Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMo Nr. XIII-328 PAPILDYMO 192 straipsniu ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
„19
Bendradarbiavimo sutartys Šio įstatymo reikalavimai netaikomi bendradarbiavimo sutartims, kurias sudaro dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kai yra visos šios sąlygos kartu:
sutartimi nustatomas ar įgyvendinamas dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas teikiant viešąsias paslaugas, kurios yra skirtos elektros energijos, dujų ar kitos kritinės infrastruktūros viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo užtikrinimui ekstremaliosios energetikos padėties atveju, avarijų ir (ar) sutrikimų dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir (ar) hidrologinių reiškinių ir (ar) tokių grėsmių atveju;2 ) bendradarbiavimas įgyvendinamas vadovaujantis vien su viešuoju interesu susijusiais motyvais;3
) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos rinkoje vykdo mažiau kaip 20 procentų tos veiklos, kurią apima bendradarbiavimas. Vertinant, ar perkančioji organizacija atitinka šią sąlygą, atsižvelgiama į 3 metų iki sutarties sudarymo duomenis apie šios perkančiosios organizacijos vidutinę bendrąją apyvartą iš tos veiklos arba į kitą perkančiosios organizacijos ta veikla grindžiamą rodiklį. Jeigu bendradarbiavimo sutartį sudaranti perkančioji organizacija veiklą vykdo trumpiau kaip 3 finansinius metus ar dėl jos reorganizavimo šioje dalyje nurodyti duomenys yra nebeaktualūs, vertinant, ar ji atitinka šią sąlygą, gali būti remiamasi jos veiklos planais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius
Lukas Savickas Audrius Radvilavičius Birutė Vėsaitė Ramūnas Vyžintas Eugenijus Sabutis Tadas Barauskas Tomas Martinaitis Arūnas Dudėnas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMo Nr. XIII-328 PAPILDYMO 192 straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMo Nr. I-1491 PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas apriboja galimybes Lietuvos energetikos infrastruktūros operatoriams operatyviai pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones (pažymėtina, kad čia ir toliau referuojama į energetikos įmones, kurios yra perkančiosios organizacijos, kaip tai apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme) ekstremaliosios energetikos padėties atveju, avarijų ir (ar) sutrikimų dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir (ar) hidrologinių reiškinių metu ir (ar) tokių grėsmių atveju, kai nutraukiamas energijos tiekimas dėl infrastruktūros pažeidimų didelėje dalyje teritorijos.
Tokiose situacijose yra būtinas itin greitas reagavimas, kad būtų kuo skubiau atkurtos energetikos infrastruktūros funkcijos ir užtikrintos būtinosios viešosios paslaugos, už kurias atsakingi operatoriai. Pažymėtina, kad tokia galimybė nėra aprašyta ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, to taip pat nenumatoma Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos įstatyme šiuo metu taip pat nėra aprašyta tokia galimybė kaip ir nėra numatytos galimybės į kainų viršutines ribas įtraukti kitų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos įmonių patirtų sąnaudų, kurios atsirastų tokiais atvejais bendradarbiaujant su Lietuvos energetikos įmonėmis ir šalinant minėtų įvykių padarinius.
Galimybė pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones ypač aktuali esant didelėms audroms, liūtims, pūgoms ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, kadangi tinklų pažeidimai dažnai viršija vieno operatoriaus vidinius pajėgumus. Todėl išankstinis, greitai aktyvuojamas tarpvalstybinis energetikos įmonių tarpusavio pagalbos mechanizmas yra būtinas – kaimyninių valstybių operatoriai gali nedelsiant suteikti papildomus žmogiškuosius ir techninius pajėgumus padarinių šalinimui. Tokia praktika yra įprasta kitose Europos Sąjungos šalyse ir leidžia greičiau atkurti energijos tiekimą vartotojams, sumažinti tiekimo nepertraukiamumo rizikas, užtikrinti visuomenės saugumą ir ekonominį stabilumą, užtikrinti įstatymais nustatytas operatorių prievoles teikti būtinas paslaugas.
Tačiau pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą reguliavimą tokie tarpvalstybinio pobūdžio neatidėliotini veiksmai visais atvejais kvalifikuojami kaip viešasis pirkimas, net jei jų tikslas – skubus infrastruktūros atstatymas ir viešojo intereso apsauga. Toks reguliavimas neatitinka reagavimo į ekstremalias situacijas specifikos, kur greitis yra kritinis veiksnys, o pirkimų procedūrų atlikti laiku objektyviai neįmanoma bei turimi resursai nepadeda greitai atstatyti energijos persiuntimo ir skirstymo.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Į Viešųjų pirkimų įstatymą 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) nuostatos perkeltos su tam tikru apribojimu – t. y., bendradarbiavimo išimtis, numatyta Direktyvos 2014/25/ES 12 str. 4 dalyje, į nacionalinę teisę perkelta su papildoma nacionaline sąlyga – bendradarbiavimas galimas tik tada, kai siekiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bendrų tikslų.
2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 14 str. 4 d., leidžianti taikyti analogišką išimtį, į Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą perkelta nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra galimybės iškilus staigiam poreikiui pasitelkti Europos Sąjungos valstybių narių energetikos įmones atkuriant energijos tiekimą vartotojams ir šalinant ekstremaliųjų įvykių ar reiškinių padarinius.
Energetikos įstatyme taip pat nėra nuostatų, kurios detalizuotų Lietuvos energetikos sektoriaus operatorių bendradarbiavimo galimybes ir sąlygas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių energetikos įmonėmis, šalinant ekstremaliųjų įvykių metu atsiradusius padarinius.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais įstatymų projektais siūloma patobulinti teisinį reglamentavimą ir suteikti galimybę energetikos įmonėms, kurios yra perkančiosios organizacijos, pasitelkti kitų šalių energetikos įmones
bendradarbiauti teikiant viešąsias paslaugas, kurios yra skirtos elektros energijos, dujų ar kitos kritinės infrastruktūros viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo užtikrinimui ekstremaliosios energetikos padėties atveju, avarijų ir (ar) sutrikimų dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir (ar) hidrologinių reiškinių metu ir (ar) tokių grėsmių atveju netraktuojant tokių veiksmų kaip viešojo pirkimo, t. y., Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 papildymo 192
straipsniu įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas sureaguoti greičiau nei tai būtų galima padaryti taikant viešųjų pirkimų procedūras. Direktyvos 2014/25/ES 12 str. 4 d. ir
Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. tokiems atvejams numato išimtis, tačiau, kaip minėta, į Viešųjų pirkimų įstatymą Direktyvos 2014/24/ES 12 str. 4 d. numatyta bendradarbiavimo išimtis, į nacionalinę teisę perkelta su papildoma nacionaline sąlyga – bendradarbiavimas galimas tik tada, kai siekiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bendrų tikslų. Ši sąlyga nėra įgyvendinama tarptautinio bendradarbiavimo atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi teisinės kompetencijos nustatyti tikslų kitų valstybių operatoriams. O Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. numatyta išimtis nėra apskritai perkelta į Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą. Dėl to reali tarpvalstybinė pagalba ekstremaliosios energetikos padėties atveju, avarijų ir (ar) sutrikimų dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir (ar) hidrologinių reiškinių metu ir (ar) tokių grėsmių atvejais Lietuvoje faktiškai tampa neįmanoma.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje šių direktyvų nuostatos, leidžiančios išimtis perkeltos į nacionalinę teisę be jokių papildomų ribojimų ar sąlygų, todėl šių šalių operatoriai gali laisvai sudaryti tarpusavio pagalbos susitarimus minėtų atvejų metu, įskaitant infrastruktūros atstatymo darbus. Taigi, įstatymų projektais siekiama proporcingos galimybės pasitelkti kitų Europos Sąjungos valstybių narių, o ypatingai kaimyninių šalių energetikos įmones greitai reaguoti į nenumatytus sutrikimus, kai padarinių šalinimas viršija pačios energetikos įmonės galimybes arba leidžia padarinius pašalinti daug greičiau ir atitinkamai greičiau atkurti energijos tiekimą vartotojams.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir proporcingumo, siūloma papildyti Energetikos įstatymą nuostatomis, kuriomis būtų numatyta teisė bendradarbiauti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, įteisinant aiškų ir tiesiogiai taikomą teisinį pagrindą tarpvalstybiniam energetikos įmonių bendradarbiavimui
Tokiu atveju Lietuvos energetikos įmonės galėtų nedelsiant pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones realiems tinklų atstatymo darbams, įskaitant žmogiškųjų išteklių, technikos, specializuotos įrangos ir kitų resursų mobilizavimą. Taip pat būtų numatyta teisė atlyginti kitų valstybių energetikos įmonėms jų patirtas pagrįstas veiklos sąnaudas, susijusias su suteikta pagalba. Tokia nuostata užtikrintų skaidrų, aiškiai reglamentuotą sąnaudų kompensavimo mechanizmą ir sudarytų prielaidas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui funkcionuoti be papildomų administracinių kliūčių. Antra, Energetikos įstatymo Nr.
IX-884 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama numatyti, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo metu patirtos kitos valstybės energetikos įmonių veiklos sąnaudos būtų pripažįstamos pagrįstomis energetikos įmonių reguliuojamos veiklos sąnaudomis, nustatant ar koreguojant skirstymo ir perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. Toks reguliavimas yra būtinas tam, kad Lietuvos energetikos įmonių dalyvavimas pagalbos mechanizmuose nesukurtų joms finansinės rizikos, o valstybės reguliuotojas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau
Ši nuostata taip pat užtikrintų, kad vartotojų interesai būtų apsaugoti – sąnaudos būtų pripažįstamos tik tiek, kiek jos yra pagrįstos, proporcingos ir tiesiogiai susijusios su būtinu energetikos sistemos atkūrimu.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektų poveikis Lietuvos energetikos sektoriui bus teigiamas, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas operatyviam ir efektyviam energetikos infrastruktūros atkūrimui
ekstremaliosios energetikos padėties atveju, avarijų ir
(ar) sutrikimų dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir (ar) hidrologinių reiškinių metu ir (ar) tokių grėsmių atvejais. Užtikrinant aiškų teisinį pagrindą tarpvalstybiniam energetikos įmonių bendradarbiavimui ir pagrįstų sąnaudų pripažinimui, šie pakeitimai sumažins energijos tiekimo nutrūkimo trukmę, pagerins tinklų atsparumą ir leis greičiau atkurti būtinąsias viešąsias paslaugas didelio masto sutrikimų metu.
Numatomas teigiamas poveikis ir socialinei aplinkai. Greitas energijos tiekimo atkūrimas turi tiesioginę įtaką gyventojų saugumui, sveikatai, socialinei apsaugai bei kritinėms paslaugoms (pvz., sveikatos priežiūrai, vandens tiekimui, ryšiams). Tarpvalstybinio pagalbos mechanizmo įteisinimas ir suteikta galimybė nedelsiant pasitelkti kaimyninių valstybių energetikos įmones padės sumažinti neigiamas socialines pasekmes, susijusias su energijos tiekimo nutraukimais, ir padidins gyventojų atsparumą stichinėms nelaimėms.
Nenumatoma, kad įstatymų projektai darys neigiamą poveikį viešojo valdymo sistemai. Priešingai, siūlomas reguliavimas sumažina administracinę naštą, kuri šiuo metu kyla dėl būtinybės vykdyti viešųjų pirkimų procedūras esant neatidėliotinoms situacijoms. Pakoregavus įstatymų projektus, energetikos įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau.
Įstatymų projektų poveikis aplinkai ir klimato kaitai bus teigiamas. Skubus energetinės infrastruktūros atstatymas sumažina antrinių aplinkosauginių padarinių riziką, kuri gali kilti dėl ilgo elektros energijos tiekimo sutrikimo, ypač objektuose, veikiančiuose su pavojingais procesais ar medžiagomis. Be to, aiškus reguliavimas paskatins efektyvesnį reagavimą į ekstremalius hidrometeorologinius reiškinius, kurių dažnis didėja dėl klimato kaitos, ir taip prisidės prie bendro atsparumo didinimo.
Įstatymų projektų poveikis regionų plėtrai yra teigiamas. Regionuose energetinės infrastruktūros pažeidimai dėl stichinių reiškinių pasitaiko dažniau, o vietinių pajėgumų nepakankamumas gali lemti ilgesnį paslaugų atkūrimo laiką. Galimybė greitai pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones prisidės prie regionų aprūpinimo energija patikimumo, mažins regioninę nelygybę ir skatins ekonominį atsparumą.
Nenumatoma, kad įstatymų projektai darys neigiamą poveikį teisinei sistemai. Įstatymų pakeitimai bus pilnai suderinti su Direktyvos 2014/25/ES 12 str. 4 d. ir Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 4 d. nuostatomis ir užtikrinama galimybė tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ekstremalių įvykių metu. Įstatymų projektai nesukels poreikio keisti kitas teisės aktų sistemas ir tiksliai įtvirtins trūkstamą teisinį reguliavimą.
Galimos neigiamos pasekmės nėra numatomos. Siekiant užtikrinti proporcingumą ir apsaugoti vartotojų interesus, Energetikos įstatymo projekte numatoma, kad pripažįstamos tik pagrįstos ir tiesiogiai su tarpvalstybinės pagalbos teikimu susijusios veiklos sąnaudos, o jų vertinimas atliekamas VERT nustatyta tvarka. Ši priežiūros priemonė užkirs kelią nepagrįstam sąnaudų perkėlimui į tarifus ir užtikrins, kad kainodara išliktų sąžininga ir pagrįsta.
kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neturės poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Siūlomas reguliavimas yra techninio pobūdžio, susijęs su veiklos organizavimu nenumatytų įvykių atvejais, ir nenustato naujų rizikų ar galimybių piktnaudžiauti. Priešingai, aiški teisė bendradarbiauti ir kompensuoti sąnaudas mažina interpretacijų riziką bei užtikrina didesnį skaidrumą.
Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektais pasiūlytų ir priimtų nuostatų įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo sąlygoms ar jo plėtrai. Siūlomi pakeitimai nesukuria papildomų pareigų ar administracinės naštos verslui, nekeičia energijos vartotojams taikomų įsipareigojimų ir nenumato jokių naujų finansinių reikalavimų. Priešingai, sudarius sąlygas operatoriams greičiau atkurti energijos tiekimą po ekstremalių įvykių, bus sumažinta tiekimo sutrikimų rizika ir trukmė, o tai užtikrins stabilesnes verslo veiklos sąlygas.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
ir atitinka Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų, ypač 588 ir
gerinti elektros tinklų, patikimumą. Siūlomas tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmas ir pagrįstų sąnaudų kompensavimo modelis sudaro prielaidas greičiau atkurti energijos tiekimą po stichinių ar ekstremalių įvykių, taip didinant perdavimo ir skirstymo tinklų tvarumą, lankstumą bei pasirengimą integruoti didesnį atsinaujinančių energijos šaltinių kiekį, kaip numatyta 588 punkte.
Kartu šie pokyčiai prisideda prie 595 punkte numatyto tikslo mažinti elektros tiekimo nutraukimų trukmę ir dažnumą, nes operatoriai galės operatyviai pasitelkti papildomus pajėgumus iš kaimyninių šalių ir greičiau atkurti paslaugų teikimą vartotojams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės.
Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nenumatoma naujų sąvokų ir terminų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Nenumatoma, kad siūlomais įstatymų projektais reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
ar leis sutaupyti įstatymų projektų įgyvendinimas Įstatymų projektų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektai darbo tvarka suderinti su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistais, energetikos įmonėmis.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Algirdas Butkevičius Lukas Savickas Audrius Radvilavičius Birutė Vėsaitė Ramūnas Vyžintas Eugenijus Sabutis Tadas Barauskas Tomas Martinaitis Arūnas Dudėnas