minimalų gamtosauginį debitą ir laikantis Direktyvoje 2000/60/EB [15]

nustatytų tikslų dėl geros nuotekų priimtuvų ekologinės ir cheminės būklės. Pažymėtina, kad Lietuva turi daug gėlo vandens šaltinių, todėl neturi nuolatinio vandens trūkumo problemos. Šalyje gausu gėlo vandens išteklių, kurie leidžia patenkinti visus ūkinės veiklos ir kasdienius vartotojų poreikius, todėl nėra būtinybės naudoti pakartotinai išvalytas komunalines nuotekas, tačiau perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, GVTNTĮ projekte numatoma, kad geriamojo vandens tiekėjai turi teisę „

pakartotinai perduoti išvalytas nuotekas arba planuoti jų pakartotinį naudojimą, jeigu toks naudojimas nekelia grėsmės nuotekų priimtuvų gamtosauginiam debitui, nedaro neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei išvalytos nuotekos pakartotinai naudojamos žemės ūkio drėkinimo sistemose, jos turi atitikti 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/741 dėl minimalių reikalavimų vandens pakartotiniam naudojimui nustatytus reikalavimus. Geriamojo vandens tiekėjai planuodami ar vykdydami išvalytų nuotekų pakartotinį naudojimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą ir kitus su šia veikla susijusius reikalavimus.“

GVTNTĮ projekto 12 straipsnis (Abonentų ir vartotojų teisės ir pareigos) Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, GVTNTĮ projektas (22 straipsnio 2 dalies 6 punktas) patikslinamas numatant, kad abonentai privalo ne tik neišleisti į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuodingų medžiagų ar jų mišinių, galinčių sukelti sprogimą, užkimšti tinklus ar kitaip sutrikdyti infrastruktūros darbą, bet, kad ir nepakenktų nuotakynuose ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai.

GVTNTĮ

projekto 13 straipsnis (Asmenų, individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos) GVTNTĮ projektu siūloma numatyti, kad asmenys, turintys individualius nuotekų tvarkymo įrenginius turėtų pareigą vietoj vieną kartą per kalendorinius metus savo lėšomis organizuoti į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolę laboratorijose, turinčiose teisę atlikti individualiems nuotekų valymo įrenginiams pagal aplinkos ministro tvirtinamą nuotekų tvarkymo reglamentą privalomų parametrų tyrimus, tai atlikti kad ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus kalendorinius metus . Siūlymas susiję su lankstesniu vartotojo pasirinkimu ir laboratorijų administracinės naštos mažinimu.

GVTNTĮ projekto 14-15 straipsnis (Įspėjimas dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Licencijų galiojimo panaikinimas) Iš Tarybos gauta informacija, kad Taryba prižiūrėdama, kaip geriamojo vandens tiekėjas laikosi licencijuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos sąlygų susiduria su probleminiais aspektais praktiškai įgyvendinant Įstatymo nuostatas tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekėjai pažeidžia aplinkosauginius reikalavimus ir apie tai aplinkosaugos institucijos informuoja Tarybą. Tarybos vertinimu, šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas turėtų būti tobulinamas.

Pagal GVTNTĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Taryba turi geriamojo vandens tiekimo įspėti apie licencijos galiojimo panaikinimą 1) kai nuotekų tvarkymo apskaitos metinėje ataskaitoje, teikiamoje aplinkos ministro nustatyta tvarka, nustatoma, kad viršijami taršos leidime ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, ir 2) geriamojo vandens tiekėjas neturi patvirtinto taršos mažinimo plano, kurio investicinės priemonės įtrauktos į patvirtintą veiklos planą, kuriame numatytos pažeidimams pašalinti reikalingos investicijos ir terminai.

Atsižvelgiant į GVTNTĮ 9 straipsnyje įtvirtintą Tarybos kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei vertinant tai, kad teisės aktai Tarybai nesuteikia nei pareigos, nei įgaliojimų, nei kompetencijos vertinti aplinkosaugos pažeidimų, tai yra ataskaitose fiksuojamų neatitikimų fakto, turinio, reikšmės ar įtakos aplinkosaugai, todėl, Tarybos nuomone, būtų teikiamos kompetentingos aplinkosaugos institucijos nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos pagrindu suformuluota galutinė išvada, kurioje būtų konstatuoti bei įvardinti konkretūs pažeidimai, kad Tarybai nekiltų poreikis savarankiškai vertinti nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitų duomenų nustatant pažeidimus, siekiant pagal kompetenciją konstatuoti, kai geriamojo vandens tiekėjas nebeatitinka technologinių pajėgumų, t.

y. nebeturi teisės eksploatuoti įrenginių, kurie būtini vykdyti licencijuojamą veiklą. Įvertinus, pateiktą informaciją, GVTNTĮ projektas patikslinamas (29 straipsnio pakeitimas), kad geriamojo vandens tiekėjas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių, ir viena iš aplinkybių yra ši: „Aplinkos ministro įgaliota institucija du metus iš eilės nuotekų tvarkymo apskaitos metinėse ataskaitose, teikiamose aplinkos ministro nustatyta tvarka, nustato, kad iš to paties geriamojo vandens tiekėjo eksploatuojamo nuotekų valymo įrenginio, aptarnaujančio aglomeraciją, kurioje privalo būti įgyvendinti direktyvos reikalavimai, išleidžiamose nuotekose biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), arba cheminio deguonies suvartojimo (ChDS), arba bendrojo azoto, arba bendrojo fosforo, arba skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija viršija taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytas didžiausias leidžiamas koncentracijas.

Informaciją apie konkrečius nuotekų valymo įrenginius, kuriuose du metus iš eilės viršijamos bent vieno paminėto teršalo koncentracijos, ir juos eksploatuojančius geriamojo vandens tiekėjus aplinkos ministro įgaliota institucija teikia Tarybai aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, kad siūlomas dvejų metų laikotarpis siejamas su patikimesniais duomenimis, nes vienų metų normatyvų viršijimams gali turėti įtakos objektyvios priežastys, pavyzdžiui, stichiniai meteorologiniai reiškiniai, piktybiniai abonentų veiksmai ir pan. Taip pat patikslinta GVTNTĮ 29 straipsnio 1 dalis, nes šiuo atveju įspėjimas bei pažeidimo pašalinimo terminas neskiriamas ir licencija naikinama iš karto.

Atitinkamai GVTNTĮ projekto 15 straipsniu numatoma, kad Taryba priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, kai geriamojo vandens tiekėjas padaro aukščiau įvardintą pažeidimą. GVTNTĮ projekto 16 straipsnis (Sąnaudų apskaita ir kontrolė) V

ienas sektorių, kuris yra integruota šalies gynybos dalis, yra sveikatos apsaugos sektorius, o būtinųjų išteklių užtikrinimas ligoninėms svarbus, kad šios įstaigos galėtų vykdyti tinkamą civilinės medicinos paslaugų teikimą gyventojams. Šiuo metu ligoninės priklauso nuo centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos ir neturi patikimų alternatyvų, tokių kaip gręžiniai, kurie galėtų užtikrinti vandens tiekimą kritiniu atveju. Tai kelia rimtą riziką jei dėl nenumatytų aplinkybių atsirastų problemų su centralizuota infrastruktūra, ligoninės galėtų likti be reikalingų vandens atsargų, kas neabejotinai turėtų neigiamą poveikį jų gebėjimui teikti skubią ir nuolatinę medicininę pagalbą gyventojams.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, GVTNTĮ projekto 16 straipsniu (GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalis) siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimo ir priežiūros sąnaudos, atsirandančios įgyvendinant Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymą, Tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos pagrįstomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklai vykdyti.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16¹

straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 mėnesių terminas energetikos įmonėms pateikti Tarybai reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą, o GVTNTĮ 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas 4 mėnesių terminas geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui pateikti Tarybai reguliuojamosios veiklos ataskaitas, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaitą ir (ar) išvadą. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projekto 16 straipsnio ((GVTNTĮ 32 straipsnio 9 dalis) siūloma suvienodinti įstatymų nuostatas, nustatant tokį pat terminą geriamojo vandens tiekėjams, garantiniams vandens tiekėjams, paviršinių nuotekų tvarkytojams kaip ir energetikos įmonėms, t. y. 5 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2812 pakeistas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, tikslinamas minėto įstatymo pavadinimas GVTNTĮ 32 straipsnio 13 ir 14 dalyse.

GVTNTĮ projekto 17 straipsnis ( Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymas)

Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 18 dalies ir 33 straipsnio nuostatas, Taryba penkerių metų laikotarpiui nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą, kuri vėliau kasmet perskaičiuojama. Siekiant mažinti administracinę naštą geriamojo vandens tiekėjams, kuomet nėra reikšmingų pasikeitimų paslaugos teikimo sąnaudose ir

(ar) kiekiuose, palyginus su įvertintomis bazinėje kainoje, GVTNTĮ projektu (33 straipsnio 14–15 dalys) siūloma geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui teisė pasirinkti: arba savarankiškai tvirtinti perskaičiuotas bazines kainas, kai jų pokytis sudaro 5 procentus ir mažiau nuo esamos bazinės kainos (tokiu atveju, kai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų pokytis sudarytų mažiau nei 5 procentus, perskaičiuotas kainas nusistatytų geriamojo vandens tiekėjo valdyba, o kai ji nesudaroma – įmonės vadovas. Atitinkamos nuostatos būtų taikomos ir paviršinių nuotekų tvarkytojams dėl perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų), arba parengti ir pateikti Tarybai perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą, o Taryba nustatytų perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas (dabartinis reglamentavimas).

Taryba, siekdama įsitikinti, kad geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo perskaičiuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos atitinka GVTNTĮ ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatas, turėtų teisę kiekvienais metais atlikti pagal minėtoje metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus pasirinktų geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų perskaičiuotų kainų patikrinimą.

Siūlomais pakeitimais būtų sudarytos sąlygos geriamojo vandens tiekėjams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams operatyviai pasitvirtinti perskaičiuotas kainas. Tokiu būdu ne tik mažinama administracinė našta įmonėms ir Tarybai, tačiau užtikrinimas savalaikis kainų nustatymas, paliekant Tarybai pakankamus instrumentus kainų pagrįstumui užtikrinti. GVTNTĮ 39 straipsnio 20 dalyje išvardinti atvejai, kai abonentui už viešojoje sutartyje numatytų sąlygų nesilaikymą skiriamos baudos.

Pagal šios dalies 1 punktą, geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui nustačius, kad abonento išleidžiamų nuotekų užterštumas yra iki 3 kartų didesnis už viešojoje sutartyje nustatytą nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, už kiekvienos teršiančios medžiagos viršijimą skaičiuojama bauda <…>.

Siekiant aiškiai įtvirtinti, kam gali būti naudojamos iš baudų gautos lėšos, ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (GVTNTĮ 33 straipsnio

20 dalies nuostatas ir GVTNTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąnaudų

susigrąžinimo principą), manytina, kad gautos lėšos, kurios nepanaudotos geriamojo vandens tiekėjų dėl padidėjusios taršos patirtoms sąnaudoms kompensuoti (toliau – grynasis pelnas iš baudų), turėtų būti traktuojamos kaip lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios turėtų būti naudojamos investicijoms į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės gerinimą, o jei šiam tikslui grynasis pelnas iš baudų (ar jo dalis) nepanaudojamas, tai juo (jo dalimi) turėtų būtų mažinamas geriamojo vandens tiekėjams nustatomų pajamų, reikiamų būtinosioms valymo sąnaudoms padengti, dydis ir atitinkamai sumažinamos geriamojo vandens tiekėjų tiekiamų paslaugų kainos, GVTNTĮ projekto 33 straipsnio 20 dalis patikslinama numatant, kad

„Lėšos, gautos už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas

bei (arba) gautos už baudas, mokėtinas pagal šio įstatymo 39 straipsnio 20 dalies nuostatas, skiriamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kokybei gerinti, o nepanaudojus pastariesiems tikslams – būtinosioms valymo sąnaudoms padengti ir teikiamų paslaugų kainai mažinti.“

GVTNTĮ projekto 20 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti GVTNTĮ 33 straipsnį 26 dalimi, numatančia, kad geriamojo vandens tiekėjams, aptarnaujantiems iki 100 abonentų ir vartotojų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos ir perskaičiuojamos pagal Tarybos patvirtintoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatytus supaprastintus kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekėjai, aptarnaujantys iki 100 abonentų ir vartotojų, yra įmonės, kurių pagrindinė veikla nėra geriamojo vandens tiekimas, siekiant sumažinti administracinę naštą šioms įmonėms, tikslinga numatyti, jog geriamojo vandens tiekėjams, aptarnaujantiems iki 100 abonentų ir vartotojų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas nustatytų ir perskaičiuotų ne Taryba, bet įmonės vadovas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje, kurią tvirtina Taryba, nustatytus supaprastintus kriterijus, o Tarybai įtvirtinta teisė pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką patikrinti, ar geriamojo vandens tiekėjo, aptarnaujančio iki 100 abonentų ir vartotojų, nustatyta ar perskaičiuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina atitinka šio įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos nuostatas.

GVTNTĮ projekto 18 straipsnis ( Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka)

Esamas reglamentavimas orientuotas į mechaninių geriamojo vandens apskaitos prietaisų naudojimą, rodmenų deklaravimą ir priežiūrą, tačiau yra būtinybė pritaikyti teisinį reguliavimą šiuolaikiniams poreikiams ir standartams, įdiegus išmaniuosius (nuotolinio duomenų nuskaitymo) geriamojo vandens apskaitos prietaisus. Išmanieji geriamojo vandens apskaitos prietaisai teikia šiuos privalumus: automatinius duomenų perdavimus, tikslų atsiskaitymą pagal realų suvartojimą, greitesnį nuotėkių aptikimą ir mažesnes administracines sąnaudas, padeda vandentvarkos įmonėms mažinti transporto poreikį, CO₂ emisijas ir efektyviau valdyti išteklius. Išmaniųjų apskaitos prietaisų naudojimas suteiks galimybę paprasčiau vartotojams stebėti savo suvartojimo kiekius. Atsižvelgiant į tai, GVTNTĮ projekto 35 straipsnio 1 dalis papildyta nuostatomis, kad geriamojo vandens tiekėjas, diegiantis išmaniuosius apskaitos prietaisus yra atsakingas už duomenų saugumą ir asmens duomenų apsaugą. Tai apima tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių teisės aktų reikalavimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu. Geriamojo vandens tiekėjas taip pat atsakys už duomenų saugojimą ir pateikimą savitarnos svetainėje, kur abonentai ir vartotojai galės matyti savo suvartojimo duomenis.

GVTNTĮ 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučio butų savininkai privalo atlyginti nuostolius geriamojo vandens tiekėjui tik tada, kai įrodomas jų kaltės faktas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekėjas, siekdamas gauti kompensaciją už daugiabučių namų vidaus tinkluose susidariusius nuostolius, turi surinkti visus deliktinės atsakomybės įrodymus: žalos faktą, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus bei kaltę.

Praktikoje šių įrodymų surinkti dažnai neįmanoma, nes geriamojo vandens tiekėjas neturi teisinės ir faktinės prieigos prie vidaus tinklų. Dėl to nuostoliai faktiškai tenka geriamojo tiekėjui, nors vidaus tinklų priežiūra ir kontrolė nepriskirta jo atsakomybei. Vadovaujantis GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. GVTNTĮ 3 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad „ Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba

• geriamojo vandens

tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba

( vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas , atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją ) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.“

Pažymėtina, kad geriamojo vandens nuostoliai daugiabučio namo vidaus vandens tiekimo tinkluose susidaro dėl objektyvių priežasčių, pvz. dėl slaptų nesandarumų, senų ir fiziškai susidėvėjusių vamzdynų, savininkų ar administratorių netinkamos jų priežiūros ar neapskaityto vartojimo, įskaitant neteisėtus pajungimus. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos [16]

nuostatomis (16.7 p.; 19.1.1 p.), geriamojo vandens tiekėjui į sąnaudas įskaičiuojama ne daugiau kaip 2 % nuostolių. Ši riba siejama su geriamojo vandens apskaitos prietaisų paklaida, tačiau neatsižvelgia į realią vidaus tinklų būklę, todėl nuostoliai virš 2 % tampa geriamojo vandens tiekėjo nuostoliais, nors jis neturi galimybių šių tinklų prižiūrėti ar kontroliuoti. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktą informaciją nuostoliai per pastaruosius metus nuosekliai augo: 2021 metais nuostolių suma sudarė 547 200 Eur, 2022 metais – 993 300 Eur, 2023 metais – 2 029 700 Eur, 2024 metais –

2 062 600 Eur, o 2025 metais – 776 741 Eur. Bendra 2021–2025 metų nuostolių

suma sudarė 6 409 541 Eur. Todėl šiuo metu galiojantis reguliavimas riboja tiekėjo galimybes efektyviai veikti ir investuoti į plėtrą, modernizavimą ar net vandens tiekimo patikimumą užtikrinančius sprendimus. Pažymėtina, kad netektys daugiabučiuose susidaro net naudojant nuotolinius apskaitos prietaisus, pvz. 2025 m. tai sudarė 5,2 %.

Paminėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog „<...> nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name <...>“, t. y, šilumos tiekėjui nieko nereikia papildomai įrodinėti, jei įvykdė visas savo prievoles.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją GVTNTĮ projektu siūloma patikslinti reguliavimą, kad nepaskirstytas geriamojo vandens kiekis išdalijamas butų savininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų bendram plotui pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos duomenis, jeigu geriamojo vandens tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti geriamojo vandens apskaitą tame daugiabučiame name. Atitinkamai įtvirtinama sąvoką „ nepaskirstas geriamojo vandens kiekis “.

GVTNTĮ projekto 19 straipsnis (Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms)

Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatas, kurios numato, kad pritaikytu būdu visuomenei internete būtų skelbiama tinkama, lengvai prieinama ir naujausia informacija apie komunalinių nuotekų surinkimą ir valymą, GVTNTĮ projektas papildytas nuostatomis, jog „Informacija apie geriamojo vandens tiekėją, garantinį vandens tiekėją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, nuotekų surinkimo ir valymo , geriamojo vandens saugą ir kokybę, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir planuojamus sutarčių pakeitimus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą ir aplinkos ministro tvirtinamame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų apraše nurodyta informacija yra vieša, skelbiama geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse.“ Paminėtina, kad Direktyvos (ES) 2024/3019 VII priedo (Informacija visuomenei) nuostatos bus perkeltos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. GVTNTĮ projekto 20-21 straipsniai (GINČŲ IR

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. SANKCIJŲ SKYRIMO TVARKA. TEISĖ Į ŽALOS ATLYGINIMĄ)

Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/3019 26 straipsnio nuostatas, numatoma, kad žala žmogaus sveikatai, kilusi dėl įstatymo

20 straipsnio 2 dalies 11 punkte (geriamojo vandens tiekėjas privalo

užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus keliamus reikalavimus) ir

22 straipsnio 2 dalies 6 punkte (abonentai privalo neišleisti į geriamojo

vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, paviršinių nuotekų tvarkytojo eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuodingų medžiagų ar jų mišinių, galinčių sukelti sprogimą, užkimšti tinklus ar kitaip sutrikdyti infrastruktūros darbą, ar kitokių sutartyje nenumatytų medžiagų ar jų mišinių) nustatytų nuotekų tvarkymui nustatytų reikalavimų nesilaikymo, vertinama ir atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos nevyriausybinės organizacijos turi teisę atstovauti nukentėjusiems asmenims dėl žalos sveikatai, padarytos nesilaikant GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 11 punkte arba 22 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytų nuotekų tvarkymo reikalavimų, atlyginimo.

Kiti pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad GVTNTĮ projekto „ Atsinaujinančių išteklių energija“ įtvirtinta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, „ Energijos vartojimo auditas “ Energetikos įstatyme, GVTNTĮ projekto 2 straipsnio 22 dalis papildyta išvardintais įstatymais. Taip pat GVTNTĮ projekte atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.

GVTNTĮP projektas Atsižvelgiant į GVTNTĮ projekto 23 straipsnio7 dalies [17]

nuostatą, kuria pakeista Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1466 2 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad savivaldybių institucijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, parengtas GVTNTĮP projektas pripažįstamas netekusiu galios.

JAAĮ projektas

Siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2024/3101 nuostatas ir suderinti sąvokas, tikslinamos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtos šios sąvokos: teršiančios medžiagos, teršiančių medžiagų išmetimas į jūrą, laivų atliekos, atliekų šalinimas į jūrą, įtraukiama nauja išmetamųjų dujų valymo sistemos likučių sąvoka.

JAAĮ

7 straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje nustatoma, kad Susisiekimo ministras kartu su Aplinkos ministru ir Krašto apsaugos ministru patvirtina zonas, esančias Lietuvos Respublikos jūros rajone, kuriose būtų leidžiama naftos krova iš laivo į laivą, ir nustato tokios krovos vykdymo sąlygas ir tvarką, vadovaujantis MARPOL konvencijos ir kitais tarptautiniais reikalavimais ir rekomendacijomis. Lietuvoje iki šio nėra reglamentuota kaip turėtų vykti naftos krova iš laivo į laivą Lietuvos Respublikos jūros rajone. Pagal MARPOL konvenciją tokia krova turi vykti pagal tam tikras sąlygas, apie tokią krovą būtina pranešti pakrantės valstybės kompetentingoms institucijoms. Tokią naftos iš laivo į laivą krovą vykdo Rusijos šešėlinis laivynas. Siekiant stebėti situaciją, kontroliuojant procesą ir teritorijas kur tokia krova galėtų vykti, būtų išvengta jūros aplinkos taršos incidentų, taip pat padėtų stabdyti nelegalius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama išvengti sankcijų. Todėl atsakingos institucijos turėtų parengti tvarką, kaip, kur, kokiomis aplinkybėmis naftos krova iš laivo į laivą galėtų vykti. Taip pat nustatoma kokios institucijos turėtų šį procesą valdyti ir kontroliuoti. Tuo pačiu JAAĮ

31 straipsnis yra papildomas 2 dalimi, kad Lietuvos

Respublikos jūros rajono stebėjimą ir kontrolę vykdančios institucijos, kurios įpareigotos šią funkciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo”, gavusios informaciją apie JAAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą Lietuvos Respublikos jūros rajone, šią informaciją nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 2 val. teikia aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms.

JAAĮ 9 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi, kurioje išdėstytos išimtys, numatytos Direktyvoje (ES) 2024/3101, kuomet teršiančių medžiagų išmetimas iš laivų Lietuvos Respublikos jūros rajone ar už jo ribų nelaikomas pažeidimu. Pakeičiama JAAĮ 17 straipsnio 1 dalį ir nustatoma, kad papildoma rinkliava už į žvejybos tinklus patenkančias atliekas (atsitiktinai sužvejotos atliekos) nebūtų renkama, o įskaitoma į jūrų uosto infrastruktūros mokestį. Taip įgyvendintume Baltijos jūros veiksmų planą, patvirtintą Helsinkio komisijos, kurį Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti. Sąvoka „

sanitarinė rinkliava“ keičiama į ,,infrastruktūros mokestį“ pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XVP-1165(2), kuris LR Seime buvo priimtas 2026 m. gegužės 7 d., tačiau LR Prezidento vetuotas. JAAĮ 21 straipsnis papildomas nuostata, kad keitimosi informacija ir informacijos teikimo Europos Komisijai pagal Direktyvos 2005/35/EB 10 ir 10 a straipsnius institucijas ir tvarką nustato Vyriausybė.

JAAĮ 34 straipsnis papildomas nuostata, kad pasikeitus duomenims, kurie neturi įtakos leidimuose, nurodytuose šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos veiklos pobūdžiui, apimčiai, trukmei ar poveikiui aplinkai, leidimą turinčio asmens prašymu, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos leidimą išduodančios institucijos sprendimu išduodamas naujas leidimas. Leidimas pakeičiamas supaprastinta tvarka, neatliekant visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, kaip prašant naujo leidimo.

ANK projektas ANK projekto 1 straipsnis . ANK 12 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kada teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, papildoma įrašant nuorodas į

ANK

236² straipsnio 1 dalį.

ANK projekto 2 straipsnis . Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2024/1785 įtvirtintą principą baudos dydį apskaičiuoti taip, kad pažeidimą padaręs asmuo faktiškai netektų iš savo pažeidimo gautos ekonominės naudos, ANK 235 straipsnį siūloma pakeisti, atskiromis dalimis išskiriant sankcijas už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų ir papildant nuostata, kad už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriamas iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas.

ANK projekto 3 ir 4 straipsniai

. Šiais straipsniais siūloma papildyti ANK sankcijomis dėl atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 166/2006 ir jį nuo 2028-01-01 pakeisiančio Reglamento (ES) 2024/1244 nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pažeidimą. Šiuo metu dalis reglamento nuostatų perkeliama ANK 236 straipsniu – Ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtus reglamentus teikiami duomenis ne visada gaunami vykdant monitoringą, siekiant tinkamo reglamentų nuostatų įgyvendinimo būtina nustatyti atsakomybę tais atvejais, kai duomenys gaunami ne įgyvendinant aplinkos monitoringą.

Atsižvelgiant į tai, kad tokių ne monitoringo įgyvendinimo metu gaunamų duomenų teikėjai, turėtų būti mažesnės, atitinkamai ir mažesnes pajamas gaunantys juridiniai asmenys siūlomi sankcijų dydžiai yra panašūs, bet mažesni nei nustatyti 236 straipsnyje.

ANK projekto 5 straipsnis. ANK 247 straipsnio 30 dalyje nustatyta atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio kodekso 235 straipsnio 9 ir 10 dalyse numatytus pažeidimus, kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra AAĮ numatyta tvarka atliekų naudojimo ar šalinimo veiklai išduoto leidimo sąlygos. Atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą ar objektų naudojimą nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų nustatyta ANK 235 straipsnio 11 dalyje, o už pakartotinį tokį pažeidimą – 235 straipsnio 12 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kada abiejų leidimų atveju taikomi tie patys sankcijų skyrimo principai, tais atvejais, kai atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimai yra įtvirtinti TIPK leidime kaip jo sąlygos, jų nesilaikymas kvalifikuotinas pagal ANK 235 straipsnio 11 ar 12 dalis. Siekiant išvengti teisės normų konkurencijos ir užtikrinti aiškų administracinės atsakomybės atribojimą, siūloma patikslinti ANK 247 straipsnio 30 dalies išimtį, papildant ją nuoroda į ANK 235 straipsnio 11 ir 12 dalis.

ANK projekto 6 straipsnis . Projekte siūloma ANK 265 straipsnio 3 dalį, numatančią sankcijas už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš laivų, iš šiame rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių ir to pačio straipsnio 4 dalį numatančią sankcijas už atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, išskyrus šio straipsnio 14, 15 dalyse numatytus pažeidimus papildyti nuostatomis, kurios aiškiai nurodytų, kad sankcijos turi būti taikomos ir laivų valdytojams ir kitiems atsakingiems asmenims, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2024/ 3101.

ANK projekto 7 straipsnis. ANK 7 straipsnyje siūlomi ANK

589 straipsnio pakeitimas parengtas pagal Lietuvos Respublikos

administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 243¹ , 251, 304² ,³⁰⁸¹ , 310, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 243² , 270² straipsniais ir 243¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XV-732¹⁸ (toliau

• Įstatymas Nr. XV-732) nuo 2026-08-01 nuostatas. Tuo atveju, jeigu ANK projektas būtų priimamas ir paviešinamas TAIS vėliau nei 2026-11-01, ši nuostata atitinkamai turės būti tikslinama vėlesniuose projekto svarstymo Seime etapuose.

ANK projekto 8 ir 9 straipsniai. Siūloma ANK priedą papildyti naujais ES teisės aktais, kurie perkeliami ar įgyvendinami

• ANK. ANK projekto 10

straipsnis.

Atsižvelgiant į skirtingus atitinkamų ES teisės aktų ar atskirų jų nuostatų perkėlimo ir (ar) įsigaliojimo terminus, siūloma nustatyti skirtingus atitinkamų ANK projekto įsigaliojimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo Seime svarstomi ANK atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektai (pvz. Nr.

XVP-1578, įgyvendinantis 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1712), kuriame siūloma papildyti ANK priedą 124 punktu), prieš teikiant Projektus Seimui arba jau juos svarstant Seime atitinkamai reikės patikslinti tam tikras nuostatas pagal tuo metu jau priimtus atitinkamų straipsnių ar priedo pakeitimus.

ANK projektas Nr. 2

ANK projektas Nr. 2 parengtas siekiant užtikrinti, kad Įstatymu Nr. XV-732 priimti ANK

589 straipsnio pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2026-11-01, nepanaikintų

ANK projektu siūlomų pakeitimų, kurių numatoma ankstesnė įsigaliojimo data. Taip pat siekiant ištaisyti techninę klaidą, papildoma, kad aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ir dėl ANK 521¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.

Atsižvelgiant į tai siūloma pakeisti Įstatymo Nr. XV-732 14 straipsnį, jį aktualizuojant pagal ANK projektu siūlomus šio straipsnio pakeitimus.

Jei Seime Projektai nebūtų priimti ir paskelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje iki 2026-11-01, bus iš viso atsisakoma ANK projekto Nr. 2 , o ANK projekte bus keičiama ANK galiojanti 589 straipsnio 31 punkto redakcija. ANK projektas Nr. 3 ANK projektas Nr. 3 parengtas siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 53, 113, 256, 276, 334, 357¹ , 364,

589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 334¹

, 369¹ straipsniais įstatymu Nr. XV-1071 priimti ir nuo 2027-01-01 įsigaliosiantys ANK 12 straipsnio pakeitimai nepanaikintų ANK projektu siūlomų pakeitimų, kurių numatoma ankstesnė įsigaliojimo data. BK projektas BK projekto 1 straipsnis . BK 270³

straipsnio pakeitimu siekiama įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, išplečiant baudžiamąsias sankcijas už Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78) reikalavimų pažeidimus. Šiuo metu BK sankcijos taikomos tik už I ir II priedų pažeidimus, o siūloma jas papildyti atsakomybe už sunkius pažeidimus, susijusius su III (supakuotų kenksmingų medžiagų), IV, V ir VI priedų taršos prevencijos reikalavimais, taip užtikrinant visapusišką atsakomybę už taršą.

BK projekto 2 straipsnis . Siūloma BK priedą papildyti naujais ES teisės aktais, kurie perkeliami

• BK. BK projekto 3 straipsnis.

Atsižvelgiant į skirtingus atitinkamų ES teisės aktų ar atskirų jų nuostatų perkėlimo ir (ar) įsigaliojimo terminus, siūloma nustatyti skirtingus atitinkamų BK projekto įsigaliojimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seime svarstomi BK 270³ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektai (Nr. XVP-1577, kuriuo įgyvendinama Direktyva (ES) 2024/1203), ir siūloma papildyti BK priedą 42 punktu), prieš teikiant Projektus Seimui arba jau juos svarstant Seime atitinkamai reikės patikslinti tam tikras nuostatas pagal tuo metu jau priimtus atitinkamų straipsnių ar priedo pakeitimus.

PŪVPAVĮ

projektas¹ straipsniu siūloma papildyti

PŪVPAVĮ 1 straipsnio 3 dalį nustatant, kad PŪVPAVĮ netaikomas, kai jo taikymo išimtys nustatomos išskirtinai krašto apsaugos tikslams skirtos teritorijos įkūrimą ir joje planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimas gali daryti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams.

Toks papildymas užtikrins teisinį aiškumą ir aiškią sąsaja tarp PŪVPAVĮ ir specialiųjų karinių poligonų įkūrimą reglamentuojančių įstatymų.² straipsniu

siūloma pripažinti netekusia galios PŪVPAVĮ 2 straipsnio 17 dalį, kurioje apibrėžiama sąvoka „visuomenė“, kadangi šią sąvoką AAĮ projektu siūloma apibrėžti AAĮ 1 straipsnio 40 punkte, atsižvelgiant į tai, kad ji aktuali ne tik PŪVPAVĮ, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą kontekste. Taip pat siūloma papildyti įstatymų, kuriuose apibrėžiamos sąvokos, aktualios PŪVPAVĮ, sąrašą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (keičiami PŪVPAVĮ 2 priedo 11.5 ir 11.7 papunkčiai) ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu („ oro uostas “ ir „ aerodromas “).³ straipsniu

siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalį, suderinant ją su PŪVPAVĮ 2 straipsnio 2 dalyje esančia termino „Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka“ apibrėžtimi ir nurodant, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti ne bet kokį, o būtent neigiamą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Taip pat siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 8¹ ir 8² dalis, patikslinant jose pateikiamas nuorodas į AAĮ, kadangi AAĮ projektu keičiama nurodytų straipsnių numeracija.⁴ straipsniu,

atsižvelgiant į praktinio taikymo metu kylančias problemas, siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį, kuriuo nustatoma, kada poveikio aplinkai vertinimo subjekto teisėmis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese yra kviečiamos dalyvauti aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos. Suderinant su PŪVPAVĮ 2 straipsnio 2 dalyje esančia termino „Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka“ apibrėžtimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo

24 straipsnio 10 bei 13 dalimis

[18]

, ir atsižvelgiant į tai, kad saugomoms teritorijoms yra nustatomi jų steigimo tikslai patikslinama, kad tai daroma tik tais atvejais kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas tikėtina gali daryti neigiamą poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas , atsižvelgiant į teritorijos steigimo ar nustatymo ir apsaugos tikslus.

Vadovaujantis

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir

laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) nuostatais, kurie yra perkelti į STĮ 24 straipsnį „Natura 2000“ tinklo teritorijos yra nustatomos 2 etapais. Pirmajame etape nustatomos „Natura 2000“ tinklo teritorijos ir patvirtinamos jų ribos, saugomos vertybės, antruoju – teritorijos ribose nustatomi apsaugos tikslai, šis etapas turi būti įgyvendinamas per 6 metus, tačiau praktikoje tai užtrunka ir ilgiau. STĮ 24 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad ir „Natura 2000“ teritorijoms dar esančioms 1 etape turi būti taikoma ne mažesnė apsauga nei teritorijoms, kurioms jau patvirtinti apsaugos tikslai, ši nuostata perkelta iš Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies.

Valstybės saugomų teritorijų steigimo tikslai nustatyti STĮ 6, 8, 13, 15 ir 17 straipsniuose. Veiklų saugomose teritorijose reglamentavimas įtvirtintas STĮ 7, 9, 14, 16, 18 straipsniuose, taip pat Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.⁵ straipsniu siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 7 straipsnio 1 dalį, suderinant ją su PŪVPAVĮ

2 straipsnio 2 dalyje esančia termino „Europos ekologinio tinklo „Natura

2000“ teritorijos artima aplinka“ apibrėžtimi ir nurodant, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti ne bet kokį, o būtent reikšmingą neigiamą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, analogiškai kaip siūloma ir PŪVPAVĮ projekto 2 straipsnyje pakeisti PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalį.

Taip pat siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės dalyvavimą atrankos procedūrose ir atsižvelgiant į tai, kad galimos situacijos, kai PAV subjektai savo pasiūlymus pateiks anksčiau nei pasibaigs visuomenei nustatytas terminas, siūloma patikslinti 7 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad terminas skirtas atsakingajai institucijai priimti atrankos išvadą arba pareikalauti papildyti atrankos informaciją skaičiuojamas nuo PAV subjektų išvadų pateikimo ir termino, per kurį visuomenė teikia pasiūlymus, pabaigos.⁶ straipsniu

siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės dalyvavimą PAV programos derinimo procedūrose ir atsižvelgiant į tai, kad galimos situacijos, kai PAV subjektai savo išvadas pateiks anksčiau nei baigsis visuomenei nustatytas terminas, nustatant, kad terminas skirtas atsakingajai institucijai priimti sprendimą dėl programos tvirtinimo skaičiuojamas nuo PAV subjektų išvadų pateikimo ir termino, per kurį visuomenė teikia pasiūlymus, pabaigos.

Analogiškai siūloma pakeisti ir PŪVPAVĮ 8 straipsnio 12 dalį, užtikrinant, kad nekiltų netinkamo interpretavimo dėl PAV dokumentų rengėjui PAV programos taisymui ir

(ar) tikslinimui termino atskaitos datos.⁷ straipsniu

siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 1 priedo 6.2 papunktį, kuriame pateikiamas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą neorganinių cheminių medžiagų gamybai pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus, ir nustatyti, kad jis netaikomas vandenilio gamybai vandens elektrolizės būdu, ir papildyti 6.7.papunkčiu, kuriame siūloma nustatyti, kad prievolė atlikti poveikio aplinkai vertinimą taikoma vandenilio gamybai vandens elektrolizės būdu, kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą.

Europos Komisija sampratą, kas yra pramoninis mastas, sieja su direktyva 2010/75/ES, todėl vandenilio gamybai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei jis gaminamas komerciniais tikslais nepriklausomai nuo gamybos masto ir būdo. 2024 m. pakeitus direktyvą 2010/75/ES, jos I priedas buvo pakoreguotas taip, kad vandens elektrolizės būdu vykdoma vandenilio gamyba būtų perkelta iš 4.2(a) veiklos į atskirą 6.6 veiklą. Be to, mažesniems elektrolizės įrenginiams nebetaikoma direktyva 2010/75/ES, nes 6.6 veikla apima tik didelius elektrolizės įrenginius, kurių gamybos pajėgumas viršija 50 tonų per dieną.

Vandenilio gamybai elektrolizės būdu bus taikomi specifiniai geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimai, kadangi šio gamybos būdo pobūdis ir susiję aplinkosauginiai poveikiai labai skiriasi nuo kitų cheminių procesų. Iš tiesų, priešingai nei kiti gamybos procesai, elektrolizė neteršia oro teršalais ar šiltnamio dujomis.

Pagrindiniai su šia veikla susiję aplinkosauginiai aspektai yra vandens ir energijos sąnaudos, o taip pat galimos (nors retos ir ribotos) PFAS išlakos į vandenį, kylančios dėl pažeistų elektrolizės membranų. Mažesni elektrolizeriai neįtraukti, nes jų poveikis aplinkai tikėtina bus mažas.

Konsultuojantis su Europos Komisija, gauta tokia nuomonė, kad didelių elektrolizerių įtraukimas į direktyvos 2010/75/ES taikymo sritį aiškiai rodo, kad jų poveikis aplinkai eksploatacijos metu nėra nereikšmingas, todėl tokiems elektrolizeriams (kurių pajėgumas viršija 50 tonų per dieną) privalomas ir poveikio aplinkai vertinimas. Projektams, kurių pajėgumas mažesnis nei šis slenkstis, turėtų būti atliekamą atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Taip pat siūloma patikslinti 1 priedo 6.7 papunktį, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, nustato, kad sprogmenų ir (ar) sprogiųjų medžiagų gamybai direktyva taikoma, kai gamyba vykdoma pramoniniu mastu ir vykstant cheminei konversijai.⁸ straipsniu

siūloma pakeisti PŪVPAVĮ 2 priedo 6.1 papunktį, nustatant, kad jis netaikomas vandenilio gamybai vandens elektrolizės būdu, ir papildyti 6.8.papunkčiu, kuriame siūloma nustatyti, kad prievolė atlikti atranką taikoma vandenilio gamybai vandens elektrolizės būdu, kai gamybos pajėgumas mažiau kaip 50 tonų per parą. Šio siūlymo paaiškinimas pateiktas aukščiau.

Ankstesnio PŪVPAVĮ pakeitimo projekto rengimo metu buvo nustatyta, kad tam tikros nuostatos PŪVPAVĮ neatitiko Direktyvos 2011/92/ES, taip atsitiko dėl kai kurių šios direktyvos nuostatų netinkamo vertimo į lietuvių kalbą. Aplinkos ministerijos specialistai atliko išsamią direktyvos 2011/92/ES vertimo analizę ir nustatė daugiau netikslumų, dėl kurių pašalinimo kreiptasi į Europos Komisiją ir suderinta atitinkami direktyvos vertimo į lietuvių kalbą pataisymai, šie klaidų ištaisymai paskelbti 2026-05-04 [19] .

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus nustatyta, kad PŪVPAVĮ 2 priede vis dar liko keli netikslumai, siūloma juos pataisyti, atitinkamai siūloma patikslinti

2 priedo 7.1

[20] , 7.2 [21] papunkčius bei 13 [22] punktą.

Taip pats siekiant užtikrinti PŪVPAVĮ naudojamų terminų suderinamumo su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir skatinti pakartotinį atliekų naudojimą, siūloma patikslinti PŪVPAVĮ 2 priedo 11.5 ir 11.7 papunkčius. Atsižvelgiant į PŪVPAVĮ 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, numatančias, kad planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir įvertinus tai, kad PAV įstatymo 2 priedo 14 punkte nenumatytas sumavimas per paskutinius 5 kalendorinius metus atliktų veiklos pakeitimų ar išplėtimų, siūloma patikslinti PŪVPAVĮ 2 priede esančią 3 pastabą, papildant ją nuoroda į 2 priedo 14 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai nedaro jokios įtakos pradėtoms procedūroms, o pagal bendrąjį principą teisės aktai netaikomi atgal, pereinamosios įsigaliojimo nuostatos nereikalingos.

AAVPĮ

projektas¹ straipsniu siūloma pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, patikslinant jame sąsaja su AAĮ 17 straipsniu. Siūloma patikslinti, kad nustačius AAĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytus atvejus duodamas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimą. Šiuo atveju pažeidimo esmė yra ūkinės veiklos vykdymas, neatlikus atitinkamai atrankos ar PAV, todėl toks pažeidimas gali būti nutraukiamas dviem būdais: nutraukiant ūkinę veiklą arba atlikus atranką arba PAV per nustatytą terminą.

Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas, kokias atvejais yra stabdoma ūkinė veikla, t. y. numatant, kad privalomasis nurodymas stabdyti ūkinę veiklą duodamas tik tuomet, kai jos tęsimas kelia realią grėsmę aplinkai ir žmogaus sveikatai, o ne visais atvejais, kai ūkinė veikla vykdoma neatlikus atrankos ar PAV, ir atsižvelgiant į tai, kad bendrieji ūkinės veiklos stabdymo, jei daroma žala (reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai), principai nustatyti AAVPĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte [23] , siūloma atsisakyti 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos dalies dėl ūkinės veiklos stabdymo. 2 straipsniu,

3 straipsnio 2 dalimi ir 4 straipsniu

siūloma patikslinti AAVPĮ 22 straipsnio 5 dalies,

23 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose pateikiama

nuoroda į keičiamo AAVPĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, atsisakant šios nuorodos, nes minėtose keičiamo AAVPĮ nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su privalomųjų nurodymų sustabdyti ūkine veiklą davimu, o pagal projekto nuostatas ūkinė veikla nebūtų stabdoma.

Nors AAVPĮ pakartotinis privalomojo nurodymo termino pratęsimas nenumatytas, kaip tai buvo numatyta iki 2020-04-30 galiojusioje Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo redakcijoje, siekiant teisinio aiškumo aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai įgyvendinant privalomojo nurodymo pratęsimo reikalavimus, AAVPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas susijusias su privalomojo nurodymo pratęsimu siūloma

3 straipsnio 1

dalimi detaliau ir aiškiau reglamentuoti nurodant, kad privalomasis nurodymas gali būti pratęsiamas tik vieną kartą. SĮ projektas Siūloma pakeisti 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, patikslinant jose pateikiamas nuorodas į AAĮ, kadangi AAĮ projektu keičiama nurodytų straipsnių numeracija.

TTTĮPĮ

projektas

Siūloma pakeisti 6 straipsnio 1 dalį, patikslinant joje pateikiamą nuorodą į AAĮ, kadangi AAĮ projektu keičiama nurodytų straipsnių numeracija. BSĮ projektas Siūloma pakeisti 25 straipsnio 11 dalį, patikslinant joje pateikiamą nuorodą į AAĮ, kadangi AAĮ projektu keičiama nurodytų straipsnių numeracija.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus šiuos pakeitimus bus įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, todėl tikėtina sumažės pažeidimų, darančių neigiamą poveikį aplinkai. Nustačius veiksmingas baudas, pareigūnų vykdoma priežiūra duos laukiamų rezultatų (tikslų) aplinkos apsaugos srityse.

Įtvirtinta galimybė fiziniams asmenims reikalauti žalos sveikatai atlyginimo turės teigiamą poveikį visuomenei, skatins pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų pakeitimus nenumatoma.

Nors naujų funkcijų atsiradimas nenumatomas, nes institucijos atliks tas pačias funkcijas kaip iki šiol, tačiau AAĮ ir ANK siūlomi nauji straipsniai, pagal kuriuos aplinkos apsaugos pareigūnams nustatoma pareiga pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir atlikti tyrimus. Naujų administracinių nusižengimų ir juridinių asmenų padarytų pažeidimų sudėčių tyrimas suponuoja papildomų procesinių veiksmų atlikimą (teisenos pradėjimą, įrodymų rinkimą ir vertinimą, procesinių dokumentų rengimą, nutarimų priėmimą, dalyvavimą bylose teisme ir kt.), o tai didina pareigūnų darbo krūvį. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija nuolatos peržiūri pavaldžių institucijų atliekamas funkcijas ir skiria finansavimą jų vykdymui, atsižvelgdama į atliekamų funkcijų visumą, todėl galimas aplinkos apaugos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos darbo krūvio padidėjimas bus vertinamas bendrame kontekste.

GVTNTĮ projektas Poveikis aplinkai GVTNTĮ projekto nuostatos, skirtos energinio neutralumo pasiekimui, gali reikšmingai sumažinti energijos vartojimą ir prisidėti prie aplinkos tausojimo, pasitelkiant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, pvz.: saulės energijos gamybą, naudojant komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose esančius paviršius; biodujų gamybą iš nuotekų dumblo; šilumos ar kinetinės energijos panaudojimą. Tai sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, prisidedant prie 2050 m. klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

Integruoti komunalinių nuotekų tvarkymo planai, kurie būtų grindžiami vietos sąlygų analize, padės efektyviau valdyti paviršinių nuotekų išsiliejimus ir sumažinti jų poveikį aplinkai, ypač taikant gamtinius sprendimus vietoj tradicinės „pilkosios infrastruktūros“. Poveikis ekonomikai ir verslo sąlygoms Siekiant užtikrinti efektyvų energijos naudojimą, reikalingos investicijos į komunalinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimą ir atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. Tai suteikia galimybę vandentvarkos įmonėms tapti konkurencingesniam ir atsparesniam energetikos sektoriaus pokyčiams.

Integruotųjų komunalinių nuotekų tvarkymo planų planavimas ir įgyvendinimas skatins savivaldybes ir verslą priimti geriausią praktiką, įvertinant vietos sąlygas, ir plėtoti inovatyvius sprendimus komunalinių nuotekų tvarkymui. Žaliųjų ir mėlynųjų erdvių plėtra, taip pat investicijos į gamtinius sprendimus, gali sukurti naujas verslo galimybes, nors tai gali reikšti tam tikras pradines investicijas į infrastruktūrą ir technologijas, ilgainiui tokių priemonių įgyvendinimas padės sumažinti nuotekų valymo kaštus ir energijos sąnaudas. Tai taip pat prisidės prie didesnio efektyvumo ir mažesnių taršos kaštų, kurie bus padengti per žaliųjų iniciatyvų finansavimą, ir paskatins vandentvarkos įmones investuoti į tvaresnes technologijas.

Poveikis klimatui

Atsinaujinančių energijos išteklių gamyba komunalinių nuotekų valymo įrenginiuose ne tik prisideda prie energinio efektyvumo, bet ir padeda sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įgyvendinus energinio neutralumo tikslą sektoriuje, ženkliai sumažės ŠESD kiekis, o tai padės pasiekti ES ir nacionalinius klimato tikslus, įskaitant 2050 m. klimatui neutralumo tikslą. Be to, bus užtikrinta, kad atsinaujinančių energijos išteklių gamyba atitiktų Direktyvos (ES) 2018/2001 reikalavimus.

Įgyvendinus GVTNTĮ projektą ir taikant integruotąjį komunalinių nuotekų tvarkymo planavimą, sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio išmetimas, nes bus skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažinamas azoto, anglies dioksido, metano išmetimas ir didinama atsinaujinančių išteklių energijos gamyba. Be to, šios priemonės padės sumažinti paviršinių nuotekų keliamą taršą, ypač pirmųjų liūčių po ilgo sauso periodo metu, ir paskatins investicijas į žaliąsias ir mėlynąsias erdves.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės

kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimti Projektai turės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. AAĮ, ANK ir BK įtvirtintos nuostatos dėl sankcijų neigiamo poveikio verslui neturės, nes sankcijos bus taikomos tik už teisės aktų pažeidimus. Neteisėtai besielgiantys verslo subjektai dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sąlygų nesilaikymo sulauktų teisinių pasekmių, o sąžiningi verslo subjektai, investuojantys į aplinkosaugą ir patiriantys didesnes sąnaudas, įgytų pranašumą.

Siūlomi pakeitimai užtikrins, kad ūkio subjektai už pažeidimus negalėtų išvengti realiai atgrasančios baudos. Verslui, vykdančiam veiklą teisėtai ir nepažeidžiant nustatytų sąlygų, siūloma sankcijų taikymo sistema greičiau turės teigiamos įtakos, nes sumažės nesąžiningos konkurencijos rizika kadangi pažeidimų darymas nebegalės būti laikomas ekonomiškai naudingu.

Dėl AAĮ įtvirtinto reikalavimo pramonės įmonėms įdiegti AVS įmonės gali turėti papildomų kaštų, tačiau manytina, kad, atsižvelgus į tai, kad nemažai stambių pramonės įmonių jau yra įsidiegusios AVS ir jas reikės tik prisitaikyti prie naujų reikalavimų, manytina, kad neigiamas poveikis bus laikinas, nedidelis, valdomas ir nepalyginamai mažesnis už ilgalaikę naudą (tiek pačiam verslui, tiek rinkai, tiek valstybei).

Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva (ES) 2024/1785 išplečiamas ūkio subjektų, kuriems privalomas TIPK leidimas skaičius, kai kuriems paukštininkystės ir kiaulininkystės veiklą vykdantiems asmenims reikės gauti TIPK leidimą, o tai taip pat susiję su papildomais kaštais.

Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygmenyje vyksta Direktyvos (ES) 2024/1785 nuostatų, susijusių su AVS diegimo reikalavimais, peržiūra – Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymus dėl šių reikalavimų supaprastinimo ir sumažinimo (vadinamasis „Omnibus VIII“ paketas). Atsižvelgiant į tai, galutinė AVS diegimo reikalavimų apimtis, konkretūs reikalavimai, taip pat subjektų, kuriems tokie reikalavimai bus taikomi, ratas šiuo metu nėra aiškūs ir gali iš esmės keistis.

Dėl šios priežasties šiame etape atliktas prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas būtų grindžiamas prielaidomis (t. y. būtų ganėtinai spekuliatyvus) ir neatspindėtų realios būsimos reguliavimo naštos, todėl neatitiktų teisėkūros aiškumo ir proporcingumo principų. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekte nustatoma tik pareiga įdiegti AVS, o konkretūs AVS turinio, diegimo, įgyvendinimo, viešinimo reikalavimai bei terminai bus nustatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Būtent šie reikalavimai lems faktinę administracinę ir finansinę naštą ūkio subjektams.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga ir metodologiškai pagrįsta prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimą atlikti rengiant ir derinant įgyvendinamuosius teisės aktus, kai bus aiškus galutinis Europos Sąjungos teisinis reguliavimas ir nustatomi konkretūs reikalavimai rengiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų TIPK taisyklių pakeitimą.

Atliktas PŪVPAVĮ prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, vertinimo metu paskaičiuota, kad išlaidos mažės 105 000 Eur. Atliktas AAĮ projekto prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas, vertinimo metu paskaičiuota, kad išlaidos mažės

8 390 Eur. Atliktas GVTNTĮ projekto prisitaikymo prie reguliavimo

išlaidų vertinimas, vertinimo metu paskaičiuota, kad išlaidos padidės 894 473,13 Eur (išlaidos susijusios su Direktyvos (ES) 2024/3019 perkėlimu). Vertinant nacionalinį reglamentavimą – išlaidos mažės 42 396 Eur.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja

strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų priimti, keisti, pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

AAĮ projektu nustatomos naujos sąvokos: visuomenė, tarša, taršos prevencija, ir tikslinamos esamos: aplinkos apsauga, aplinkos apsaugos normatyvas, neigiamas poveikis ar pasekmės aplinkai, teršimas, suinteresuota visuomenė.

AOAĮ projektu nustatomos naujos sąvokos: aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai nustatymo teritorinis vienetas, jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, suinteresuota visuomenė; tikslinamos esamos: aglomeracija, aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis, aplinkos oro užterštumo vertinimo zona, siektina aplinkos oro užterštumo vertė, teršalas; tikslinamos esamos (perkeliant jas iš žemesnio lygmens teisės aktų): aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai koncentracijos tikslas, aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodiklis, aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai sumažinimo įpareigojimas, ilgalaikis aplinkos oro užterštumo mažinimo tikslas, informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis, kritinis aplinkos oro užterštumo lygis.

GVTNTĮ

projektu nustatomos naujos sąvokos: apkrova, atskiroji nuotekų tvarkymo sistema, gamybinės nuotekos, gamtinė aplinka, integruotasis komunalinių nuotekų tvarkymo planas, išmanusis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, komunalinės nuotekos, nepaskirstytas geriamojo vandens kiekis, nuotekų dumblas, nuotekų priimtuvas, nuotekų valykla, mišrioji kanalizacija, pateikimas rinkai, paviršinių nuotekų išsiliejimas, sanitarija, sanitarinės paslaugos, sanitariniai įrenginiai. Tikslinamos šios sąvokos: aglomeracija, geriamojo vandens apskaitos prietaisai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina, individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginiai, paviršinės nuotekos.

JAAĮ projektu nustatomos nauja išmetamųjų dujų valymo sistemos likučių sąvoka ir tikslinamos atliekų šalinimo į jūrą, laivų atliekų, teršiančios medžiagų sąvokos. Sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Kitų Projektuose nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia

įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektus, turės būti pakeisti ar priimti nauji žemiau nurodyti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

1. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

2. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2025 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 522 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą“;

3. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;

5. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“;

6. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimo“ (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas);

7. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1378 „Dėl valstybės institucijų pareigų ir įgaliojimų organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbus“;

8. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymai:

1. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

3. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

4. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. D1-444 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prieš eksploatavimo pradžią tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl Sąrašo teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas siekiant vertinti ir valdyti aplinkos oro užterštumą Europos Sąjungos lygmenyje ribojamų teršalų pirmtakais ir kitais aplinkosauginiu požiūriu aktualiais teršalais patvirtinimo“ (naujas);

7. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pripažinti netekusiu galios);

8. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006

m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;

10. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

11. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29d. įsakymas Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;

12. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. D1-37 „Dėl informacijos apie nuotekų tvarkymą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai:

1. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 470/581 „Dėl Zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“;

2. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“;

3. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. D1-265/V-436 „Dėl Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4. Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“ (pripažinti netekusiu galios). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-1044/D1-673/1V-596 „Dėl teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Krašto apsaugos ministro įsakymas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymas „Dėl naftos krovos iš laivo į laivą Lietuvos Respublikos jūros rajone tvarkos nustatymo“.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimai:

1. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;

2. Valstybinės

energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. O3E-459

„Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų

tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvado patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-2627 „Dėl SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (dėl žmonių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų stebėsenos). Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Lietuvos Respublikos energetikos 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1-148 „Dėl energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir

kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Projektus jiems įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų (išskyrus GVTNTĮ projektą) ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

Įgyvendinant GVTNTĮ projektą, savivaldybėms reikės pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, juose patikslinant aglomeracijų ribas (pasikeitė aglomeracijos vertinimo dydis), bei parengti integruotuosius komunalinių nuotekų tvarkymo planus 100 000 GE dydžio ir didesnių aglomeracijų nuotekų surinkimo teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, planuojama, kad reikės apie 3 mln.

Eur.

Direktyvos (ES) 2024/3019 nuostatoms (visose aglomeracijose nuo 1 000 GE išvystyta centralizuota nuotekų surinkimo sistemos plėtra; griežtesni reikalavimai tretiniam nuotekų valymui (azoto ir fosforo šalinimas); nauji reikalavimai nuotekų valymo įrenginių energijos vartojimo neutralumui, siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei gamybą, išnaudojant biodujų gamybos arba atliekinės šilumos išgavimo ir naudojimo galimybes) įgyvendinti, ilgalaikėje perspektyvoje apimant 20 metų reikės apie 300 mln. Eur. Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas. Darant prielaidą, kad per 20 metų reikės investuoti 300 mln. Eur, o sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpis būtų 20 metų, vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina palaipsniui augtų

• nuo 0,5 proc. pirmaisiais metais iki 8 proc. paskutiniaisiais metais.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti

specialistų vertinimai ir išvados Negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems

projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Administracinis nusižengimas, aplinka, aplinkos apsauga, laivai, leidimas, taršos prevencija, teršiančios medžiagos, sankcijos, žala aplinkai, vanduo.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. XV-1157

„Dėl Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.

[2]

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (toliau kartu – geriamojo vandens tiekėjas) [3]

Aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai nustatymo teritorinis vienetas (toliau – vidutinio poveikio teritorinis vienetas) – aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodikliui nustatyti skirta šalies teritorijos dalis, atitinkanti 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nurodytą 1-o lygio (NUTS 1) arba 2-o lygio (NUTS 2) regioną, arba dviejų ar daugiau gretimų NUTS 1 arba NUTS 2 regionų derinį, su sąlyga, kad bendras jų plotas būtų mažesnis už visą šalies teritorijos plotą ir neviršytų 85 000 km² .

Aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodiklis (toliau – vidutinio poveikio rodiklis arba VPR) – vidutinis aplinkos oro užterštumo lygis, kuris aplinkos ministro įgaliotos aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu vykdančios institucijos nustatomas iš aplinkos oro užterštumo lygio matavimų viso aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai nustatymo teritorinio vieneto foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, duomenų ir kuris rodo oro taršos poveikį gyventojams ir naudojamas įvertinti, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai sumažinimo įpareigojimas ir aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai koncentracijos tikslas.

[4]

25 straipsnis.

Teisė kreiptis į teismus. „<...> Teisė užginčyti neturi priklausyti nuo vaidmens, kurį suinteresuotos visuomenės narys atliko dalyvaudamas sprendimų pagal šią direktyvą priėmimo procedūrose. Peržiūros procedūra turi būti sąžininga, teisinga, savalaikė ir ne pernelyg brangi ir joje turi būti numatytos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, kai tinkama, teismo įpareigojimą nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises. “ [5]

„8. Ši direktyva netaikoma šiems planams ir programoms:

• planams ir programoms, kurie taikomi tik nacionalinei gynybai ar civilinių avarijų atveju,
• finansiniams ar biudžeto planams ir programos.” [6]

Ypatingai tai, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų registracijos galiojimas turi būti sustabdomas be įspėjimo. Toks modelis yra netinkamas paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkiams. [7]

“Aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai teritorinis

vienetas (toliau – vidutinio poveikio teritorinis vienetas) – aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodikliui nustatyti skirta šalies teritorijos dalis, atitinkanti 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nurodytą 1-o lygio (NUTS 1) arba 2-o lygio (NUTS 2) regioną, arba dviejų ar daugiau gretimų NUTS 1 arba NUTS 2 regionų derinį, su sąlyga, kad bendras jų plotas būtų mažesnis už visą šalies teritorijos plotą ir neviršytų 85 000 km² .“

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 3 str. 2 d., siekiant nustatyti, kuriam NUTS lygiui turi būti priskirta atitinkama valstybės narės administracinių vienetų klasė, atsižvelgiama į valstybės narės administracinių vienetų klasės vidutinį gyventojų skaičių, remiantis nustatytaisiais gyventojų skaičiaus ribiniais dydžiais. Kadangi Lietuvoje yra apie 2,88 mln. gyventojų, Lietuvos administracinių vienetų klasė turėtų būti priskirta NUTS2 lygiui (kai gyventojų skaičius 800 tūkst.-3 mln.).Todėl pagal direktyvinės sąvokos "Aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai teritorinis vienetas (toliau – vidutinio poveikio teritorinis vienetas)" apibrėžtį - aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai rodikliui nustatyti skirta Lietuvos teritorijos dalis, atitinkanti Reglamente nurodytą 2-o lygio (NUTS 2) regioną, t. y. Lietuvos teritorija būtų suskirstyta į 2 vidutinio poveikio teritorinius vienetus - Sostinės regioną (Vilniaus apskritis), ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną (visos likusios šalies apskritys). Vadovaujantis įstatymo 4 str. 1 d. aplinkos ministras ir sveikatos apsaugos ministras nustatys vidutinio poveikio teritorinius vienetus.

[8] Ribines aplinkos oro užterštumo vertes, siektinas aplinkos oro užterštumo vertes, aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai sumažinimo įpareigojimus, aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio žmonių sveikatai koncentracijos tikslus, kritinius aplinkos oro užterštumo lygius, aplinkos oro užterštumo pavojaus slenksčius, aplinkos oro užterštumo informavimo slenksčius ir ilgalaikius aplinkos oro užterštumo mažinimo tikslus. [9]

Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436 „Dėl Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“. [10] Pagal AOAĮ 5 straipsnio 4 dalį aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka prognozuoja remiantis modeliavimo taikomosiomis programomis ar kitomis prognozavimo priemonėmis. [11]

„1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai asmenys, patyrę žalą

žmonių sveikatai dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos 19 straipsnio 1–5 dalys bei 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, pažeidimo, kurį tyčia ar dėl aplaidumo padarė kompetentingos institucijos, turėtų teisę reikalauti kompensacijos ir ją gauti.

2. Valstybės

narės užtikrina, kad nacionalinės taisyklės ir procedūros, susijusios su reikalavimais atlyginti žalą, būtų parengtos ir taikomos taip, kad dėl jų netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teise reikalauti atlyginti žalą, pagal 1 dalį.“ [12]

Direktyvos 2024/2881 30 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa: „1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 ir 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 7, 9, 14, 15, 16, 18, 21–30, 33, 34, 41–45 punktų, 5–8 straipsnių, 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 5–9 dalių, 10, 11 ir 12 straipsnių, 13 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 17 straipsnio 4 dalies, 18–21 straipsnių, 22 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, 23–29 straipsnių ir I–X priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2026 m. gruodžio 11 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.“ [13] https://environment.ec.europa.eu/document/download/0c65f57a-9db0-4665-b5e4-e2ba671de95d_en?filename=Impact%20assessment%20accompanying%20the%20proposal.pdf [14]

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2019 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. O3E-227 „Dėl Sankcijų už Lietuvos

Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pažeidimus skyrimo taisyklių patvirtinimo“. [15] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1) [16] Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. O3-92 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“. [17] „8. Savivaldybės taryba iki 2030 m. gruodžio 31 d.

perduoda viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.“ [18]

„10. Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbiai

teritorijai tvarkyti, bet galintys ją reikšmingai paveikti

individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus . Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.

13. Šio

straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas aplinkos ministras įrašo į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas administracinis sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos Bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai.“ [19] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32011L0092R%2806%29 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32014L0052R%2804%29 [20] „7.1. augalinių ar gyvulinių

augalinių ar gyvulinių gyvūninių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);“. Direktyvos 2011/92/ES angliškas atitikmuo: „7 (a) Manufacture of vegetable and animal oils and fats;“. [21] „7.2. augalinių ar gyvulinių gyvūninių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);“. Direktyvos 2011/92/ES angliškas atitikmuo: „7

(b) Packing and canning of animal and vegetable products;“. [22]

„13. Į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui naujų produktų ir (ar) metodų kūrimui ir ( ar )

jų išbandymui ir vykdoma ne ilgiau kaip 2 metus.“ Direktyvos 2011/92/ES angliškas atitikmuo: „13

(b) Projects in Annex I, undertaken exclusively or mainly for the development and testing of new methods or products and not used for more than two years.” [23]

“2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas dėl neleidžiamo teršalų išmetimo, atliekų susidarymo, laikymo ar apdorojimo arba neteisėto gamtos išteklių naudojimo ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas, ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią veiklą ;”.