P rojektas
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 2 priedo PAKEITIMO
1. Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ II
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, MENINIO IR FIZINIO UGDYMO MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO IR (ARBA) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA“.
2. Pakeisti 2 priedo 13.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „ 13.1 . didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“.
3. Pakeisti 2 priedo 13.3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „ 13.3
. didinami 5–20 procentų meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:“.
4. Pakeisti 2 priedo 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip: „ 13.4 . gali būti didinami iki 20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, meninio ir fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pagal kitus biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.“.
5. Pakeisti 2 priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14
. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ar daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje. “.
6. Pakeisti 2 priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17
. Meninio ir fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 12 valandų – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.). “.
Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Šukevičienė
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 2 priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO
aiškinamasis raštas
Vaikų fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vaikų fizinei ir emocinei sveikatai, pažintinei raidai, mokymosi pasiekimams bei ilgalaikių sveikos gyvensenos įpročių formavimuisi. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinio aktyvumo įpročiai formuojasi ankstyvajame amžiuje, todėl ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra itin svarbus laikotarpis vaikų fizinio raštingumo, judėjimo įgūdžių ir teigiamo santykio su fiziniu aktyvumu ugdymui.
Pastaraisiais metais valstybės institucijos ir ekspertų bendruomenė nuosekliai atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti vaikų fizinį aktyvumą. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos surengtoje diskusijoje „Vaikų fizinis aktyvumas: mokslas, politika ir realūs sprendimai“, taip pat Nacionalinės sveikatos tarybos svarstymuose buvo pabrėžta, kad vaikų fizinio aktyvumo stoka yra kompleksinė problema, reikalaujanti nuoseklių sprendimų švietimo, sveikatos ir sporto politikos srityse.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas Nr. XIII-198 (toliau – Įstatymas) nustato biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, pareiginės algos koeficientus ir darbo laiko sandaros principus.
Fizinio ugdymo mokytojo pareigybė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra įteisinta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka (Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas šia pareigybe buvo papildytas 2023 m. ŠMSM ministro įsakymu Nr. V-709) ir faktiškai egzistuoja švietimo sistemoje. Tačiau Įstatymo 2 priede nėra nustatyti šių pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientai ir darbo laiko sandara. Dėl to susidaro teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, kai švietimo įstaigose dirbančių fizinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo sąlygos nėra tiesiogiai reglamentuotos Įstatyme. Praktikoje tai kelia sunkumų savivaldybėms ir švietimo įstaigų vadovams planuojant etatus, nustatant darbo krūvį ir organizuojant šių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimą. Nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas lemia nevienodą praktikos taikymą skirtingose savivaldybėse ir ugdymo įstaigose.
Pažymėtina, kad fizinio ugdymo mokytojai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vykdo funkcijas, kurios savo pobūdžiu yra panašios į meninio ugdymo mokytojų funkcijas. Jie dirba su visais ugdymo įstaigą lankančiais vaikais, kartu su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais dalyvauja įgyvendinant ugdymo programas, planuoja ugdymo procesą, vertina vaikų pažangą bei bendradarbiauja su kitais pedagogais ir vaikų tėvais (globėjais). Vienam fizinio ugdymo mokytojui neretai tenka organizuoti ir vykdyti fizinio ugdymo veiklas 120–220 vaikų. Atsižvelgiant į tai, siūloma fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, nustatyti analogišką darbo laiko sandarą ir pareiginės algos koeficientų sistemą, kokia Įstatymo 2 priedo 17 punkte nustatyta meninio ugdymo mokytojams. Siūloma nustatyti 36 valandų darbo savaitę, iš kurių 24 valandos būtų skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, o 12 valandų – netiesioginiam darbui, susijusiam su ugdymo veiklų planavimu, pasirengimu joms, bendradarbiavimu su tėvais (globėjais) ir kitais pedagogais, profesiniu tobulėjimu bei kitomis ugdymo proceso užtikrinimui būtinomis funkcijomis.
Pažymėtina, kad pagal savivaldybių ir profesinių asociacijų pateikiamus duomenis fizinio ugdymo mokytojai šiuo metu dirba reikšmingoje dalyje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, jų darbo vietos yra sukurtos ir finansuojamos. Todėl įstatymo projektu nesiekiama sukurti naujos pedagoginės pareigybės – siekiama įstatymu aiškiai reglamentuoti faktiškai švietimo sistemoje jau veikiančių fizinio ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo laiko sandarą.
Įstatymo projekto tikslas – pašalinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą dėl fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, darbo apmokėjimo, užtikrinti vienodą teisės normų taikymą visoje šalyje ir sudaryti prielaidas nuosekliam bei kokybiškam vaikų fizinio aktyvumo ugdymui ankstyvajame amžiuje.2 .
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-1982 priedo II skyriuje nėra apibrėžti fizinio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir darbo krūvio sandara, yra apibrėžta tik meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir darbo krūvio sandara.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma fizinio ugdymo mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, įtraukti į Įstatymo 2 priedo II skyriuje nustatytą darbo apmokėjimo reguliavimą ir aiškiai nustatyti jų darbo laiko sandarą. Siūloma pakeisti Įstatymo 2 priedo II skyriaus pavadinimą, 13.1, 13.3–13.4 papunkčius, 14 ir 17 punktus ir nustatyti fizinio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, tokius pačius pareiginės algos koeficientus ir darbo laiko sandarą, kokie taikomi meninio ugdymo mokytojams.
Priėmus įstatymo projektą būtų pašalintas šiuo metu egzistuojantis teisinio reguliavimo neapibrėžtumas dėl šių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo ir darbo laiko organizavimo, užtikrintas vienodesnis teisės aktų taikymas visose savivaldybėse ir ugdymo įstaigose bei sudarytos prielaidos nuoseklesniam fizinio ugdymo specialistų darbui ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.
Fizinio ugdymo mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, vaidmuo turėtų būti toks pats svarbus kaip ir meninio ugdymo mokytojo, nes tinkamai parengtas pedagogas, turintis anatomijos, fiziologijos, biomechanikos žinių bei išmanantis vaikų amžiaus tarpsnių ypatumus, gali planuoti ir organizuoti vaikų sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą.
Lietuvos savivaldybių iniciatyva, patirtis ir praktika parodė, kad ikimokyklinėse įstaigose jau dirbantys fizinio ugdymo mokytojai esmingai prisideda prie vaikų fizinio aktyvumo didinimo, judėjimo įgūdžių lavinimo.5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7
. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas reglamentuoja tik biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimą, todėl Įstatymo projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės.10 .
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos.11 .
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.12 .
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti ar galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektu nėra kuriama nauja pedagoginė pareigybė ar nustatomos naujos funkcijos. Fizinio ugdymo mokytojo pareigybė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose faktiškai egzistuoja ir yra taikoma nemažoje dalyje Lietuvos savivaldybių. Šių darbuotojų darbo vietos yra sukurtos, o darbo užmokesčiui reikalingos lėšos skiriamos iš savivaldybių biudžetų. Įstatymo projektu siekiama tik pašalinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą ir įstatymu aiškiai reglamentuoti šių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas bei darbo laiko sandarą.
Pažymėtina, kad fizinio ugdymo mokytojai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose savo funkcijomis yra panašūs į meninio ugdymo mokytojus, todėl projektu siūloma nustatyti analogišką darbo laiko sandarą ir pareiginės algos koeficientų taikymo principus. Dėl to įstatymo projektu nenumatoma papildomų išlaidų, susijusių su naujų pareigybių steigimu ar naujų funkcijų finansavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas bei vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, savivaldybės ir toliau savarankiškai spręs dėl fizinio ugdymo mokytojų pareigybių steigimo ir jų poreikio konkrečiose ugdymo įstaigose.
Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės vadovaujasi Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Šiame apraše lėšos skiriamos ugdymo programoms įgyvendinti, o ne konkrečioms pareigybėms finansuoti. Todėl kiekviena savivaldybė ir toliau galės savarankiškai pasirinkti, kokiais žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų įgyvendinimą.
Prognozuojama, kad įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. Savivaldybių biudžetams įstatymo projektas papildomos finansinės naštos nesukurs, nes juo tik aiškiau reglamentuojama praktika, kuri dalyje savivaldybių jau yra taikoma.14 .
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Teikiamam projekto tekstui specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „ikimokyklinis ugdymas“, „meninio ugdymo mokytojas“, „fizinio ugdymo mokytojas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Jurgita Šukevičienė