Projektas
2026 m. d. Nr.
Papildyti Įstatymą 30¹ straipsniu:
„30¹ straipsnis. Asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaiką, viešo sąrašo skelbimas
1. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, padarytos prieš vaiką, duomenys apie nuteistąjį (vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje asmuo gyvena ar teisėtai būna, apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data) įtraukiami į viešai prieinamą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaiką, sąrašą (toliau – sąrašas).
2. Sąrašas skelbiamas registro tvarkytojo interneto svetainėje ir yra prieinamas kiekvienam asmeniui be išankstinės registracijos.3
. Sąraše neskelbiami duomenys, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti nukentėjusiojo tapatybę, taip pat nuteistojo nuotrauka, gyvenamosios vietos adresas ar kiti duomenys.
4. Duomenys sąraše skelbiami 5 (penkerius) nuo jos atlikimo ar paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos dienos. Šiam terminui pasibaigus, duomenys iš sąrašo pašalinami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
5. Nuteistas asmuo turi teisę registro tvarkytojui pateikti prašymą pašalinti jo duomenis iš sąrašo nesuėjus šio straipsnio 4 dalyje nurodytam terminui, jeigu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas, asmuo reabilituotas arba procesas atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašymas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.6
. Draudžiama sąrašo duomenis naudoti asmens ar jo šeimos narių diskriminavimui, priekabiavimui, bauginimui ar kitiems tikslams, nesusijusiems su vaiko apsaugos užtikrinimu. Už tokį duomenų panaudojimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
7. Sąrašo tvarkymo, duomenų teikimo, atnaujinimo ir pašalinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu Lietuvoje nėra teisės akto nuostatos, leidžiančios plačiajai visuomenei patikrinti, ar konkretus asmuo yra teistas už nusikalstamą veiką vaiko lytinei apsisprendimo laisvei ir
(ar) neliečiamumui. Galiojanti Įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta tvarka tokį patikrinimą leidžia atlikti tik darbdaviui ar paslaugų teikėjui, priimančiam asmenį dirbti ar savanoriauti tiesiogiai su vaikais darbo santykių ar sutarties pagrindu.
Ši tvarka neapima situacijų, kai suaugęs asmuo turi reguliarų ar ilgalaikį kontaktą su vaiku kitu pagrindu – kaip šeimos pažįstamas, giminaitis, religinės ar kitos bendruomenės narys, vaiko laisvalaikio veiklos savanoris, kai tokia veikla formaliai nepriskiriama darbo ar paslaugų teikimo santykiams, arba asmuo, kuriam tėvai ar globėjai patys nusprendžia patikėti vaiko priežiūrą privačia tvarka. Be to, individuali paieška pagal konkretaus asmens vardą (analogiškas sprendimas svarstytas ir šio projekto alternatyvoje) reikalauja, kad tėvai ar globėjai iš anksto žinotų, kurį konkretų asmenį tikrinti – ji neapsaugo situacijose, kai vaikas patenka į naują, tėvams menkai pažįstamą aplinką (nauja gyvenamoji vietovė, naujas būrelis, naujas bendruomenės narys), o tėvai net nežino, kad reikėtų ką nors tikrinti.
Projekto tikslas yra įtvirtinti proporcingą, konstitucinius reikalavimus (nekaltumo prezumpciją, teisę į privataus gyvenimo apsaugą) atitinkantį viešą sąrašą, leidžiantį bet kuriam asmeniui – ne tik tiems, kurie jau turi konkretų pagrindą įtarti sužinoti, ar jo gyvenamojoje savivaldybėje yra asmenų, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintų kaltais dėl nusikalstamos veikos prieš vaiko lytinę apsisprendimo laisvę ir
(ar) neliečiamumą, kartu apsaugant nuteistojo bei nukentėjusiojo teises į privatų gyvenimą.
įgalioti atstovai) ir rengėjai.
santykiai.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnis nustato, kad darbdavys ar paslaugų teikėjas, ketinantis priimti asmenį dirbti, savanoriauti ar teikti paslaugas, susijusias su tiesioginiu kontaktu su vaikais, privalo gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) informaciją, patvirtinančią, kad asmuo nėra teistas už 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas (arba kad nuo jų padarymo praėjo 25 metai). Ši pareiga taikoma tik darbdaviams bei paslaugų teikėjams;
ĮKNR duomenys nėra vieši, joks kitas asmuo neturi teisėtos galimybės jais pasinaudoti.
Praėjusią Seimo kadenciją teiktas projektas Nr. XIVP-2784, siūlęs steigti visuomenei prieinamą seksualinių nusikaltėlių registrą su nuotraukomis ir tiksliu adresu, buvo du kartus grąžintas iniciatoriams tobulinti. Seimo Teisės departamentas nustatė, kad projekte numatytos pasekmės (duomenų patekimas į registrą) buvo siejamos su baudžiamosios bylos iškėlimu ar kaltinimo pareiškimu, o ne su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Be to, projekte nebuvo numatyta pareiga pašalinti duomenis asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrūko.
teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma papildyti Įstatymą nauju 30¹ straipsniu, įtvirtinančiu viešai prieinamą, pagal savivaldybę naršomą asmenų, dėl kurių nusikaltimo vaikui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, sąrašą. Skirtingai nei projekte Nr. XIVP-2784, siūloma redakcija: (a) sieja duomenų atskleidimą tik su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne su baudžiamosios bylos iškėlimu ar kaltinimu; (b) nustato aiškų 5 metų duomenų skelbimo terminą ir pareigą duomenis pašalinti jam pasibaigus; (c) numato asmens teisę prašyti duomenis pašalinti anksčiau laiko, jeigu nuosprendis panaikintas ar asmuo reabilituotas;
(d) neapima nuotraukos ir tikslaus adreso; (e) tiesiogiai draudžia duomenis naudoti diskriminavimui, priekabiavimui ar bauginimui, numatant atsakomybę už tokį naudojimą.
Skirtingai nuo šio įstatymo papildymo 30¹ straipsniu alternatyvos, kurioje informacija prieinama tik atlikus tikslinę paiešką pagal jau žinomą vardą, šis variantas leidžia sužinoti apie nuteistus asmenis konkrečioje savivaldybėje ir be išankstinio konkretaus asmens įtarimo.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas rengiant šį projektą nebuvo atliktas.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai.
Galimybė sužinoti apie nuteistus asmenis konkrečioje savivaldybėje gali turėti tam tikrą prevencinį poveikį. Kad būtų išvengta neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, Vyriausybė turės nustatyti aiškią ir saugią registro naudojimo tvarką. Įtakos korupcijai projektas neturės.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
dokumentams. Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams..
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus įstatymą, reikės priimti (pakeisti) Vyriausybės nutarimą, kuriuo tvirtinami Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, papildant juos viešo sąrašo tvarkymo, duomenų teikimo ir pašalinimo tvarka. Gali prireikti pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1V-776 „Dėl Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, jeigu su juo būtų susijęs registro techninis įgyvendinimas.
Taip pat gali prireikti priimti atitinkamus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimus, numatančius atsakomybę už netinkamą registre skelbtinų duomenų naudojimą.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme jau vartojamas sąvokas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Rengiant projektą atsižvelgta į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) ir 6 straipsnio 2 dalį (nekaltumo prezumpcija), taip pat į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, ypač jo 10 straipsnį dėl apkaltinamųjų nuosprendžių duomenų tvarkymo.
kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (registro nuostatų pakeitimus). Iki tos pačios dienos turi būti priimti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už neteisėtą šio registro duomenų naudojimą.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų projektas nereikalauja.
išvados. Projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Vaiko teisių apsauga; nusikaltimai vaikams; seksualiniai nusikaltimai; nuteistųjų registras; viešas sąrašas; asmens duomenų apsauga; teistumas; nusikaltimų prevencija. nusikaltimai; nuteistųjų registras; viešas sąrašas; asmens duomenų apsauga; teistumas; nusikaltimų prevencija.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.