Projektas
MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 9, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Dalyvavimo nustatytose mokėjimo sistemose sąlygos
1. Siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, prašanti dalyvauti ir (arba) dalyvaujanti pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoje mokėjimo sistemoje, turi turėti:1 ) priemonių, kurių imasi siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;2
) mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis tvarkos, atitinkančios 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009
, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus, aprašymą;3 ) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą.2
. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
3. Siekiant įsitikinti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga arba Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų, ji mokėjimo sistemos operatoriui, kaip jis suprantamas pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą, (toliau šiame straipsnyje – mokėjimo sistemos operatorius) jo nustatyta tvarka turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų laikymosi ataskaitą;4 .
Mokėjimo sistemos operatorius turi teisę pareikalauti iš Lietuvos Respublikoje licencijuotos mokėjimo įstaigos arba Lietuvos Respublikoje licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos pateikti jo nustatyta tvarka Europos ekonominės erdvės valstybėje reziduojančio subjekto, individualaus asmens ar asmenų grupės (toliau bendrai šioje dalyje – subjektas), kuris yra nepriklausomas ir turi patirties (bet kokio laikotarpio) tikrinant mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkas ir mokėjimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės sistemas dėl jų atitikties teisės aktams, reglamentuojantiems mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą, išvadą dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų arba dalies jų laikymosi. Mokėjimo sistemos operatorius turi teisę nustatyti, kokios apimties ir dėl kurių reikalavimų laikymosi išvados reikalauja. Subjektas laikomas nepriklausomu, jeigu jis šeiminiais, giminystės, darbo santykių ar nuosavybės ryšiais nėra susijęs su šioje dalyje nurodytą išvadą užsakiusiomis mokėjimo įstaigomis ar elektroninių pinigų įstaigomis.
5 . Kitoje valstybėje narėje licencijuota mokėjimo įstaiga arba kitoje valstybėje narėje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti tos valstybės narės nustatyta tvarka parengtą patvirtinimą, kad ši įstaiga atitinka Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 35a straipsnio 1 dalies reikalavimus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 9, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-3094 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-30942
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pagerinti Lietuvos Respublikoje licencijuotų mokėjimo įstaigų ir Lietuvos Respublikoje licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų (toliau kartu – Įstaiga arba Įstaigos) galimybes tiesiogiai prisijungti prie mokėjimo sistemų. Šis pakeitimas taip pat aktualus į nacionalinę teisę perkeliant 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 260/2012 bei (ES) 2021/1230 ir direktyvos 98/26/EB bei (ES) 2015/2366, kiek tai susiję su momentiniais kredito pervedimais eurais, pakeistos 2015 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, (toliau – Direktyva (ES) 2015/2366)
nuostatas. 2024 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymu Nr. XIV-3094 (toliau – MĮ pakeitimo įstatymas) priimtas
91 straipsniu (toliau – MĮ 91 straipsnis), nustatančiu reikalavimus, kuriuos turi atitikti Įstaigos, norinčios dalyvauti mokėjimo sistemose tiesiogiai, ir kokiu būdu pagrindžiama, kad Įstaigos atitinka šiuos reikalavimus. Šie pakeitimai įsigalioja 2025 m. balandžio 9 d. Įstaigoms pradėjus rengtis tiesioginiam dalyvavimui mokėjimo sistemose ir MĮ 91
straipsnio taikymui, paaiškėjo reikalavimo pateikti auditoriaus išvadą, pagrindžiančią MĮ reikalavimų laikymąsi, reguliavimo praktiniai įgyvendinimo sunkumai, todėl teikiamas Įstatymo projektas (žr. šio aiškinamojo rašto 3 ir 4 punktuose pateiktą išsamesnį aprašymą). Įstatymo projekto tikslas – patikslinti reikalavimus, kurių laikydamosi Įstaigos mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti nepriklausomą Įstaigos pasirengimo tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose vertinimą .
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas
aptarti teisiniai santykiai MĮ 91
straipsnyje nustatyta, kad, siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, nustatoma, kad Įstaigos, prašančios leisti dalyvauti ir (arba) dalyvaujančios pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nustatytose mokėjimo sistemose, turi turėti:
1) priemonių, kurių imtasi mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms apsaugoti, aprašymą;
2) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis aprašymą;
3) mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą.
MĮ nustatyta, kad norėdamos dalyvauti mokėjimo sistemose Įstaigos mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti ataskaitą ir audito įmonės arba savarankiškai dirbančio auditoriaus išvadą, kurios parodo, kaip Įstaiga laikosi nustatytų reikalavimų.
rezultatų laukiama Artėjant MĮ 91 straipsnio nuostatų įsigaliojimui ir Įstaigoms rengiantis atitikti nustatytus reikalavimus, kad galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, paaiškėjo, kad nuostata dėl reikalavimo pateikti audito įmonės arba savarankiškai dirbančio auditoriaus išvadą, kuri parodo, kaip Įstaiga laikosi nustatytų MĮ reikalavimų (toliau – išvada), yra apribojanti Įstaigų pasirengimą tiesioginiam dalyvavimui mokėjimo sistemose. ·
Nuostata nėra visiškai suderinta su auditorių veiklos reglamentavimu ir veiklos pobūdžiu. Išvados teikimas nėra pagrindinės auditorių veiklos – finansinių ataskaitų audito – objektas, tačiau kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi ataskaitų teigiko veikla irgi vykdoma pagal nustatytus reikalavimus auditoriams. MĮ nuostatos nenurodo, kokią auditoriaus veiklą atitinka išvados teikimas, kokiais standartais turi būti vadovaujamasi, koks turėtų būti išvados turinys.
MĮ nustatyti patirties reikalavimai nedera su auditorių veiklos reglamentavimu, nes teisės aktuose nustatyta, kad visi auditoriaus kvalifikaciją įgiję asmenys turi teisę teikti visas paslaugas. Nustatyti reikalavimai varžytų konkurenciją, nes MĮ nustatoma, kad auditoriai privalo turėti ne mažesnę negu 2 metų patirtį, tikrinant Įstaigų vidaus tvarkų ir procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuriais reglamentuojama jų veikla. Be to, auditoriaus išvados yra rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, taip pat jose turi būti pateikiama tarptautiniuose audito standartuose nurodyta informacija. Norint gauti išsamų Įstaigų turimų tvarkų vertinimą, tai Įstaigoms sukeltų reikšmingus finansinius ir laiko kaštus bei administracinę naštą.
Nepriklausomumo reikalavimo nustatymas nėra būtinas šiame įstatyme, nes auditoriams keliami nepriklausomumo reikalavimai jau yra nustatyti audito veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. · Per siauras subjektų, kurie gali teikti išvadą dėl Įstaigų atitikties reikalavimams, ratas.
MĮ nustatytai nuostatai dėl išvados pateikimo įgyvendinti aktuali patirtis tikrinant mokėjimo paslaugų teikimo valdymo tvarkas ir mokėjimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės sistemas. Tokios patirties turi ir kiti subjektai, pavyzdžiui, konsultacijų bendrovės ar vidaus audito funkciją atliekantys tretieji asmenys, jie įprastai dirba su rinkos dalyviais ir tikrina jų atitiktį įvairiems reikalavimams: dėl vidaus kontrolės, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) sistemos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir pan. Jeigu Įstaigos turėtų rinktis tik iš auditorių, potencialių paslaugos teikėjų skaičius būtų nepakankamas dideliam skaičiui Įstaigų (apie 60) per trumpą laiką (6–9 mėnesius). · Didelė administracinė ir finansinė našta Įstaigoms.
MĮ nustatyti reikalavimai, kurių atitiktis turi būti įvertinta, apima 3 sritis (klientų lėšų apsauga; veiklos valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistemos bei naudojimosi IRT paslaugomis tvarka; veiklos nutraukimo planas). Reikalavimai toliau detalizuojami, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2015/2366 35a straipsnyje, priežiūros institucijos teisės aktuose. Turi būti įvertinama, ar Įstaiga turi visus nurodytus dokumentus bei procedūras, taip pat ar jie atitinka atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir yra tinkami. Tokių vertinimų pirkimas lemtų reikšmingas išlaidas Įstaigoms, nes nedidelė pasiūla rinkoje kelia teikiamos paslaugos kainą. Taip pat, norint gauti išsamų turimų tvarkų vertinimą, tikrinimo procedūra tampa itin ilga ir kelia Įstaigoms ne tik finansinius, bet ir laiko kaštus.
Dėl šių, pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pripažinti netekusiu galios MĮ 91 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir papildyti straipsnį 4 dalimi, kuri nustato, kas gali atlikti minėtą Įstaigų veiklos vertinimą.
Pirmiausia, numatoma daugiau subjektų, kurie gali pateikti išvadą dėl to, kaip Įstaigos laikosi 91 straipsnio
detalizuotų reikalavimų. Numatoma, kad išvadą gali pateikti Europos ekonominėje erdvėje reziduojantis subjektas, individualus asmuo ar asmenų grupė, kurie yra nepriklausomi (šeiminiais, darbo santykių ar nuosavybės ryšiais nėra susiję su minėtą išvadą užsakiusia Įstaiga) ir turi patirties (bet kokio laikotarpio) tikrinant mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkas ir mokėjimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės sistemas dėl jų atitikties teisės aktams, reglamentuojantiems mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą.
Mokėjimo sistemų operatoriams svarbu turėti galimybę įsitikinti Įstaigos atitiktimi reikalavimams, remiantis nepriklausomos kompetentingos trečiosios šalies vertinimu. Siekiant šio mokėjimo sistemų operatorių poreikio ir siekio sumažinti administracinę naštą balanso, taip pat nustatoma, kad tokia išvada dėl visų arba dalies reikalavimų laikymosi teikiama, jeigu mokėjimo sistemos operatoriaus nustatyta tvarka to paprašo mokėjimo sistemos, kurioje Įstaiga ketina dalyvauti arba dalyvauja, operatorius (o ne visais atvejais).
Pakeitus nurodytas MĮ nuostatas: · Įstaigos turės daugiau lankstumo ir didesnį pasirinkimą rinkdamosi subjektą ar asmenį, kurie gali pateikti išvadą dėl reikalavimų laikymosi; ·
Įstaigos turės mažiau išlaidų rengdamosi tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose; · bus užtikrinta mokėjimo sistemų operatorių galimybė įsitikinti, kad Įstaigos atitinka joms nustatytus reikalavimus, remiantis trečiųjų šalių vertinimu, jeigu tam yra poreikis; · bus sklandesnis Įstaigų tiesioginis prisijungimas prie mokėjimo sistemų per ribotą laikotarpį.
Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą MĮ pakeitimą neigiamų pasekmių nenumatoma (žr. šio aiškinamojo rašto 4 punkto nuostatas dėl teigiamo poveikio).
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Siūlomi MĮ pakeitimai lems geresnes sąlygas finansinių technologijų sektoriaus plėtrai, sudarys joms geresnes sąlygas konkuruoti su bankais teikiant mokėjimo paslaugas.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
juos turėtų priimti Šis MĮ pakeitimas nereikalauja įgyvendinamųjų teisės aktų.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti, (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) MĮ įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės.
Nėra.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ „Mokėjimo sistema“. į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ „Mokėjimo sistema“.
Nėra. Teikia