P rojektas
m. d. Nr.
121 straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
1. Per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis laikomos pajamos iš investicijų į tokius finansinius produktus:1 ) perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais prekiaujama prekybos vietose, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, (toliau – prekybos vieta);2 ) pinigų rinkos priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietose;3 ) kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius;4 ) išvestines finansines priemones, susietas su šios dalies 1–3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;5
) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus;6 ) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus;7 ) Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus.8
) technologijų ar inovacinę veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių, kurios investavimo metu veikė ne ilgiau kaip 3 metus, atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir yra įtrauktos į startuolių duomenų bazę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vertybinius popierius. Šie vertybiniai popieriai iki pardavimo dienos turi būti išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus. “
straipsniu Papildyti įstatymą nauju 211 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
1
. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę sumažinti už mokestinį laikotarpį mokėtiną gyventojų pajamų mokestį suma, sudarančia 25 procentus investicijų į šiame straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių įmonių vertybinius popierius sumos.
2. Mokestinis kreditas taikomas investicijoms į Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių vertybinius popierius, jeigu įmonė investavimo metu veikė ne ilgiau kaip 3 metus, atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir yra įtraukta į startuolių duomenų bazę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.3
. Mokestinis kreditas taikomas, jeigu vertybiniai popieriai iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos išlaikomi ne trumpiau kaip 3 metus, o gyventojas kartu su susijusiais asmenimis nevaldo daugiau kaip 25 procentų įmonės akcijų, dalių, pajų ar kitų teisių į pelną.
4. Maksimali investicijų suma, nuo kurios apskaičiuojamas mokestinis kreditas, negali viršyti 100 000 eurų per mokestinį laikotarpį vienam gyventojui, o maksimali vienai įmonei per mokestinį laikotarpį taikoma investicijų suma negali viršyti 200 000 eurų.5
. Jeigu gyventojas mokestiniu laikotarpiu negali pasinaudoti visa mokestinio kredito suma dėl nepakankamos mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumos, nepanaudota mokestinio kredito dalis gali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus. Mokestinis kreditas negali būti grąžinamas gyventojui kaip permoka ir negali sumažinti mokėtino gyventojų pajamų mokesčio daugiau negu iki nulio.
6. Jeigu nesilaikoma šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, gyventojas privalo patikslinti atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaraciją ir grąžinti nepagrįstai pritaikytą mokestinio kredito sumą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1
. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
1
211 STRAIPSNiu
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis stiprinti Lietuvos rizikos kapitalo ir ankstyvosios stadijos investicijų ekosistemą, sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms į jaunus inovatyvius verslus bei didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant kapitalą augančioms įmonėms. Praktikoje identifikuojama, kad Lietuvoje vis dar trūksta priemonių, kurios skatintų fizinių asmenų – verslo angelų – investicijas į startuolius ir leistų valstybės mastu dalintis dalimi rizikos, susijusios su tokiomis investicijomis.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į TS-LKD parengtame politikos dokumente „Kad investicijos augintų ateitį: TS-LKD siūlymai startuolių ekosistemos stiprinimui“ identifikuotas problemas ir pateiktus siūlymus dėl rizikos kapitalo ekosistemos stiprinimo. Politikos dokumente pažymima, kad pagrindinė Lietuvos startuolių ekosistemos problema nėra jos kokybė ar brandos stoka, o nepakankamas naujų startuolių ir investicijų mastas, taip pat mokestinio neapibrėžtumo keliamos kliūtys investuotojams.
Įstatymo projektu siekiama išplėsti investicinės sąskaitos režimo taikymą, sudarant galimybę per investicinę sąskaitą investuoti į nustatytus kriterijus atitinkančių startuolių vertybinius popierius. Taip būtų sudarytos sąlygos investuotojams investicijų nesėkmės atveju investicinius nuostolius dengti su pajamomis iš kitų investicinių priemonių, o investicijų sėkmės atveju gyventojų pajamų mokestį mokėti tik išsiimant lėšas asmeniniam naudojimui.
Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti naują mokestinį kreditą investicijoms į nustatytus kriterijus atitinkančių jaunų inovatyvių įmonių vertybinius popierius. Siūlomu reguliavimu būtų sudaryta galimybė gyventojams sumažinti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį suma, sudarančia dalį investuotos sumos, taip papildomai skatinant ilgalaikes investicijas į ankstyvosios stadijos įmones.
Analogiškos ar panašios mokestinės paskatos investicijoms į startuolius taikomos daugelyje Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Italiją, Airiją, Švediją ir Lenkiją, kurios įvairiomis mokestinėmis priemonėmis skatina verslo angelų ir privataus kapitalo investicijas į inovatyvius verslus.
Įstatymo projekto tikslas – paskatinti didesnes privataus kapitalo investicijas į Lietuvos startuolius, pagerinti jaunų inovatyvių įmonių galimybes pritraukti finansavimą, mažinti mokestinį neapibrėžtumą investuotojams bei stiprinti Lietuvos konkurencingumą rizikos kapitalo srityje. Tikimasi, kad siūlomos priemonės prisidės prie aktyvesnio verslo angelų įsitraukimo, didesnių investicijų apimčių ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų augimo Lietuvoje.
Įstatymų projektus parengė Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas.
teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme investicinės sąskaitos režimas taikomas tik įstatyme nustatytoms finansinėms priemonėms. Galiojantis reguliavimas nenumato galimybės per investicinę sąskaitą investuoti į nelistinguojamų jaunų įmonių ar startuolių vertybinius popierius. Dėl to investicijos į ankstyvosios stadijos įmones nėra integruotos į investicinės sąskaitos režimą ir investuotojai negali investicinių nuostolių iš tokių investicijų dengti su pajamomis iš kitų investicinių priemonių investicinės sąskaitos sistemoje.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taip pat nėra nustatyta speciali mokestinė paskata ar mokestinis kreditas fizinių asmenų investicijoms į startuolius ar ankstyvosios stadijos inovatyvias įmones. Pajamos iš investicijų į tokių įmonių vertybinius popierius apmokestinamos bendrąja gyventojų pajamų mokesčio tvarka.
Tarptautinėje praktikoje dalis Europos valstybių taiko specialias mokestines paskatas investicijoms į startuolius ir ankstyvosios stadijos įmones, įskaitant gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, mokestinius kreditus ar investicinių nuostolių kompensavimo mechanizmus.
rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma išplėsti investicinės sąskaitos režimo taikymą, sudarant galimybę per investicinę sąskaitą investuoti į nustatytus kriterijus atitinkančių Lietuvos Respublikoje veikiančių startuolių vertybinius popierius. Siūloma nustatyti, kad investicinės sąskaitos režimas būtų taikomas investicijoms į Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių, kurios investavimo metu veikė ne ilgiau kaip 3 metus, atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus ir yra įtrauktos į startuolių duomenų bazę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vertybinius popierius. Taip pat siūloma nustatyti, kad vertybiniai popieriai turi būti išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus.
Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti naują mokestinį kreditą investicijoms į nustatytus kriterijus atitinkančių startuolių vertybinius popierius. Siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas galėtų sumažinti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį suma, sudarančia 25 procentus investicijų į tokių įmonių vertybinius popierius sumos. Siūloma nustatyti, kad maksimali investicijų suma, nuo kurios apskaičiuojamas mokestinis kreditas, negalėtų viršyti 100 000 eurų per mokestinį laikotarpį vienam gyventojui, o maksimali vienai įmonei per mokestinį laikotarpį taikoma investicijų suma negalėtų viršyti 200 000 eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad mokestinis kreditas būtų taikomas tik tais atvejais, kai investuotojas kartu su susijusiais asmenimis nevaldo daugiau kaip 25 procentų įmonės akcijų, dalių, pajų ar kitų teisių į pelną, o nepanaudota mokestinio kredito dalis galėtų būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus.
Priėmus įstatymo projektą tikimasi paskatinti didesnes privataus kapitalo investicijas į Lietuvos startuolius ir ankstyvosios stadijos inovatyvias įmones, sudaryti palankesnes sąlygas verslo angelų veiklai bei pagerinti jaunų įmonių galimybes pritraukti finansavimą. Taip pat tikimasi didinti Lietuvos konkurencingumą rizikos kapitalo srityje, skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų augimą bei stiprinti inovacijų ekosistemą Lietuvoje.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo pakeitimai turėtų turėti teigiamą poveikį investicinei aplinkai ir inovacijų sektoriaus plėtrai.
Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas investuoti į ankstyvos stadijos įmones, mažins investuotojų riziką, paskatins verslo angelų aktyvumą ir prisidės prie inovacijų sektoriaus plėtros.
dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Saugumo įnašo įstatymo projekto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės atnaujinti ir (ar) priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Šie teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymų įsigaliojimo dienos.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, išskyrus galimą gyventojų pajamų mokesčio pajamų sumažėjimą dėl siūlomo mokestinio kredito investicijoms į startuolius.
Lietuvos verslo angelų tinklo duomenimis, 2025 m. verslo angelai atliko
investicijos vidurkis sudarė apie 24 tūkst. eurų. Modeliuojant aktyvesnę rinkos situaciją ir darant prielaidą, kad verslo angelų investicijos per metus galėtų siekti apie 10 mln. eurų, preliminariai vertinama, kad mokestinis kreditas realiai galėtų būti taikomas maždaug 5 mln. eurų investicijų sumai. Toks vertinimas grindžiamas prielaida, kad dalis investuotojų negalės arba nepasinaudos visa lengvata dėl nepakankamos mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumos, investicijų limitų, minimalaus investicijų išlaikymo termino, investavimo kriterijų neatitikimo ar kitų praktinių aplinkybių.
Atsižvelgiant į siūlomą 25 procentų mokestinio kredito dydį, preliminarus fiskalinis poveikis valstybės biudžetui galėtų siekti apie 1,25 mln. eurų per metus . Papildomos administravimo išlaidos, susijusios su startuolių duomenų bazės administravimu ir mokestinio kredito taikymo priežiūra, preliminariai galėtų siekti iki 250 tūkst. eurų per metus.
Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo metu sudėtinga tiksliai įvertinti investicinės sąskaitos režimo išplėtimo investicijoms į startuolius fiskalinį poveikį, nes jis priklausys nuo investicijų apimčių, investicinių rezultatų bei investuotojų elgsenos. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu šios priemonės sudarys palankesnes sąlygas investicijoms į ankstyvosios stadijos įmones, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu galės turėti teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms per didesnį ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą ir augančias įmonių pajamas.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Verslo angelai“, „rizikos kapitalas“.
Nėra .