Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lithuania · XVP-1772 · 2026-08-04 · projektas

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Projekto tekstas · 2026-08-04
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-08-04

Projekto tekstas

2026-08-04 · the official register ↗

P rojektas VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

m.          d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1 . Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip :

8. Valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje (-yse) turi būti nustatyta valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina, mokėjimų už įsigytą turtą tvarka ir terminai, viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai vykdyti viešo aukciono sąlygas, teisinės pasekmės už sutarties (-ių) sąlygų nevykdymą, sutarties (-ių) nutraukimo tvarka, pirkėjo įsipareigojimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį , šio straipsnio 19 dalyje nurodyta papildomo pelno grąžinimo sąlyga

ir kiti viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai. .2 . Papildyti 20 straipsnį nauja 17 dalimi:

17. Vyriausybė, nustatydama valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką, privalo nustatyti šiuos viešo aukciono organizavimo reikalavimus:1 ) informacija apie viešą aukcioną skelbiama valstybės informacinėje sistemoje, kurioje organizuojami ir vykdomi elektroniniai vieši aukcionai, iš anksto, sudarant realią galimybę juose dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims, o skelbime, be viešo aukciono sąlygų, pateikiamas išsamus parduodamo nekilnojamojo daikto aprašymas, apimantis potencialiam pirkėjui reikšmingus duomenis, ir ne mažiau kaip trys parduodamo daikto fotografijos;2

) informacija apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą skelbiama ir jo buvimo vietoje, matomoje vietoje iškabinant skelbimą, kuriame nurodoma, kad daiktas parduodamas viešame aukcione, jo pradinė pardavimo kaina, viešo aukciono vykdymo laikas ir nuoroda į viešo aukciono sąlygas;3 ) apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu pranešama su juo besiribojančių žemės sklypų savininkams ir nekilnojamųjų daiktų, turinčių su parduodamu daiktu bendrų atitvarų, savininkams, kurių duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto registre;4

) asmuo registruojamas viešo aukciono dalyviu iki viešo aukciono vykdymo pabaigos, iš asmenų, ketinančių dalyvauti viešame aukcione ar jame dalyvaujančių, neimamas viešo aukciono dalyvio registravimo mokestis ar kitas su registravimu susijęs mokestis, o viešo aukciono organizavimo ir paskelbimo išlaidos atlyginamos iš viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) sumokėtos kainos;5 ) šios dalies 1 punkte nurodytas skelbimas, viešo aukciono sąlygos ir duomenys apie viešo aukciono rezultatus (įregistruotų dalyvių skaičius, pradinė ir galutinė pardavimo kaina, viešo aukciono vykdymo data) viešai ir neatlygintinai prieinami valstybės informacinėje sistemoje ir viešam aukcionui pasibaigus.

3. Papildyti 20 straipsnį nauja 18 dalimi:18

. Viešas aukcionas, kuriame įregistruotas tik vienas viešo aukciono dalyvis, laikomas neįvykusiu. Šiuo atveju skelbiamas pakartotinis viešas aukcionas, kurio pradinė pardavimo kaina nemažinama. Jeigu ir pakartotiniame viešame aukcione įregistruojamas tik vienas viešo aukciono dalyvis, nekilnojamasis daiktas jam gali būti parduodamas priėmus motyvuotą sprendimą parduoti šį nekilnojamąjį daiktą, kurį priima šio straipsnio 5 dalyje nurodytas subjektas. Šis sprendimas skelbiamas šio straipsnio 17 dalies 1 punkte nurodytoje valstybės informacinėje sistemoje. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai nekilnojamojo daikto pradinė pardavimo kaina, nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, yra lygi arba mažesnė kaip 10 000 eurų.

4. Papildyti 20 straipsnį nauja 19 dalimi:19

. Kai nekilnojamasis daiktas parduodamas viešame aukcione, nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nustatyta papildomo pelno grąžinimo sąlyga. Pagal šią sąlygą, jeigu pirkėjas per 3 metus nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo dienos šį daiktą ar jo dalį perleidžia kito asmens nuosavybėn, jis sumoka viešo aukciono organizatoriui 50 procentų sumos, kuria perleidimo kaina viršija viešame aukcione už daiktą sumokėtą kainą, padidintą 25 procentais. Perleidžiant dalį daikto, lyginama su atitinkama viešame aukcione sumokėtos kainos dalimi. Perleidimo kaina laikoma perleidimo sandorio kaina, bet ne mažesnė už daikto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Papildomo pelno grąžinimo sąlyga netaikoma, kai daiktas pereina kito asmens nuosavybėn paveldėjimo pagrindu, taip pat kai iki daikto perleidimo jame pastatytas naujas statinys arba atlikta statinio rekonstrukcija ir statybos užbaigimas patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomo pelno grąžinimo sąlyga Nekilnojamojo turto registre registruojama kaip juridinis faktas, jos registravimo išlaidas apmoka pirkėjas. Pagal šią sąlygą gautos lėšos paskirstomos šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.

5. Papildyti 20 straipsnį nauja 20 dalimi:

20. Viešo aukciono dalyviu negali būti asmuo, taip pat jo artimas asmuo, kuris viešo aukciono paskelbimo metu ar per vienus metus iki jo eina ar ėjo pareigas arba dirba ar dirbo:1 ) viešo aukciono organizatoriaus institucijoje, jeigu pagal einamas ar eitas pareigas arba atliekamas ar atliktas funkcijas turėjo prieigą prie neviešos informacijos apie viešą aukcioną ar jame parduodamą nekilnojamąjį daiktą;2

) institucijoje, priėmusioje sprendimus dėl parduodamo nekilnojamojo daikto ar jam priskirto žemės sklypo suformavimo, teritorijų planavimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo arba pradinės pardavimo kainos nustatymo, jeigu pagal einamas ar eitas pareigas arba atliekamas ar atliktas funkcijas dalyvavo rengiant ar priimant šiuos sprendimus.

Šioje dalyje vartojama artimo asmens sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Aukciono dalyvis, registruodamasis į viešą aukcioną, patvirtina, kad jam šioje dalyje nustatytas draudimas netaikomas. Pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta pažeidžiant šioje dalyje nustatytą draudimą, gali būti pripažinta negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Respublikos Prezidentas LR Seimo narys (Parašas) Mindaugas Lingė

Aiškinamasis raštas

2026-08-04 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

ĮSTATYMO NR. VIII-729 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO

PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2026 m. d.

Vilnius

parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

2024 m. įgyvendinant Nacionalinės žemės

tarnybos reformą per 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės 60 savivaldybių buvo perduota patikėjimo teise, siekiant, kad sprendimai dėl šios žemės taptų viešesni ir skaidresni. Tačiau ši reforma nebuvo palydėta sustiprintais viešumo ir konkurencijos reikalavimais aukcionams. Paaiškėjo ir rezonansinių atvejų, kai valstybinės žemės sklypas aukcione už pradinę kainą parduotas vieninteliam dalyviui, o mažiau nei po metų perparduotas beveik penkis kartus brangiau. Tai rodo, kad turto perdavimas savivaldybėms savaime skaidrumo neužtikrina, jeigu pats aukciono režimas lieka nepakeistas, o priešingai – kuria sąlygas diskredituoti savivaldos kompetencijai patikėtą svarbią funkciją.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) 2024 m. rugpjūčio mėn. antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl valstybei ir savivaldybei priklausančio turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose teisinio reglamentavimo, išanalizavusi 2021–2023 m. elektroninėje sistemoje

„evarzytynes.lt“ organizuotus aukcionus, nustatė, kad iš 9 802 organizuotų

aukcionų įvyko 3 391 (35 proc.), o iš įvykusių aukcionų 1 504 atvejais (44 proc.) valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas parduotas už pradinę kainą, aukcione dalyvaujant vieninteliam dalyviui. Pakartotiniuose aukcionuose, kuriuose pradinė kaina jau būna sumažinta, šis rodiklis siekia 58 proc. (869 iš 1 501 įvykusio pakartotinio aukciono).

STT taip pat nustatė, kad 2021–2023 m. buvo daugiau kaip 10 atvejų, kai aukcionus, būdami vieninteliais dalyviais ir pirkdami už pradinę kainą, laimėjo asmenys, turintys giminystės ar santuokos ryšių su aukciono organizatoriaus darbuotojais, taip pat atvejų, kai tie patys asmenys sistemingai laimi visus to paties organizatoriaus aukcionus, kuriuose dalyvauja.

STT pateikė kritines pastabas, kad: 1) aukciono dalyvių registracijos procedūra, po kurios tik vykdomas aukcionas, ir negrąžinamas dalyvio registravimo mokestis, kurio dydį savo nuožiūra nustato organizatorius, apsunkina dalyvavimą, mažina konkurenciją ir sudaro sąlygas nesąžiningam elgesiui; 2) nenustatyta pareiga aukciono organizatoriui pateikti išsamią informaciją apie parduodamą turtą ir paviešinti informaciją turto buvimo vietoje. STT nustatė, kad elektroninio aukciono paskelbimo įkainis nepriklauso nuo turto vertės ir sudaro 47,47 Eur, o taikyti dalyvio registravimo mokesčiai siekė nuo kelių dešimčių eurų iki 5 000 Eur, kai kuriais atvejais viršydami parduodamo turto pradinę kainą.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo šios išvados, aukcionų viešumo ir konkurencijos reikalavimai iš esmės nepakeisti, o STT identifikuoti korupcijos rizikos veiksniai išlieka. Projektų tikslas – įstatymo lygmeniu užtikrinti realų valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų bei valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionų viešumą, atkurti konkurenciją šiuose aukcionuose ir pašalinti paskatas įsigyti viešąjį turtą už pradinę kainą be konkurencijos.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Lingė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose

aptarti teisiniai santykiai

Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešame aukcione reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 20 straipsnis, o pardavimo viešo aukciono būdu tvarką pagal jį nustato Vyriausybė. Valstybinės žemės sklypų pardavimą aukcione reglamentuoja Žemės įstatymo 11 straipsnis, o jo 7 dalis pardavimo aukciono būdu tvarką taip pat paveda nustatyti Vyriausybei. Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės patikėtinėmis tapo savivaldybės.

Galiojantis reguliavimas viešinimo, registracijos ir konkurencijos požiūriu: 1) nenustato pareigos viešinti informaciją apie parduodamą turtą jo buvimo vietoje ir informuoti besiribojančių nekilnojamųjų daiktų savininkų; 2) dalyvio registravimo mokestį įtvirtina kaip negrąžinamą, tačiau jo dydžio nenustato – tai palikta organizatoriaus nuožiūrai, o registracija galima tik iš anksto jį sumokėjus; 3) nenustato jokių padarinių, kai aukcione dalyvauja vienintelis dalyvis ir turtas parduodamas už pradinę kainą; 4) nenustato jokių prievolių, susijusių su greitu įsigyto turto perpardavimu; 5) neužtikrina, kad pasibaigus aukcionui skelbimo turinys liktų viešai prieinamas, todėl viešinimo fakto vėliau patikrinti neįmanoma. Jokių subjektinių ribojimų aukciono organizatoriaus darbuotojams ar jų artimiesiems dalyvauti aukcione nenustatyta.

Pradinė pardavimo kaina pirmame aukcione ir taip nustatoma pagal privalomąjį turto vertinimą, o galiojanti VSTVNDJĮ redakcija organizatorių įpareigoja prieš pardavimą įvertinti galimybes padidinti turto vertę (inicijuoti paskirties ar naudojimo būdo keitimą). Tačiau nė vienas galiojantis reikalavimas nesprendžia viešumo stokos, konkurencijos nebuvimo, greito perpardavimo ir subjektinių ribojimų klausimų.

Registracija į aukcioną praktikoje trunka vieną–dvi paras. Pavyzdžiui, 2026 m. Alytaus miesto savivaldybės aukcione, kuriame parduotas pastatas už 495 100 Eur pradinę kainą, dalyvių registracija truko vieną parą. Pasibaigus registracijai, asmuo nebegali tapti aukciono dalyviu, nors pats aukcionas dar nėra prasidėjęs.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, tačiau nedraudžia įsigyti viešojo turto aukcione ir neveikia tais atvejais, kai sprendimus, turinčius įtakos turto vertei, priima ne pats asmuo, o jam pavaldi ar kita institucija.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos

ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektais pildomas VSTVNDJĮ 20 straipsnis ir Žemės įstatymas papildomas 11¹ straipsniu. Savo turiniu siūlomos nuostatos abiejuose projektuose iš esmės tos pačios, o skirtumus lemia tik dviejų režimų institucinė sandara.

4.1. Viešumo minimumas. Nustatoma, kad

pardavimo aukcione tvarkoje turi būti užtikrinta: informacija apie aukcioną viešai paskelbiama iš anksto, sudarant realią galimybę dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims, kartu pateikiant išsamų turto aprašymą ir ne mažiau kaip tris fotografijas; skelbimas iškabinamas parduodamo turto buvimo vietoje; raštu pranešama besiribojančių nekilnojamųjų daiktų savininkams; skelbimas, aukciono sąlygos ir rezultatai lieka viešai prieinami ir pasibaigus aukcionui.

4.2. Registracija ir registravimo

mokestis. Asmuo galės būti įregistruotas aukciono dalyviu iki aukciono vykdymo pabaigos; dalyvio registravimo mokestis neimamas; aukciono organizavimo ir paskelbimo išlaidos atlyginamos iš laimėtojo sumokėtos kainos. Analogiška registracijos iki aukciono pabaigos tvarka jau taikoma antstolių ir nemokumo administratorių vykdomose varžytynėse toje pačioje informacinėje sistemoje, į ką savo išvadoje atkreipė dėmesį ir STT. Garantinio įnašo institutas nekeičiamas.

4.3. Vieno dalyvio aukcionas. Aukcionas, kuriame įregistruotas tik vienas dalyvis, laikomas neįvykusiu; skelbiamas pakartotinis aukcionas nemažinant pradinės kainos. Jeigu ir pakartotiniame aukcione įregistruojamas vienas dalyvis, turtas jam gali būti parduotas priėmus motyvuotą, viešai skelbiamą sprendimą.

Nuostata, kad aukcionas su vieninteliu dalyviu neįvyksta, nėra Lietuvos valstybės turto teisei nauja. Toks reikalavimas galioja valstybinės žemės pardavimo reguliavime: uždarasis valstybinės žemės aukcionas laikomas įvykusiu tik tada, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du dalyviai. Analogiškas reikalavimas galiojo ir istoriškai – valstybės turto privatizavimo aukcionuose. Kartu panaikinamas pakartotinio aukciono pradinės kainos mažinimas, nes būtent laipsniškas kainos mažinimas paaiškina, kodėl pakartotiniuose aukcionuose vieno dalyvio pardavimų dalis (58 proc.) yra didesnė nei pirminiuose (44 proc.).

Kad reguliavimas nesukurtų neproporcingos naštos mažos vertės turtui, vieno dalyvio taisyklė netaikoma, kai pradinė pardavimo kaina yra 10 000 eurų ar mažesnė. Sprendimą parduoti didesnės vertės turtą vieninteliam dalyviui priima kolegialus organas – tai užtikrina papildomą sprendimo pagrindimą ir viešumą.

4.4. Papildomo pelno grąžinimo

(antispekuliacinė) sąlyga. Kiekvienoje aukcione parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutartyje nustatoma sąlyga: perleidus turtą per 3 metus nuo nuosavybės teisės įgijimo, pardavėjui sumokama 50 proc. sumos, kuria perleidimo kaina viršija aukcione sumokėtą kainą, padidintą 25 procentais. 25 proc. marža atitinka įprastą turto rinkos vertės pasiekimą (priverstinio pardavimo režime pirmosiose varžytynėse pradinė kaina sudaro 80 proc. rinkos kainos), todėl paprastas rinkos kainos pasiekimas nelaikomas pelnu. Kad sąlygos nebūtų išvengta perleidžiant už dirbtinai mažą kainą, perleidimo kaina laikoma ne mažesnė už masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę. Sąlyga netaikoma, kai turtas pereina paveldėjimo pagrindu arba kai iki perleidimo turte pastatytas naujas statinys ar atlikta rekonstrukcija – taip atskiriamas realus turto plėtotojas nuo perpardavinėtojo.

4.5. Draudimas dalyvauti aukcione. STT

nustatė atvejų, kai aukcionus laimėjo asmenys, turintys giminystės ar santuokos ryšių su aukciono organizatoriaus darbuotojais. Nustatoma, kad aukciono dalyviu negali būti asmuo ir jo artimas asmuo, kuris turėjo prieigą prie neviešos informacijos apie aukcioną arba dirbo institucijoje, priėmusioje sprendimus, turinčius įtakos parduodamo daikto vertei (dėl daikto ar žemės sklypo suformavimo, teritorijų planavimo, naudojimo paskirties ar būdo keitimo, pradinės kainos nustatymo). Draudimas formuluojamas ne kaip uždaras pareigų sąrašas, o kaip bendra, su įtakos objektui šaltiniu susieta norma: uždaras sąrašas paliktų spragų ir nesuveiktų, kai sprendimus dėl objekto priima viena institucija, o aukcioną vykdo kita. Draudimas taikomas pareigų ėjimo laikotarpiu ir vienus metus jam pasibaigus.

Priėmus projektus tikimasi, kad padidės dalyvių skaičius ir vidutinė galutinė pardavimo kaina bei valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos, sumažės korupcijos rizika, o valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms bus palydėtas realiais skaidrumo saugikliais.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Tikimasi, kad padidėjus dalyvių skaičiui aukcionuose padidės vidutinė galutinė pardavimo kaina ir atitinkamai valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamos. Nagrinėtu 2021–2023 m. laikotarpiu

1 504 nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už pradinę kainą vieninteliam

dalyviui – tai objektų grupė, kurioje konkurencijos poveikis kainai apskritai nepasireiškė. Sumažės korupcijos rizika, kylanti iš informacijos asimetrijos: leidus registruotis iki aukciono pabaigos, nevieša informacija apie įregistruotų dalyvių skaičių netenka vertės.

Galimos neigiamos pasekmės ir jų prevencija: 1) ilgesnės pardavimo procedūros riziką mažina išeities mechanizmas (po pakartotinio aukciono turtas gali būti parduodamas vieninteliam dalyviui priėmus motyvuotą sprendimą) ir išimtis mažos vertės turtui; 2) papildomo pelno grąžinimo sąlyga taikoma tik 3 metus ir netaikoma turtą realiai išplėtojusiam pirkėjui, todėl neatgraso sąžiningų pirkėjų; 3) draudimas dalyvauti susietas su konkrečia įtaka objektui ir apribotas laiku, todėl neriboja asmenų, neturėjusių tokios įtakos.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei

situacijai, korupcijai

Projektais tiesiogiai įgyvendinamos STT 2024 m. antikorupcinio vertinimo išvados kritinės pastabos ir pasiūlymai. Projektai mažina korupcijos rizikos veiksnius: informacijos asimetriją, organizatoriaus diskreciją nustatant dalyvio registravimo mokestį ir galimybę pasinaudoti neviešais duomenimis apie įregistruotų dalyvių skaičių.

STT nustatytus atvejus, kai aukcionus laimi organizatoriaus darbuotojų giminaičiai ar sutuoktiniai, projektai sprendžia dviem būdais: tiesioginiu draudimu tokiems asmenims dalyvauti aukcione ir pašalindami mechanizmus, per kuriuos ryšys su organizatoriumi virsta nepagrįsta nauda – registracija iki aukciono pabaigos, vieno dalyvio taisyklė ir neterminuotas rezultatų viešinimas, leidžiantis pastebėti pasikartojančius laimėjimų modelius. Rengiant projektus atsižvelgta į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos poziciją, kad draudimas, nustatytas organizacijos vidaus taisyklėse, galėtų būti diskriminacinis; todėl draudimas nustatomas įstatymu ir siejamas ne su pareigų statusu, o su konkrečia įtaka objektui.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms

ir jo plėtrai Projektai gerina verslo sąlygas: panaikinamas dalyvio registravimo mokestis (atskirais atvejais siekęs 5 000 Eur), sudaroma galimybė įsitraukti į aukcioną jam jau prasidėjus, plečiamas potencialių dalyvių ratas. Papildomos administracinės naštos ūkio subjektams nesukuriama.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio

lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. Projektai atitinka VSTVNDJĮ įtvirtintus turto valdymo principus – visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo, taip pat nacionalinės kovos su korupcija politikos kryptis.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius

teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Naujų įstatymų priimti nereikia. Priėmus projektus, Vyriausybė turės pakeisti valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų bei valstybinės žemės sklypų pardavimo viešame aukcione tvarką nustatančius įgyvendinamuosius teisės aktus, suderindama juos su naujaisiais įstatymų reikalavimais. Galiojančių įstatymų pripažinti netekusiais galios nereikia.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis valstybinės

kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, ar sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka

Projektai parengti laikantis valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, projektuose nenustatoma; vartojamos sąvokos atitinka galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Valstybės ir savivaldybių turto pardavimas nepatenka į viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų taikymo sritį; siūlomos priemonės stiprina prezumpciją, kad turtas parduotas rinkos kaina. Apribojimų dėl pilietybės ar įsisteigimo vietos nenustatoma. Papildomo pelno grąžinimo sąlyga yra iš anksto žinoma sandorio sąlyga, o ne po nuosavybės įgijimo nustatytas apribojimas.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų

teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymams įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektuose numatyta, kad Vyriausybė juos priima iki 2026 m. gruodžio

31 d., o įstatymai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Vyriausybė taip pat turės

nustatyti papildomo pelno grąžinimo sąlygos apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės. Aukcionų organizavimo ir paskelbimo išlaidos dengiamos iš turto pardavimo pajamų ir atlyginamos iš laimėtojo sumokėtos kainos. Panaikinus dalyvio registravimo mokestį, organizatorių pajamos sumažės, tačiau šis mokestis nėra biudžeto pajamų šaltinis. Tikimasi, kad atkūrus konkurenciją padidės vidutinė galutinė pardavimo kaina, todėl biudžetų pajamos iš turto pardavimo gali padidėti.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų

vertinimai ir išvados Projektai parengti remiantis STT 2024 m. antikorupcinio vertinimo išvada. Kitų specialistų vertinimų negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui

įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „viešas aukcionas“, „valstybės turtas“, „savivaldybių turtas“, „valstybinė žemė“,

„korupcijos prevencija“. „Eurovoc“ terminai: „valstybės turtas“,
„nekilnojamasis turtas“, „pardavimas aukcione“, „korupcija“, „skaidrumas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir

paaiškinimai Teikia Seimo narys Mindaugas Lingė