Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 2, 3, 8, 11, 13, 34, 42, 44, 48, 49, 52, 53, 54, 57, 58, 59, 61, 68, 74,76
ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
3
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Švietimo, mokslo ir sporto
ministras nustato pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones .“
1 . Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“
1. Pakeisti 13 straipsnio
: „7 ) turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatyta tvarka;“.
2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8 ) naudotis kitomis teisės aktų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytomis teisėmis.“
3. Pakeisti 13 straipsnio
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas (toliau
mutatis mutandis taikant šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio nuostatas, išskyrus 87 straipsnio 2 dalyje nustatytą valstybės turto patikėjimo sutarties ilgiausią (galimą) terminą: su valstybiniais mokslinių tyrimų institutais valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui . “
4. Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi: „5
. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise turimu turtu, investuoti į ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir juos steigti, taip pat skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, mutatis mutandis taikant šio įstatym o 86 straipsnio 1 dalies, 88 ir 90 straipsnių nuostatas.“
1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Valstybės , kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.“
2. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu. Valstybės, kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.“
Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
Jeigu paaiškėja, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas neatitinka leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas turi nedelsdamas apie tai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministrui arba Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui. Tokiu atveju švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir apimtį, gali būti inicijuojamas aukštosios mokyklos arba užsienio aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nepranešimas apie neatitiktį leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka inicijuoti aukštosios mokyklos arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą.“
Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.
Jeigu paaiškėja, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, institucija, turinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, turi nedelsdama apie tai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministrui arba Paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui. Tokiu atveju švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs gautą informaciją, gali priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą. Nepranešimas apie neatitiktį leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo.“
1. Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“2 . Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo
, mokslo ir sporto ministerijai.“
1. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.“
3. Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“
1. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 15 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 52 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13
. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.“
1. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Trumposios, pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programos rengiamos ir įgyvendinamos vadovaujantis atitinkamos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) aprašu. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašų rengimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras, pasitelkdamas mokslo ir studijų institucijų, studentų organizacijų, ir darbdavių atstovus, juos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 53 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16
. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas ir aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.“
4. Pakeisti 53 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18
. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyje (kryptyse) suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo krypties ar, siekiant integruoti skirtingų mokslo ir (ar) meno krypčių žinias ir metodus, tarpkryptiniai aukšto lygio moksliniai tyrimai,. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis mokslo doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties (krypčių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygio įvertinimu, kuris atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Reikalavimus mokslo doktorantūrai nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno srities kryptyje (kryptyse) suteikiama remiantis meno doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno krypties (krypčių) meno veiklos, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu, kuris atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Reikalavimus meno doktorantūrai nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
3. Mokslo ir meno sričių klasifikatorius tvirtina Vyriausybė, mokslo ir meno krypčių klasifikatorius, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.4
. Doktorantūros studijos gali būti vykdomos pagal bendras doktorantūros studijų programas tarp doktorantūros teises įgijusių Lietuvos universitetų, universitetų kartu su mokslinių tyrimų institutais ir užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi teisę vykdyti doktorantūrą ir suteikti daktaro laipsnį. Tokių studijų vykdymo reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 57 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas1
. Asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
3. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos studijų programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
2. Asmenims, baigusiems vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems mokslo daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas ir diplomo priedėlis.4
. Diplomo priedėlis yra neatskiriama trumposios pakopos studijų, profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, daktaro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos, mokslo daktaro disertacijos (meno projekto) pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
6. Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų formą, rengimo ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:1 ) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;2
) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas.
2. Reikalavimas būti išlaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus valstybinius brandos egzaminus nustatytu lygiu netaikomas asmenims, kurie yra:1 ) įgiję kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;2 ) įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos Respublikos švietimo programą iki 2023 m. gruodžio 31 d.;3 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka atleisti dėl ligos nuo vieno ar daugiau valstybinių brandos egzaminų.3
. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
4. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą
ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
5. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos tvirtina ir skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos tvirtina ir skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
Mažiausias konkursinis balas netaikomas asmenims, kurie nutraukę atnaujina studijas
toje pačioje aukštojoje mokykloje jos nustatyta tvarka toje pačioje studijų krypčių grupėje.
6. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę.
7. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.
8. Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta
valstybės bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas informacine sistema. Šis reikalavimas netaikomas asmenų, kurie pretenduoja tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir yra užsieniečiai arba asmenys, įgiję kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, užsienyje, taip pat asmenys, nutraukę studijas, jas atnaujinantys toje pačioje aukštojoje mokykloje jos nustatyta tvarka antrame ar kituose semestruose toje pačioje studijų krypčių grupėje, priėmimui vykdyti.
Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos skaičius pagal studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos savo interneto svetainėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikia informaciją apie priėmimo skaičius pagal aukštąsias mokyklas, studijų krypčių grupes, studijų kryptis, studijų programas ir finansavimo pobūdį.
9. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
10. Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
2. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.3
. Klausytojo ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Aukštosioms mokykloms, į kurias dėstyti atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių, šiai akademinei veiklai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.“
Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms švietimo ir mokslo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos priemonėms, susijusioms su infrastruktūros atnaujinimu ir plėtra, įgyvendinti;“.
761
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti761 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) mokslo ir studijų institucijų lėšos, gautos iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų už užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti.“
2. Pakeisti 761 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Duomenis, kurių reikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vertinimams atlikti, mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Lietuvos transporto saugos administracija, bendrąjį priėmimą į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija teikia
Nacionalinei švietimo agentūrai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinė švietimo agentūra atsako už šių duomenų sutvarkymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų įverčių apskaičiavimą ir jų pateikimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšas kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo numatyta praėjusiais metais. Lėšos mokslo ir studijų institucijoms paskirstomos proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo pagal šio įstatymo 761 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus suminiams įverčiams.“
2. Pripažinti netekusia galios 762 straipsnio 2 dalį.
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai tam tikrais studijų metais valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais baigiasi atitinkami studijų metai, pabaigos ir vėliau neskiriamas.“
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas sąlygos ir studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis1 . Stojančiųjų priėmimui į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas sudaromos dvi konkursinės eilės. Stojančiųjų priėmimas į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas vykdomas pirmojoje konkursinėje eilėje.
Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.
2. Į pirmąją konkursinę eilę gali pretenduoti visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, turintys teisę pretenduoti į pirmąją konkursinę eilę ir papildomai atitinkantys vieną iš šių kriterijų:1
) yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;2 ) turi 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį);3 ) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.3
. Vykdant bendrojo priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas pagrindinį etapą, organizuojamas stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, konkursas. Vykdant šį konkursą, valstybės finansuojamų studijų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos studijų vietos, skirtos antrajai konkursinei eilei, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, vykdomas papildomas priėmimas į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas.4
. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.5 .
Preliminarų nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros bei profesinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių trejų metų laikotarpiui, nurodant juos pagal kiekvienus kalendorinius metus atskirai, Vyriausybė nustato iki atitinkamų metų balandžio 2 dienos. Nustatydama šį skaičių, Vyriausybė atsižvelgia į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius , ministerijų, formuojančių atitinkamų sričių valstybės užsakymą rengti specialistus, siūlymus,
teikiamus ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 2 dienos naujam trejų metų planavimo etapui, ir valstybės finansines galimybes. Šis skaičius gali būti nustatomas pagal studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) ir (arba) jų grupių junginius (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sričių junginius) arba bendras pagal studijų pakopas, profesines studijas ir (arba) jų junginius. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė nustato, kokia preliminarių nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų dalis procentais trejų metų laikotarpiu, išskiriant pagal kiekvienus metus atskirai, bus skiriama šiai eilei. Ši dalis apskaičiuojama nuo kiekvienų metų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų bendro skaičiaus.
Valstybės finansavimas patvirtintam preliminariam nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiui tam tikriems metams apskaičiuojamas pagal tiems metams nustatytą šių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas.6
. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki atitinkamų metų balandžio 15 dienos trejų metų laikotarpiui nustato preliminaraus nuolatinės formos valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą, išdėstydamas pagal kiekvienus kalendorinius metus atskirai. Antrajai konkursinei eilei sudaryti preliminaraus nuolatinės formos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymas nustatomas atsižvelgus į Vyriausybės nustatytą preliminarių nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų dalį procentais.7
. Pirmajai ir antrajai konkursinėms eilėms skirtų valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų preliminaraus skaičiaus paskirstymas nustatomas:1 ) sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų atveju – pagal studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, studijų programas, ir (arba) jų grupes;2 ) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo studijų atveju – pagal studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, studijų programas, ir (arba) jų grupes, studijų programas bei specializacijas ir (arba) jų grupes;3 ) pedagogų rengimo studijų atveju – pagal studijų programas ir (arba) jų grupes, studijų programas bei specializacijas, ir (arba) jų grupes;4
) menų studijų atveju – pagal aukštąsias mokyklas, ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, ir (arba) studijų programas, ir (arba) jų grupes, ir (arba) studijų programas bei specializacijas, ir (arba) jų grupes;5 ) kitų studijų atveju – pagal studijų krypčių grupes, ir (arba) jų grupių junginius, ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) jų grupes.8
. Nustatydamas preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras neviršija valstybės finansavimo ir atsižvelgia į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, ministerijų, prognozuojančių atitinkamų sričių specialistų poreikį ir formuojančių valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus, siūlymus, taip pat įvertina Nacionalinės švietimo agentūros pateiktus absolventų įsidarbinimo rodiklius. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į paskutinių priėmimo metų stojančiųjų pasirinkimus, neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir neviršydamas nustatytoms studijų vietoms ir studijų stipendijoms būtino valstybės finansavimo pagal norminių studijų kainų grupes, gali perskirstyti likusio laikotarpio (laikotarpių) preliminaraus šių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą ne vėliau kaip iki atitinkamų metų balandžio 15 dienos.
9. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys.10 .
Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio
numatytus atvejus. Kai tam tikrais studijų metais valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio
nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais baigiasi atitinkami studijų metai, pabaigos ir vėliau neskiriamas .11 .
Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir (ar) studijų formą tos pačios ar kitos aukštosios mokyklos toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu keičiamos studijų programos norminė studijų kaina. Asmuo, studijuojantis valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, gali keisti studijų programą ir (ar) studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo studijų finansavimo pobūdžio, jeigu studijos vyko studijų kryptyje ar aukštojoje mokykloje, kurioms priimtas sprendimas panaikinti leidimą vykdyti studijas, asmuo turi teisę keisti studijų programą ir kitose studijų krypčių grupėse toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Tokiu atveju valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo nepraranda likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės nei keičiamos studijų programos norminė studijų kaina.
12. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir joms skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir (arba) studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių ir (arba) jų grupių junginių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes , ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) Nacionalinės švietimo agentūros pateiktą pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir joms skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupių junginius tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros antrosios pakopos studijas, savo nustatyta tvarka numato šioms studijoms valstybės finansuojamų studijų vietų (ir) ar studijų stipendijų skaičių iš universitetui skiriamo valstybės finansavimo antrosios pakopos studijoms vykdyti.13
. Valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir studijų institucijas ir (arba) mokslo ir meno sritis ir (arba) jų junginius, ir (arba) mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų junginius bei galimą nuokrypį tarp mokslo ir meno sričių ir (arba) jų junginių, ir (arba) mokslo ir meno krypčių ir (arba) jų junginių, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo (meno) sritis ir (arba) jų junginius ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Mokslo ir studijų institucijos, vykdančios tarpkryptines trečiosios pakopos studijas, savo nustatyta tvarka numato šioms studijoms valstybės finansuojamų studijų vietų (ir) ar studijų stipendijų skaičių iš mokslo ir studijų institucijai skiriamo valstybės finansavimo trečiosios pakopos studijoms vykdyti.14
. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties (krypčių) aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse
kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.15
. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki atitinkamų metų lapkričio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo dalykų grupes).
16. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
19. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims:1
) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;2 ) Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki įsigaliojant šiam įstatymui;3 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo vieno ar daugiau valstybinių brandos egzaminų.
20. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.21
. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į dalines studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.“2
. Pakeisti 82 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams.“
3. Pakeisti 82 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojančių užsienio valstybių piliečių ir užsienio lietuvių trumposios, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos.“
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų (mokslo, meno) krypties ir (arba) studijų krypčių grupės ir (arba) studijų programos ir (arba) jų junginių studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 31 dienos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina. Kai vykdoma tarpkryptinė antrosios pakopos studijų programa, valstybės biudžeto lėšomis apmokama studijų kaina, kuri neviršija didžiausios galimos norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programos, su kuria siejama tarpkryptinė studijų programa, studijų kainos.“
Pakeisti 84 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms švietimo ir mokslo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos priemonėms, susijusioms su infrastruktūros atnaujinimu ir plėtra, įgyvendinti ; “.
Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. viešai interneto svetainėje paskelbia veiklos ataskaitas už praėjusius metus ir metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.“
1. Pakeisti 87 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Valstybinės aukštosios mokyklos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių aukštųjų mokyklų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusios valstybinės aukštosios mokyklos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.“
2. Pakeisti 87 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Valstybinės
aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.“
1. Šio įstatymo 5, 13, 19, 22 ir 24 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 15 straipsnis įsigalioja 2027 m. birželio 1 d .
3. Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.
4. Šio įstatymo 23 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.5
. Šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją, suteikiančią teisę pretenduoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas nuo 2027 metų stojantiems į aukštąsias mokyklas. Asmenims, kurie įgijo kvalifikaciją, suteikiančią teisę pretenduoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi kvalifikacijos įgijimo metais taikyti priėmimo reikalavimai.
6. Šio įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2027–2029 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.7
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokslo ir studijų institucijos iki 2026 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 NR. XI-242 2, 3, 8, 11, 13, 34, 42, 44, 48, 49, 52, 53, 54, 57, 58, 59, 61, 68, 74,76
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 722 , 73, 753 , 77, 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 641 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1257 12, 13 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO Įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Priežastys – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 2, 3, 8, 11, 13, 34, 42, 44, 48, 49, 52, 53, 54, 57, 58, 59, 61, 68, 74, 761 , 762 , 77, 82,
83, 84, 85, 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 722 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lydintis įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lydintis įstatymo projektas Nr. 2) parengti siekiant spręsti probleminius Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) nuostatų taikymo praktikoje klausimus .
Tikslas
Uždaviniai: 1 uždavinys. Suderinti studijų finansavimo modelį su valstybės biudžeto formavimo principais ir galimybėmis:
(sprendžiama „nubyrėjimo“ problema, nes dėl ribotų valstybės finansinių galimybių nepakanka lėšų naujų studentų priėmimui) (77 str. 6 d.);
priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės bendrojo priėmimo informacine sistema (59 str. 8 d.);
studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, galimybę keisti studijų programą, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota (77 str. 11 d.);
prielaidas efektyvesnei valstybinių mokslinių tyrimų institutų (toliau – Institutai) veiklai:
MSĮ 88 ir 90 straipsnių nuostatas. V aldydami, naudodami jiems patikėtą turtą, Institutai, kaip ir aukštosios mokyklos, vadovaujasi MSĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos;
straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Institutų teisės gal būti nustatomos ir kituose teisės aktuose, siūloma numatyti Institutams galimybę turėti ir kitas teisės aktais suteikiamas teises (13 str. 1 d.). 4 uždavinys. Atlikti pakeitimus siekiant teisinio aiškumo ir dermės su kitais įstatymais:
straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XV-441 nuostatomis dėl reikalavimų licencijuojamai veiklai (42, 44 str.),
turi būti nustatomas reikalavimas, kad jeigu nebeužtikrinama atitiktis Europos Sąjungos teisės akte ar licencijavimą nustatančiame įstatyme nustatytiems licencijos įgijimo ir turėjimo reikalavimams, licencijos turėtojas turi apie tai pranešti licenciją išdavusiam viešojo administravimo subjektui arba Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui ;
patikslinti MSĮ 54 straipsnį, aiškiau susiejant doktorantūros teisės suteikimą su atitinkamos mokslo krypties (krypčių) MTEP lygio įvertinimu, o meno doktorantūros teisės suteikimą – su atitinkamos meno krypties (krypčių) meno veiklos lygių įvertinimu. Taip pat aiškiai įtvirtinti galimybę doktorantūrą vykdyti vienoje ar keliose mokslo ir (ar) meno kryptyse, vykdyti bendras doktorantūros studijas su užsienio mokslo ir studijų institucijomis, įskaitant jungtines doktorantūros studijų programas, kurių vykdymo reikalavimai būtų nustatomi Mokslo doktorantūros nuostatuose ir (ar) Meno doktorantūros nuostatuose (54 str.);
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1 uždavinys. Suderinti studijų finansavimo modelį su valstybės biudžeto formavimo principais ir galimybėmis:
pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 metais skiriama 5 procentai, 2025 metais – 10 procentų, 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Ši nuostata įtvirtina griežtą finansavimo ribą, kurios turi būti laikomasi planuojant valstybės biudžeto lėšas mokslo ir studijų institucijų skatinamajam finansavimui už studijų veiklos pasiekimus. Šis finansavimas siejamas su baziniu studijų finansavimu, kuriam augant, automatiškai didėja ir skatinamajam studijų finansavimui būtina skirti suma.
Jei bazinio studijų finansavimo didinimo suma yra grindžiama tam tikrų rodiklių didėjimu (pvz., bazinės socialinės išmokos, pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio didinimu, darbo užmokesčio didinimu ir pan.), tai skatinamasis studijų finansavimas didėja automatiškai, nepriklausomai nuo objektyvių veiksnių, dėl kurių galėtų didėti iš šių lėšų finansuojamos išlaidos. Formuojant valstybės biudžeto projektą, tokį studijų skatinamojo finansavimo augimą pagrįsti sudėtinga. Tai apsunkina ir studijų bazinio finansavimo didinimo galimybes, nes šiam tikslui papildomai skiriama suma automatiškai pabrangsta 20 procentų (pastarieji turi būti skiriami skatinamajam finansavimui).
Tokia nuostata sukuria kliūtis tikslingai didinti investicijas į studijų bazinį finansavimą, suvaržo Vyriausybės galimybes formuojant valstybės biudžetą, tikslingai didinti tam tikrų studijų reikmių finansavimą, neviršijant valstybės finansinių galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime ( byla Nr. 28/07-29/07) konstatavo, kad „ Įstatymu negali būti nustatytas toks aukštojo mokslo finansavimo modelis, kuris nebūtų pagrįstas subalansuotu visuomenės ir valstybės poreikių bei valstybės finansinių galimybių įvertinimu ir kurio valstybė akivaizdžiai nebūtų pajėgi įgyvendinti; tokio modelio nustatymas prieštarautų inter alia konstituciniam socialinės darnos imperatyvui, neleistų valstybei vykdyti įvairių kitų savo priedermių“.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020, kuriame buvo konstatuota, kad įstatymų nuostatos, pagal kurias tam tikram tikslui būtų skiriama tiksli, procentais ar suma išreikšta valstybės biudžeto lėšų dalis, pažeidžia Konstitucijos principą, kad biudžetą rengia Vyriausybė, o tvirtina Seimas;
dalies nuostatą, kad priėmimą mokytis pagal švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas), vykdomą centralizuotai, administruoja, o priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotai koordinuoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“, naudodama šiai funkcijai atlikti skirtą valstybės informacinę sistemą.
De facto koordinavimo funkciją vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, turinti ilgametę bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Bendrojo priėmimo informacinė sistema (BPIS) – tai centralizuota internetinė platforma, kuria naudojasi stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Ją administruoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Ši sistema leidžia vienoje vietoje pateikti prašymus, pasirinkti studijų programas ir dalyvauti konkurse; Priėmimas į aukštųjų mokyklų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas vyksta tik naudojantis BPIS. Išimtys taikomos tik užsieniečiams, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamų studijų vietas.
Jų priėmimas vyksta tiesiogiai į jų pasirinktas aukštąsias mokyklas, nesinaudojant bendrojo priėmimo valstybės informacines sistema.
asmenims, nutraukusiems studijas ir grįžtantiems jas užbaigti, taikomi tokie patys priėmimo per valstybės informacinę sistemą reikalavimai. Tai nedera su aukštųjų mokyklų teise suteikti galimybę atnaujinti studijas asmenims, nutraukusiems studijas jų pačių nustatyta tvarka;
dalyje nurodytos asmenų grupės, kurios gali pretenduoti į antrąją konkursinę eilę. Šioje asmenų grupėje yra ne tik asmenys, kurie yra iš socialiai jautrių grupių (yra našlaičiai, turi ribotą dalyvumo laipsnį arba yra socialiai remtini), tačiau ir asmenys, turintys praktinės veiklos patirties bei trumpųjų studijų absolventai. Antroji konkursinė eilė turėtų būti skirti tik socialiai jautrių grupių asmenims konkuruoti dėl valstybės finansuojamų studijų vietų. O praktinės veiklos patirtis jau dabar yra vertinama skaičiuojant konkursinį balą. Neaktualios nuostatos dėl asmenų, pretenduojančių į antrąją konkursinę eilę, kiek tai susiję su priėmimu į trumposios pakopos studijas, ir į studijų stipendijas, nes valstybės finansuojamų studijų vietų numatyti trumposios pakopos studijoms poreikio nėra, neišnaudojamos esamos vietos.
prielaidas efektyvesnei valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklai:
ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti nuosavybės teise valdomą turtą, taip pat teisė skolintis. Siekiant pažangos ir konkurencingumo, MTEPI veiklų rezultatai turi būti komercializuojami. Viena iš didžiausių kliūčių inovacijų plėtrai išlieka atotrūkis tarp mokslo ir verslo, t. y. nėra sklandžiai veikiančios technologijų perdavimo sistemos, todėl dažnu atveju sukurtų inovacijų ir technologijų kelias į rinką sustoja ankstyvame etape;
straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XV-441, kuriuo tikslinami licencijos įgijimo ir turėjimo reikalavimai (kai taikomas Paslaugų įstatymas), konkrečiame licencijavimą nustatančiame įstatyme turi būti nustatytas reikalavimas, kad jeigu nebeužtikrinama atitiktis Europos Sąjungos teisės akte ar licencijavimą nustatančiame įstatyme nustatytiems licencijos įgijimo ir turėjimo reikalavimams, licencijos turėtojas turi apie tai pranešti licenciją išdavusiam viešojo administravimo subjektui arba Paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui;
Meno doktorantūros nuostatuose nustatyta, kad meno doktorantūros teisę universitetui (universitetams) suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras, o ji suteikiama remiantis pretendentų atitinkamos meno krypties meno veiklos (įskaitant meninius tyrimus) ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu bei pateiktų doktorantūros, infrastruktūros ir numatomo bendradarbiavimo (su Lietuvos ir (ar) užsienio institucijomis) dokumentų įvertinimu. Tačiau MSĮ nėra aiškiai įvardyta, kad doktorantūra gali būti vykdoma keliose mokslo ir (ar) meno kryptyse bei kad vykdant bendras doktorantūros studijas su užsienio institucijomis doktorantūra gali būti vykdoma pagal jungtines doktorantūros studijų programas, o tai yra šiuolaikinių universitetinių studijų aktualija.
Šiuo metu susiklosčiusi praktika rodo, kad aukštosios mokyklos nevienodai aiškina galiojantį teisinį reguliavimą, ypač dėl doktorantūros studijų organizavimo galimybės studijų programos forma, nes teisės aktuose studijų programos aiškiai minimos tik trumpųjų, pirmosios ir antrosios pakopos studijų kontekste. Dėl tokios skirtingos interpretacijos atsiranda teisinis neapibrėžtumas, ribojamos universitetų galimybės kurti pažangius tarptautinius doktorantūros modelius ir mažinamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumas.
Dalis Lietuvos universitetų jau šiuo metu sėkmingai dalyvauja Europos Komisijos programos „Horizon Europe“ ir „Marie Skłodowska ‑ Curie Actions“ finansuojamuose jungtinių doktorantūrų projektuose kartu su užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijomis. Todėl siūlomų pakeitimų tikslas nėra keisti doktorantūros esmę ar įvesti naują studijų modelį, bet pašalinti teisinio aiškinimo neapibrėžtumą ir kliūtis, kurios šiuo metu trukdo kitiems universitetams lygiomis teisėmis taikyti tarptautinėje praktikoje jau naudojamus doktorantūros organizavimo modelius ;
Iš esmės nekeičiant teisinio reglamentavimo, tačiau siekiant teisinio aiškumo ir dermės su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, patikslintos MSĮ 59 straipsnio 2 dalies nuostatos;
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra atlieka duomenų sutvarkymą ir skaičiavimus, o už duomenų tikslumą atsakingi duomenų teikėjai, kurių sąraše nebuvo įrašyta Lietuvos transporto saugos administracija;
2 dalyje nustatyta, kad valstybinės mokslo ir studijų institucijos metines veiklos ataskaitas ir skelbia viešai, ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui;
Įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su atitinkamų
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721 , 722 , 73, 753 , 77, 85 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 nuostatų ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 keitimu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1 uždavinys. Suderinti studijų finansavimo modelį su valstybės biudžeto formavimo principais ir galimybėmis:
straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias nustatomas konkretus procentinis šio finansavimo dydis nuo bazinio studijų finansavimo. Pažymėtina, kad, atlikus šį pakeitimą, skatinamasis studijų finansavimas negalėtų būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais. Papildomų lėšų šiam tikslui būtų skiriama atsižvelgiant į studijų pasiekimų apimtis, studijų kokybės užtikrinimo poreikius ir valstybės finansines galimybes, bet ne automatiškai. MSĮ 762 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad lėšos mokslo ir studijų institucijoms paskirstomos proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams, siūloma perkelti į šio straipsnio 1 dalį. Šie pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., nes juos numatoma taikyti rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2027–2029 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.
Pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas nekeičia studijų veiklos pasiekimų vertinimo sistemos esmės ir nepanaikina skatinamojo finansavimo mechanizmo. Mokslo ir studijų institucijoms lėšos ir toliau bus skirstomos pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus, todėl išlieka finansinės paskatos siekti aukštų studijų kokybės, studentų pasiekimų ir kitų vertinamų rodiklių rezultatų. Atsisakoma tik automatinio skatinamojo finansavimo dydžio susiejimo su bazinio studijų finansavimo asignavimais. Siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų mažinti jau pasiektą skatinamojo finansavimo lygį, nes įstatyme išlaikoma nuostata, kad skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skiriama suma negali būti mažesnė negu buvo skirta praėjusiais metais. 2026 m. skatinimui už studijų veiklos pasiekimus skirta 23,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą ir ateityje šiam tikslui skiriamų lėšų suma negalėtų būti mažesnė. Atsižvelgiant į tai, neigiamas poveikis mokslo ir studijų institucijų veiklai, jų finansiniam stabilumui bei studijų veiklos rezultatų siekimui nenumatomas. Kartu sudaromos prielaidos valstybės biudžeto lėšas planuoti lanksčiau ir efektyviau, atsižvelgiant į faktinius studijų sistemos poreikius bei valstybės finansines galimybes
;
iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais baigiasi atitinkami studijų metai, pabaigos. Atlikus šį pakeitimą, būtų sudarytos prielaidos efektyviau panaudoti atsilaisvinusius išteklius, nukreipiant juos naujai priimamų asmenų studijoms. Šie pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., nes juos numatoma taikyti rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2027–2029 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.
Pažymėtina, kad siūlomas MSĮ 77 straipsnio 6 dalies pakeitimas reglamentuoja valstybės biudžeto lėšų apskaičiavimą ir skyrimą aukštosioms mokykloms, o ne individualias asmenų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainos apmokėjimo sąlygas. Valstybės biudžeto finansavimas aukštosioms mokykloms planuojamas ir skiriamas biudžetiniams metams, todėl šių nuostatų taikymas bus siejamas su 2027 ir vėlesniais biudžetiniais metais, o ne su asmenų priėmimo į aukštąsias mokyklas data ar studijų metų pradžia ;
prielaidas efektyvesnei valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklai: - siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Institutams įgyvendinti konkursinio finansavimo priemones bei vykdyti mokslo – verslo bendradarbiavimo projektus, siūloma nustatyti, kad Institutai, veikiantys kaip viešosios įstaigos, turėtų teisė steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, investuoti į juos nuosavybės teise valdomą turtą bei sudaryti paskolos ar kitus finansinius įsipareigojimus. Vadovaujantis MSĮ, Institutų tikslai yra glaudžiai susieti su MTEP, inovacijų kūrimu ir žinių perdavimu. O viena svarbiausių šios veiklos formų yra atžalinių įmonių steigimas.
Tačiau MSĮ nėra įtvirtinta teisė Institutams, veikiantiems kaip viešosios įstaigos, steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis (atžalines įmones). Aiškaus reguliavimo nebuvimas apsunkina Institutų sprendimų priėmimą, dalyvavimą derybose ir MTEP rezultatų komercializavimą. Siūlomas reguliavimas nėra naujas – analogiškos teisės jau turi aukštosios mokyklos, todėl juo siekiama užtikrinti nuoseklų ir sistemišką teisinį reguliavimą visoms mokslo ir studijų institucijoms. Ši nuostata nesiekia įtvirtinti savarankiškos komercinės veiklos, bet sudaro sąlygas efektyviau įgyvendinti įstatyme numatytas funkcijas – skatinti inovacijas ir MTEP rezultatų perdavimą.
Sudarius teisines prielaidas institutams aktyviau dalyvauti technologijų perdavimo procesuose, būtų stiprinamos mokslo ir verslo sąsajos, didinamas inovacijų kūrimo potencialas ir prisidedama prie šalies ekonomikos augimo;
okslo ir studijų institucijos statusą apibrėžia ne jos pavadinimas /pavadinimo užsienio kalba, o teisinis statusas, kuris yra nustatytas Įstatyme, todėl tai laikytina pertekliniu reguliavimu;
leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas iniciuoti institucijos išorinį vertinimą . Patikslinti 44 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, institucija, turinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, turi nedelsdami apie tai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministrui arba Paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui.
Tokiu atveju švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs gautą informaciją, gali inicijuoti sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo priėmimą. Nepranešimas apie neatitiktį leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo. Skirtingas teisinis reguliavimas numatomas dėl to, kad yra skirtingos veiklos pagal išduodamus leidimus veiklai vykdyti. Institucijos, gavusios leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, nevykdo ir neorganizuoja studijų, nevykdo mokslinės (meno) veiklos todėl jų vertinimas neatliekamas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 5, 9, 10, 11, 12, 19, 23, 24, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 40 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo III1 skyriumi, 331 straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XV-441 šios nuostatos įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.;
dabartinę studijų krypčių aprašų rengimo praktiką – kad studijų krypčių aprašų rengimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras, pasitelkdamas mokslo ir studijų institucijų, studentų organizacijų ir darbdavių atstovus, o juos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
Siūloma, kad šis teisinis reglamentavimas įsigaliotų 2027 m. birželio 1 d., kad Nacionalinė švietimo agentūra turėtų pakankamai laiko sklandžiai parengti programinę įrangą skaitmeniniams dokumentams išduoti ;
Frascati žinyną ( OECD Frascati Manual ) išlaidos infrastruktūrai, tiesiogiai naudojamai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, yra priskiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidoms, todėl moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai;
Lietuvos transporto saugos administracija, bus aiškesnė institucijų atsakomybė;
MSĮ 85 straipsnio 2 dalyje nuostatos, kad valstybinės mokslo ir studijų institucijos metines veiklos ataskaitas viešai skelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui, kaip perteklinės, patikslinus, kad informacija skelbiama interneto svetainėje;
Įstatymų projektų įsigaliojimo data nustatoma atsižvelgiant į aiškinamajame rašte išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki įstatymų įsigaliojimo turės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, o mokslo ir studijų institucijos – pakeisti savo vidinius dokumentus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Siūlomi MSĮ pakeitimai sudarys prielaidas efektyviau planuoti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas, užtikrins didesnį studijų finansavimo sistemos lankstumą, racionalesnį valstybės finansuojamų studijų vietų planavimą bei priėmimo organizavimą. Siūlomi pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas mokslo ir studijų institucijų veiklai, mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei efektyvesniam mokslo rezultatų pritaikymui. Projektu taip pat užtikrinama galiojančio teisinio reguliavimo dermė su kitais įstatymais ir pašalinami praktikoje išryškėję teisinio reguliavimo neaiškumai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Šias išvadas pagrindžia Įstatymo projekto tikslai ir numatomos reguliavimo priemonės.
6. Kokią įtaką Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Kartu su teikiamu Įstatymo projektu būtina priimti kartu teikiamus Lydintį įstatymo projektą Nr. 1 ir Lydintį įstatymo projektą Nr. 2.10
. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymų projektuose naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos.
11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti ir priimti Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, reikės pakeisti Norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainos apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“.
13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Šiuo metu galiojančiai MSĮ 762 straipsnio 2 dalies nuostatai įgyvendinti (skatinimui už studijų veiklos pasiekimus) skiriama 23,7 mln. Eur, tačiau pagal dabartines nuostatas atsiranda didelis papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis (20 procentų nuo studijų bazinio finansavimo): 2026 m. – 26 mln. Eur, 2027 m. – 28,6 mln. Eur, 2028 m. – 31,2 mln. Eur, 2029 m. – 34 mln. Eur. Pritarus siūlomiems pakeitimams, valstybės biudžeto lėšos skatinimui už studijų veiklos pasiekimus negalėtų būti mažesnės, negu buvo skirta praėjusiais metais, o papildomų lėšų būtų skiriama, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Taikant MSĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatytas nuostatas (dėl atsilaisvinusių ir neužimtų studijų vietų finansavimo), valstybės finansavimas neužimtoms studijų vietoms, skirtas aukštosioms mokykloms 2026 m. sudaro 8,4 mln. Eur, 2027 m. turėtų siekti 14,3 mln. Eur, 2028 m. – 14,6 mln. Eur, 2029 m. – 15,2 mln. Eur. Tai lemia, kad atitinkamų lėšų trūksta naujai planuojamoms valstybės finansuojamoms studijų vietoms. Taigi norint nemažinti valstybės užsakymo naujai planuojamų specialistų parengimui aukštosiose mokyklose, taip pat reikalingos papildomos lėšos. Dėl ribotų valstybės finansinių galimybių skirti papildomų lėšų šiam tikslui nėra galimybės. Priėmus siūlomus MSĮ pakeitimus ir atsisakius „nubyrėjusių“ valstybės finansuojamų studijų vietų finansavimo per visą studijų programos laikotarpį, šio papildomo finansavimo nereikės. Kitiems MSĮ nuostatų pakeitimams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Pritarus Įstatymo projektui, nuo 2027 m. atsilaisvintų 8,4 mln. Eur (nes nebūtų finansuojamos neužimtos studijų vietos)
14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų išvadų ir vertinimų negauta.
15. Įstatymų projektams reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai yra „valstybės finansuojamos studijų vietos ir studijų stipendijos“, „valstybiniai mokslinių tyrimų institutai“, „valstybiniai brandos egzaminai“, „diplomo priedėlis“, „tarpkryptinė antrosios pakopos studijų programa“, „valstybės finansavimas“.16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdys teikiamų įstatymų projektų ir juos įgyvendinančių teisės aktų įgyvendinimo stebėseną.