Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 57¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
57 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 571 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
1Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos trišalei tarybai (toliau – Trišalė taryba) teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo.
2
. Trišalė taryba, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui rekomendaciją dėl kvotos dydžio. Jeigu Trišalė taryba rekomendacijos nepriima, Trišalės tarybos šalys turi teisę per tą patį terminą pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui atskiras pozicijas dėl kvotos dydžio.3
. Kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Trišalės tarybos rekomendaciją arba, jeigu ši rekomendacija per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepriimta, Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ir per tą patį terminą pateiktas atskiras Trišalės tarybos šalių pozicijas, ir suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.4
. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.
5Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus pateikti Trišalei tarybai siūlymą dėl papildomos kvotos nustatymo. Papildomos kvotos dydis gali būti ne didesnis kaip 20 procentų darbuotojų – profesinės sąjungos narių, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis, skaičiaus.
Trišalė taryba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos jį pateikia Užimtumo tarnybos direktoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo gavimo dienos pateikia Trišalei tarybai išvadą dėl šio siūlymo. Trišalė taryba, įvertinusi šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymą ir Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo gavimo dienos pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui rekomendaciją dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu rekomendacija nepriimama, Trišalės tarybos šalys per šį terminą gali pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministrui atskiras pozicijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymą, Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą, Trišalės tarybos rekomendaciją arba, jeigu rekomendacija nepriimta, atskiras Trišalės tarybos šalių pozicijas, jeigu jos pateiktos, ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.6
. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje kartu su Trišalės tarybos posėdžio medžiaga ir protokolu skelbia Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ar išvadą, Trišalės tarybos rekomendaciją, o jos nepriėmus – atskiras Trišalės tarybos šalių pozicijas, jeigu tokios pateikiamos.
7. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
8. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2
. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, ir Lietuvos Respublikos trišalė taryba iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Matas Maldeikis
Dėl lietuvos RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 57¹ straipsnyje nustatyta, kad siūlymą dėl užsieniečių įdarbinimo kvotos (toliau – kvota) socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, o kvotą, įvertinęs šį siūlymą ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas užtikrina ekspertinį ir statistinį sprendimo pagrindą. Tačiau galiojantis reguliavimas nenumato privalomo socialinių partnerių dalyvavimo nustatant pagrindinę metinę kvotą. Sprendimas dėl konkretaus į Lietuvą darbo pagrindu galinčių atvykti užsieniečių skaičiaus turi reikšmingą poveikį ne tik darbo jėgos pasiūlai, bet ir darbo užmokesčiui, darbo sąlygoms, vietinių darbuotojų užimtumo galimybėms, verslo plėtrai bei valstybės socialinei ir ekonominei politikai.
2026 m. patvirtinta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota, sudaranti apie 0,9 procento nuo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus. Atsižvelgiant į kvotos dydį ir jos poveikį darbo rinkai, sprendimo priėmimo procesas turi būti ne tik pagrįstas objektyviais darbo rinkos duomenimis, bet ir skaidrus, viešas bei sudarantis sąlygas derinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus.
Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje (toliau – Trišalė taryba) lygiomis dalimis atstovaujama nacionaliniu lygmeniu veikiančioms profesinių sąjungų organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Trišalės tarybos įtraukimas sudarytų sąlygas Užimtumo tarnybos pateiktą ekspertinį siūlymą įvertinti platesniame socialiniame ir ekonominiame kontekste, viešai atskleisti skirtingų šalių argumentus ir ieškoti jų interesų pusiausvyros.
Įstatymo projekto tikslas – įtraukti Trišalę tarybą į pagrindinės ir papildomos kvotos nustatymo procesą, kartu išsaugant Užimtumo tarnybos ekspertinį vaidmenį ir socialinės apsaugos ir darbo ministro atsakomybę už galutinį sprendimą. Projektu taip pat siekiama nustatyti terminus Trišalės tarybos rekomendacijai pateikti ir užtikrinti, kad nepriėmus rekomendacijos kvotos nustatymo procesas nebūtų stabdomas.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narys Matas Maldeikis.
santykiai
Pagal Įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį Užimtumo tarnybos direktorius, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze, socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo. Pagal Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalį kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ir suderinęs su vidaus reikalų ministru. Metinės kvotos dydis negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Išnaudojus nustatytą kvotą, pagal Įstatymo 57¹ straipsnio 3¹ dalį abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sprendimą priima įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą ir suderinęs su vidaus reikalų ministru.
Darbo kodekso 185 straipsnio 9 ir 12 dalyse nustatyta, kad Trišalė taryba svarsto darbo, socialinės ir ekonominės politikos klausimus, teikia išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas. Taigi darbo migracijos ir užsieniečių įdarbinimo kvotos klausimai jau patenka į Trišalės tarybos kompetenciją, tačiau specialioji kvotos nustatymo procedūra šiuo metu nenustato pareigos kreiptis į Trišalę tarybą ir įvertinti jos rekomendaciją.
Kvotos dydžio ir papildomos kvotos dydžio nustatymo tvarką detalizuoja Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-545 „Dėl Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Užimtumo tarnybos direktorius ekspertinį siūlymą dėl pagrindinės metinės kvotos dydžio teiktų Trišalei tarybai. Trišalė taryba, įvertinusi Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą, per 20 darbo dienų pateiktų socialinės apsaugos ir darbo ministrui rekomendaciją dėl kvotos dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Trišalės tarybos rekomendaciją ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, patvirtintų metinę kvotą.
Jeigu Trišalė taryba per nustatytą terminą rekomendacijos nepriimtų, socialinės apsaugos ir darbo ministras kvotą tvirtintų įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ir per nustatytą terminą pateiktas atskiras Trišalės tarybos šalių pozicijas, jeigu jos būtų pateiktos. Taip būtų sudarytos sąlygos socialiniams partneriams derinti priešingus interesus, tačiau nė vienai šaliai nebūtų suteikta teisė blokuoti kvotos nustatymo.
Analogiškai siūloma pakeisti papildomos kvotos nustatymo procedūrą. Išnaudojus pagrindinę kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu siūlymą dėl papildomos kvotos teiktų Trišalei tarybai. Užimtumo tarnybos direktorius pateiktų išvadą dėl šio siūlymo, o Trišalė taryba, įvertinusi šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymą ir Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą, pateiktų socialinės apsaugos ir darbo ministrui rekomendaciją dėl papildomos kvotos nustatymo. Per nustatytą terminą nepriėmus rekomendacijos, ministras sprendimą priimtų įvertinęs šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymą, Užimtumo tarnybos direktoriaus išvadą ir pateiktas Trišalės tarybos šalių pozicijas, jei tokių būtų.
Siekiant proceso skaidrumo, siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje kartu su Trišalės tarybos posėdžio medžiaga ir protokolu skelbtų Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ar išvadą, Trišalės tarybos rekomendaciją, o jos nepriėmus
Priėmus Įstatymo projektą, kvotos nustatymas būtų grindžiamas ne tik statistiniu ir ekspertiniu darbo rinkos vertinimu, bet ir viešu socialiniu dialogu. Visuomenė galėtų aiškiai matyti sprendimo dėl konkretaus kvotos dydžio pagrindus, darbuotojų ir darbdavių atstovų argumentus bei galutinio sprendimo priėmimo logiką. Kartu būtų išlaikytas aiškus atsakomybės pasidalijimas: Užimtumo tarnyba atliktų ekspertinį vertinimą, Trišalė taryba derintų socialinių partnerių interesus, o galutinį sprendimą priimtų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu,
rengiant įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Trišalėje taryboje atstovaujami skirtingi ir iš dalies priešingi darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės interesai. Tai sudaro prielaidas visapusiškai įvertinti siūlomos kvotos ekonominį ir socialinį poveikį, tačiau kartu gali apsunkinti bendros rekomendacijos priėmimą arba pailginti jos svarstymą.
Įstatymo projekte nustatomas konkretus terminas Trišalės tarybos rekomendacijai pateikti. Jeigu per šį terminą rekomendacija nepriimama, socialinės apsaugos ir darbo ministras sprendimą priima įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus siūlymą ar išvadą ir, jeigu jos pateiktos, atskiras Trišalės tarybos šalių pozicijas. Taip užtikrinama, kad Trišalei tarybai nesusitarus kvotos nustatymo procesas nesustotų.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Kvotos nustatymo procesas derinant skirtingus interesus ir sprendimo argumentų atskleidimas didins sprendimų priėmimo skaidrumą ir mažins neformalaus atskirų interesų grupių poveikio riziką.
Įstatymo projektas turės netiesioginį poveikį verslo sąlygoms. Darbdavių organizacijų dalyvavimas Trišalėje taryboje sudarys galimybę viešai pateikti ir pagrįsti realų darbo jėgos poreikį, o profesinių sąjungų organizacijų dalyvavimas – įvertinti poveikį darbo užmokesčiui, darbo sąlygoms ir vietinių darbuotojų užimtumui. Tikimasi, kad suderintas socialinių partnerių vertinimas leis priimti labiau subalansuotus sprendimus dėl darbo migracijos.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-545
„Dėl Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“, jame
nustatant siūlymų, išvadų ir rekomendacijų pateikimo procedūras bei terminus. Taip pat turės būti atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatai. Kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
ir kada juos turėtų priimti
Socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, iki Įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos trišalė taryba iki Įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti savo nuostatus.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Užimtumo tarnyba, Trišalė taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija Įstatymo projekte numatytas funkcijas vykdys iš joms skirtų asignavimų.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „užsieniečių įdarbinimo kvota“, „darbo migracija“, „darbo rinka“, „socialinis dialogas“, „Lietuvos Respublikos trišalė taryba“, „Užimtumo tarnyba“.
Prezidento pateiktas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1714, kurio 12 straipsnyje taip pat siūloma iš esmės pakeisti Įstatymo 57¹ straipsnį ir kvotos tvirtinimą perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiame Įstatymo projekte siūloma išlaikyti galiojančią sprendimo priėmimo kompetenciją – kvotą tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, tačiau prieš priimant sprendimą Užimtumo tarnybos siūlymas būtų viešai svarstomas Trišalėje taryboje. Trišalėje taryboje dalyvauja ir Vyriausybės deleguoti atstovai, todėl papildomas kvotos tvirtinimas Vyriausybėje nėra būtinas projekto tikslui pasiekti. atstovai, todėl papildomas kvotos tvirtinimas Vyriausybėje nėra būtinas projekto tikslui pasiekti.
Teikia Seimo narys Matas Maldeikis