Pasirengimo svarstymui stadijoje A. Širinskienė pasisiūlė išvadų rengėja Seimo statuto projektui Nr. XVP-1725. Taip pat bendru sprendimu nutarta dėl kodifikuotų teisės aktų prašyti Vyriausybės išvados.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: A. Širinskienė paskirta išvadų rengėja, numatyta prašyti Vyriausybės išvados.
Nuotaika: dalykiškas — Procedūrinis pasiskirstymas darbais ir sprendimas dėl išvadų prašymo.
#Seimo statutas #pasirengimas svarstymui #išvadų rengėjai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Lyginamasis variantas XVP-1725(2) lyg. var. LIETUVOS
2026 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų
institucijų preliminarios išvados dėl įstatymo projekto
projektą gali perduoti vienam iš komitetų preliminariai išnagrinėti bei ir parengti išvadas išvadą dėl šio projekto. 2. Jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, joje nurodo, kuri projekto nuostata prieštarauja kuriai Konstitucijos nuostatai ar konstituciniam principui, ir tai pagrindžia teisiniais argumentais. Šią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas iš karto perduoda Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o šis privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą ir pateikti savo išvadą. 3. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo įstatymo projekto savo išvadas išvadą Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos ir
(ar) kita (-os) institucija (-os). 4. Kai Seimas posėdžio metu posėdyje nusprendžia kreiptis į Vyriausybę ir
(ar) kitą (-as) instituciją (-as) su prašymu pateikti išvadą dėl įstatymo projekto, taip pat kai išvados dėl įstatymo projekto prašoma šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas Seimo posėdžių sekretoriatas užtikrina šio Seimo kreipimosi perdavimą Vyriausybei ir (ar) kitai (-oms) institucijai (-oms) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Seimo Pirmininko potvarkio, Seimo valdybos sprendimo ar Seimo posėdžio protokolo pasirašymo dienos. 5.
(ar) kita (-os) institucija (-os) išvadas savo išvadą dėl įstatymų projektų įstatymo projekto šiuo ir kitais atvejais šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pateikia Seimui per 30 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu per šį terminą Vyriausybė ir (ar) kita (-os) institucija (-os) išvadų savo išvados dėl įstatymo projekto nepateikia, už Vyriausybės išvadų šios išvados parengimą atsakinga institucija informuoja pagrindinį ir papildomą komitetus apie priežastis, dėl kurių Vyriausybės išvados ši išvada dėl įstatymo projekto Seimui nepateiktos nepateikta per nustatytą terminą, ir nurodo numatomą Vyriausybės išvadų kitą išvados pateikimo terminą.“ Seimo Pirmininkas
XVP-1725 Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekt... PradžiaPaieškaPaprasta paieška Dokumentų paieška Detali teisės aktų paieška Detali teisės aktų projektų paieška Vedlys Mano vykdytos paieškos Peržiūrėti dokumentai Vertinimų vidurkis: 0 LT LT ? Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Rūšis:
Lyginamasis variantas Dokumento Nr.: XVP-1725 Reg. data: 2026-07-02 Institucija: Lietuvos Respublikos Seimas Būsena: Parengtas Eurovoc terminai: Nėra Parengė: Seimo narys Juozas Olekas, [email protected] Kalba: Lietuvių Ryšys su ES teisės aktais: Nėra Dokumento struktūra Padaryti matomą: Rodyti tik: Susijusi informacija Pakeistas dokumentas ( ) Negalioja de jure ( ) Netaikoma (sustabdoma) teismo nutarimu ( ) Laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Atstatyto laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Susiję dokumentai ( ) Dokumento tekstasSpausdinti Komentaras dokumentui Antraštė* ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???Pridėti???upload.NONE.UNSPECIFIED.emptyMessage??? ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header??? SiuntėjasVardas* Pavardė* Organizacija Siuntėjo adresasAdresas El. pašto adresas* Kontrolinis laukas SiųstiDokumento pateikimas Seimui ???submitted.??? Uždaryti Siunčiama
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalis teigia, kad „Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.“ To paties Seimo statuto straipsnio 4 dalis nurodo, kad „Kai Seimas posėdžio metu nusprendžia kreiptis į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą dėl projekto, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas užtikrina šio Seimo kreipimosi perdavimą Vyriausybei.“ Vertinant esamą Seimo statuto reguliavimą, Seimo posėdžio metu Seimo nariams in corpore nusprendus paprašyti kitų institucijų išvadų dėl svarstomų projektų, jų sprendimas de jure nėra įgyvendinamas. Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalis aiškiai nurodo, kad Seimas gali tik kreiptis su prašymu į Vyriausybę dėl svarstomo projekto, bet ne į kitas institucijas. Pagal esamą reguliavimą Seimo statutas nustato tik du Seimo subjektus, kurie gali paprašyti kitų institucijų išvadų dėl svarstomo įstatymo, t. y. Seimo Pirmininkas ir Seimo valdyba tiek savo iniciatyva, tiek komiteto prašymu. Toks Seimo statuto reguliavimas per se prieštarauja Seimo kaip institucijos struktūrai, kadangi pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys. Todėl visam Seimui priėmus sprendimą Seimo posėdžio metu, Seimo struktūrinis padalinys negali kvestionuoti ar neįgyvendinti Seimo priimto sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. birželio 29 d. Seimo valdybos sprendimo „Dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.
SV-S-1603 (2024 m. spalio 17 d. aktuali redakcija) (toliau –Aprašas) 86 punktas nurodo, kad „Seimo ir Seimo valdybos sprendimų kreiptis į Vyriausybę ir kitas institucijas dėl išvadų dėl įstatymų ar kitų Seimo teisės aktų projektų ir jų vykdymo apskaitą tvarko Seimo posėdžių sekretoriatas.“ HYPERLINK "https://www.infolex.lt/ta/159843" \o "Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas" \t "_blank" Teisėkūros pagrindų įstatymo HYPERLINK "https://www.infolex.lt/tp/1598943" \o "Teisėkūros principai" \t "_blank" 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pagal esamą teisinį reguliavimą sistemiškumo principas yra pažeidžiamas, kadangi Seimo valdybos sprendimu patvirtintame Apraše, aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad ne tik Seimo valdybos, bet ir Seimo sprendimu yra kreipiamasi į Vyriausybę ir kitas institucijas dėl išvadų dėl svarstomų projektų, nors toks reguliavimas Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalyje nėra numatytas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad 2008 m. spalio 7 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 2434 (2024 m. rusėjo 9 d. aktuali redakcija) patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų 2 punktas įtvirtina Seimo kanceliarijos paskirtį – padėti Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą.
Atitinkamai vertinant prieš tai minėtą Aprašo 86 straipsnį, prašomų Vyriausybės ir kitų institucijų išvadų ir jų vykdymo apskaitą vykdo Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas). Ši atsakomybė taip pat yra įtvirtinta 2015 m. gruodžio 31 d. Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400-ĮVK-376 (2024 m. liepos 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Sekretoriato nuostatų 5.19 papunktyje, kuris teigia, kad „prižiūri Seimo, Seimo Pirmininko ir Seimo valdybos prašomų Vyriausybės ar kitų institucijų išvadų dėl įstatymų projektų teikimo vykdymą, rengia informaciją apie išvadų teikimą ir teikia ją atsakingam Seimo Pirmininko pavaduotojui.“ Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą teisinį reguliavimą, siūloma tobulinti esamą procesą, pavedant Sekretoriatui užtikrinti ne tik prieš tai minėtų išvadų ir jų vykdymo apskaitą, bet ir organizuoti Seimo, Seimo Pirmininko ir Seimo valdybos kreipimųsi perdavimą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. Be to, taikant „vieno langelio“ principą, Sekretoriatas būtų įpareigotas reguliariai informuoti Seimo komitetus ir komisijas apie gautas bei (ar) vėluojančias Vyriausybės ir kitų institucijų išvadas dėl teisės akto projekto. Šio principo taikymas sudarytų sąlygas užtikrinti tikslų ir centralizuotą informacijos srautą tarp Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų. Svarbu paminėti, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra įtvirtinęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas. Teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.
Todėl, atsižvelgiant į konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą, projektu teikiamos taip pat redakcinės Seimo statuto 138 straipsnyje vartojamų netikslių formuluočių pataisos, kuriomis būtų patikslinta, kad Seimo komitetai, Vyriausybė ir kitos institucijos, vertindami vieną teisės akto projektą, turi parengti ir Seimui pateikti vieną išvadą, o ne kelias išvadas. Parengto projekto tikslas Sudaryti prielaidas racionaliam Seimo sprendimų įgyvendinimui, kai Seimas priima sprendimą kreiptis į Vyriausybę ir (ar) kitas institucijas dėl išvados dėl svarstomo teisės akto projekto, užtikrinant sistemingą ir centralizuotą tokių sprendimų vykdymo stebėseną ir užtikrinti efektyvesnį Seimo veiklos reglamentavimą. Parengto projekto uždaviniai Įtvirtinti Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalyje Seimo teisę posėdžio metu kreiptis ne tik į Vyriausybę, bet ir į kitas institucijas dėl išvadų teikimo, taip užtikrinant Seimo priimtų sprendimų įgyvendinimą ir efektyvų teisėkūros procesą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo statuto projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Seimo statuto projekto rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Raimondas Šukys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalis leidžia tik Seimo Pirmininkui ir Seimo valdybai paprašyti tiek Vyriausybės tiek kitų institucijų išvados dėl svarstomo įstatymo. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuotas Seimo kreipimosi mechanizmas yra susiaurintas tik iki kreipimosi į Vyriausybę dėl svarstomo projekto.
To paties straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas, per kurį Vyriausybė turi pateikti išvadą Seimui, tačiau nenurodyta, per kokį laikotarpį išvadą turi pateikti kitos institucijos, į kurias kreipiamasi pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir vienodą praktinį taikymą, projekte siūloma nustatyti bendrą terminą tiek Vyriausybei, tiek kitoms institucijoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma Seimo statuto 138 straipsnyje nustatyti aiškų teisinį pagrindą Seimui posėdžiu metu nusprendus kreiptis į kitas institucijas dėl svarstomo teisės akto projekto. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir tikslumą, siūloma patikslinti projektu keičiamo Seimo statuto 138 straipsnio nuostatų formuluotes, kad iš jų būtų aišku, jog teisės akto projekto vertinimas Seimui pateikiamas vienu dokumentu, įformintu kaip „išvada“. Teigiama galimo pokyčio nauda Siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas užtikrins savalaikį Seimo priimto sprendimo dėl prašomų išvadų perdavimą atsakingoms institucijoms, kas prisidės prie sklandesnio ir efektyvesnio Seimo darbo proceso. Dėl aiškesnio teisinio reguliavimo bus sutrumpinta Seimo valdybos darbotvarkė, kadangi bus išvengta pakartotinių klausimų svarstymo dėl Vyriausybės ir kitų institucijų išvadų, kurie jau buvo išspręsti Seimo posėdžiuose. Tai leis Seimui ir Seimo valdybai efektyviau skirti dėmesį kitiems klausimams. Aiškiai reglamentavus išvadų teikimo procesą bus užtikrintas nuoseklus ir efektyvus šio proceso vykdymas, institucinė atsakomybė už sprendimų įgyvendinimą bus aiškiai apibrėžta, o Seimas turės galimybę veiksmingai prižiūrėti teisėkūros proceso eigą.
Terminijos suvienodinimas: vietoje sąvokų „projektai“ ar „įstatymų projektai“ bus vartojamas aiškiai apibrėžtas terminas „teisės aktų projektai“, taikomas tiek Vyriausybės, tiek kitų institucijų išvadoms. Tai užtikrins teisinių tekstų nuoseklumą, išvengs painiavos ir didins teisinį aiškumą. Taip pat aiškiai apibrėžiami terminai, t. y. Seimo kreipimasis dėl išvados pateikimo turi būti perduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Seimo posėdžio protokolo pasirašymo, o Vyriausybės ar kitos institucijos išvada Seimui turi būti pateikta per 30 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Seimo statutą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Seimo statutas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Seimo statutas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Seimo statutas“, „Vyriausybė“, Vyriausybės išvada“, „kita institucija“, „Seimo valdyba“, „Seimo Pirmininkas“, „Seimo posėdžių sekretoriatas“, „išvada“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
XVP-1725 TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13... PradžiaPaieškaPaprasta paieška Dokumentų paieška Detali teisės aktų paieška Detali teisės aktų projektų paieška Vedlys Mano vykdytos paieškos Peržiūrėti dokumentai Vertinimų vidurkis: 0 LT LT ? TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekto Rūšis:
Teisės departamento išvada Dokumento Nr.: XVP-1725 Reg. data: 2026-07-03 Institucija: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Būsena: Parengtas Eurovoc terminai: Nėra Parengė: Teisės departamentas Kalba: Lietuvių Ryšys su ES teisės aktais: Nėra Dokumento struktūra Padaryti matomą: Rodyti tik: Susijusi informacija Pakeistas dokumentas ( ) Negalioja de jure ( ) Netaikoma (sustabdoma) teismo nutarimu ( ) Laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Atstatyto laikinai sustabdyto galiojimo TA ( ) Susiję dokumentai ( ) Dokumento tekstasSpausdinti Originalus turinys su priedais ir el. parašais (ADOC-V1.0 formato el. dokumentas) Komentaras dokumentui Antraštė* ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header???Pridėti???upload.NONE.UNSPECIFIED.emptyMessage??? ???upload.NONE.UNSPECIFIED.header??? SiuntėjasVardas* Pavardė* Organizacija Siuntėjo adresasAdresas El. pašto adresas* Kontrolinis laukas SiųstiDokumento pateikimas Seimui ???submitted.??? Uždaryti Siunčiama
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
teisės ir teisėtvarkos komitetas
2026-09-30
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, nariai: Tadas Prajara, Dovilė Šakalienė, Agnė Širinskienė, Raimondas Šukys, Lilija Vaitiekūnienė, Ignas Vėgėlė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Egidijus Rumbutis, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2026-07-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas: 7.1. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys
p. 1.
1
Argumentai: Projekto 1 straipsniu siūlomo keisti Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies formuluotę siūlytina patikslinti, aiškiai numatant galimybę prašyti išvados ne tik vienos, bet ir kelių kitų institucijų. Pasiūlymas: „3. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo įstatymo projekto savo išvadą Seimui pateiktų Vyriausybė ir (ar) kita (-os) institucija (-os).“ Attinkamai sistemiškai koreguotinos Projekto 1 straipsniu siūlomo keisti Seimo statuto 138 straipsnio 4, 5 dalys. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas1
Argumentai: Kadangi praktikoje Seimo valdybos sprendimas gali būti pasirašytas vėliau nei jo priėmimo dieną, siūlytina kreipimosi dėl Vyriausybės ir (ar) kitos (-ų) institucijos (-ų) išvados perdavimo terminą sieti su Seimo valdybos sprendimo pasirašymo, o ne jo priėmimo diena. Pasiūlymas:
„4. Kai Seimas posėdyje nusprendžia kreiptis į Vyriausybę ir (ar) kitą
(-as) instituciją (-as) su prašymu pateikti išvadą dėl įstatymo projekto, taip pat kai išvados dėl įstatymo projekto prašoma šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, Seimo posėdžių sekretoriatas užtikrina šio kreipimosi perdavimą Vyriausybei ir (ar) kitai (-oms) institucijai (-oms) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Seimo Pirmininko potvarkio, Seimo valdybos sprendimo priėmimo ar Seimo posėdžio protokolo pasirašymo dienos.“
1
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 138 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai Vyriausybė ar kita institucija šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais per nustatytą terminą nepateikia išvados dėl įstatymo projekto, už šios išvados parengimą atsakinga institucija privalo informuoti Seimo posėdžių sekretoriatą apie priežastis, dėl kurių išvada nepateikta, ir nurodyti kitą jos pateikimo terminą.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tokia informacija teikiama pagrindiniam ir papildomam komitetams. Manytina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir pakankamas. Po įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje jo svarstymui paskiriamas pagrindinis komitetas ir, prireikus, papildomi komitetai. Būtent šie komitetai Seimo statute nustatyta tvarka nagrinėja projektą, organizuoja jo svarstymą ir sprendžia visus su svarstymo komitetuose eiga susijusius procedūrinius klausimus, be kita ko, dėl papildomų išvadų poreikio, klausymų organizavimo, projekto svarstymo laiko ir kt. Be to, komitetai, svarstydami įstatymų projektus ir laukdami dėl jų paprašytų išvadų, darbine tvarka bendrauja su atitinkamų institucijų atstovais, derina su projekto svarstymu susijusius klausimus. Todėl informacija apie prašytos išvados nepateikimo priežastis ir kitą jos pateikimo terminą yra tiesiogiai reikalinga pagrindiniam ir papildomiems komitetams, kad šie galėtų spręsti klausimus susijusius su tolesniu projekto svarstymu ir svarstymo organizavimu. Tai, kad Vyriausybės ar kitos institucijos išvados buvo paprašyta Seimo posėdyje, Seimo valdybos ar kt., savaime nesudaro pagrindo informaciją apie jos nepateikimą teikti Seimo posėdžių sekretoriatui vietoj pagrindinio ir papildomų komitetų.
Sprendimas prašyti išvados yra šio procedūrinio veiksmo teisinis pagrindas, tačiau jis nekeičia pagrindinio ir papildomų komitetų kompetencijos bei atsakomybės už tolesnį įstatymo projekto svarstymą. Informacijos gavėjas turėtų būti nustatomas pagal šios informacijos paskirtį ir subjekto kompetenciją priimti sprendimus dėl projekto svarstymo eigos, o ne pagal tai, kur buvo priimtas sprendimas prašyti išvados. Svarbu tai, kad Seimo statuto paskirtis yra reglamentuoti Seimo darbą, be kita ko, įstatymų leidybos procedūros stadijas, jų eigą ir ypatumus. Todėl jame pirmiausia turėtų būti nustatoma Seimo ir jo struktūrinių padalinių kompetencija bei esminės parlamentinių procedūrų taisyklės. Tuo tarpu konkrečių Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių funkcijų įtvirtinimo Seimo statute turėtų būti vengiama, išskyrus atvejus, kai tai būtina konkrečiam parlamentinės procedūros veiksmui atlikti ir už jį atsakingam subjektui aiškiai nustatyti. Seimo kanceliarijos struktūrinių padalinių funkcijų paskirstymas ir jų veiklos organizavimas iš esmės yra vidaus administravimo klausimai, reglamentuotini Seimo kanceliarijos veiklą ir jos struktūrinių padalinių kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Projekto aiškinamajame rašte nurodytos Seimo posėdžių sekretoriato funkcijos, susijusios su prašomų išvadų apskaita, jų teikimo stebėsena ir informacijos srautų koordinavimu, pagrindžia šio padalinio poreikį gauti atitinkamą informaciją. Tačiau šios funkcijos gali būti vykdomos lygiagrečiai su tiesioginiu informacijos teikimu už konkretaus įstatymo projekto svarstymą atsakingiems Seimo struktūriniams padaliniams – pagrindiniam ir papildomiems komitetams.
Centralizuota apskaita ir informacijos srautų koordinavimas neturėtų pakeisti tiesioginio informacijos teikimo komitetams, kuriems ši informacija reikalinga sprendimams dėl konkretaus įstatymo projekto svarstymo priimti. Be to, Seimui gaunami dokumentai registruojami dokumentų valdymo sistemoje ir pagal kompetenciją gali būti nukreipiami atitinkamiems Seimo kanceliarijos subjektams ir (ar) struktūriniams padaliniams. Todėl Seimo posėdžių sekretoriato poreikis gauti šią informaciją gali būti užtikrinamas dokumentų valdymo ar kt. priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nepritarti projekto nuostatai ta apimtimi, kuria vietoj pagrindinio ir papildomų komitetų minėtos informacijos gavėju nustatomas Seimo posėdžių sekretoriatas. Informacija apie išvados nepateikimo priežastis ir kitą jos pateikimo terminą turėtų būti teikiama pagrindiniam ir papildomiems komitetams. Jeigu ši informacija reikalinga ir Seimo posėdžių sekretoriatui jo funkcijoms vykdyti, ji galėtų būti perduodama Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo ar kt. priemonėmis. Taip pat siūlytina atsisakyti žodžių „privalo informuoti“ ir palikti galiojančią formuluotę „informuoja“, nes teisės normose vartojama esamojo laiko veiksmažodžio forma savaime reiškia imperatyvų, be išlygų vykdytiną reikalavimą. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 138 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Vyriausybė ir (ar) kita (-os) institucija (-os) savo išvadą dėl įstatymo projekto šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pateikia Seimui per 30 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.
Jeigu per šį terminą Vyriausybė ir (ar) kita (-os) institucija (-os) savo išvados dėl įstatymo projekto nepateikia, už šios išvados parengimą atsakinga institucija informuoja privalo informuoti Seimo posėdžių sekretoriatą pagrindinį ir papildomą komitetus apie priežastis, dėl kurių ši išvada dėl įstatymo projekto Seimui nepateikta per nustatytą terminą, ir nurodyti nurodo kitą išvados pateikimo terminą.“
patobulintam Seimo statuto projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –0, susilaikė- 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo statuto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė