P rojektas
2026 m. rugpjūčio d. Nr.
Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Laikinas nušalinimas nuo pareigų, laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla arba laikinas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas.1 .
Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla arba laikinai sustabdyti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Nutartis laikinai sustabdyti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija siunčiama vykdyti paslapčių subjekto vadovui.2 .
Laikinas nušalinimas nuo pareigų, laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla arba laikinas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.3 .
Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla arba laikinai sustabdyti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.4 .
Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, laikino teisės užsiimti tam tikra veikla arba laikino teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.5 . Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla arba laikiną teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius
157
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai, uždaviniai: Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsauga yra viena iš esminių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo, gynybos, konstitucinės santvarkos užtikrinimo garantų. Įslaptintos informacijos atskleidimas ar praradimas, kaip pabrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme,
„sukeltų grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui,
gynybinei galiai, padarytų žalos valstybės interesams, pakenktų valstybės institucijų interesams, sukeltų pavojų ar sudarytų prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai“ [1]
. Kaip pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir užtikrinti slaptumo apsaugą. Pažymėtina, kad konstitucinė priedermė saugoti valstybės ir tarnybos paslaptį kyla ne tik iš Konstitucijos nuostatų, bet ir iš Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių, tapusių sudedamąją Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Įsipareigojimai saugoti, tame tarpe, ir kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms priklausančias paslaptis, įpareigoja Lietuvą laikytis aukštų (ES, NATO) įslaptintos informacijos apsaugos standartų [2] .
Vienas iš slaptumo apsaugos garantų yra tai, kad valstybės ar tarnybos paslaptis patikima tik valstybės pasitikėjimą juo turinčiam asmeniui. Asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, keliami aukšti reikalavimai, susiję su jo patikimumu, ištikimybe bei lojalumu Lietuvos valstybei. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą yra akcentuota, kad su „valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žala valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai“
[3] . Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant tiek Europos Sąjungos, tiek Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) šalių susitarimus, skirtus įslaptintos informacijos saugumui užtikrinti, yra pabrėžiama, kad leidimas susipažinti su įslaptinta informacija turi būti suteikiamas tik užtikrinant, kad nekils nepriimtina rizika tokios informacijos saugumui. Kriterijai, vertinant asmens patikimumą ir lojalumą, apima įvairias aplinkybes, tarp jų ir individualias asmens savybes, galinčias atskleisti jo nesąžiningumą, pažeidžiamumą per asmeninius, šeimos ar trečiųjų asmenų ryšius. Tad valstybės pasitikėjimas įslaptintą informaciją valdančiu asmeniu privalo būti absoliutus ir neginčijamas. Negali kilti jokių pagrįstų abejonių dėl tokio asmens lojalumo bei patikimumo, jo veiksmai ir priimami sprendimai išimtinai privalo būti paremti Lietuvos valstybės interesų įgyvendinimu
[4] . Pažymėtina, kad nepaisant šių imperatyvių reikalavimų, dabar galiojantis teisinis reguliavimas ne visais atvejais užtikrina operatyvų reagavimą, kai ikiteisminio tyrimo metu atsiranda pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti asmens, turinčio teisę dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, patikimumu. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintas mechanizmas reglamentuoja tik leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą. Išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įstatyme numatytais pagrindais, kurie nėra susiję su pradėtu vykdyti baudžiamuoju persekiojimu asmens atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamame įstatyme taip pat nėra numatyta ir galimybės laikinai sustabdyti teisę dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, jeigu asmens atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau pažymėtina, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą gali būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių ne tik pagrįstai abejoti asmens patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, bet ir įžvelgti potencialią galimybę, kad asmuo, toliau turėdamas prieigą prie įslaptintos informacijos, pasinaudos ja tęsdamas ar darydamas naujas nusikalstamas veikas ar kitaip trukdys baudžiamajam procesui.
Baudžiamojo proceso metu gali būti taikomos tik proceso įstatyme numatytos prievartos priemonės. Tad laikino teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse papildytų procesinių prievartos priemonių sąrašą, užtikrinančių operatyvų bei veiksmingą reagavimą ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo siūlomu institutu siekiama tiek apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, tiek ir greičiau bei nešališkiau ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką, garantuoti kitų baudžiamojo proceso tikslų sklandų įgyvendinimą. Ši naujoji prievartos priemonė būtų taikoma reguliuojant būtent baudžiamojo proceso metu atsiradusius teisinius santykius, kai ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys pagrindžia būtinybę imtis neatidėliotinų sprendimų dėl įslaptinta informacija disponuojančio asmens teisių ribojimo.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas nėra baudžiamojo proceso priemonė. Šiame įstatyme įtvirtinto leidimo panaikinimo pagrindai, kaip jau buvo minėta, nėra susiję su asmens atžvilgiu vykdomu baudžiamuoju persekiojimu. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas gali reikalauti greito sprendimų priėmimo, siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, užkardyti galimybę ja pasinaudoti tęsiant galimai pradėtą ar naujai daromą nusikalstamą veiką.
Įtariamojo statusą baudžiamajame procese įgijusio asmens atžvilgiu taikoma naujai siūloma procesinė prievartos priemonė – laikinas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas, automatiškai nepanaikintų jam išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokiam asmeniui būtų tik laikinai apribota galimybė ja naudotis ir tik tokiam laikotarpiui, kuris būtinas baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimui bei įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimui.
Ikiteisminio tyrimo teisėjui nustačius šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir priėmus nutartį dėl jos skyrimo, paslapčių subjekto vadovas privalėtų užtikrinti, kad asmeniui konkrečiam nutartyje nurodytam laikotarpiui būtų apribota prieiga prie valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos. Pasibaigus numatyto apribojimo terminui ir jo nepratęsus, asmens turėta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtų atkurta, nebent, vykdant tyrimą, paaiškėtų papildomos aplinkybės, pagrindžiančios leidimo panaikinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytais pagrindais.
Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, „kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu inter alia ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Iš konstitucinio proporcingumo principo kylantis reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenėje svarbiems tikslams pasiekti, be kita ko, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisų ir laisvių apribojimus: asmens teises ir laisves ribojantis įstatyme numatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo teises ir ribojančias priemones“
[5] . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas būtent prokurorui yra pavestas ikiteisminio tyrimo organizavimas bei vadovavimas jam. Disponuodamas visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroras įvertina galimų grėsmių pobūdį bei jų dydį. Prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu gaunamus duomenis, turėtų turėti instrumentą, leidžiantį inicijuoti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija stabdymą. Bylą nagrinėjant teisme atitinkamą instrumentą turi turėti ir teismas. Poreikį tokio instrumento taikymui gali liudyti daugelis aplinkybių.
Pirmiausia - asmeniui pareikšti įtarimai, atskleidžiantys galimą jo veikimą prieš Lietuvos valstybę, pavyzdžiui, įtarimai, susiję su galimai įvykdytu nusikaltimu Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai (LR BK XVI skyrius). Taip pat - korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, demonstruojančios galimą asmens piktnaudžiavimą jam suteiktais įgaliojimais, funkcijų atlikimą vadovaujantis ne viešuoju, o turimu asmeniniu turtinio pobūdžio interesu. Asmens naudojimasis turimu statusu, įtaka, ryšiais, siekiant sau palankesnių rezultatų. Gaunami duomenys taip pat gali rodyti, kad asmuo nepaiso jam numatytu procesinių pareigų, kas sąlygoja galimybę naujų nusikalstamų veikų darymui, ikiteisminio tyrimo trukdymui.
Tad prokuroras, vertindamas visus ikiteisminio tyrimo metu gaunamus duomenis, kiekvienu atveju individualizuotai spręstu dėl būtinybės ir poreikio inicijuoti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymą. Tokiu būdu būtu užtikrinama, kad šios teisės ribojimo iniciatyva priklauso būtent prokurorui, kurio paskirtis ir yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių sklandžiam ir visapusiškam nusikalstamų veikų ištyrimui. Taip pat pažymėtina, kad galutinis sprendimas dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo priklausytų teisminės valdžios atstovui - ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos atskleidžia, kad labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės yra taikomos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tad ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo pagrįstumas užtikrinamas teisminės kontrolės mechanizmu .
Pažymėtina, kad ši procesinė prievartos priemonė nebūtų taikoma vien dėl paties ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto. Ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikiami duomenys turi rodyti realią grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, ikiteisminio tyrimo operatyvumui bei išsamumui. Taip pat turi būti nustatyta duomenų, pagrindžiančių potencialią galimybę įtariamajam daryti naujas ar tęsti jau galimai pradėtas nusikalstamas veikas. Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems pavojams pašalinti negali būti pasitelkiama kita, mažiau asmens teises ribojanti priemonė. Tad kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios šios priemonės taikymo būtinumą bei pagrįstumą. Tokiu būdu yra užtikrinamas ir konstitucinio proporcingumo principo laikymasis. Žmogaus teisiu varžymas šios priemonės taikymo pagrindu yra skiriamas tik esant neišvengiamam jo taikymo poreikiui, siekiant viešo intereso požiūriu labai svarbių tikslų – įslaptintos informacijos apsaugos, sklandžios ikiteisminio tyrimo eigos, naujų nusikalstamų veikų atlikimo užkardymo.
Kitas akcentuotinas aspektas, kad ši procesinė prievartos priemonė nebūtų taikoma neribotą laiką. Laikinas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas, kaip, beje, ir kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje jau įtvirtintos priemonės, būtų taikomas ne ilgesniam kaip šešerių mėnesiu terminui. Esant būtinybei šios priemonės skyrimas galėtų būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, konkrečiai neribojant galimų pratęsimų skaičiaus, tačiau visais atvejais tik nustačius, kad nėra išnykę pagrįsti jos taikymo pagrindai.
Prokuroras, iš naujo vertindamas ikiteisminio tyrimo metu gaunamus duomenis, privalėtų nustatyti, ar tebėra išlikusi grėsmė, dėl kurios ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta. Tik patvirtinus, kad pavojus ir poreikis ribojimui neišnyko, būtų pakartotinai kreipiamasi į teismą dėl laikino teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo pratęsimo. Tad įstatyme apibrėžtas priemonės taikymo laiko ribojimas bei kaskart atliekama teisminė peržiūra užtikrina proporcingumo principo realų įgyvendinimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaskart spręsdamas dėl priemonės tolimesnio pratęsimo, iš naujo įvertina jos būtinybę, taip užkirsdamas galimybę neproporcingam asmens teisių suvaržymui.
Pastebėtina, kad asmeniui būtų išlaikoma ta pati, kaip ir kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje įtvirtintų priemonių atveju, teisė ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį dėl priemonės paskyrimo ar jos pratęsimo apskųsti aukštesniajam teismui. Ši teisė dar kartą patvirtina žmogaus teisių apsaugos prioritetą baudžiamajame procese ir užtikrina nuolatinę bei efektyvią teisminę kontrolę.
Taip pat svarbu pažymėti, kad laikinas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymas būtų taikomas visų asmenų atžvilgiu, t. y. visų subjektų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu. Tokiu būdu užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas ir Konstitucinio Teismo doktrinoje plėtojamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.
Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybės priedermę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, įtvirtindamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje laikinos teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo institutą, užtikrintų veiksmingesnį baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimą, sudarytų papildomas galimybes užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei proceso trukdymui ir garantuotų įslaptintos informacijos išsaugojimą.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Vitalijus Gailius.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu nacionaliniai teisės aktai apskritai nenumato teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sustabdymo instituto. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas reglamentuoja tik leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimą šiame įstatyme numatytais pagrindais. Pabrėžtina, kad numatytieji pagrindai nėra susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu asmens, turinčio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu. Vykdant baudžiamąjį persekiojimą gali būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių ne tik pagrįstai abejoti asmens patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, bet ir įžvelgti realią grėsmę, kad asmuo, toliau turėdamas prieigą prie įslaptintos informacijos, pasinaudos ja tęsdamas ar padarydamas naujas nusikalstamas veikas arba trukdys baudžiamajam procesui.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį, numatant galimybę laikinai sustabdyti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad asmuo nepasinaudotų disponuojama įslaptinta informacija ir tokiu būdu netrukdytų prieš jį jau vykdomam baudžiamajam persekiojimui, nedarytų naujų ar netęstų galimai pradėtų nusikalstamų veikų. Siūlomu pakeitimu valstybės konstitucinė priedermė – užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą būtų įgyvendinama efektyviau ir veiksmingiau. Įtvirtinus šią procesinę prievartos priemonę, ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui būtų suteikiama galimybė operatyviai reaguoti, užtikrinant baudžiamojo proceso paskirtį. Siūlomos įtvirtinti priemonės taikymo būtinumas bei pagrįstumas kiekvienu atveju individualizuotai būtų įvertinamas teisminės valdžios atstovo – ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tad tokiu būdu būtų įgyvendinamas Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas žmogaus teises ir laisves riboti tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
korupcijai: Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai bei korupcijos prevencijai.
Įtvirtinus galimybę laikinai stabdyti teisę dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, pirmiausia bus užtikrinama įslaptintos informacijos apsauga bei užkardoma galimybė pasinaudojant disponuojama įslaptinta informacija tęsti galimai pradėtos nusikalstamos veikos darymą.
Prieigos prie įslaptintos informacijos neturėjimas galimai užkirs kelią naujų nusikalstamų veikų darymui ar trukdymui greitam bei operatyviam ikiteisminio tyrimo vykdymui.
plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės.
dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Šio įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, tema ir sritis:
Reikšminiai žodžiai: „įslaptinta informacija, „sustabdymas“, „procesinė prievartos priemonė“.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius [1] Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. 1999 m. lapkričio 25 d., Nr. VIII-1443 [2]
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2011m. liepos 7d. Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010 [3]
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1, 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2007 m. gegužės 15 d. Nr. 7/04-8/04 [4]
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2011m. liepos 7d. Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010 [5] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. redakcija su 2010 m. rugsėjo 21 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2016 m. vasario 17 d. Nr. KT7-N4/2016.