Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. Vilnius
2 straipsnio papildymas nauja 281 dalimi Papildyti 2 straipsnį nauja 281 dalimi, buvusias 281 ir 282 dalis laikyti atitinkamai 282 ir 283 dalimis: „28 1 . Terminuoto darbo leidimas – dokumentas, suteikiantis teisę užsieniečiui laikinai atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką. Šis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.“
1Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5
. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam terminuoto darbo leidimą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Terminuoto darbo leidimas ar leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas
nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 56 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, terminuoto darbo leidimas, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, terminuoto darbo leidimą ar leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
3. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, terminuoto darbo leidimas, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, terminuoto darbo leidimą ar leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
1 skirsniu
1 skirsniu: „
1
23
1. Terminuoto darbo leidimas suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti iki 2 metų ir tuo tikslu gyventi Lietuvos Respublikoje, iš jos išvykti ir grįžti terminuoto darbo leidimo galiojimo laikotarpiu.
2. Terminuoto darbo leidime elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. Terminuoto darbo leidimo formą, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002 , nustato vidaus reikalų ministras.23
1
. Užsienietis prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą Migracijos departamentui pateikia per išorės paslaugų teikėją. Migracijos departamentas užtikrina, kad vizitą apsilankymui išorės paslaugų teikėjo padalinyje užsienietis galėtų rezervuoti ne vėliau nei po 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti terminuoto darbo leidimą užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.2
. Jeigu užsienietis, pasibaigus turėto terminuoto darbo leidimo galiojimui, išvyko iš Lietuvos Respublikos, neįgijo kito Lietuvos Respublikos išduoto dokumento, suteikiančio teisę likti, gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje, ir kreipiasi dėl naujo terminuoto darbo leidimo išdavimo pas tą patį darbdavį, jis prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą gali pateikti per išorės paslaugų teikėją arba tiesiogiai Migracijos departamentui, jeigu yra teisėtai Lietuvos Respublikoje.
3. Prašymą išduoti naują terminuoto darbo leidimą užsienietis gali pateikti išorės paslaugų teikėjui, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir Migracijos departamentui ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams nuo anksčiau turėto terminuoto darbo leidimo galiojimo pabaigos ar jo panaikinimo.4
. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti terminuoto darbo leidimą, naują prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą gali pateikti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti terminuoto darbo leidimą priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai terminuoto darbo leidimą atsisakyta išduoti šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11, 16, 19,
šio Įstatymo 571 straipsnyje nurodytos kvotos dalies išnaudojimo.
5. Prašymą naujai įforminti terminuoto darbo leidimą užsienietis gali pateikti per išorės paslaugų teikėją arba tiesiogiai Migracijos departamentui.
6. Prašymą pakeisti darbo funkciją ar darbdavį užsienietis pateikia tiesiogiai Migracijos departamentui.7
. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras, pasikonsultavęs su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis, Užsienio reikalų ministerija ir prireikus kitais suinteresuotais subjektais. Šio sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą per išorės paslaugų teikėją, nustato vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.23
1
. Terminuoto darbo leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai:1 ) užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1, 32 dalyje ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas;2 )
užsienietis ketina dirbti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį visą darbo laiko normą ir pateikiamas tai patvirtinantis darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bei mokėti šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
3 ) užsienietis pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis yra įgijęs ne mažesnį kaip A2 lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Šį dokumentą turi pateikti tik tas užsienietis, kuriam prašomas terminuoto darbo leidimas būtų trečias dokumentas, suteikiantis jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį;4 ) nėra išnaudota šio Įstatymo 571 straipsnyje nurodyta kvotos dalis. Išnaudojus kvotos dalį pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, terminuoto darbo leidimas gali būti išduotas tik užsieniečiui,
kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, ir kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 4 dalį ;5 ) nėra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 11, 12, 14–16, 19, 21 punktuose nurodytų atsisakymo išduoti leidimą pagrindų;6
236 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) informacija.2
. Jeigu užsienietis anksčiau turėjo terminuoto darbo leidimą, naujas terminuoto darbo leidimas, nepriklausomai nuo to, kada pateiktas prašymas jį išduoti, išduodamas nuo datos, ne ankstesnės nei 6 mėnesiai nuo ankstesnio terminuoto darbo leidimo galiojimo pabaigos arba jo panaikinimo.3 . Terminuoto darbo leidimas išduodamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.4 .
Pasibaigus terminuoto darbo leidimo galiojimui arba jį panaikinus, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.5 .
Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai.6 .
Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas:1 ) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;
2 ) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 1 metai;3 ) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą pagrindų;4 ) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;5 ) nėra rimto pagrindo manyti
, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
7. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.8 . Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punkto nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo157 straipsnyje nustatyta tvarka.23
1
. Terminuoto darbo leidimas įforminamas visam jo galiojimo laikotarpiui, jeigu užsieniečio pateiktas kelionės dokumentas galioja 3 mėnesiais ilgiau už laikotarpį, kuriam išduodamas terminuoto darbo leidimas. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo terminuoto darbo leidimo galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, terminuoto darbo leidimas įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam terminuoto darbo leidimo galiojimo laikotarpiui.
2. Terminuoto darbo leidimas užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu:1 ) užsienietis pakeičia asmens duomenis;2
) terminuoto darbo leidimas tapo netinkamas naudoti;3 ) šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas terminuoto darbo leidimas;4 ) terminuoto darbo leidime yra netikslių įrašų;5 ) terminuoto darbo leidimas yra prarastas;6 ) terminuoto darbo leidimas buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti terminuoto darbo leidimą, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.3 .
Terminuoto darbo leidimas naujai įforminamas likusiam terminuoto darbo leidimo galiojimo laikotarpiui.23
1
. Užsienietis, turintis galiojantį terminuoto darbo leidimą, norėdamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.2
. Užsienietis gali pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, jeigu nuo darbo pas esamą darbdavį pradžios praėjo ne mažiau nei 6 mėnesiai. Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra arba teismas pateikia Migracijos departamentui informaciją apie tai, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, kad užsienietis, turintis terminuoto darbo leidimą, pas esamą darbdavį dirbo ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, taip pat šio Įstatymo 237 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais užsienietis turi teisę pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį nesuėjus 6 mėnesiams nuo darbo pas esamą darbdavį pradžios.3
. Užsienietis gali pradėti dirbti pas kitą darbdavį ar vykdyti kitą darbo funkciją pas tą patį darbdavį tik gavęs Migracijos departamento sprendimą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priimamas, jeigu darbdavys pateikia šio Įstatymo 233 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą įsipareigojimą ir tenkina šio Įstatymo 233 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas.23
1. Sprendimą dėl terminuoto darbo leidimo išdavimo ir panaikinimo, įforminimo naujai, leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją priima ir terminuoto darbo leidimą išduoda Migracijos departamentas.2
. Užsieniečio prašymas išduoti terminuoto darbo leidimą turi būti išnagrinėtas ir terminuoto darbo leidimas turi būti išduotas ar atsisakyta jį išduoti per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos, o šio Įstatymo 232 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
3. Užsieniečio prašymas naujai įforminti terminuoto darbo leidimą turi būti išnagrinėtas ir terminuoto darbo leidimas naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos. Užsieniečio prašymu prašymas naujai įforminti terminuoto darbo leidimą gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas naujai įforminamas skubos tvarka per 5 darbo dienas.4
. Užsieniečio prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį galioja 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.
5. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą naujai įforminti terminuoto darbo leidimą, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo.6
. Jeigu nepakanka prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti terminuoto darbo leidimą nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo prašomų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos.7
. Jeigu iki prašymo išduoti ar naujai įforminti terminuoto darbo leidimą nagrinėjimo termino pabaigos negaunami prašymą pateikusio užsieniečio ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui priimti, Migracijos departamentas sustabdo užsieniečio prašymo nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui. Apie prašymo išduoti ar naujai įforminti terminuoto darbo leidimą nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.8 .
Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti terminuoto darbo leidimą pateikimą ir terminuoto darbo leidimų užsieniečiams išdavimą, panaikinimą, vertinimą, ar darbdavys atitinka šiame Įstatyme nustatytas sąlygas, vertinimą, ar užsienietis atitinka terminuoto darbo leidimo išdavimo sąlygas, vertinimą, ar nėra atsisakymo išduoti terminuoto darbo leidimą ir terminuoto darbo leidimo panaikinimo pagrindų.23
1. Terminuoto darbo leidimas užsieniečiui panaikinamas, jeigu:1 ) leidimas gautas apgaulės būdu;2 ) paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 11, 12, 14, 15, 19 punktuose nustatyti pagrindai;3
) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 235 straipsnio reikalavimų;4 ) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius;5 ) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;6 ) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį: a ) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 ar 561 straipsnio nuostatas
arba bent 2 kartus per pastaruosius metus yra bausti už nedeklaruotą darbą pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnį ir nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar kitas atsakingas asmuo buvo bausti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio nuostatas ir nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai; b
) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos; c ) prarado licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti arba nebeatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai ; d ) yra išbrauktas iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, kai užsieniečio darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė ;7 ) užsieniečio prašymu.
2. Sprendimą panaikinti terminuoto darbo leidimą Migracijos departamentas priima ne vėliau nei per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo dienos.23
Terminuoto darbo leidimas yra negaliojantis, kai:1 ) pasibaigia terminuoto darbo leidimo galiojimas;2 ) užsienietis miršta;3 ) terminuoto darbo leidime yra klastojimo požymių;4 ) terminuoto darbo leidimas yra panaikintas;5 ) terminuoto darbo leidimas yra prarastas;6 ) terminuoto darbo leidimas yra naujai įformintas šio Įstatymo 234 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;7 ) terminuoto darbo leidimas neatsiimamas per 6 mėnesius nuo s prendimo išduoti terminuoto darbo leidimą užsieniečiui priėmimo dienos.“
Papildyti 26 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Užsienietis, kuris prašo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4 ar 6 punktus, ir prašomas leidimas laikinai gyventi būtų trečias dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, kartu su prašymu turi pateikti
švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis yra įgijęs ne mažesnį kaip B1 lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis), ir asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir vaikams.“
1. Pripažinti 28 straipsnio 1 dalį netekusia galios.2
. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti Migracijos departamentui, išskyrus atvejus, kai jis neatitinka šio straipsnio 21 dalyje nurodytų sąlygų. Terminuoto darbo leidimo turėtojas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikti gali tik tuo atveju, jeigu prašymas teikiamas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 ar 12 punktus.
Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas Migracijos departamentui nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai pagal šio Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 5 punktą įgyjama teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
3. Papildyti 28 straipsnį 23 dalimi: „2
3. Jeigu užsienietis anksčiau turėjo terminuoto darbo leidimą ir pasibaigus jo galiojimui ar jį panaikinus išvyko iš Lietuvos Respublikos, prašymą išduoti leidimą gyventi jis gali pateikti nepraėjus 6 mėnesiams nuo turėto terminuoto darbo leidimo galiojimo pabaigos ar jo panaikinimo.“
341 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 341 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatyti terminai trumpinami per pusę.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20 ) yra išnaudota kvotos dalis, nustatyta vadovaujantis šio Įstatymo 571 straipsniu;“.
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) darbdavys – apie užsieniečio, turinčio terminuoto darbo leidimą ar leidimą laikinai gyventi, neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba darbo funkcijos keitimą;“.
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:1 ) gyvena Lietuvos Respublikoje be terminuoto darbo leidimo ar leidimo gyventi;2 ) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį terminuoto darbo leidimą ar leidimą laikinai gyventi;3 ) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas terminuoto darbo leidimą ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas;4 ) turi suklastotą terminuoto darbo leidimą ar leidimą gyventi;5 ) turi suklastotą kelionės dokumentą.“
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „ b
) užsienietis turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir šią atitiktį kvalifikacijai arba darbo patirčiai patvirtina darbdavys; arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį;“.
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau šiame straipsnyje
3. Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, ir kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 4 dalį.“
44 1 straipsnio papildymas 11 dalimi Papildyti 441 straipsnį 11 dalimi: „11
. Jeigu užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę) pateikia per išorės paslaugų teikėją, Migracijos departamentas užtikrina, kad vizitą apsilankymui išorės paslaugų teikėjo padalinyje užsienietis galėtų rezervuoti ne vėliau nei po 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę) užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.“
. Remdamasis darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze socialinės apsaugos ir darbo ministras teikia siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl kvotos, taikomos terminuoto darbo leidimams, išduodamiems pagal šio Įstatymo 233 straipsnį, ir leidimams laikinai gyventi, išduodamiems pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatymo.
2. Įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina kvotą kalendoriniams metams. Nustatomos kvotos dydis
kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Kvotos dydyje terminuoto darbo leidimų dalis negali būti mažesnė nei 50 procentų. Vieną kartą metuose, socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali patikslinti kvotos ar kvotos dalies dydį arba pakeisti kvotos dalių santykį.
3. Kvotos dalis laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti atitinkamai terminuoto darbo leidimai ar leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotos dalį.4
. Išnaudojus nustatytą kvotą ar kvotos dalį, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą ar kvotos dalį, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi socialinės apsaugos ir darbo ministro pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį, priima sprendimą dėl papildomos kvotos ar kvotos dalies nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota ar kvotos dalis, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą ar kvotos dalį teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.5
. Kvotos ir kvotos dalių nustatymo ir tikslinimo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos ar kvotos dalių nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos dalių išnaudojimą ir apie išnaudotas kvotos dalis skelbia viešai.“
punktu Papildyti 58 straipsnį 12 punktu: „12 ) turi terminuoto darbo leidimą;“.
1. Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą, terminuoto darbo leidimas ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 235 straipsnyje ar 44 straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
2. Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, gali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pagal laikinojo darbo sutartį turi teisę dirbti ir užsienietis, kuris pagal laikinojo įdarbinimo įmonės įsipareigojimą gavo terminuoto darbo leidimą.“
Pakeisti 124 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, terminuoto darbo leidimo arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.“
1
. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) jam panaikintas terminuoto darbo leidimas, leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi;“.
2. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus terminuoto darbo leidimo ar leidimo laikinai gyventi galiojimui;“.
3. Pakeisti 125 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be terminuoto darbo leidimo, leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti;“.
1. Pakeisti 133 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240
37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti terminuoto darbo leidimą, leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.“
2. Pakeisti 133 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti terminuoto darbo leidimą, leidimą gyventi ar jie buvo panaikinti, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.“
1401 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1401 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „1401
straipsnis. Skundų dėl užsieniečiui išduoto terminuoto darbo leidimo, leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei nagrinėjimas“.
2. Pakeisti 1401 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 6, 7 arba 8 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą terminuoto darbo leidimą, leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Regionų administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
3. Pakeisti 1401 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Bylos dėl terminuoto darbo leidimo, leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Regionų administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nuo 2020 m. iki 2024 m. užsieniečių dalis visų Lietuvos gyventojų skaičiuje padaugėjo 2 su puse karto – pasiekė 7,5% nuo visų gyventojų. Tuo tarpu Lietuvos valstybės užsieniečių integracijos pajėgumai išliko nepakitę. Ženkliai daugėjant užsieniečių, didėja įtampa tarp naujai atvykusių imigrantų ir vietos gyventojų, prastėja visuomenės nuomonė imigrantų atžvilgiu, kyla grėsmių nacionaliniam saugumui.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia leidimus laikinai gyventi pratęsti pakartotinai, nesiejant jų pratęsimo su valstybinės kalbos mokėjimu ar kitomis integracijos priemonėmis. Dėl to susidaro situacija, kai asmenys Lietuvoje gyvena daugelį metų, tačiau neturi teisinės pareigos įgyti net bazinių lietuvių kalbos žinių. Tokia praktika mažina paskatas integruotis į Lietuvos visuomenę ir ilgainiui gali sudaryti prielaidas formuotis uždaroms kalbinėms bei kultūrinėms bendruomenėms.
Vilniaus mieste šios tendencijos jau tampa juntamos kasdieniame gyvenime. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. vilniečių mano, jog imigracija keltų mažiau problemų, jei kelerius metus Vilniuje gyvenantys imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, o
Lietuvoje ne ES piliečiai, norintys toliau gyventi šalyje, turėtų būti pasiekę bent bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį.
2026 m. gegužės 1 d. Lietuvoje gyveno 218 tūkst. užsieniečių, iš jų 102 tūkst. – atvykę dirbti vidutinės ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Didžioji dauguma naujųjų imigrantų (apie 80% naujai išduodamų leidimų laikinai gyventi) atvyksta dirbti tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojais. Šie užsieniečiai faktiškai negyvena Lietuvoje, o jų atvykimo į Lietuvą tikslas – užsidirbti pinigų ir, sugrįžus į kilmės valstybę, investuoti į nuosavo būsto statybą, verslo pradėjimą ir tęsti orų gyvenimą savo šalyje, su savo šeima.
Įvertinus šias aplinkybes darosi akivaizdu, kad būtina keisti dabartinį darbo migracijos reglamentavimo modelį ir jį išskaidyti į dvi dalis – į darbo migracijos modelį, skirtą užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, siekdami joje gyventi, dirbti ir integruotis, turint perspektyvą ateityje tapti nuolatiniais gyventojais, ir terminuoto darbo modelį, skirtą užsieniečiams, kurie neturi tikslo tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, tačiau atvyksta laikinai, siekdami užsidirbti pinigų ir juos investuoti kilmės valstybėse ir grįžti ten kurti savo ateities gerovę.
Dabartinis leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modelis skirtas užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, integruotis, galimai ateityje pasikviesti atvykti šeimos narius ir tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, dalyvauti vietos politikoje. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis darbo imigrantų nesiekia tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva yra parengtas modelis, skirtas darbo migrantams, kurių tikslas – laikinai atvykti užsidirbti į Lietuvos Respubliką, be tikslo tapti nuolatiniais gyventojais. Šis modelis suteikia galimybę užsieniečiams paprasčiau atvykti dirbti į Lietuvą iki 2 metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui grįžti į kilmės valstybę. Tokiu būdu sukuriamas apykaitinės migracijos modelis, leidžiantis Lietuvos darbdaviams patenkinti laikiną darbo jėgos poreikį, užsieniečiams darbuotojams suteikiantis galimybę laikinai atvykti į Lietuvą užsidirbti ir pervesti uždarbį į kilmės valstybes, tuo prisidedant prie kilmės valstybės gerovės vystymo.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas, projektas) tikslas – užsieniečių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų imigracijos į Lietuvos Respubliką reglamentavime nustatyti dviejų modelių – terminuoto darbo leidimo ir leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu – sistemą, juos atskiriant pagal darbuotojų atvykimo į Lietuvą trukmę ir poreikio integruotis Lietuvoje buvimą ar nebuvimą, taip pat stiprinti ilgesnį laiką Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integraciją į Lietuvos visuomenę, juos įpareigojant įgyti bent bazinių lietuvių kalbos žinių.
Siūlomas apykaitinės migracijos (terminuoto darbo leidimų) modelis leis užtikrinti, kad atskiri Lietuvos ekonomikos sektoriai nesusidurs su darbo jėgos trūkumu, o užsieniečių augimo ilgesnėje perspektyvoje skaičius Lietuvos Respublikoje bus suvaldytas, siekiant išlaikyti dabartinę 7,5% visų Lietuvos gyventojų dalį, leidžiančią išvengti įtampų visuomenėje augimo.
Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupė.
aptariami teisiniai santykiai
Šiuo metu užsieniečiai, norintys atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu yra teisėtai Lietuvos Respublikoje – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), jeigu yra užsienyje – per Išorės paslaugų teikėją Migracijos departamentui. Gavę leidimą laikinai gyventi, jie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką pas darbdavį, kuris pateikė tarpininkavimo raštą dėl šio konkretaus užsieniečio. Po 2 metų, baigus galioti leidimui laikinai gyventi, užsieniečiai gali pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tęsti gyvenimą ir darbą Lietuvoje dar
Lietuvoje, užsieniečiai įgyja teisę pasikviesti atvykti šeimos narius, o po 5 metų, išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, užsieniečiai įgyja teisę tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienais metais naujai atvykstančių užsieniečių skaičius reguliuojamas metine kvota, kurią nustato socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visgi turimus leidimus norintys pasikeisti į naujus leidimus po 2 metų, jau nebepatenka į kvotą, ir ilgesniame laikotarpyje tai sąlygos užsieniečių skaičiaus augimą.
Įstatyme leidimo laikinai gyventi pratęsimo ar keitimo sąlygos nėra siejamos su užsieniečio pareiga mokėti lietuvių kalbą. Užsienio pilietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai keisti ar pratęsti leidimą laikinai gyventi, jeigu atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, tačiau teisės aktai nenustato bendros pareigos įrodyti bent bazinį valstybinės kalbos mokėjimą, nors užsienietis Lietuvoje gyvena jau ilgesnį laiką.
Nagrinėjant prašymą išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, Migracijos departamentas kreipiasi išvadų į kompetentingas institucijas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekeltų grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Valstybės saugumo departamentas, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba šias išvadas privalo pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento kreipimosi. Šis terminas gali būti pratęstas iki 28 kalendorinių dienų, bet tik dėl svarbių priežasčių. Tarnybos ne kartą yra atkreipusios dėmesį į tai, kad šie terminai yra per trumpi, kad, ypač išaugus atvykstančių užsieniečių apimtims, kyla rizikų, kad ne visi užsieniečiai bus tinkamai patikrinti, o tai gali sukelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
laukiami teigiami rezultatai Siūloma nustatyti naują terminuoto darbo leidimų modelį, kuris veiks paraleliai su leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modeliu. Naujasis modelis skirtas užsieniečiams, atvykstantiems užsidirbti į Lietuvą, bet neturintiems ketinimo integruotis Lietuvos Respublikoje ir tapti nuolatiniais gyventojais.
Terminuoto darbo leidimai būtų išduodami 2 metams. Dėl terminuoto darbo leidimo užsienietis turėtų kreiptis per Išorės paslaugų teikėją, į Migracijos departamentą. Būtų garantuojama, kad nuo prašymo užpildymo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) momento užsienietis vizitą į Išorės paslaugų teikėją gautų per 10 darbo dienų. Darbdavys, tarpininkaudamas dėl užsieniečio, atvykstančio dirbti pagal terminuoto darbo leidimą, neturėtų įrodyti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ar darbo patirtį – būtų pasitikima darbdavio įvertinimu, kad konkretus užsienietis atitinka darbdavio keliamus reikalavimus.
Prašymas išduoti terminuoto darbo leidimą turėtų būti išnagrinėtas per 45 dienas (tuo tarpu prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu – per 90 dienų, jeigu kreipiamasi bendra tvarka, arba per 45 dienas, jeigu kreipiamasi skubos tvarka).
Bendrieji reikalavimai, taikomi užsieniečiui, norinčiam gauti terminuoto darbo leidimą, ir jį kviečiančiam darbdaviui, būtų tokie patys kaip užsieniečiui, norinčiam gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ir jį kviečiančiam darbdaviui. Atitinkamai, leidimo panaikinimo pagrindai taip pat būtų analogiški, išskyrus 2 atvejus, kuriems esant būtų netikslinga naikinti terminuotus darbo leidimus dėl trumpos jų galiojimo trukmės (kitaip tariant, terminuoto darbo leidimai nustotų galioti savaime, be sudėtingų leidimų naikinimo procedūrų). Tie atvejai – tai kai nustatoma, jog darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką arba yra nesumokėjęs baudų muitinei.
Galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) visiems leidimams laikinai gyventi, išduodamiems darbo pagrindu, nustatyta kvota – ne daugiau nei 1,4% nuo visų Lietuvos gyventojų, o konkretų kvotos dydį kasmet nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvota taikoma tik išduodamiems leidimams gyventi, o jau išduoti leidimai gyventi keičiami be jokių apribojimų.
Siūloma nustatyti, kad ši Įstatymo kvota būtų taikoma tiek išduodamiems leidimams laikinai gyventi darbo pagrindu, tiek naujiesiems terminuoto darbo leidimams. Kvotos paskirstymą dalimis šių dviejų rūšių leidimams ir metinį kvotos dydį siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Be to, siūloma grąžinti anksčiau Įstatyme buvusią nuostatą, leidžiančią kartą metuose pakoreguoti kvotos dydį.
Šiuo metu kvotos dydį metams nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, remdamasis Užimtumo tarnybos vertinimu. Užimtumo tarnyba remiasi jai prieinamais duomenimis, iš esmės – Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių ir registruotų laisvų darbo vietų skaičiumi. Vis dėlto visuotinai žinoma, kad dažnai darbdaviai neregistruoja darbo vietų Užimtumo tarnyboje, nes naudojasi privačių įdarbinimo tarnybų ir tarpininkų paslaugomis. Dalis gyventojų (darbo jėgos pasiūlos) neatsispindi Užimtumo tarnybos statistikoje ir todėl, kad teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymas ar kitokiomis formomis, nesudarydami darbo sutarčių.
Siekiant tiksliau įvertinti užsienio darbo jėgos poreikį, būtina analizuoti ir kitų ministerijų – visų pirma, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, sporto ir mokslo – duomenis. Be to, naudingų įžvalgų apie darbo jėgos poreikį sveikatos apsaugos, žemės ūkio sektoriuose galėtų turėti Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, o Užsienio reikalų ministerija galėtų padėti įvertinti grįžtančių gyventi į Lietuvą Lietuvos Respublikos piliečių apimtis. Kad kvotos nustatyme galėtų dalyvauti didesnis ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų ratas, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo 2026 m. balandžio 16 d.
rezoliucijoje „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“ išsakytas nuostatas, kad į migracijos (kaip sudėtinės demografijos politikos dalies) reguliavimą turėtų labiau įsitraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siūloma nustatyti, kad kvotą tvirtintų būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tvirtindama kvotos dydį, Vyriausybė turėtų kartu nustatyti jos paskirstymą dalimis terminuoto darbo leidimams ir leidimams laikinai gyventi darbo pagrindu, įvertinusi prognozuojamos trūkstamos darbo jėgos pobūdį (ar ateinančiais metais labiau trūks žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, atvykstančių trumpam laikotarpiui (tokiu atveju jiems taikytinas terminuoto darbo leidimų modelis), ar labiau trūks vidutinės kvalifikacijos specialistų, kuriuos bus siekiama išlaikyti Lietuvoje ilgesnį laiką (tokiu atveju jiems taikytinas leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modelis).
Įvertinus dabartinę užsieniečių darbuotojų struktūrą (didžioji atvykstančiųjų dalis – tolimųjų reisų vairuotojai), akivaizdu, kad didžioji kvotos dalis (apie 4/5 visos kvotos) turėtų būti skirta terminuoto darbo leidimams. Pasiūlyme siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, tvirtindama kvotos dydį ateinantiems metams, ne mažiau nei 50% kvotos turėtų skirti terminuoto darbo leidimams.
Pasiūlymu nustatoma nauja kvotos tvirtinimo tvarka, todėl ypač pirmaisiais metais gali būti sunku rasti teisingą kompromisą tarp atskirų ministerijų pasiūlymų dėl kvotos dydžių ir nustatyti tokią kvotą, kuri atspindės realų visuomenės poreikį darbuotojams iš užsienio. Be to, dėl įvairių geopolitinių, nuo Lietuvos nepriklausančių pokyčių gali iš esmės pasikeisti ekonomikos situacija – gali ištikti neprognozuotai didesnė ekonomikos krizė (kai sumažėja poreikis kurti naujų darbo vietų) arba priešingai – ekonomika gali pradėti augti greičiau nei planuota. Kad Vyriausybė turėtų galimybę lanksčiai sureaguoti į kintančius darbo jėgos poreikį lemiančius veiksnius, siūloma nustatyti galimybę Vyriausybei, socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, kartą metuose patikslinti nustatytos kvotos dydį.
Kvotos paskirtis – užtikrinti, kad į Lietuvą neatvyktų daugiau užsieniečių darbuotojų negu nustatytas jų poreikis. Kitaip tariant, siekiama valstybės lygiu reguliuoti atvykstančių užsieniečių darbuotojų apimtis. Vis dėlto Įstatyme nustatytos išimtys, leidžiančios nepaisyti nustatytų apimčių ir leisti atvykti didesniam užsieniečių darbuotojų skaičiui, viršijant metinę kvotą. Viena išimtis leidžia ypač lengvai apeiti kvotos ribojimą – tai darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio atlyginimą. Atėjus naujiems metams, darbdaviai gali vėl sumažinti darbuotojo atlyginimą, todėl tokia nuostata nei pasiekiama tikslo kelti darbuotojų atlyginimus, nei leidžiama griežčiau kontroliuoti atvykstančių užsienio darbuotojų apimtis.
Įvertinus tai, projekte siūloma šios nuostatos atsisakyti.
Pasibaigus apykaitinės migracijos leidimo galiojimui arba nutraukus darbo sutartį anksčiau laiko, užsienietis turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos bent 6 mėnesiams. Kad užsienietis galėtų pakartotinai atvykti į Lietuvą iškart po 6 mėnesių, jam leidžiama prašymą išduoti naują terminuoto darbo leidimą pateikti anksčiau – praėjus 3 mėnesiams nuo išvykimo iš Lietuvos. Tokiu būdu, suėjus 6 mėnesių laikotarpiui, užsienietis jau gali iškart gauti terminuoto darbo leidimą ir atvykti į Lietuvą.
Projektu nedraudžiama užsieniečiui vėl atvykti į Lietuvą kitu pagrindu (pvz., gavus leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu), nelaukiant 6 mėnesių, tik nustatoma pareiga prašymą dėl naujo dokumento pateikti būnant užsienyje, per išorės paslaugų teikėją.
Pasibaigus terminuoto darbo leidimo galiojimui, išvykęs iš Lietuvos, po 6 mėnesių užsienietis gali vėl kreiptis dėl naujo terminuoto darbo leidimo išdavimo. Jeigu užsienietis pakartotinai siekia atvykti pas tą patį darbdavį, pas kurį jis dirbo turėdamas ankstesnį terminuoto darbo leidimą, prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą jis gali pateikti ir būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamentui), o jo prašymas turėtų būti išnagrinėtas greičiau – per 30 kalendorinių dienų. Greitesnis prašymo nagrinėjimas įmanomas todėl, kad valstybės įstaigos apie pakartotinai atvykstantį užsienietį turės daugiau informacijos, tad jo ir to paties darbdavio patikrinimas iš valstybės įstaigų pareikalaus daug mažiau darbo nei tikrinant naujai atvykstantį užsienietį, apie kurį valstybės įstaigos neturi jokios informacijos.
Nors terminuoto darbo leidimai skirti laikinam atvykimui į Lietuvą, o leidimai laikinai gyventi – laikinam gyvenimui Lietuvoje, užsieniečiai, ne pirmą kartą gaunantys šiuos leidimus, iš pagarbos juos priimančiai šaliai, turėtų demonstruoti bent bazines lietuvių kalbos žinias. Todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie prašo terminuoto darbo leidimo, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti, kad jie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Atitinkamai, užsieniečiai, kurie prašytų leidimo laikinai gyventi darbo, studijų ar ilgalaikio gyvenimo ES pagrindu, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą bent B1 lygiu.
Kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir Valstybės saugumo departamentas turėtų pakankamai laiko įvertinti, ar atvykstančių užsieniečių, kurie prašo leidimo gyventi ar terminuoto darbo leidimo, gyvenimas Lietuvoje nekels grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, ilginami šių institucijų išvadoms pateikti nustatyti terminai: bendrasis terminas ilginamas nuo 14 dienų iki 28 dienų, o, jeigu yra svarbių priežasčių pratęsti išvadų pateikimo terminą, šis terminas ilginamas nuo 28 dienų iki 56 dienų (tokiu atveju prašymo išduoti terminuotą darbo leidimą ar leidimą gyventi nagrinėjimą Migracijos departamentas gali sustabdyti mėnesiui, todėl prašymo nagrinėjimo terminas nepažeidžiamas).
Pailginus išvadų pateikimo terminą iki 28 kalendorinių dienų, minimalus techniškai įmanomas bendras prašymo išduoti leidimą terminas negali būti trumpesnis nei 1 mėnuo. Dėl šios priežasties įstatyme panaikinama galimybė taikyti skubos tvarką (kai prašymų nagrinėjimo terminai trumpinami per pusę) tiems leidimams gyventi, kurių prašymo nagrinėjimo terminas, prašymus nagrinėjant bendra tvarka, yra 1 mėnuo (nes skubos tvarka reikštų, kad prašymas turi būti išnagrinėtas per 15 kalendorinių dienų – o tai yra neįmanoma, nes išvadų pateikimo terminas nustatomas ilgesnis – 28 kalendorinės dienos).
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, pirmaisiais mėnesiais Migracijos departamentas ir kitos terminuoto darbo leidimų išdavimo procese dalyvaujančios valstybės įstaigos gali patirti didesnį darbo krūvį, nes reikės baigti nagrinėti iki Įstatymo įsigaliojimo sena tvarka pateiktus užsieniečių prašymus ir naujai išnagrinėti, per trumpesnius terminus, prašymus dėl naujųjų terminuoto darbo leidimų. Tačiau šis neigiamas poveikis bus tik trumpalaikis, nes ilgainiui valstybės įstaigų darbo apimtys sumažės – joms teks nagrinėti daug mažiau prašymų leisti pakeisti darbdavį, mažiau prašymų pakeisti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Tikėtina, kad dėl apribotos galimybės keisti darbdavius, tarp užsieniečių ir juos kviečiančių darbdavių užsimegs glaudesnis ryšys, atsiras daugiau abipusio lojalumo ir pasitikėjimo, todėl padaugės atvejų, kai užsieniečiai atvyks pakartotinai dirbti pas tuos pačius darbdavius
situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir turės teigiamos įtakos korupcijos apraiškų mažinimui. Įstatymo projektu nustatomas aiškus terminas – 10 darbo dienų – per kurį Migracijos departamentas privalės sudaryti galimybę užsieniečiui, užpildžiusiam MIGRIS prašymą išduoti terminuoto darbo leidimą, gauti vizitą į išorės paslaugų teikėją. Aiški, skaidri ir visiems vienoda procedūra padidins pasitikėjimą imigracijos į Lietuvos Respubliką procedūromis.
sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos galimybės trūkstamų darbuotojų iš užsienio atsikviesti į Lietuvą per trumpą ir prognozuojamą laikotarpį (apie 3 mėnesius). Tai padės Lietuvos darbdaviams geriau planuoti verslo plėtrą.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti dalį Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų: leidimų laikinai gyventi išdavimo taisykles, neteisėtai esančių užsieniečių grąžinimo taisykles (vidaus reikalų ministro įsakymai), atitinkamus Migracijos departamento prie VRM direktoriaus įsakymus, taip pat patvirtinti terminuoto darbo leidimų taisykles. Reikės sukurti naują prašymo formą ir nagrinėjimo procedūrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), patvirtinti terminuoto darbo leidimo formą ir apie šį dokumentą notifikuoti Europos Komisijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti užsieniečių darbuotojų kvotą 2027 metams.
Kartu su įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 24, 301 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo ,
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose atnaujinamos ir patikslinamos susijusios nuorodos į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir naujuosius terminuoto darbo leidimus.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. ES teisė nereglamentuoja užsieniečių darbuotojų (išskyrus sezoninius) atvykimo sąlygų, kai jų atvykimo tikslas - darbas pagal terminuoto darbo sutartis, siekiant įgyvendinti apykaitinės migracijos tikslus.
teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai
Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus turės, iki įstatymo įsigaliojimo, priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, Migracijos departamento prie VRM direktorius, socialinės apsaugos ir darbo ministras, Užimtumo tarnybos prie SADM direktorius (žr. šio Aiškinamojo rašto 9 p.). Šie teisės aktai turės būti priimti ne vėliau nei iki 2026 m. gruodžio 31 d.
valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) MIGRIS pakeitimai turės būti atlikti iš sistemos palaikymui skirtų lėšų.
vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymo projektą, projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Įvertintos pastabos, gautos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Vilniaus miesto savivaldybės mero, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Valstybės saugumo departamento.
Projektas pristatytas ir aptartas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Terminuoto darbo leidimas“, „kvota“, „valstybinė
kalba“, „leidimas gyventi“.
pagrindiniai paaiškinimai Nėra.