IX-100734
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) 0,6 procento – politinėms organizacijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, politinių organizacijų įsteigtiems analitiniams centrams, kurie yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Juridinių asmenų registre ir kuriems nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra ir (arba)“
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) yra parengti, siekiant sudaryti galimybes efektyvesnei politinių organizacijų įsteigtų analitinių centrų veiklai, išplečiant tokių analitinių centrų finansavimo šaltinius, bei numatant galimybę politinių organizacijų įsteigtiems analitiniams centrams gauti lėšas
iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo (angl. direct management ) principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros, nedalyvaujant nacionalinėms institucijoms priimant sprendimus dėl finansavimo. Pagal šias programas finansuojami analitiniai centrai šias lėšas galėtų naudoti tik analitinei, tiriamajai ir šviečiamajai veiklai vykdyti.
Be to, siekiama sudaryti galimybę, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis galėtų būti skiriama ir politinės organizacijos
įsteigtiems analitiniams centrams, kurie įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Juridinių asmenų registre ir kuriems nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.
Įstatymų projektų rengimą paskatino teisinė spraga ir neapibrėžtumas, kuomet Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme 32 straipsnio 1 dalyje numatytame galutiniame analitinių centrų finansavimo šaltinių sąraše nėra tiesiogiai įvardintos lėšos iš Europos Sąjungos finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros, nedalyvaujant nacionalinėms institucijoms priimant sprendimus dėl finansavimo. Dėl šios teisinės spragos analitiniai centrai neturi galimybės teisėtai priimti ir naudoti projektinio finansavimo iš minėtų programų, net jei tokia veikla visiškai atitinka jų įstatuose numatytus tikslus (tyrimai, analizė, šviečiamoji veikla
) ir yra leidžiama pagal nacionalinę bei Europos Sąjungos teisę. Įstatymų projektų tikslas
politinių organizacijų įsteigtiems analitiniams centrams veiksmingai įsitraukti į Europos Sąjungos finansuojamus tyrimų, švietimo, pilietiškumo ir viešosios politikos gerinimo projektus, bei siekis sudaryti galimybę nuolatiniams Lietuvos gyventojams savanoriškai skirti iki 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį politinės organizacijos įsteigtiems analitiniams centrams.
Įstatymų projektų uždavinys
straipsnį nauja dalimi ir naujais punktais bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio punktą, kurie įteisintų galimybę nuolatiniam Lietuvos gyventojui savanoriškai skirti iki 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį politinės organizacijos įsteigtiems analitiniams centrams, bei numatyti Europos Sąjungos finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros, nedalyvaujant nacionalinėms institucijoms priimant sprendimus dėl finansavimo, lėšas kaip leidžiamus analitinių centrų finansavimo šaltinius, šias lėšas atskiriant nuo specializuoto Europos politinių fondų finansavimo, numatyto Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengėjas ir iniciatorius LR Seimo narys Tomas Tomilinas.
Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje šiuo metu numatytas toks galutinis analitinių centrų finansavimo šaltinių sąrašas:
priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšos;
narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam centrui suteiktos paskolos;
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte šiuo metu numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai savanoriškai gali skirti 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį tik politinėms organizacijoms.
rezultatų laukiama Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, numatant galimybę nuolatiniams Lietuvos gyventojams savanoriškai skirti iki 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį politinės organizacijos įsteigtiems analitiniams centrams, kurie yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Juridinių asmenų registre ir kuriems nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais, nustatant, kad analitinių centrų finansavimo šaltiniais taip pat yra nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama iki 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, o taip pat Europos Sąjungos finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros, nedalyvaujant nacionalinėms institucijoms priimant sprendimus dėl finansavimo, lėšos.
Be to, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 32 straipsnį nauja 7 dalimi nustatant, kad
Europos Sąjungos finansuojamų programų, įgyvendinamų pagal tiesioginio valdymo principą, kai finansavimą skirsto ir administruoja Europos Komisija arba jos įgaliotos agentūros, nedalyvaujant nacionalinėms institucijoms priimant sprendimus dėl finansavimo, lėšomis finansuojami analitiniai centrai ir šias lėšas gali naudoti tik analitinei, tiriamajai ir šviečiamajai veiklai vykdyti Laukiami sekantys teigiami rezultatai:
ekspertinių žinių generatoriai, galės efektyviau vykdyti analitinę, tiriamąją bei šviečiamąją veiklą. Tai tiesiogiai prisidės prie kokybiškesnio ir efektyvesnio politikos formavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.
finansavimą, bei galimybę nuolatiniams Lietuvos gyventojams savanoriškai skirti 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį politinės organizacijos įsteigtiems analitiniams centrams, pastarieji turės papildomus finansavimo šaltinius, kurie leis jiems vykdyti su partine veikla nesusijusius, tačiau švietimui ir pilietiškumui svarbius, projektus. Tai sumažins analitinius centrus veikiančią priklausomybę nuo steigėjos – politinės partijos – lėšų.
prisidėti prie Lietuvos pilietinės visuomenės atsparumo didinimo (pvz., kova su dezinformacija, pilietinio aktyvumo skatinimas).
kolizijos problemą: Europos Sąjungos teisė leidžia analitiniams centrams dalyvauti programose, o nacionalinė teisė draudžia priimti finansavimą. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas bus suderintas su praktine būtinybe ir atvers kelią skaidriam Europos Sąjungos lėšų panaudojimui.
5Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi lėšos galės būti naudojamos tik veikloms, leidžiamoms pagal nacionalinę ar Europos Sąjungos teisę, o patys Įstatymų projektai neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai ar verslo sąlygoms, neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenumatoma. 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai neįtakos verslo sąlygų ir jo plėtros.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„politinės organizacijos“, „analitinis centras“.
Nėra.