Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
:
„4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Draudžiama mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.“
pakeitimas
:
„14) į jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius atitinkantį poilsį ir laisvalaikį.“
4
į ir jį išdėstyti taip :
„1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas, mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas;
2) parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;3 ) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
4) nuspręsti dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų;
5) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;
7) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
8) leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, o pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai;
9) tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis;
10) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;
11) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.“
2Išbraukti 47 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas) tikslas
vieną iš vaiko teisių įtvirtina vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį ( Konvencijos 31 straipsnio 1 d.). Šią Konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę atkartoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 18 straipsnis, kuris nustato vaiko teisę į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį. Jame konstatuojama, jog vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius.
Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį apima ir vaiko teisę pailsėti ugdymo proceso organizavimo ir įgyvendinimo metu, t. y. turėti pertraukas tarp pamokų, pertrauką pavalgyti, ilsėtis savaitgaliais ir turėti atostogas. Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti. Be kitų dalykų, tai reiškia ir tai, jog mokinių atostogos būtų aiškiai apibrėžtos laike, kiek įmanoma nekistų, o mokinio atostogų metu nebūtų organizuojami brandos egzaminai (ar jų dalis).
Švietimo įstatymas expressis verbis nenustato draudimo moksleivių atostogų metu vykdyti formaliojo švietimo programų, tačiau loginiu požiūriu toks reguliavimas nebūtų galimas. [1]
Švietimo įstatymas taip pat nenustato draudimo mokinių atostogų metu organizuoti mokinių pasiekimų vertinimo. Turint omeny tai, jog mokinių pasiekimų vertinimas yra ugdymo proceso dalis, manytina, jog mokinių atostogų metu mokinių pasiekimų vertinimas neturėtų būti organizuojamas. Tačiau Švietimo įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai atostogų metu organizuoti mokinio pasiekimų vertinimą leidžia.
Toks teisinis reguliavimas nesudaro galimybės vaikams tinkamai pailsėti, prailgina ugdymo procesą. Jei brandos egzaminai (ar jų dalis) organizuojama ne pirmąją atostogų dieną, bet atostogų viduryje, paprastai mokinys jos laikymui ruošiasi ir kitomis, prieš tai einančiomis atostogų dienomis, o pagal poįstatyminius teisės aktus moksleiviui kompensuojama tik ta atostogų diena, kurią laikoma egzamino dalis. Tai reiškia, jog mokinys de facto netenka dalies atostogų. Be to, stichiškas mokinių atostogų reglamentavimas nesudaro galimybės tėvams tinkamai planuoti vaiko poilsio. Tuo tikslu yra teikiamas LR Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama Švietimo įstatyme įtvirtinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, bei nustatyti draudimą mokinių atostogų metu organizuoti mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus.
LR Konstitucijos 26 straipsnio 5 d. yra įtvirtinta nuostata, jog „tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ Ši nuostata atkartoja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie tėvų ir vaikų santykį bei reikalaujama gerbti „tėvų ir, atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų laisvę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo pačių įsitikinimus.“
Viena iš tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus sudėtinių dalių yra tėvų teisė parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkantį lytiškumo ugdymą. Todėl 2016 m. priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (toliau – SLURŠ programa) numatė bendradarbiavimo principą, kylantį iš geros mokyklos koncepcijos. [2] Remiantis juo mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą. 2022 m. ją pakeitė Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau – GĮBP), kurioje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko. GĮBP nustatė pareigą lytiškumo ugdymą organizuoti remiantis tik viena lytiškumo ugdymo koncepcija. [3]
Toks teisinis reguliavimas neatitinka LR Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo, įpareigojančio nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Pažymėtina, jog lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai pasisako, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kuriuo nors mokomuoju dalyku be tėvų žinios ir sutikimo. Todėl gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, kaip pirminiais ugdytojais, juos informuojant apie siūlomą lytiškumo ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai apskritai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje. Toks liberalus, šeimos religinius įsitikinimus gerbiantis ir prigimtines tėvų teises užtikrinantis lytiškumo ugdymo organizavimo modelis 2021 m. buvo įtvirtintas Jungtinėje Karalystėje. [4] [5]
Todėl siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje, siūloma Švietimo įstatyme nustatyti, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę nuspręsti dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų.
Įstatymo projektą inicijavo LR Seimo narys dr. Ignas Vėgėlė. Projektą parengė LR Seimo nario dr. Igno Vėgėlės patarėjas Ramūnas Aušrotas. tel. +370 612 86005, el. p.
santykiai
JTO Vaiko teisių konvencijoje ir LR VTAPĮ įtvirtinta vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, apimanti ir vaiko teisę į poilsį ugdymo proceso organizavimo ir įgyvendinimo metu, Lietuvos švietimo sistemą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose) nėra išplėtota.
Švietimo įstatyme mokinio teisės į poilsį ir laisvalaikį ugdymo proceso metu tiesiogiai reglamentuojančių teisės normų nėra. Moksleivių mokymosi laikas, o per tai netiesiogiai ir poilsio laikas, reglamentuojamas kasmet kintančiais poįstatyminiais teisės aktais. [6]
Švietimo įstatymo 43 str. 6 d. numato, jog mokslo metų pradžią ir trukmę pagal bendrąsias programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2024-08-31) įsakyme (toliau – Įsakymas) nustatyta, jog mokslo metai apima tiek ugdymo procesą, tiek atostogas. [7] Vasaros atostogų trukmė priklauso nuo ugdymo proceso pabaigos, [8]
kuris varijuoja priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Nustatant ugdymo proceso pabaigos datą, Įsakyme vadovaujamasi principu, jog ugdymo proceso trukmė priklauso nuo mokinio amžiaus. Pagal Įsakymą, mokykla gali keisti atostogų laiką, bet ne trukmę. Pagal Švietimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. LR ŠMSM Įsakyme Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo
nustatyta taisyklė, jog jei valstybinio brandos egzamino dalies laikymas yra numatytas atostogų dienomis, atostogų diena, kurią laikoma egzamino dalis, perkeliama į artimiausią ugdymo dieną. [9] Pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (Suvestinė redakcija nuo 2024-10-29), švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščius (Aprašo
švietimo, mokslo ir sporto ministras 2024 m. liepos 10 d. įsakymu
Nr. V-759 yra patvirtinęs 2024–2025 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščius, kurie numato brandos egzaminų dalies organizavimą vaiko poilsio (žiemos atostogų) metu.
LR Konstitucijoje ir tarptautinės teisės instrumentuose įtvirtinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikimus konkretizuojama LR Švietimo įstatymo
straipsnio 1 d.
parenkant (prireikus parinkti) parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet tik kaip tėvų pareiga ir yra numatyta 47 str. 2 dalies 4 punkte, nors analogiška mokinio galimybė savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą sulaukus 14 metų nurodyta ne prie mokinio pareigų, bet prie teisių (Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švietimo įstatymas šiuo metu nenumato įstatyminės pareigos švietimo teikėjui konsultuotis su tėvais dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo, taip pat nesuteikia tėvams teisės spręsti dėl
lytiškumo ugdymo poreikio mokykloje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu gyvenimo įgūdžių bendroji programa yra vienodai privaloma visiems moksleiviams, lytiškumo ugdymo srityje tėvams negalint laisvai pasirinkti švietimo paslaugų teikėjo pagal šeimoje puoselėjamą pasaulėžiūrą.
teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma Švietimo įstatyme tiesiogiai numatyti vaiko teisę į jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius atitinkantį poilsį ir laisvalaikį, o taip pat numatyti, jog mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimų negalima organizuoti mokinių atostogų metu. Tai leis išvengti mokinių teisės į poilsį pažeidimų priimant administracinius sprendimus dėl mokymo proceso organizavimo, mokslo metų trukmės ir pabaigos nustatymo, taip pat dėl mokymosi pasiekimų vertinimo, brandos egzaminų (ar jų dalies) organizavimo.
Taip pat siūloma
Švietimo įstatyme numatyti tėvų teisę nuspręsti dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų. Tai sudarys prielaidas tėvams realizuoti konstitucinę tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus lytiškumo ugdymo srityje, pasirenkant lytiškumo ugdymo vietą (šeimoje ar mokykloje) ir būdą. Taip pat tai sudarys galimybę tėvams pasirinkti švietimo paslaugų teikėją, kurio praktikuojama lytiškumo ugdymo koncepcija atitinka šeimoje puoselėjamą pasaulėžiūrą, taigi siūlomas teisinis reguliavimas į švietimo sektorių atneš daugiau demokratijos.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.
Poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma.
dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
kas ir kada juos turėtų priimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Švietimas, mokinių atostogos, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, lytiškumo ugdymas.
Nėra Seimo nariai: [1] Visgi, Švietimo įstatymas leidžia moksleivių atostogų metu organizuoti neformaliojo švietimo programų vykdymą ( Švietimo įstatymo 15 str. 4 dalis). [2]
„Mokyklos viziją ir strategiją kuria mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų
tėvai, vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą̨.” (Geros mokyklos koncepcija, 9 p.) [3]
Lietuvoje dėl skirtingų vertybinių nuostatų lytiškumo ugdymo srityje susiformavo du požiūriai/dvi kryptys: rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo bei lytinio (seksualinio) švietimo (Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimo galimybių studija, LR ŠMM, 2008). Jos išreiškia dvi skirtingas lytiškumo ugdymo koncepcijas, mokslinėje literatūroje apibūdinamas pilnutinio lytiškumo ugdymo ir dalinio lytiškumo ugdymo (dar žinomo kaip lytinis švietimas) terminais (Lytiškumo ugdymo etika, mokslinė monografija, VDU, 2008).
Lytiškumo ugdymo tikslas yra ugdyti asmenybę, gebančią prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, atsisakyti rizikingo elgesio, o lytinio švietimo tikslas – suteikti žinių ir įgūdžių, kaip sumažinti rizikingo elgesio pasekmes, nekvestionuojant paties rizikingo elgesio pobūdžio. Lytiškumo ugdymo programos yra paremtos rizikos vengimo, o lytinio švietimo – rizikos pasekmių mažinimo strategija. Iki
ės organizuodamos lytiškumo ugdymo įgyvendinimą mokykloje, turėjo galimybę pasirinkti joms priimtiną lytiškumo ugdymo programą.
[4] https://www.gov.uk/government/publications/relationships-education-relationships-and-sex-education-rse-and-health-education https://www.gov.uk/government/publications/relationships-education-relationships-and-sex-education-rse-and-health-education/introduction-to-requirements#right-to-be-excused-from-sex-education-commonly-referred-to-as-the-right-to-withdraw [5] JK Vaikų ir socialinio darbo įstatymo (2017) 34 dalies Santykių ir lytinis švietimas 2 punkte nurodyta: „Taisyklėse turi būti numatyta <...> aplinkybės, kuriomis mokinys (arba jaunesnis nei tam tikro amžiaus mokinys) turi būti atleistas nuo santykių ir lytinio švietimo ar tam tikrų šio švietimo elementų.“ https://www.legislation.gov.uk/ukpga/2017/16/section/34 [6]
Šiuo metu mokslo metų pradžią ir trukmę nustato LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. V-586 Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2024-08-31) [7] Įsakymo 5 punktas: „Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms.
Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.“
10 punktas: Pasibaigus nustatytos trukmės ugdymo procesui 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais, skiriamos vasaros atostogos, kurios trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų ugdymo proceso pradžios : [9]
12.3. jeigu mokinių atostogų metu yra numatytas valstybinio brandos egzamino dalies laikymas, atostogų dienos, per kurias mokinys laiko atitinkamą valstybinio brandos egzamino dalį, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas .