Projektas
IX-2183
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Šio įstatymo 31–37 straipsniai netaikomi ginčams, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. “
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2 . Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą pateikti skundai nagrinėjami vadovaujantis iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VIII-1029 23, 26, 27, 29, 35, 70, 792 , 112, 113, 114, 115, 117 IR 156 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 19, 20, 21 ir 22
104
312
IX-2183
projektų rengimą paskatinusios priežastys, šių projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 26, 27, 29, 35, 70, 792 , 112, 113, 114, 115, 117 ir 156 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 19, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1041 , 146, 148, 151, 152, 155, 156, 159 ir 160 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
(toliau kartu – įstatymų projektai) parengti, siekiant paspartinti administracinių ginčų nagrinėjimą ir sumažinti administracinių teismų darbo krūvį, skatinti ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo plėtrą ir prieinamumą pareiškėjams, užtikrinti veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą teisme ir ne teismo tvarka .
Teisė į teisminę gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią normą, ne kartą savo bylose yra akcentavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (pvz.,
d. nutarimai).
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose paprastai numatomas vieno mėnesio terminas apskųsti įvairių viešojo administravimo subjektų priimtus administracinius sprendimus ir kitus veiksmus (atsisakymą juos atlikti) teismui arba ne teismo tvarka. Pastebėtina, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į administracinį teismą numatytas nuo 1999 m., kai Lietuvoje dar nebuvo taikoma Europos Sąjungos teisė ir buvo dar negausi Konstitucinio Teismo doktrina, be to, tik pradėjo formuotis administracinių teismų praktika. Skundų skaičius administracinių teismų darbo pradžioje buvo itin mažas, skundai buvo pradedami nagrinėti iš karto juos gavus, tai buvo pagrindinė priežastis nustatant vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą.
Šiuo metu gaunamų skundų skaičius per metus Regionų administraciniame teisme siekia apie 18000. Pažymėtina, kad nemaža administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų dalis yra itin sudėtingos. Todėl per tokį (vieno mėnesio) įstatymuose tebegaliojantį terminą asmeniui, laikytinam silpnesne proceso šalimi ginče su valstybe ar savivaldybe, ypač neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunku suspėti laiku pateikti išsamiais teisiniais ir faktiniais motyvais pagrįstą skundą.
Pastebėtina ir tai, kad kai kuriuose įstatymuose yra nustatytas dviejų mėnesių terminas apskųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą arba vilkinimą atlikti veiksmus, nors parengti skundą dėl priimto sprendimo ar kito atlikto veiksmo gali būti sunkiau ir užtrukti ilgiau, negu skundžiant neveikimą ar vilkinimą, kai pakanka įrodyti tik pareigos priimti sprendimą buvimą. Todėl įstatymų projektais siūloma nustatyti dviejų mėnesių terminą skųsti tiek viešojo administravimo subjektų priimtus administracinius sprendimus ir kitus veiksmus (atsisakymą juos atlikti), tiek neveikimą arba vilkinimą atlikti veiksmus, kad asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kai jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos.
Nagrinėjant administracines bylas pastebima, kad tais atvejais, kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylų faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas (nereikia mokėti žyminio mokesčio ar padengti kitos ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų) asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektais siekiama skatinti ir efektyvinti administracinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka dviejose pagrindinėse institucijose – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – LAGK) bei Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK). Be kita ko, numatomas privalomas ikiteisminis ginčų, susijusių su atsiskaitymais už
komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, nagrinėjimas MGK. Šiais pakeitimais kartu tikimasi optimizuoti augantį administracinių teismų darbo krūvį ir sudaryti prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti dar operatyviau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms.
Pastebėtina, kad LAGK ir MGK ginčus nagrinėja greitai ir efektyviai. Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį LAGK paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos
. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 155 straipsnio 3 dalį MGK sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Regionų administraciniame teisme viena byla vidutiniškai išnagrinėjama per 143 dienas (remiantis Regionų administracinio teismo 2025 m. veiklos ataskaita ).
LAGK 2025 m. veiklos ataskaitos duomenimis, tik 10,5 proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami teismui ir net 76 proc. šių apskųstų sprendimų išliko nepakeisti. MGK 2025 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 25 proc. MGK sprendimų buvo skundžiami teismui ir net 79 proc. šių apskųstų sprendimų išliko nepakeisti.
Pateikti statistiniai duomenys rodo, kad ginčo šalys pasitiki LAGK ir MGK, kaip nepriklausomomis ikiteisminėmis institucijomis. Jų priimti sprendimai retai kvestionuojami teisme, o teismai pakeičia tik apie penktadalį apskųstų sprendimų. Svarbu akcentuoti ir tai, kad LAGK ir MGK išnagrinėjamų bylų, kuriose sprendimai nėra apskundžiami, skaičiumi yra atitinkamai sumažinamas administracinių teismų darbo krūvis.
Atsižvelgiant į panašų LAGK ir MGK statusą ir vaidmenį, ikiteismine tvarka nagrinėjant administracinius ginčus, įstatymų projektais taip pat siūloma maksimaliai suvienodinti reikalavimus šių komisijų nariams (pvz., numatant bent 3 metų (teisinio) darbo stažą) ir jų paskyrimo tvarką. Be to, įstatymų projektais teikiami kiti pakeitimai, kuriais siekiama efektyvinti bei supaprastinti administracinių ginčų ikiteisminį nagrinėjimą (pvz., sudarant prielaidas LAGK ginčus nagrinėti arčiau pareiškėjų gyvenamosios vietos (buveinės)), taip pat spręsti kitus aktualiausius su LAGK, MGK ir administracinių teismų veikla susijusius praktinio pobūdžio ir procedūrinius klausimus.
rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį t ais atvejais, kai
viešojo administravimo subjektas nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja (nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia), skundą (prašymą, pareiškimą) dėl pažeistos teisės (dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus) asmuo gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (baigėsi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas). Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio
(prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnyje nustatyta asmens teisė apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus per vieną mėnesį
nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo .
IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad s
kundas (prašymas) LAGK paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Pagal
viešojo administravimo subjekto neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo terminas. IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
bylos šalys, nesutinkančios su tam tikru LAGK, jos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar kito LAGK nario sprendimu (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
MAĮ 152 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad skundas dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui, o skundas dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduodamas MGK per 20 dienų
nuo skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos (nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos). MAĮ 159 straipsnio
per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba MGK sprendimo įteikimo dienos. Pagal minėtas šiuo metu galiojančias įstatymų nuostatas asmuo, kuris pagrįstai mano, kad viešojo administravimo subjekto sprendimu ar kitu veiksmu jo konkreti teisė buvo pažeista, per vieną mėnesį turi ne tik prireikus susirasti advokatą, bet ir surinkti reikalingus dokumentus bei papildomą medžiagą, patvirtinančią visas skundo aplinkybes.
Siekiant apskųsti priimtus administracinius sprendimus (atliktus veiksmus), papildomai gali prireikti laiko šių sprendimų priėmimą (veiksmų atlikimą) pagrindžiantiems dokumentams ir kitai susijusiai informacijai gauti. Asmuo, skundžiantis viešojo administravimo subjekto sprendimą, šiuo atveju laikytinas silpnesne proceso šalimi ginče su valstybe ar savivaldybe, jis yra ribojamas ir įstatyme nustatytais terminais, per kuriuos viešojo administravimo subjektai jam turėtų pateikti prašomus su priimtu sprendimu (atliktu veiksmu) susijusius dokumentus ar kitą informaciją.
Be to, rengiant skundą, surinktus dokumentus ir kitą reikalingą medžiagą reikia įvertinti vadovaujantis ne tik Lietuvos teise, įskaitant Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų praktiką, bet ir daugeliu atveju išanalizavus bylai aktualias Europos Sąjungos teisės normas bei tarptautinių teismų praktiką. Kai situacija yra sudėtinga, vieno mėnesio termino gali nepakakti tinkamai surašyti skundą. Tik dėl svarbios priežasties praleistas (kartu pateikus tokius įrodymus) skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas pagal ABTĮ 30 straipsnį, 132 straipsnio 2 dalį, IAGNTĮ 9 straipsnį ar MAĮ 152 straipsnio 3 dalį . Tam tikrais atvejais paduotą skundą (prašymą, pareiškimą )
tenka tikslinti (pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį) arba pildyti papildomais rašytiniais paaiškinimais (pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį). Tokiais atvejais teismui prireikia papildomų laiko ir kitų administracinių sąnaudų sprendžiant termino atnaujinimo, patikslintų skundų ar papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą. Įvertinus tai, kad kasmet Regionų administraciniame teisme gaunama apie 400 prašymų dėl praleisto termino atnaujinimo, laikytina, kad termino praleidimas nėra pavienis reiškinys, o turi sisteminį pobūdį, rodantį, kad šiuo metu galiojantis vieno mėnesio terminas ne visais atvejais yra pakankamas efektyviam teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
Įvertintina ir tai, kad advokatai specializuojasi konkrečių bylų nagrinėjime ir jų darbo grafikas dažnai būna suplanuotas kelioms savaitėms į priekį. Todėl pasitaiko atvejų, kai asmuo apskritai negali laiku surasti advokato, kuris sutiktų per vieną mėnesį imtis surašyti skundą. Taigi kai kuriais atvejais, kai asmuo neturi teisinio išsilavinimo ir ypač sudėtingose bylose, kurių vis daugėja, galimybė kreiptis į teismą per vieną mėnesį apskritai nebegali būti įgyvendinta.
Vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 1-2 dalimis, mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. MAĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų MAĮ145
straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 147 straipsniu, mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, MGK ir teismas. MAĮ 151 straipsnyje apibrėžta, kad MGK nagrinėja: mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 301 straipsnio 6 dalį reikalavimai dėl laiku nesumokėtos savivaldybės nustatytos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka; dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į Regionų administracinį teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą. ATĮ 312 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliosianti nuo 2026 m.
birželio 1 d.) nustatyta, kad atliekų turėtojų raštu pateiktus skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo VAĮ ir savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka savivaldybės pavedimu pirmiausia nagrinėja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Nesutinkant su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba minėto juridinio asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį.
Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimas arba neveikimas gali būti skundžiamas VAĮ nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (LAGK vadovaujantis IAGNTĮ nustatyta tvarka) arba administraciniam teismui.
straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo31
straipsniai (dėl skundų nagrinėjimo) netaikomi mokestiniams ginčams, taip pat mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ir
(arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo, kurie nagrinėjami MAĮ nustatyta tvarka.
Vadovaujantis IAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, LAGK ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams; LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Vyriausybė; LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia teisingumo ministras; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko pavaduotojo ir komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, teisingumo ministrui gali siūlyti LAGK pirmininkas.
Vadovaujantis MAĮ 148 straipsnio 4 dalimi, MGK nariai skiriami ketveriems metams; MGK nariu gali būti skiriamas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje; pretendentus į MGK narius Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia MGK nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus; pretendentų atranką organizuoja Finansų ministerija; tas pats asmuo MGK nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės; MGK narius, iš jų ir MGK pirmininką, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.
Remiantis IAGNTĮ 2 straipsnio 3 dalimi, skundai (pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjami LAGK ar jos teritoriniuose padaliniuose pagal skundžiamo viešojo administravimo subjekto buveinės vietą.
Vadovaujantis IAGNTĮ 14 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių, jų atstovų, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas LAGK posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); LAGK pirmininko nustatyta tvarka naudojant šias technologijas turi būti užtikrinamas patikimas bylos šalių, jų atstovų, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų bei prašymų pateikimo objektyvumas. Pagal IAGNTĮ 2 straipsnio 4 dalį, jeigu pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tokia byla LAGK pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduodama nagrinėti bet kuriam LAGK teritoriniam padaliniui.
Vadovaujantis IAGNTĮ 14 straipsnio 7 dalimi, tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams.
Pagal IAGNTĮ 11 straipsnio 3 dalį LAGK reikalaujama medžiaga (įskaitant atsiliepimą į skundą (prašymą)) ar dokumentų kopijos turi būti jai pateikiamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; prireikus LAGK narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. Vadovaujantis IAGNTĮ 12 straipsniu, LAGK paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus LAGK nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu arba motyvuotu LAGK sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. IAGNTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant.
Vadovaujantis ABTĮ 114 straipsnio 1 dalimi, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
MAĮ 159 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apskųsti MGK sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir MGK, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
MAĮ 160 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą turi teisę paduoti tik mokesčių mokėtojas. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos; jeigu pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu atsisako procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas primoka trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinio sprendimo sąvoka – tai yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir
(ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Tačiau kai kuriuose kituose aptartuose įstatymuose dar yra vartojami ir kiti terminai – „individualus teisės aktas“, „individualus administracinis aktas“ ar „ viešojo administravimo subjekto ar kito asmens teisės aktas“.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl administracinių sprendimų apskundimo terminų
Įstatymų projektais, atsižvelgiant į jau šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje, IAGNTĮ 8 straipsnio 2 dalyje) nustatytą dviejų mėnesių terminą apskųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą), siūloma numatyti bendrą ilgesnį – dviejų mėnesių
1) ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje – administraciniam teismui skundžiant teisės aktą arba administracinį sprendimą ar kitą veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) (išskyrus specialiuose įstatymuose numatytas išimtis);
administravimo subjektui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui skundžiant viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (atitinkamai koreguojamas ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktas);
3) IAGNTĮ 8 straipsnio
administravimo subjekto veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus). Kartu IAGNTĮ 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti trumpesnį (15 darbo dienų) terminą skundams dėl tarpinio pobūdžio LAGK sprendimų – dėl termino neatnaujinimo, dėl atsisakymo priimti skundą ar laikyti jį nepaduotu, dėl bylos nutraukimo ir dėl klaidų ištaisymo; šiais atvejais nėra reikalinga išsami faktinių ir teisinių bylos aplinkybių analizė, todėl trumpesnis tarpinių sprendimų apskundimo terminas padėtų užtikrinti greitesnį ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka procesą;
4) MAĮ 152 straipsnio
administratoriaus sprendimą ir MGK skundžiant centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Kartu MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje siūloma nuo 20 dienų iki vieno mėnesio pailginti terminą, per kurį teismui skundžiamas centrinio mokesčių administratoriaus arba MGK sprendimas;
5) ATĮ312 straipsnio 1 dalyje – MGK pateikiant atliekų turėtojų skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo. Toks – dviejų mėnesių – viešojo administravimo subjektų sprendimų (veiksmų) apskundimo terminas būtų protingas ir sukurtų teisines prielaidas skundui laiku parengti, kartu padėtų
užtikrinti kiekvieno asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl p ažeistų jo teisių ar laisvių gynimo
. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniams teismams rečiau reikės gaišti laiką nagrinėjant asmenų, nespėjusių per vieną mėnesį pateikti skundo, prašymus atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, taip pat priimti patikslintus skundus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, siūlomi įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas teismams greičiau išnagrinėti gaunamas bylas.
Taip pat svarbu pastebėti, kad šie pakeitimai nepailgins paties ginčų nagrinėjimo proceso trukmės bei nesumažins jo operatyvumo ir efektyvumo, kadangi įstatymų projektais iki dviejų mėnesių siūloma pailginti tik pačių administracinių sprendimų apskundimo teismui ar ne teismo tvarka terminą, bet ne LAGK, MGK sprendimų apskundimo teismui terminą ar Regionų administracinio teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminą. Be to, siūlomais įstatymų pakeitimais dėl tam tikrų ginčų perdavimo nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka bus sukuriamos prielaidos sumažinti administracinių teismų darbo krūvį ir sutrumpinti bylų nagrinėjimo juose trukmę.
Pastebėtina, kad įstatymų projektais numatomi apskundimo terminai bus panašesni į kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymuose šiuo metu numatytus kreipimosi į administracinį teismą terminus: antai, Belgijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje numatyta 60 dienų, Kipre –
dienų terminai. Siūlymų pailginti Lietuvoje nustatytus viešojo administravimo subjektų sprendimų (veiksmų) apskundimo terminus pateikiama ir administracinės teisės mokslo straipsniuose (pvz., Meškys, L. Terminas skundui paduoti administraciniame procese: teisė kreiptis į teismą vs. Teisinių santykių stabilumas.
Jurisprudencija , 2024, 31 (2), p. 324–338 ).
Įstatymų projektais kartu siūloma įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas: kai pagal ankstesnį teisinį reguliavimą nustatyti apskundimo terminai nebus pasibaigę, įsigaliojus įstatymų pakeitimams jie bus skaičiuojami taikant naujas nuostatas (pvz., jei pagal ankstesnį teisinį reguliavimą nustatytas vieno mėnesio administracinio sprendimo apskundimo terminas nebus pasibaigęs, įsigaliojus atitinkamo įstatymo pakeitimams jis automatiškai prasitęs iki dviejų mėnesių).
Kartu pastebėtina, kad konkrečius administracinių sprendimų apskundimo ikiteismine tvarka ar teismui terminus nustato ir įvairūs specialieji įstatymai (kuriems ABTĮ 29 straipsnyje suteiktas prioritetas). Dėl jų didelio kiekio jų keitimo poreikis vertintinas atskirai, atsižvelgiant į konkrečių jais reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką. Taigi ABTĮ pakeitimo projekte numatoma, kad Vyriausybė iki 2027 m. gruodžio 31 d. pateiks Seimui atskirų sričių visuomeninius santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, skirtus atitinkamų įstatymų suderinamumui su keičiamu ABTĮ
įstatymuose nustatytus administracinių sprendimų apskundimo ikiteismine tvarka ar teismui terminus. Toks siūlymas užtikrina efektyvų teisėkūros procesą – tik Lietuvos Respublikos Seimui pritarus principiniam sprendimui pailginti administracinių sprendimų apskundimo terminą, būtų atliekama itin didelių laiko ir administracinių sąnaudų reikalaujanti specialiųjų įstatymų peržiūra. Kartu
svarbu akcentuoti, kad pagal ABTĮ
apskundimo terminas taikomas tuomet, jei specialus įstatymas nenustato kitaip. Todėl specialių įstatymų peržiūros laikotarpiu yra (ir bus) užtikrinamas teisinis aiškumas, sistemiškumas ir teisės normų taikymo nuoseklumas: jei specialus įstatymas nustato kitokį (trumpesnį ar ilgesnį) apskundimo terminą, taikomas specialus įstatymas; jei specialus įstatymas nenustato jokio apskundimo termino arba tiesiog nukreipia į ABTĮ, taikomas ABTĮ.
Dėl prašymų dėl laiku nesumokėtos savivaldybės nustatytos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą išieškojimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjimo privaloma ikiteismine tvarka MGK
ATĮ 301 straipsnio 6 dalyje ir MAĮ 151 straipsnyje siūloma nustatyti, kad prašymai dėl laiku nesumokėtos savivaldybės nustatytos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą išieškojimo iš rinkliavos mokėtojo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami MGK. Pastebėtina, kad šiuo metu tokie reikalavimai yra teikiami administraciniam teismui, prašant išduoti teismo įsakymą. Vadovaujantis ABTĮ 1314
straipsnio 1 dalimi, išsprendęs pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda pareiškėjui teismo įsakymą. Taigi šiuo atveju teismas tokio reikalavimo faktinio ir teisinio pagrįstumo nevertina iš esmės, o rinkliavos mokėtojas turi ribotas teisines galimybes pateikti savo paaiškinimus dėl įsiskolinimo susidarymo fakto buvimo ir (arba) jo dydžio ir pan. (skolininkas turi tik galimybę pareikšti prieštaravimus pagal ABTĮ 1316 straipsnį). Perdavus šių prašymų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka MGK, bus sustiprinta skolininkų teisių apsauga – reikalavimai dėl įsiskolinimo išieškojimo MGK bus nagrinėjami iš esmės, įvertinant visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.
Remiantis Regionų administracinio teismo
rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skolos išieškojimo – tai sudarė apie
administracinis teismas gavo 11 proc. daugiau bylų nei 2024 m. Taigi, perdavus minėtus prašymus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėti MGK, sumažės šiuo metu augantis Regionų administracinio teismo darbo krūvis ir tai sudarys prielaidas daugiau laiko ir resursų skirti kitų (sudėtingesnių) bylų nagrinėjimui.
Pastebėtina, kad šis pokytis nereiškia savaiminio poreikio peržiūrėti teismams skiriamo finansavimo –
teismai šiuo metu skiriamus išteklius, naudojamus minėtų ginčų nagrinėjimui, galės perskirstyti kitų (visų pirma – sudėtingų ir aktualių) bylų, susijusių su verslo ir piliečių teisių užtikrinimu, spartesniam nagrinėjimui. Tai leis racionaliau ir ekonomiškiau naudoti šiuo metu teismams skiriamus valstybės biudžeto asignavimus.
Be to, siekiant užtikrinti efektyvesnį rinkliavos mokėtojo informavimą apie susidariusį įsiskolinimą, ATĮ 301
straipsnio 6 dalyje numatoma, kad tokie prašymai gali būti teikiami MGK tik tuomet, kai savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka rinkliavos mokėtojui išsiunčiamas raginimas, sudarant galimybę per ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą sumokėti laiku nesumokėtą rinkliavą arba pateikti argumentuotus prieštaravimus. Vadovaujantis MAĮ 155 straipsnio 3 dalimi, šiame raginime rinkliavos mokėtojui pateikiama tiksli informacija apie reikalavimo pagrindą, laiku nesumokėtos rinkliavos dydį, įskaitant kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama, ir laikotarpį, už kurį susidarė laiku nesumokėta rinkliava. MAĮ
išieškojimo, pateikiama ir išsami informacija apie raginimo išsiuntimą rinkliavos mokėtojui ir rinkliavos mokėtojo prieštaravimų gavimą (jei tokie buvo gauti); gavusį šį prašymą, MGK sudarys galimybę rinkliavos mokėtojui pateikti atsiliepimą raštu.
Atsižvelgiant į tikėtinai didelį tokių MGK nagrinėtinų prašymų skaičių bei į tai, kad šio pobūdžio bylose įprastai susiklosto standartinės (panašaus pobūdžio) situacijos, MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad tokius prašymus nagrinės ir sprendimus MGK vardu dėl jų priims vienas MGK narys. Tačiau MGK pirmininkas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, turės teisę tokį prašymą perduoti nagrinėti pilnos sudėties MGK.
301 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad MGK sprendimas, kuriuo patenkinamas prašymas dėl minėto įsiskolinimo išieškojimo, bus laikomas vykdomuoju dokumentu ir suėjus MAĮ nurodytam jo apskundimo terminui galės būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Siekiant, kad visus panašaus pobūdžio ginčus nagrinėtų MGK ir būtų formuojama nuosekli šių ginčų nagrinėjimo praktika, siūloma ir ATĮ 312 straipsnio 1 dalyje (keičiant nuostatos redakciją, įsigaliosiančią 2026 m. birželio 1 d.) bei MAĮ 151 straipsnyje numatyti, kad atliekų turėtojų skundai dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami MGK. Siekiant teisinio aiškumo ir proceso efektyvumo, ATĮ 312 straipsnio 1 dalyje kartu
patikslinama, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sprendimo apskundimas savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui nėra privalomas – kitaip tariant, bet kurio iš šioje dalyje nurodyto subjekto, išnagrinėjusio skundą (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens), sprendimas gali būti skundžiamas privaloma ikiteismine tvarka tiesiogiai MGK.
Laikytina, kad visų šių ginčų priskyrimas MGK yra jai būdinga kompetencija, kadangi priskiriami tik tie ginčai, kurie yra susiję su įstatymų nustatytomis viešojo pobūdžio piniginėmis prievolėmis. Dėl kitų MGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjamų ginčų
Siekiant dar geriau išnaudoti MGK sukauptą patirtį ir kompetenciją nagrinėjant ginčus, MAĮ pakeitimo projektu siūloma išplėsti MGK kompetenciją – MAĮ 151 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad MGK privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja tam tikrus su mokestinėmis prievolėmis susijusius ginčus. MGK kompetenciją papildžius ginčais dėl perskaičiuojamo mokestinio laikotarpio nuostolių, būtų užtikrinama, kad asmuo, nesutinkantis ne tik su mokesčių administratoriaus patikrinimo metu apskaičiuota mokestine prievole, bet ir su mokestinių nuostolių sumų nustatymu, galėtų savo teises ginti vienoje institucijoje. Be to, tikslinga MGK priskirti ir ginčus dėl privalomosios kilmės ar tarifinės informacijos išdavimo administruojant muitus, kurie susiję su muitų prievolėmis. MGK taip pat nagrinėtų ginčus dėl mokestinės prievolės nustatymo mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos (MAĮ 1041 str.). Taip pat siūloma, kad MGK nagrinėtų ginčus pagal skundus (prašymus), kurių nagrinėjimą taikant ikiteisminę mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrą numato kiti įstatymai (pvz., Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Su mokestinių prievolių atsiradimu susijusių ginčų nagrinėjimas vienoje ikiteisminėje institucijoje (MGK) padės asmenims paprasčiau ir aiškiau apginti savo teises. Asmuo, nesutinkantis ne tik su mokesčių administratoriaus patikrinimo metu apskaičiuota mokestine prievole, bet ir su mokestinių nuostolių sumų nustatymu, privalomosios kilmės ar tarifinės informacijos išdavimo administruojant muitus ir kt., galės savo teises apginti vienoje specializuotoje institucijoje, taikant vieningas procedūras.
MĮ 38 straipsnyje siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai, suderinant su MAĮ siūlomais pakeitimais. Dėl reikalavimų LAGK ir MGK nariams ir jų atrankos tvarkos
Atsižvelgiant į svarbų LAGK, kaip ikiteisminės administracinių ginčų nagrinėjimo institucijos vaidmenį nagrinėjant ginčus ir ginant asmenų pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, siūloma tobulinti IAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl LAGK formavimo, iš esmės remiantis šiuo metu galiojančios MAĮ 148 straipsnio 4 dalies pavyzdžiu dėl MGK formavimo:
LAGK narių atrankos tvarka – numatoma, kad jų kandidatūras teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija atsižvelgia į įstatyme nustatytus reikalavimus kandidatams ir pokalbio su kandidatais, per kurį įvertinamos kandidato žinios ir įgūdžiai, kurių reikia LAGK narių funkcijoms atlikti, taip pat galimybės panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Kandidatų atranką organizuoja Teisingumo ministerija. Šie pakeitimai užtikrins didesnį teisinį aiškumą bei objektyvumą, organizuojant atrankos procesą;
Remiantis šiuo metu galiojančios IAGNTĮ
ribojamas, MAĮ 148 straipsnio 4 dalyje analogiškai siūloma atsisakyti ir nustatyto apribojimo tą patį asmenį MGK nariu skirti ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Toks ribojimas nebūtų taikomas ir MGK narį skiriant MGK pirmininku. Be to, siūloma pailginti LAGK ir MGK narių kadencijos trukmę nuo ketverių iki penkerių metų. Šiame kontekste, be kita ko, atsižvelgiama į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią analogiškų ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų narių kadencijos yra ilgesnės, pvz.: Danijos Nacionalinio mokesčių tribunolo nario kadencijos trukmė – šešeri metai; Airijos Mokesčių apeliacinės komisijos nario kadencijos trukmė – septyneri metai. Būtent penkerių metų kadencija yra nustatyta ir kai kurių kitų Lietuvoje veikiančių kolegialių institucijų nariams – pvz., Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariams (Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Pagal Teismų įstatymo 57 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2008 m., pirmą kartą asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas taip pat buvo skiriamas penkerių metų laikotarpiui.
Per ilgesnės trukmės kadenciją (ir atsisakius jų skaičiaus ribojimo) LAGK ir MGK nariai sukauptų platesnės apimties specifinių žinių atitinkamai administracinės ir mokesčių teisės srityje bei galėtų jas panaudoti ilgesnį laikotarpį. MGK narių veiklos kokybę ir nepriklausomumą užtikrina ne formalus kadencijų skaičiaus ribojimas, o skaidri atrankos procedūra, aukšti profesinės kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Atsižvelgiant į MGK nagrinėjamų mokestinių klausimų sudėtingumą ir specializuotos kompetencijos poreikį, taip pat į ribotą šios specifinės srities ekspertų ratą, dviejų kadencijų apribojimo atsisakymas leistų išsaugoti institucinę patirtį bei užtikrinti nuoseklią ir kokybišką mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. Galimybė ilgesnį laikotarpį užimti šias pareigas turėtų sudaryti prielaidas pritraukti į MGK narius bei išlaikyti aukštos kvalifikacijos ekspertus, turinčius reikšmingos patirties tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje.
Svarbu pažymėti, kad, pasibaigus MGK nario kadencijai, paskyrimas kitai kadencijai nėra automatinis – kiekvienu atveju organizuojama nauja atranka. Kartu pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai bylos nagrinėjimas užsitęsia ilgesnį laiką (pvz., kai MGK kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą arba kai byla stabdoma dėl tam tikrų faktų nustatymo ir pan.), ir tokiais atvejais mokestinio ginčo nagrinėjimą MGK tenka užbaigti naujai paskirtiems nariams.
Naujieji reikalavimai bus taikomi, formuojant naujos sudėties LAGK ir skiriant naujus MGK narius.
Be to, MAĮ atsisakoma nuostatų dėl tarnybinių nuobaudų taikymo MGK nariams. Kartu atsisakoma ir nuostatų dėl MGK narių skatinimo. Laikytina, kad šios nuostatos nėra suderinamos su MGK, kaip nepriklausomos ir nešališkos ginčų ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, statusu (tokių nuostatų nėra ir IAGNTĮ).
Dėl ginčų teritorinio priskirtinumo taisyklės
Siekiant priartinti skundų nagrinėjimą LAGK prie pareiškėjų gyvenamosios vietos (buveinės), pagerinti asmenų prieigą prie ginčų nagrinėjimo, vadovaujantis analogiškomis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl administracinių bylų teismingumo teismams, IAGNTĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad skundas (prašymas) būtų nagrinėjamas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje, kurio
(kurios) veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė). Tokia siūloma taisyklė ypač aktuali LAGK nagrinėjant skundus dėl Agentūros sprendimų, kuriuos pateikia asmenys su negalia. Taip pat siūloma nustatyti taisykles dėl skundo (prašymo) nagrinėjimo vietos tais atvejais, kai skundą (prašymą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar kai skundą (prašymą) paduoda keli pareiškėjai. Skundų padavimo procesą palengvins ir siūloma IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią skundas (prašymas) paduodamas LAGK ar bet kuriam jos teritoriniam padaliniui, o kiti procesiniai dokumentai – LAGK ar jos teritoriniam padaliniui, kuriame nagrinėjamas skundas (prašymas) (analogiškai kaip ABTĮ 31 straipsnio 3 dalyje). Be to, šie pakeitimai
sudarys sąlygas tolygiau paskirstyti gautus skundus tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių ir vienodinti visų LAGK narių darbo krūvį.
Remiantis LAGK pateiktais statistiniais duomenimis, 2024 m. LAGK nario darbo krūvis mažiausiai skundų gaunančiame LAGK teritoriniame padalinyje nuo daugiausiai jų gaunančio LAGK padalinio skyrėsi 3,5 karto (pvz., Panevėžio apygardos skyriuje vienam nariui teko 41 skundas, LAGK (Vilniuje) – 146 skundai).
LAGK (Vilniuje, 7 nariai) išnagrinėja 48,5 proc., tuo tarpu LAGK teritoriniai padaliniai (iš viso 20 narių) – 51,5 proc. visų ginčų. Taigi, tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių susidaro darbo krūvio netolygumas dėl galiojančios ginčo teritorinio priskirtinumo taisyklės, pagal kurią skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto, kurio sprendimas skundžiamas, buveinės vietą.
Dėl kitų procedūrinio pobūdžio pakeitimų
Siekiant aiškiau reglamentuoti bylų nagrinėjimą LAGK rašytinio proceso tvarka, IAGNTĮ 7 straipsnio
(prašyme) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atitinkamai patikslinama IAGNTĮ 14 straipsnio 7 dalis ir įtvirtinama, kad LAGK galės nuspręsti skundą (prašymą) nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai tokį pageidavimą nurodys pareiškėjas.
Sudarant tinkamesnes teisines prielaidas dėl pareiškėjo dalyvavimo LAGK posėdžiuose, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), IAGNTĮ 7 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 11 punktu, jame numatant, kad LAGK paduodamame skunde (prašyme) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti LAGK informacinėmis ir elektroninių ryšių LAGK ar jos teritorinio padalinio patalpose.
Kartu siūloma, papildant galiojančią IAGNTĮ 2 straipsnio 4 dalies nuostatą ir sistemiškai tai įtvirtinant IAGNTĮ 5 straipsnio naujoje 7 dalyje, numatyti, kad ne tik tais atvejais, kai pareiškėjo dalyvavimas posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), bet ir tais atvejais, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tokia byla LAGK pirmininko nustatyta tvarka gali būti perduodama nagrinėti LAGK ar bet kuriam jos teritoriniam padaliniui, netaikant bendrų teritorinio priskirtinumo taisyklių. Toks siūlymas leis tolygiau subalansuoti darbo krūvį tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių.
Atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusią problemą, kad institucijos nespėja per 5 darbo dienas pateikti LAGK reikalaujamą medžiagą (įskaitant atsiliepimą į skundą (prašymą)), siūloma šį terminą pailginti iki 8 darbo dienų (IAGNTĮ 11 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai siūloma nežymiai – nuo 3 iki 4 darbo dienų – pailginti LAGK sprendimo priėmimo terminą, išnagrinėjus skundą (prašymą) (IAGNTĮ 19 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad LAGK nagrinėjamos bylos nuosekliai sudėtingėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal IAGNTĮ 12 straipsnio 2 dalį nėra visiškai aišku, kiek kartų bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo LAGK terminas gali būti pratęstas 10 darbo dienų, siūloma įtvirtinti, kad toks pratęsimas galimas vieną kartą ir ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį viena iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, taip pat į LAGK nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817, 12 punktą, pagal kurį LAGK darbą organizuoja ir LAGK vadovauja Komisijos pirmininkas, ir siekiant teisinio aiškumo, IAGNTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama LAGK pirmininko teisė
suteikti komisijos pirmininko pavaduotojui, komisijos pirmininko pavaduotojams teritoriniuose padaliniuose ir kitiems komisijos ir jos teritorinių padalinių nariams atostogas, papildomas poilsio dienas, siųsti juos į komandiruotes ir priimti kitus sprendimus, susijusius su jų tarnybos santykiais, išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Analogiška LAGK pirmininko teisė šiuo metu įtvirtinta LAGK nuostatų 14.3 papunktyje.
Siekiant didinti LAGK ir MGK veiklos efektyvumą ir sustiprinti jų įgaliojimus, nagrinėjant administracinius ginčus, ABTĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad ne tik bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas, bet ir LAGK bei MGK turės teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. IAGNTĮ pakeitimo projekte ir MAĮ pakeitimo projekte atitinkamai įtraukiamos nuostatos dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kol bus tiriamas norminio administracinio akto teisėtumas. Pastebėtina, kad ne tik teismams, bet ir ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančioms institucijoms (LAGK ir MGK) savo veikloje tenka vadovautis norminiais administraciniais aktais.
Siekiant, kad kilusios abejonės dėl norminio administracinio akto teisėtumo būtų pašalintos jau ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, LAGK ir MGK suteiktini įgaliojimai kreiptis į administracinius teismus dėl atitinkamo akto teisėtumo įvertinimo. Tai turėtų teigiamą įtaką proceso operatyvumui ir efektyvumui, nes ginčo nagrinėjimas iš esmės daugeliu atveju nepersikeltų į teismą (atsižvelgiant į tai, kad tik nedidelė dalis LAGK ir MGK sprendimų yra apskundžiami teismui).
Be to, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus, ABTĮ, IAGNTĮ ir MAĮ pakeitimo projektuose patikslinama, kad administraciniai teismai taip pat tikrina, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose konstatavo, kad šiuo metu ABTĮ ir kitais įstatymais yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad spręsti dėl kitų teisėkūros subjektų išleistų (taigi ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistų ir ne priimtų referendumu) teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra priskirta administracinių teismų jurisdikcijai (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2018 m. gruodžio 14 d.
nutarimai); jeigu administracinis teismas tokį teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (pvz., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Norminių administracinių aktų atitiktis Konstitucijai jau ir šiuo metu yra vertinama administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1-525/2025). Taigi šiais pakeitimais nėra sukuriama nauja administracinių teismų kompetencija, o tik siekiama didesnio teisinio aiškumo ir teisės normų nuoseklumo.
Šiame kontekste svarbu pastebėti, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai (t. y. negali tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai). Taigi galiojantys įstatymai įtvirtina aiškią atskirtį tarp Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų kompetencijos, vertinant norminių aktų teisėtumą (įskaitant ir jų atitiktį Konstitucijai).
MAĮ 159 straipsnio 2 dalyje atsisakoma apribojimo, kad centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti MGK sprendimą dėl mokestinio ginčo tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir MGK, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas (tokio apribojimo nėra ir skundžiant LAGK sprendimus). Taip pat MAĮ 160 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tais atvejais,
kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė MGK, prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo turi teisę paduoti ne tik mokesčių mokėtojas, bet ir centrinis mokesčių administratorius. Šiais pakeitimais ne tik užtikrinamas ginčo šalių lygiateisiškumas, bet ir viešojo intereso apsauga, taip pat platesnės galimybės formuoti vienodą teismų praktiką mokestinių ginčų bylose tiek teisės, tiek fakto klausimais. Papildomai pastebėtina, kad centrinis mokesčių administratorius, skųsdamas MGK sprendimą, privalo atsižvelgti į finansų ministro patvirtintus sprendimų dėl mokestinių ginčų apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus (MAĮ 159 straipsnio 5 dalis). Pasiūlymas dėl centrinio mokesčių administratoriaus teisės inicijuoti mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimą grindžiamas dar ir tuo, kad aplinkybės, sudarančios mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo pagrindą, gali paaiškėti ir būti žinomos tik mokesčių administratoriui.
MAĮ pakeitimo projekte taip pat įtraukiamos nuostatos (pvz., dėl MGK priimamų sprendimų rūšių), kuriomis siekiama patikslinti ginčų nagrinėjimo MGK tvarką bei susijusius procedūrinius terminus.
ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 30 eurų žyminis mokestis (vietoj šiuo metu nustatyto 15 eurų žyminio mokesčio), t. y., šis mokestis bus tokio paties dydžio, kaip ir skundą (prašymą, pareiškimą) paduodant pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Taip suvienodinamos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo taisyklės administraciniame ir civiliniame procese – vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, civilinėse bylose už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
Taip pat siūloma atsisakyti ABTĮ
skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Kadangi žyminis mokestis už teismui paduodamą skundą (prašymą, pareiškimą) ir taip yra ir liks santykinai nedidelis, laikytina, kad nėra tikslinga papildomai jį mažinti, jei procesiniai dokumentai pateikiami teismui ir išreiškiamas pageidavimas juos gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Remiantis teismų veiklos apžvalga, 2025 m. elektroninės administracinės bylos jau sudarė 87 proc.
visų teismuose išnagrinėtų administracinių bylų. Nuolat auganti elektroninių bylų teismuose dalis parodo, kad proceso dalyviai jau ir šiuo metu labai aktyviai naudojasi elektroninių ryšių priemonėmis, todėl labai tikėtina, kad vien žyminio mokesčio (kuris administraciniame procese yra santykinai nedidelis – 30 eurų) lengvatos atsisakymas nepakeistų šio susiformavusio įpročio. Vertinant sistemiškai, žyminio mokesčio lengvatų taikymas tikslingas tik tuomet, kai jomis siekiama konkretaus tikslo. Aptariamu atveju laikytina, kad valstybės tikslas paskatinti proceso šalis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, teikiant procesinius dokumentus teismams ir gaunant juos iš teismų, didžiąja dalimi yra jau pasiektas.
Žyminio mokesčio lengvatos atsisakymas kartu užtikrins didesnes valstybės biudžeto pajamas. CPK šiuo metu nėra peržiūrimas (nesiūloma jo keisti) nei šiuo, nei kitais aspektais, nes įstatymų projektų paketo tikslas yra efektyvinti būtent administracinių ginčų nagrinėjimą. Be to, CPK yra nustatyti didesni žyminiai mokesčiai nei ABTĮ, todėl reikalinga papildoma analizė, ar analogiškos lengvatos atsisakymas civiliniame procese būtų pagrįstas ir ar neturėtų neigiamos įtakos elektroninių ryšių priemonių naudojimo mastui civilinėse bylose. Tokia analizė galėtų būti atliekama ateityje, peržiūrint civilinio proceso teisinį reglamentavimą.
Dėl terminijos suvienodinimo Siekiant suvienodinti skirtinguose įstatymuose naudojamą terminiją ir atsižvelgiant į VAĮ
administracinio sprendimo sąvoką, įstatymų projektuose „individualaus teisės akto“, „individualaus administracinio akto“ ar „ viešojo administravimo subjekto ar kito asmens teisės akto“ terminai keičiami „administracinio sprendimo“ terminu. Tai yra terminologinio pobūdžio pakeitimas, kuriuo nėra siekiama kitų teisinių pasekmių; toks pakeitimas šiuo etapu atliekamas tik tuose teisės aktuose, kuriuos siūloma keisti ir kitais aspektais. Pažymėtina, kad kitų įstatymų, kuriuose vartojami skirtingi terminai, suderinamumo klausimas sistemiškai spręstinas, ateityje peržiūrint atitinkamus teisės aktus.
Dėl įstatymų įsigaliojimo
Siekiant, kad visos institucijos turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti įstatymų projektais siūlomiems pokyčiams, taip pat prireikus peržiūrėti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų vėliau – 2027 m. sausio 1 d.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas asmenims efektyviau apginti pažeistas teises teisme ar ne teismo tvarka, padidins ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo prieinamumą pareiškėjams, leis koncentruoti su mokestinėmis prievolėmis susijusių ginčų nagrinėjimą ikiteismine tvarka vienoje institucijoje.
Siūlomais pakeitimais palengvinama administracinė našta gyventojams, skundžiantiems administracinius sprendimus; be to, ne sukuriama, o tik perskirstoma administracinė našta institucijoms. Plačiau teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo teisinės pasekmės atskleistos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atliktas keičiamų MAĮ 148 straipsnio 4 dalies ir IAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatų antikorupcinis vertinimas. Pridedama įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma. 7.
Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. Tam tikrais atvejais, kai į administracinius teismus kreipiasi verslo subjektai (pvz., konkurencijos, aplinkos apsaugos ir kt. klausimais), įstatymų projektais siūlomi pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas šių subjektų (ypač mažų įmonių) pažeistų teisių gynimui .
lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai
susiję su Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439, nuostatų įgyvendinimu. Įstatymų projektais įgyvendinami šie Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 patvirtinto Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 7.4.1 ir 7.4.9 veiksmai.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
ABTĮ pakeitimo projekte numatoma, kad Vyriausybė iki 2027 m. gruodžio 31 d. pateiks Seimui atskirų sričių visuomeninius santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, skirtus atitinkamų įstatymų suderinamumui su keičiamu ABTĮ 29 straipsniu užtikrinti
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, juose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų .
projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus bei tarptautinių teismų praktiką.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūrų atrankos tvarką.
Savivaldybių tarybos iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti pagal ATĮ patvirtintas ginčų ir skundų nagrinėjimo taisykles ir jose numatyti, kokia tvarka savivaldybės nustatytos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėtojui yra išsiunčiamas raginimas, sudarant galimybę per jame nurodytą terminą sumokėti laiku nesumokėtą rinkliavą arba pateikti argumentuotus prieštaravimus.
LAGK, MGK, VMI, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. turės peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti vidinius teisės aktus, siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymų projektais siūlomus pokyčius.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Remiantis MGK atliktais preliminariais skaičiavimais, įgyvendinant įstatymų projektais teikiamus pokyčius (visų pirma – dėl priskiriamų naujų funkcijų, t. y. naujų kategorijų ginčų, kuriuos MGK nagrinės privaloma ikiteismine tvarka), įvertinus papildomas bylų tvarkymo, dokumentų registravimo ir siuntimo išlaidas bei darbo užmokestį, MGK
(2028-2029 m. – 380 tūkst. Eur lėšų) . Pridedamas aiškinamojo rašto priedas su detaliu papildomų lėšų poreikio pagrindimu.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „mokestinis ginčas“, „administracinis sprendimas“, „atliekų tvarkymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.