P rojektas
70523
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 9 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 9 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Ne krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija importuoja, eksportuoja Strateginių prekių kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Specialiojo statuso subjektai turi teisę, vykdydami jiems įstatymų nustatytas funkcijas, iš Lietuvos Respublikos išvežti (eksportuoti), į Lietuvos Respubliką įvežti (importuoti) ir į kitas Europos Sąjungos valstybes nares vežti jiems priklausančius arba jų teisėtai valdomus tarnybinius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis, kai tai būtina jų funkcijoms vykdyti užsienyje, įskaitant užsienyje vykdomas neviešo poveikio operacijas, šio įstatymo, kitų įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka. “
1 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms suderinti su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir kitais susijusiais teisės aktais.2 . Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas su siūlomais Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimais.
Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 16 punktu, suteikiančiu žvalgybos institucijai teisę, vykdant užsienyje neviešo poveikio operaciją, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gabenti, laikyti ir naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones, būtinas žvalgybos pareigūno ir kitų operacijoje dalyvaujančių asmenų saugumui užtikrinti. Šios nuostatos praktinis įgyvendinimas neatsiejamai susijęs su galimybe atitinkamą tarnybinį ginklą teisėtai išvežti iš Lietuvos Respublikos ir įvežti į Lietuvos Respubliką.
Projekto tikslas – nustatyti aiškų teisinį pagrindą specialiojo statuso subjektams išvežti iš Lietuvos Respublikos, įvežti į Lietuvos Respubliką ir vežti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares tarnybinius ginklus, kai tai būtina jų įstatymų nustatytoms funkcijoms vykdyti užsienyje, įskaitant užsienyje vykdomas neviešo poveikio operacijas.
Siūloma papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nuostata, pagal kurią specialiojo statuso subjektai turėtų teisę išvežti, įvežti ir vežti jų tarnybai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis, kai tai būtina jų funkcijoms vykdyti užsienyje. Nuostata siūloma susieti su: specialiojo statuso subjekto įstatymų nustatytomis funkcijomis; tarnybiniu ginklo pobūdžiu; realiu funkciniu poreikiu vykdyti veiklą užsienyje; kitų įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimų laikymusi.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narys Arvydas Anušauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad specialiojo statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų pagrindinių dalių apyvarta, taikomi jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir subjekto vadovo priimti teisės aktai, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Specialiojo statuso subjektai taip pat aiškiai išskiriami kitose šio įstatymo nuostatose. Pavyzdžiui, jiems suteikiama teisė įsigyti ginklus be individualaus leidimo, o veikiantys A kategorijos ginklai gali būti įgyjami ir turimi specialiojo statuso subjektų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ginklų eksportą, importą ir vežimą, atskirai nustatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų teisė vykdyti tokius veiksmus. Specialiojo statuso subjektams analogiška teisė užsienyje vykdomų operacijų atveju nėra aiškiai nustatyta. Dėl to susidaro teisinio reguliavimo neatitiktis: vienas įstatymas gali suteikti teisę vykdyti konkrečią žvalgybos operaciją ir jos metu naudoti tarnybinį ginklą, tačiau kitas įstatymas nepakankamai aiškiai reglamentuoja tokio ginklo išvežimą iš Lietuvos Respublikos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomas įstatymo pakeitimas yra lydintysis pakeitimas, būtinas siekiant išvengti teisės normų kolizijos. Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 16 punktas reglamentuotų žvalgybos institucijos teisę vykdant užsienio operaciją gabenti, laikyti ir naudoti tarnybinį ginklą, o Ginklų įstatymo 23 straipsnio pataisos nustatytų teisinį pagrindą tokį tarnybinį ginklą teisėtai išvežti iš Lietuvos Respublikos ir įvežti atgal. Tokiu būdu abu įstatymai reglamentuotų skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius veiksmus.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatyta.6 .
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Poveikio neturės.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo turėtų būti priimtas kartu su Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861
, 92 straipsni ais papildymo projektu.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.11
. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą, esant poreikiui turėtų būti peržiūrėti specialiojo statuso subjektų vidaus teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių ginklų apskaitą, išdavimą, gabenimą, laikymą ir naudojimą užsienyje.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Planuojama, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.14
. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Supažindintas VSD.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žvalgyba“, „nacionalinis saugumas“, „kontržvalgyba“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Arvydas Anušauskas