Projektas
I-533 7
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 7 straipsnio 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20 ) viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimas;“
Šis įstatymas įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
IR
paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. XV-1157 „Dėl Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa), 15, 757, 766 ir 767 punktus , kuriuose numatyta
trumpinti maisto tiekimo grandines, skatinti vietos produkcijos tiekimą viešajam maitinimui, mokykloms, darželiams, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms, plėtoti tam reikalingą logistikos, sandėliavimo, paskirstymo ir perdirbimo infrastruktūrą bei į trumpąsias maisto tiekimo grandines įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų dalyvių.
V ietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti naują valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, susijusią su viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimu .
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant specialiajame įstatyme nustatyti pagrindines šios naujos valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimo kryptis ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiksmus ją vykdant.
Įstatymų projektų rengimą paskatino poreikis sudaryti aiškų teisinį pagrindą savivaldybių lygmeniu nuosekliai koordinuoti viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimą maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra reikšminga siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams, maisto produktų gamintojams, perdirbėjams ir žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms dalyvauti tiekiant maisto produktus viešųjų paslaugų teikėjams, skatinti vietos ir regioninių maisto tiekimo ryšių kūrimą, gerinti viešųjų paslaugų teikėjų galimybes įvertinti rinkoje esančią pasiūlą, taip pat prisidėti prie tvaresnių, lankstesnių ir trumpesnių maisto tiekimo grandinių formavimo.
Šiuo metu trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais srityje daugiausia priklauso nuo atskirų perkančiųjų organizacijų, savivaldybių ar tiekėjų iniciatyvos. Nėra nustatyto vienodo savivaldybių lygmens koordinavimo mechanizmo, kuris užtikrintų nuoseklų informacijos apie viešųjų paslaugų teikėjų poreikius, maisto produktų tiekimo galimybes, tiekėjų pajėgumus, sezoniškumą, sandėliavimo, transportavimo ir kitus logistinius aspektus rinkimą, sisteminimą ir praktinį naudojimą. Dėl to trumposios maisto tiekimo grandinės viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo srityje vystosi netolygiai, o atskirose savivaldybėse stokojama aiškaus atsakingo koordinuojančio subjekto.
Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas – nustatyti aiškų teisinį pagrindą savivaldybėms vykdyti viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimo funkciją ir specialiajame įstatyme apibrėžti pagrindines šios funkcijos įgyvendinimo kryptis.
Pagrindiniai Įstatymų projektų uždaviniai:
įtvirtinti naują valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimą. 2.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti šios funkcijos įgyvendinimo turinį, atsakingo asmens arba pareigybės paskyrimą, informacijos apie tiekėjus ir jų pajėgumus rinkimą, viešųjų paslaugų teikėjų poreikių vertinimą, tiekimo, paskirstymo ir logistikos sprendimų planavimą, bendradarbiavimo koordinavimą, stebėseną ir informacijos naudojimą tiekimo tęstinumui bei atsparumui stiprinti.
savivaldybių administracijose nuosekliai formuoti trumpųjų maisto tiekimo grandinių koordinavimo kompetenciją, užtikrinant sistemingą informacijos apie maisto produktų poreikius, pasiūlą ir tiekimo pajėgumus kaupimą bei taikymą. 4.
Prisidėti prie lankstesnio ir atsparesnio maisto tiekimo modelio savivaldybių lygmeniu, sukuriant informacinį ir organizacinį pagrindą, reikšmingą ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir stiprinant maisto produktų tiekimo tęstinumą ekstremaliųjų situacijų, krizių ar mobilizacijos kontekste. Pažymėtina, kad Įstatymų projektais nėra nustatomos naujos savivaldybių funkcijos mobilizacijos ar valstybės rezervo srityje ir nėra keičiama galiojanti valstybės rezervo ar mobilizacijos teisinio reguliavimo sistema. Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo [1]
savivaldybių administracijoms jau yra nustatyta užduotis – nustatyti maisto produktų savivaldybės gyventojams poreikį ir užtikrinti savivaldybės gyventojų aprūpinimą šiais produktais. Siūlomas reguliavimas šios užduoties nedubliuoja, tačiau sudaro sąlygas savivaldybėms taikos metu sistemingai rinkti ir vertinti informaciją apie maisto produktų tiekimo pajėgumus, tiekimo apimtis, sezoniškumą, sandėliavimo, transportavimo ir kitus logistinius išteklius, kuri gali būti reikšminga stiprinant maisto tiekimo tęstinumą ir savivaldybių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, krizėms ar mobilizacijai. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat papildo nacionaliniu lygmeniu vykdomą pasirengimą mobilizacijai maisto aprūpinimo srityje. Pagal minėto Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo
4.4.1 papunktį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavesta parengti maisto produktų gamybos ūkio subjektų, kurių veikla būtina paskelbus mobilizaciją, sąrašą ir užtikrinti duomenų apie šių subjektų gamybos apimtis kaupimą. Tuo tarpu siūlomas savivaldybių lygmens koordinavimo modelis sudarytų galimybes nuosekliau identifikuoti vietos ir regioninius maisto produktų tiekimo, perdirbimo, sandėliavimo ir logistikos pajėgumus, reikšmingus tiek trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai, tiek maisto tiekimo atsparumui stiprinti.
Įstatymų projektų poreikį taip pat pagrindžia Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2026 m. liepos 1 d. posėdžio protokole Nr. 110-P-23 pateikti siūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Komitetas, įvertinęs trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros iššūkius, pasiūlė rengiant teisės aktų pakeitimus numatyti savivaldybėms naują valstybės deleguotą funkciją, susijusią su viešųjų įstaigų aprūpinimo maisto produktais per trumpąsias maisto tiekimo grandines koordinavimu, taip pat numatyti tikslines dotacijas šiai funkcijai ir specialistų komandoms finansuoti.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje, kuriame nustatytos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, nėra įtvirtintos funkcijos, susijusios su viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimu.
Todėl savivaldybės pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra įpareigotos savivaldybių lygmeniu nuosekliai koordinuoti šios srities veiksmų, rinkti, sisteminti ir atnaujinti informaciją apie tiekėjus, jų tiekiamus maisto produktus, tiekimo apimtis, sezoniškumą, sandėliavimo, transportavimo ar kitus logistinius pajėgumus, vertinti viešųjų paslaugų teikėjų poreikius ir planuoti su tuo susijusius tiekimo sprendimus.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas viešųjų pirkimų iš trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių teisinis reguliavimas. Šio įstatymo 2 straipsnio 36¹ dalyje apibrėžta trumpoji žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė, o 71 straipsnio 6 dalies
ūkio ir maisto produktų prekes, įsigyjamas iš tokios grandinės, pirkti neskelbiamų derybų būdu. Vis dėlto viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nustato pirkimo procedūrų galimybes, tačiau savaime nesukuria savivaldybių lygmens koordinavimo mechanizmo, skirto sistemiškai vertinti viešųjų paslaugų teikėjų poreikius, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pasiūlą, tiekėjų pajėgumus ir praktines tiekimo organizavimo galimybes.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme šiuo metu taip pat nėra nuostatų, kurios apibrėžtų savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį įgyvendinant viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimo funkciją, nustatytų šios funkcijos turinį ar pagrindines savivaldybių veiklos kryptis šioje srityje.
Praktikoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių taikymas viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais srityje priklauso nuo atskirų savivaldybių, viešųjų paslaugų teikėjų ir tiekėjų iniciatyvos. Tačiau toks bendradarbiavimas nėra grindžiamas vienodu įstatyme nustatytu savivaldybių funkcijos turiniu. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pareigos savivaldybės administracijoje paskirti atsakingą asmenį ar įsteigti pareigybę, kuri sistemiškai rinktų ir atnaujintų informaciją apie tiekėjus ir jų pajėgumus, vertintų viešųjų paslaugų teikėjų maisto produktų poreikius ir aprūpinimo galimybes, planuotų galimus tiekimo, paskirstymo ir logistikos sprendimus, koordinuotų viešųjų paslaugų teikėjų ir tiekėjų bendradarbiavimą bei vykdytų su šiais sprendimais susijusią stebėseną.
Šios veiklos savivaldybių lygmeniu gali būti vykdomos tik atskirų iniciatyvų pagrindu, todėl jų apimtis ir nuoseklumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Mobilizacijos ir maisto tiekimo atsparumo srityje galiojantis teisinis reguliavimas jau nustato atskiras valstybės ir savivaldybių institucijų užduotis. Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo
4.6.3 papunktyje savivaldybių administracijoms pavesta nustatyti maisto produktų savivaldybės gyventojams poreikį ir užtikrinti savivaldybės gyventojų aprūpinimą šiais produktais, o 4.4.1 papunktyje Žemės ūkio ministerijai pavesta parengti maisto produktų gamybos ūkio subjektų, kurių veikla būtina paskelbus mobilizaciją, sąrašą ir užtikrinti duomenų apie šių subjektų gamybos apimtis kaupimą. Tačiau šis reguliavimas skirtas mobilizacijos užduotims vykdyti ir nėra skirtas trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais srityje. Jis taip pat nesukuria nuolatinio savivaldybių lygmens koordinavimo mechanizmo, kuris būtų taikomas įprastomis sąlygomis ir leistų sistemiškai kaupti informaciją apie maisto produktų poreikius, tiekimo pajėgumus ir praktinius tiekimo sprendimus.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktą ir jame nustatyti naują valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnį nauja 21
dalimi ir joje nustatyti, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos minėtą valstybės perduotą funkciją, pagal kompetenciją:
savivaldybės administracijoje būtų paskirtas atsakingas asmuo arba įsteigta pareigybė, skirta koordinuoti šios funkcijos įgyvendinimą;
atnaujina informaciją apie žemės ūkio veiklos subjektus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus, žemės ūkio kooperatines bendroves, jų gaminamus ir tiekiamus maisto produktus, tiekimo apimtis, sezoniškumą, sandėliavimo, transportavimo ir kitus logistinius pajėgumus, reikalingus šiai funkcijai įgyvendinti;
teikėjų maisto produktų poreikius ir jų aprūpinimo maisto produktais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis galimybes; 4.
planuoja viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, tiekimo, paskirstymo ir logistikos sprendimus, atsižvelgdamos į šių produktų tiekimo pajėgumus ir poreikį užtikrinti maisto tiekimo tęstinumą;
paslaugų teikėjų, žemės ūkio veiklos subjektų, maisto produktų gamintojų, perdirbėjų ir žemės ūkio kooperatinių bendrovių bendradarbiavimą, reikalingą organizuojant maisto produktų tiekimą viešųjų paslaugų teikėjams trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis;
bendradarbiavimo ir tiekimo sprendimų įgyvendinimo stebėseną, vertindamos tiekėjų galimybes užtikrinti numatytus maisto produktų kiekius, asortimentą, kokybę ir pristatymo terminus; 7.
bendradarbiauja su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis, žemės ūkio veiklos subjektais, maisto produktų gamintojais, perdirbėjais, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis ir jų asociacijomis, siekdamos skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, maisto produktų tiekimo viešųjų paslaugų teikėjams tęstinumą ir lankstų reagavimą į viešųjų paslaugų teikėjų poreikius;
2–6 punktuose nurodytą informaciją maisto produktų tiekimo tęstinumui, savivaldybės pasirengimui veikti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, ir viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais atsparumui stiprinti.
Taip pat siūloma įgalioti žemės ūkio ministrą nustatyti viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimo funkcijos įgyvendinimo tvarką.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas savivaldybėse veikti aiškiai apibrėžtam koordinavimo mechanizmui, kurio įgyvendinimas būtų siejamas su atsakingu asmeniu arba pareigybe savivaldybės administracijoje. Ši funkcija būtų skirta ne savivaldybėms perimti viešųjų pirkimų vykdymą ar spręsti dėl konkrečių tiekėjų pasirinkimo, bet sudaryti organizacines ir informacines prielaidas sistemiškiau vertinti viešųjų paslaugų teikėjų poreikius, maisto produktų tiekimo galimybes, tiekėjų pajėgumus ir galimus logistikos sprendimus. Taip būtų kuriama duomenimis ir realiais pajėgumais grindžiama aplinka, kurioje viešųjų paslaugų teikėjai galėtų geriau įvertinti aprūpinimo maisto produktais galimybes, o tiekėjai aiškiau matyti galimą paklausą. Taip būtų stiprinamas nuolatinis informacijos apsikeitimas ir bendradarbiavimas tarp savivaldybių, viešųjų paslaugų teikėjų ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyvių.
Įstatymų projektais nesiekiama nustatyti reikalavimo viešųjų pirkimų būdu įsigyti konkrečios kilmės ar konkrečioje teritorijoje pagamintus maisto produktus. Siūloma funkcija siejama su maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, ir įgyvendinama laikantis viešųjų pirkimų, konkurencijos ir nediskriminavimo principų.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36¹ dalyje yra apibrėžta trumpoji žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė, o 71 straipsnio 6 dalies 19 punkte nustatyta galimybė supaprastintų pirkimų atvejais žemės ūkio ir maisto produktus, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės, pirkti neskelbiamų derybų būdu. Pažymėtina, kad Įstatymų projektuose vartojama formuluotė „maisto produktai, tiekiami trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis“ siejama su Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36¹ dalyje apibrėžta trumpąja žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandine. Pagal šią nuostatą trumpoji žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė suprantama kaip labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus atitinkančio žemės ūkio veiklos subjekto, jų grupės ar jų narių pagamintų ir (arba) perdirbtų, įskaitant pirminį perdirbimą, žemės ūkio ir (arba) maisto produktų tiekimas rinkai tiesiogiai arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasitelkiant ne daugiau kaip vieną teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantį tarpininką. Ši sąvoka apima tiek pirminius žemės ūkio produktus, tiek iš jų pagamintus ar perdirbtus maisto produktus.
Įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, būtų:
savivaldybių vaidmuo trumpųjų maisto tiekimo grandinių koordinavimo srityje;
sistemiškai kaupti, atnaujinti ir taikyti informaciją apie maisto produktų poreikius, pasiūlą ir tiekimo pajėgumus;
aktyvesniam žemės ūkio veiklos subjektų, maisto produktų gamintojų, perdirbėjų ir žemės ūkio kooperatinių bendrovių įsitraukimui į trumpąsias maisto tiekimo grandines;
veiklos subjektų, maisto produktų gamintojų, perdirbėjų ir žemės ūkio kooperatinių bendrovių bendradarbiavimas; –
sudarytos sąlygos viešųjų paslaugų teikėjams geriau įvertinti realias aprūpinimo maisto produktais per trumpąsias maisto tiekimo grandines galimybes;
logistikos sprendimų planavimas, ypač tais atvejais, kai vieno tiekėjo pajėgumų nepakanka arba reikalingas kooperavimasis;
organizacinis pagrindas maisto produktų tiekimo tęstinumui ir atsparumui stiprinti.
Siūlomas teisinis reguliavimas grindžiamas savivaldybių lygmens koordinavimo modeliu. Funkcija būtų vykdoma atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės viešųjų paslaugų teikėjų poreikius, maisto produktų tiekėjų struktūrą, logistinius pajėgumus ir bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis galimybes. Toks modelis sudarytų sąlygas ne tik formaliai nustatyti naują funkciją, bet ir praktiškai stiprinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais srityje.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punkte šiuo metu galiojančioje redakcijoje nustatyta nebeaktuali savivaldybėms perduota valstybinė funkcija – žemės ūkio produkcijos kvotų administravimas.
Ši funkcija yra nebeaktuali, nes Europos Sąjungoje pieno gamybos kvotų sistema panaikinta nuo 2015 m. balandžio 1 d., o cukraus kvotų sistema panaikinta nuo 2017 m. spalio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, siūloma šią funkciją pakeisti valstybine funkcija – viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimu. Numatytos funkcijos įgyvendinimui galėtų būti naudojama jau veikiančiose informacinėse sistemose kaupiama informacija, įskaitant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje ir Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis. Šiose informacinėse sistemose kaupiama informacija apie žemės ūkio veiklos subjektus, ūkius, jų veiklos sritis ir atskirus žemės ūkio bei maisto produktų rinkos duomenis. Savivaldybės šiomis informacinėmis sistemomis jau naudojasi vykdydamos joms priskirtas funkcijas, todėl siūlomos funkcijos įgyvendinimui nebūtų kuriamos naujos duomenų rinkimo sistemos. Ji būtų grindžiama esamų informacinių išteklių ir teisės aktų nustatyta tvarka prieinamos informacijos tikslingesniu naudojimu, sisteminimu ir, kiek būtina, papildymu viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimui.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Bus sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio veiklos subjektams, maisto produktų gamintojams, perdirbėjams ir žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms dalyvauti trumposiose maisto tiekimo grandinėse, o viešųjų paslaugų teikėjams geriau įvertinti esamas tiekimo galimybes.
planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektais prisidedama prie Vyriausybės programos 15, 757, 766 ir 767 punktų nuostatų , kuriomis numatyta trumpinti maisto tiekimo grandines, skatinti vietos produkcijos tiekimą viešajam maitinimui ir kitoms viešosioms įstaigoms, plėtoti logistikos, sandėliavimo, paskirstymo ir perdirbimo infrastruktūrą bei į trumpąsias maisto tiekimo grandines įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų dalyvių, įgyvendinimo.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų projektų, reikalingų Įstatymų projektams įgyvendinti, rengti nereikės. 10.
Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Teikiami Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti žemės ūkio ministras iki 2027 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų nustatyta savivaldybių vykdomos viešųjų paslaugų teikėjų aprūpinimo maisto produktais, tiekiamais trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, koordinavimo funkcijos įgyvendinimo tvarka.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 4 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms perduodamai naujai valstybinei funkcijai finansuoti. Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą ir delegavus naują funkciją savivaldybėms, vertinama, kad nuo 2028 m. bus reikalingos papildomos lėšos – po 1 960 tūkst. Eur kasmet, kurios šiuo metu nėra numatytos Žemės ūkio ministerijos asignavimuose. Informacija apie papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį 2027–2029 m. pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo plano, patvirtinto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 148 „Dėl Lietuvos Respublikos 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo plano“, nustatyta tvarka. Konkretus papildomų lėšų skyrimas, jų paskirstymo mechanizmas ir finansavimo šaltiniai bus sprendžiami valstybės biudžeto planavimo ir tvirtinimo procese.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta.
žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai:
„trumposios maisto tiekimo grandinės“, „viešųjų paslaugų teikėjai“, „maisto
produktų tiekimas“, „savivaldybių funkcijos“, „valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos“, „žemės ūkio kooperatinės bendrovės“.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 23
„Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos
įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo (toliau – Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašas).