Komitetas svarstė Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XVP-1704 dėl neeilinių sesijų šaukimo mobilizacijos ar karo padėties metu. I. Vėgėlė kėlė abejones dėl mobilizacijos priskyrimo prie tokių pačių apribojimų kaip karo padėtis bei 4 valandų įspėjimo termino. Po diskusijų patobulintam projektui komitete buvo pritarta.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pritarta patobulintam projektui (8 už, 1 susilaikė).
Nuotaika: įtemptas — Kilo diskusija dėl Seimo teisių apribojimo pagrįstumo mobilizacijos metu bei atitikties Konstitucijai.
#Seimo statutas #mobilizacija #karo padėtis #neeilinė sesija
Apsvarstytas pasirengimas Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XVP-1704 svarstymui.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Pasirengimui svarstymui pritarta bendru sutarimu.
Nuotaika: formalus — Procedūrinis pasirengimo etapas patvirtintas be pastabų.
#Seimo statutas #pasirengimas svarstymui #mobilizacija
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projekto Nr. XVP-1704(3) lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau
kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai, išskyrus šio statuto 53 straipsnio 8 ir 11 dalyse ir 18613 18614 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.“
Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas, prireikus savo
iniciatyva arba gavęs Seimo valdybos nario prašymą dalyvauti Seimo valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seimo valdybos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo valdybos posėdyje kiti Seimo valdybos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seimo valdybos posėdžių salę. Seimo valdybos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 18612 18613 straipsnio 3 dalyje ir 18613 18614 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos 18614 18615 straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 18613 18614 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo valdybos sprendimai gali būti priimami ryšių priemonėmis Seimo valdybos narių balsų dauguma. Jeigu Seimo valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jis nedalyvauja šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 1861318614 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu organizuojamame posėdyje, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.“
Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:2
„4. Kai Seniūnų sueigos narys Seimo posėdžių sekretoriatui pateikia prašymą dalyvauti
Seniūnų sueigos posėdyje nuotoliniu būdu, Seniūnų sueigos posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu. Apie tai nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seniūnų sueigos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seniūnų sueigos posėdyje kiti Seniūnų sueigos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seniūnų sueigos posėdžių salę. Seniūnų sueigos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 1861218613 straipsnio 3 dalyje ir
nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.“
Pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Komiteto pirmininkas, prireikus savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą
dalyvauti komiteto posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams.
Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 1861218613 straipsnio 3 dalyje ir 1861318614 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos šio statuto
Pakeisti 1866 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai
rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę paskelbus mobilizaciją ar ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvedus karo padėtį. Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas. Mobilizacijos metu dėl Seimo sesijos posėdžių grafiko sudarymo ir tvirtinimo sprendžia Seimo valdyba“
Papildyti Statuto dvidešimt devintąjį1 skirsnį nauju 18610 straipsniu:
„18610 straipsnis. Neeilinė Seimo sesija mobilizacijos ar karo padėties metu
mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo, Seimas, patvirtinęs ar panaikinęs Respublikos Prezidento sprendimą dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo arba pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus gali šią neeilinę Seimo sesiją pratęsti. 2. Seimo nutarimo dėl neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu pratęsimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame Seimo posėdyje. 3.
pratęsimo nurodomas terminas, iki kurio pratęsiama neeilinė Seimo sesija. Ši sesija gali būti pratęsiama ne ilgiau kaip iki eilinės Seimo sesijos pradžios. 4. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu darbų programa netvirtinama. 5. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdžiai ir posėdžių darbotvarkės rengiami šio statuto 1866 straipsnio nustatyta tvarka. 6. Seimo nariams apie kiekvieną šaukiamą neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki Seimo posėdžio pradžios.“3
Buvusius Statuto 18610–18614 straipsnius laikyti atitinkamai 18611–18615 straipsniais. 9 straipsnis. Dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimas Pakeisti Seimo statuto Dvidešimt devintąjį2 skirsnį ir jį išdėstyti taip:
padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną
nepaprastąją padėtį, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją arba Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio skirsnio nuostatoms. 2.
2Šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai:
1) rengiamas uždaras Seimo posėdis;
2) rengiamas pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis;
3) rengiamas Seimo posėdis, kuriame prisiekia išrinktas Respublikos Prezidentas;
4) rengiamas Seimo posėdis, kuriame pradėdami eiti pareigas prisiekia Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kiti Seimo paskirti valstybės pareigūnai;
5) rengiamas uždaras Seimo valdybos, Seimo komiteto, komisijos, pakomitečio posėdis, uždari komiteto klausymai ir tokiame posėdyje ar klausymuose pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta įslaptinta informacija;
6) šiame statute nustatytais atvejais Seimo sprendimai priimami Seimo nariams balsuojant slaptai;
7) balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba konstitucinio įstatymo projekto. 3. Kitos šio statuto nuostatos, susijusios su procedūromis Seimo salėje vykstant įprastam posėdžiui, Seimo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Seimo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu specifiką. 4. Šio straipsnio 3 dalis negali būti suprantama ir taikoma taip, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Seimo narių teisės ir pareigos, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės, įstatymo ir kito Seimo teisės akto projekto pateikimo, svarstymo bei priėmimo terminai bei atskirų šiame statute numatytų procedūrų trukmė. 18611 18612 straipsnis. Seimo posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu
gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. 2.
klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai. 3. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta:
1) posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių4 operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014) nustatytomis priemonėmis;
2) Seimo posėdžio eigos fiksavimas;
3) Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas;
4) Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu, leidžiantis įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu aiškiai fiksuojama išreikšta tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo akto priėmimo – ir papildomas tapatybės nustatymas Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis priemonėmis. 4. Respublikos Prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu saugiomis telekonferencijų platformomis organizuoto Seimo posėdžio. 18612 18613 straipsnis.
18612 18613 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai, susiję su Seimo, Seimo valdybos,
organizavimu nuotoliniu būdu
aplinkybes, svarsto klausimą dėl būtinumo organizuoti Seimo posėdį, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu ir dėl to priima motyvuotą sprendimą. Seimo valdybos sprendime organizuoti Seimo posėdį, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu turi būti nustatytas Seimo posėdžių, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu laikotarpis ir šiuo laikotarpiu vyksiančių Seimo posėdžių grafikas. 2. Apie Seimo valdybos sprendimą organizuoti Seimo posėdį nuotoliniu būdu Seimo nariams turi būti pranešta elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio pradžios, apie sprendimą organizuoti nuotoliniu būdu Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius – ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pirmojo tokio posėdžio pradžios. Seimo valdybos sprendimas taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną po jo priėmimo, skelbiamas Seimo interneto svetainėje. 3. Seimo valdyba nustato Seimo narių ir šio statuto 1861118612 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prisijungimo prie nuotoliniu būdu organizuojamų Seimo posėdžio, Seimo valdybos posėdžio, Seniūnų sueigos posėdžio ar Seimo struktūrinių padalinių posėdžių elektroninių ryšių priemonėmis ir naudojimosi taip organizuojamų posėdžių informacinėmis sistemomis tvarką. 1861318614 straipsnis. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ir Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu 1.
Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu Seimo valdybai priėmus šio statuto 1861218613 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą. Šiuose posėdžiuose naudojant informacines technologijas turi būti užtikrintas posėdžio eigos fiksavimas, posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas. Reikalavimas užtikrinti posėdžio vaizdo ir garso transliavimą Seimo interneto svetainėje netaikomas uždariems posėdžiams. Nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose priimant sprendimus, turi būti užtikrintas kiekvieno posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. 2. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiams, organizuojamiems nuotoliniu būdu, atitinkamai taikomos šio statuto 1861118612 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5
nagrinėjimo ypatumai Etikos ir procedūrų komisija, nagrinėdama ginčus dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, turi teisę gauti iš Seimo kanceliarijos visą su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu susijusią informacinių sistemų medžiagą, įskaitant Seimo narių tapatybės nustatymo šio statuto 18611 18612 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais duomenis.“ Seimo Pirmininkas
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186-6 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto Nr. XVP-1704(2) lyginamasis variantas
DĖL
2026 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo
daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai, išskyrus šio statuto 53 straipsnio 8 ir 11 dalyse ir 186¹³ 186¹⁴ straipsnio
pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas, prireikus savo iniciatyva arba gavęs Seimo valdybos nario prašymą dalyvauti Seimo valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seimo valdybos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo valdybos posėdyje kiti Seimo valdybos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seimo valdybos posėdžių salę.
Seimo valdybos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 186¹² 186¹³ straipsnio 3 dalyje ir 186¹³ 186¹⁴ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos 186¹⁴ 186¹⁵ straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 186¹³ 186¹⁴
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo valdybos sprendimai gali būti priimami ryšių priemonėmis Seimo valdybos narių balsų dauguma. Jeigu Seimo valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jis nedalyvauja šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 186¹³186¹⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu organizuojamame posėdyje, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.“
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai Seniūnų sueigos narys Seimo posėdžių sekretoriatui pateikia prašymą dalyvauti Seniūnų sueigos posėdyje nuotoliniu būdu, Seniūnų sueigos posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu. Apie tai nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seniūnų sueigos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seniūnų sueigos posėdyje kiti Seniūnų sueigos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seniūnų sueigos posėdžių salę. Seniūnų sueigos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 186¹²186¹³ straipsnio 3 dalyje ir 186¹³186¹⁴ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos 186¹⁴186¹⁵straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Komiteto pirmininkas, prireikus savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti komiteto posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 186¹²186¹³straipsnio
nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos šio statuto 186¹⁴ 186¹⁵straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 186⁶ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo
posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę mėnesį. Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas.“
straipsniu Papildyti Statuto dvidešimt devintąjį¹ skirsnį nauju 186¹⁰ straipsniu: „186¹⁰ straipsnis. Neeilinė Seimo sesija mobilizacijos ar karo padėties metu
neeilinę Seimo sesiją dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo, Seimas, patvirtinęs ar panaikinęs Respublikos Prezidento sprendimą dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo arba pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus gali šią neeilinę Seimo sesiją pratęsti. 2.
ar karo padėties metu pratęsimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame Seimo posėdyje. 3. Seimo nutarime dėl neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu pratęsimo nurodomas terminas, iki kurio pratęsiama neeilinė Seimo sesija. Ši sesija gali būti pratęsiama ne ilgiau kaip iki eilinės Seimo sesijos pradžios. 4. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu darbų programa netvirtinama. 5. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdžiai ir posėdžių darbotvarkės rengiami šio statuto 186⁶straipsnio nustatyta tvarka. 6. Seimo nariams apie kiekvieną šaukiamą neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki Seimo posėdžio pradžios.“
straipsnių pernumeravimas Buvusius Statuto 186¹⁰–186¹⁴ straipsnius laikyti atitinkamai 186¹¹–186¹⁵ straipsniais. 9 straipsnis. Dvidešimt devintojo² skirsnio pakeitimas Pakeisti Seimo statuto Dvidešimt devintąjį² skirsnį ir jį išdėstyti taip:
186¹⁰186¹¹ straipsnis. Dvidešimt devintojo² skirsnio nuostatų taikymas įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną
1Kitos šio statuto nuostatos,
išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją arba Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio skirsnio nuostatoms. 2.
netaikomos, kai:
1) rengiamas uždaras Seimo posėdis;
2) rengiamas pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis;
3) rengiamas Seimo posėdis, kuriame prisiekia išrinktas Respublikos Prezidentas;
4) rengiamas Seimo posėdis, kuriame pradėdami eiti pareigas prisiekia Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kiti Seimo paskirti valstybės pareigūnai;
5) rengiamas uždaras Seimo valdybos, Seimo komiteto, komisijos, pakomitečio posėdis, uždari komiteto klausymai ir tokiame posėdyje ar klausymuose pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta įslaptinta informacija;
6) šiame statute nustatytais atvejais Seimo sprendimai priimami Seimo nariams balsuojant slaptai;
7) balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba konstitucinio įstatymo projekto. 3. Kitos šio statuto nuostatos, susijusios su procedūromis Seimo salėje vykstant įprastam posėdžiui, Seimo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Seimo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu specifiką. 4. Šio straipsnio 3 dalis negali būti suprantama ir taikoma taip, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Seimo narių teisės ir pareigos, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės, įstatymo ir kito Seimo teisės akto projekto pateikimo, svarstymo bei priėmimo terminai bei atskirų šiame statute numatytų procedūrų trukmė. 186¹¹ 186¹² straipsnis. Seimo posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu
padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. 2.
2Seimo posėdis organizuojamas,
Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai. 3. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta:
1) posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014) nustatytomis priemonėmis;
2) Seimo posėdžio eigos fiksavimas;
3) Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas;
4) Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu, leidžiantis įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu aiškiai fiksuojama išreikšta tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo akto priėmimo – ir papildomas tapatybės nustatymas Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis priemonėmis. 4. Respublikos Prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu saugiomis telekonferencijų platformomis organizuoto Seimo posėdžio. 186¹² 186¹³ straipsnis.
186¹² 186¹³ straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai, susiję su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos,
straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, svarsto klausimą dėl būtinumo organizuoti Seimo posėdį, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu ir dėl to priima motyvuotą sprendimą. Seimo valdybos sprendime organizuoti Seimo posėdį, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu turi būti nustatytas Seimo posėdžių, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu laikotarpis ir šiuo laikotarpiu vyksiančių Seimo posėdžių grafikas. 2. Apie Seimo valdybos sprendimą organizuoti Seimo posėdį nuotoliniu būdu Seimo nariams turi būti pranešta elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio pradžios, apie sprendimą organizuoti nuotoliniu būdu Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius – ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pirmojo tokio posėdžio pradžios. Seimo valdybos sprendimas taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną po jo priėmimo, skelbiamas Seimo interneto svetainėje. 3. Seimo valdyba nustato Seimo narių ir šio statuto 186¹¹186¹² straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prisijungimo prie nuotoliniu būdu organizuojamų Seimo posėdžio, Seimo valdybos posėdžio, Seniūnų sueigos posėdžio ar Seimo struktūrinių padalinių posėdžių elektroninių ryšių priemonėmis ir naudojimosi taip organizuojamų posėdžių informacinėmis sistemomis tvarką. 186¹³186¹⁴ straipsnis. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ir Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu 1.
Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu Seimo valdybai priėmus šio statuto 186¹²186¹³straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą. Šiuose posėdžiuose naudojant informacines technologijas turi būti užtikrintas posėdžio eigos fiksavimas, posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas. Reikalavimas užtikrinti posėdžio vaizdo ir garso transliavimą Seimo interneto svetainėje netaikomas uždariems posėdžiams. Nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose priimant sprendimus, turi būti užtikrintas kiekvieno posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. 2. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiams, organizuojamiems nuotoliniu būdu, atitinkamai taikomos šio statuto 186¹¹186¹²straipsnio 2 dalies nuostatos. 186¹⁴186¹⁵ straipsnis. Ginčų dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų nagrinėjimo ypatumai Etikos ir procedūrų komisija, nagrinėdama ginčus dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, turi teisę gauti iš Seimo kanceliarijos visą su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu susijusią informacinių sistemų medžiagą, įskaitant Seimo narių tapatybės nustatymo šio statuto 186¹¹ 186¹²straipsnio
Seimo Pirmininkas
Projekto Nr. lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1866 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai
rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę mėnesį. Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas.“
Papildyti Statuto dvidešimt devintąjį1 skirsnį 18610 straipsniu:
„18610 straipsnis. Neeilinė Seimo sesija mobilizacijos ar karo padėties metu
dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo, Seimas, patvirtinęs ar panaikinęs Respublikos Prezidento sprendimą arba pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus gali neeilinę Seimo sesiją pratęsti. 2. Seimo nutarimo dėl neeilinės Seimo sesijos pratęsimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje. 3. Nutarime dėl neeilinės Seimo sesijos pratęsimo nurodomas terminas, iki kurio pratęsiama neeilinė Seimo sesija. Neeilinė Seimo sesija gali būti pratęsta iki eilinės Seimo sesijos. 4. Neeilinės Seimo sesijos darbų programa netvirtinama. 5. Neeilinės Seimo sesijos posėdžiai ir posėdžių darbotvarkės rengiami šio statuto 1866 straipsnio nustatyta tvarka. 6. Seimo nariams apie kiekvieną šaukiamą neeilinės Seimo sesijos Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki Seimo posėdžio pradžios.“ Seimo Pirmininkas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino poreikis užtikrinti maksimalią valstybės institucijų operatyvumo ir veiklos tęstinumo garantiją ekstremalių krizių – mobilizacijos ar karo padėties – metu. Šiuo metu galiojantis Seimo statutas nenumato specialios, maksimaliai pagreitintos neeilinių sesijų pratęsimo ir Seimo narių informavimo tvarkos, kuri būtų pritaikyta išskirtinai karo padėties ar mobilizacijos atvejams. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti lankstų ir greitą teisinį mechanizmą, leidžiantį Seimui operatyviai reaguoti į Respublikos Prezidento sprendimus dėl mobilizacijos ar karo padėties, ar, esant poreikiui, Seimo iniciatyva svarstant klausimus dėl mobilizacijos ar karo padėties, kuris užtikrintų nepertraukiamą parlamento darbą ir gebėjimą priimti valstybei svarbius sprendimus be procedūrinių kliūčių. Papildomai siekiama pakoreguoti Seimo posėdžių rengimo dažnumą mobilizacijos ir karo padėties atveju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Seimo neeilinių sesijų sušaukimą ir Seimo darbą neeilinių sesijų metu reguliuoja statuto 86 straipsnis. Straipsnis numato, jog neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais Seimo Pirmininkas turi teisę sušaukti neeilinę sesiją.
Ji šaukiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo. Seimo posėdis negali būti pradėtas, jei nėra ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių pasirašyto siūlymo. Konstitucijos 101 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais atvejais Seimo Pirmininkas turi teisę sušaukti neeilinę sesiją. Ji šaukiama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Konstitucijos 101 straipsnio antrojoje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo. Seimo posėdis negali būti pradėtas, jei nėra ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių pasirašyto siūlymo. Seimo valdyba turi pranešti visiems Seimo nariams apie neeilinę sesiją ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos pradžios, išskyrus neatidėliotinus atvejus. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas. Neeilinės sesijos darbų programa komitetuose nesvarstoma. Seimo nutarimo dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje. Neeilinės sesijos trukmė negali viršyti 15 dienų. Tarp neeilinių sesijų turi būti ne mažesnė kaip 10 dienų pertrauka, išskyrus neatidėliotinus atvejus. Seimo neeilinių sesijų sušaukimą ir Seimo darbą neeilinių sesijų metu mobilizacijos ir karo padėties atveju papildomai reguliuoja statuto Dvidešimt devintasis1 skirsnis „Seimo nutarimų dėl mobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar ginkluotųjų pajėgų panaudojimo projektų rengimas, svarstymas ir priėmimas. Seimo veikla paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį“. Šio skirsnio 1867 straipsnyje numatoma, kad Seimo nariams apie šaukiamą neeilinę Seimo sesiją ar neeilinį Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki neeilinės Seimo sesijos ar neeilinio Seimo posėdžio pradžios.
Seimo statuto 1866 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Seimo statuto 186⁶ straipsnyje nustatytą posėdžių periodiškumą, numatant, kad vietoj kassavaitinių posėdžių jie būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į karo padėties Ukrainoje patirtį, parodžiusią, kad parlamento darbą ir posėdžių organizavimą dažnai trikdo su karine padėtimi susiję veiksniai bei saugumo iššūkiai. Pakeitimu siekiama užtikrinti lankstesnį posėdžių organizavimo reguliavimą ir sumažinti galimas saugumo grėsmes, kylančias dėl dažno Seimo narių rinkimosi į posėdžius ekstremaliomis sąlygomis. Projekto 2 straipsniu siūloma Seimo statutą papildyti nauju 186¹⁰ straipsniu, kuriame reglamentuojami Seimo neeilinės sesijos organizavimo aspektai mobilizacijos ar karo padėties metu. Nustatoma tvarka, pagal kurią Respublikos Prezidentui sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimas, patvirtinęs arba panaikinęs Respublikos Prezidento sprendimą dėl mobilizacijos skelbimo ar karo padėties įvedimo, esant poreikiui, gali priimti sprendimą neeilinę sesiją pratęsti. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad šių kritinių padėčių metu neeilinės sesijos trukmė nėra ribojama – ji gali tęstis iki eilinės Seimo sesijos pradžios. Apie neeilinės sesijos posėdžius Seimo nariams būtų pranešama ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki jų pradžios.
Analogiškais siūloma reguliuoti ir teisinę situaciją, kai neeilinė Seimo sesija šaukiama Seimo iniciatyva, siekiant spręsti mobilizacijos ar karo padėties klausimus. Šiais pakeitimais siekiama sukurti lankstų ir greitą teisinį mechanizmą, leidžiantį Seimui operatyviai reaguoti į Respublikos Prezidento sprendimus arba Seimo sprendimus bei užtikrinti nepertraukiamą parlamento darbą. Šiuo tikslu atsisakoma formalių administracinių ribojimų: sesijos trukmės limito, privalomų pertraukų tarp neeilinių sesijų, taip pat reikalavimo neeilinėje sesijoje svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus. Siūlomas reguliavimas užtikrins Seimo galimybę laiku reaguoti į besiklostančią situaciją ir priimti reikiamus sprendimus, atsisakant įprastinei neeilinių sesijų tvarkai būdingų formalių reikalavimų, kurie nėra pateisinami mobilizacijos ar karo padėties metu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atskiru dokumentu neatliktas. Projektu keičiamos Seimo vidaus darbo organizavimo nuostatos, todėl tiesioginis reguliavimo poveikis fiziniams ar juridiniams asmenims nenumatomas. Priėmus projektą, būtų sustiprinta Seimo galimybė operatyviai ir pagal situaciją reaguoti bei priimti sprendimus atsižvelgiant į mobilizacijos ar karo padėties metu besiklostančią situaciją. Neigiamų priimto statuto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas statutas tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos mastui neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektas tiesiogiai nereguliuoja ūkio subjektų veiklos, todėl tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte vartojamos sąvokos atitinka Seimo statuto ir teisėkūros praktikos kontekstą. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas nenustato žmogaus teisių ribojimų ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Biudžeto lėšų sutaupymo tiesiogiai nenumatoma. 14.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Neeilinė Seimo sesija“, „mobilizacijos skelbimas“, „karo padėties įvedimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Neteikiami.
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186-6 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-10-07 Nr. XVP-1704(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Derinant keičiamo Seimo statuto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsniu keičiamo statuto 186⁶ straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, nustatančiame kada Seimo sesijos posėdžių grafikas nesudaromas ir netvirtinamas, brauktini žodžiai „mobilizacijos ar“, nes trečiajame šios dalies sakinyje nurodyta, kad mobilizacijos metu dėl Seimo sesijos posėdžių grafiko sudarymo ir tvirtinimo sprendžia Seimo valdyba. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 186-6 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
2026-06-30 Nr. XVP-1704 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186-6 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
teisės ir teisėtvarkos komitetas
2026-09-23
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, nariai: Giedrė Balčytytė, Tadas Prajara, Dovilė Šakalienė, Agnė Širinskienė, Raimondas Šukys, Lilija Vaitiekūnienė, Ignas Vėgėlė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2026-06-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
1-5, 8,9 Svarstomu projektu siūloma Seimo statuto dvidešimt devintąjį¹ skirsnį papildyti 186¹⁰ straipsniu. Pažymėtina, kad Seimo statuto dvidešimt devintajame²skirsnyje 186¹⁰straipsnis jau yra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti projekto nuostatų tarpusavio suderinamumą ir atitinkamai patikslinti galiojančių Seimo statuto 186¹⁰-186¹⁴straipsnių numeraciją bei Seimo statuto nuostatas, kuriose pateikiamos nuorodos į pernumeruojamus straipsnius.
Pritarti Siekiant suderinti projektą su galiojančia Seimo statuto struktūra, Komiteto patobulintas projektas papildytas 1-5, 8 ir 9 straipsniais, kuriais keičiama Seimo statuto 186¹⁰-186¹⁴ straipsnių numeracija ir tikslinamos Seimo statuto 11, 33, 34, 35, 53, 186¹², 186¹³ ir 186¹⁴ straipsniuose pateiktos nuorodos į pernumeruojamus straipsnius. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas: 7.1. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas7 Argumentai: Projekto teikiamą Seimo statuto 186¹⁰ straipsnio, reglamentuojančio neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu ypatumus, redakciją siūloma tobulinti: suderinti ją su Statuto 86 straipsniu „Neeilinių sesijų sušaukimas“, pašalinant galimas dviprasmybes dėl neeilinės sesijos sušaukimo, sukonkretinti atskiras nuostatas ir sistemiškai bei redakciniu požiūriu patikslinti teisinį reguliavimą. Pasiūlymas: „186¹⁰ straipsnis. Neeilinė Seimo sesija mobilizacijos ar karo padėties metu 1.
Šio statuto 86 straipsnyje nustatyta tvarka Respublikos Prezidentui arba Seimo Pirmininkui sušaukus neeilinę Seimo sesiją dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo, Seimas, patvirtinęs ar panaikinęs Respublikos Prezidento sprendimą dėl mobilizacijos paskelbimo ir (ar) karo padėties įvedimo arba pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus gali šią neeilinę Seimo sesiją pratęsti. 1. 2. Seimo nutarimo dėl neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu pratęsimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame Seimo posėdyje. 3. Seimo Nnutarime dėl neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu pratęsimo nurodomas terminas, iki kurio pratęsiama neeilinė Seimo sesija. Neeilinė Seimo Šį sesija gali būti pratęsta pratęsiama ne ilgiau kaip iki eilinės Seimo sesijos pradžios. 4. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu darbų programa netvirtinama. 5. Neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdžiai ir posėdžių darbotvarkės rengiami šio statuto 186⁶straipsnio nustatyta tvarka. 6. Seimo nariams apie kiekvieną šaukiamą neeilinės Seimo sesijos mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki Seimo posėdžio pradžios.“
patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo statuto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186-6 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186⁶ STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT DEVINTOJO² SKIRSNIO PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 186¹⁰ STRAIPSNIU“
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, nariai: Tadas Prajara, Dovilę Šakalienę pavaduojanti Roma Janušonienė, Agnė Širinskienė, Raimondas Šukys, Lilija Vaitiekūnienė, Ignas Vėgėlė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Egidijus Rumbutis, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2026-10-076 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Derinant keičiamo Seimo statuto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsniu keičiamo statuto 186⁶ straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, nustatančiame kada Seimo sesijos posėdžių grafikas nesudaromas ir netvirtinamas, brauktini žodžiai „mobilizacijos ar“, nes trečiajame šios dalies sakinyje nurodyta, kad mobilizacijos metu dėl Seimo sesijos posėdžių grafiko sudarymo ir tvirtinimo sprendžia Seimo valdyba. Pritarti Pasiūlymas:
„1. <...> Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas. <...>“
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė.
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186-6 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 186-10 straipsniu“ projekto Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 33, 34, 35, 53, 186⁶ straipsnių, dvidešimt devintojo² skirsnio pakeitimo ir statuto papildymo 186¹⁰ straipsniu”
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, nariai: Tadas Prajara, Dovilė Šakalienė, Raimondas Šukys, Lilija Vaitiekūnienė, Ignas Vėgėlė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Egidijus Rumbutis, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta. 3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys sprendimą str. str. d. p. 1. Seimo narys Ignas Vėgėlė 2026-09-256 Argumentai: Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 186⁶ straipsnio pakeitimo ir statuto papildymo 186¹⁰ straipsniu projektą Nr. XVP-1704 (toliau – Įstatymo projektas) atsisakant specialiosios Seimo darbo tvarkos taikymo, kai paskelbiama mobilizacija (neįvedus karo padėties). Mobilizacija ir karo padėtis yra savarankiški, skirtingą teisinę reikšmę turintys institutai.
Konstitucijos 142 straipsnyje jie taip pat įvardijami atskirai – Seimas įveda karo padėtį ir skelbia mobilizaciją. Pagal Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, mobilizacija gali būti skelbiama ne tik tada, kai būtina tiesiogiai ginti valstybę, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. To paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje mobilizacijos sąvoka apima valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei ūkio subjektų veiklos pertvarkymą ir karo prievolininkų šaukimą tiek valstybės gynybos, tiek tarptautinių įsipareigojimų vykdymo tikslais. Todėl vien mobilizacijos paskelbimas savaime nereiškia, kad valstybėje susiklostė karo padėčiai prilygstančios aplinkybės, dėl kurių būtų būtina riboti įprastą Seimo darbo organizavimą. Dėl šios priežasties nėra pakankamo pagrindo visais mobilizacijos atvejais taikyti tokią pačią Seimo posėdžių organizavimo tvarką kaip karo padėties metu. Galiojantis Seimo statuto 186⁶ straipsnis šiuo metu abi situacijas susieja automatiškai ir nustato, kad tiek paskelbus mobilizaciją, tiek įvedus karo padėtį Seimo posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, be to, teisiškai užtektų vieno posėdžio per mėnesį. Manytina, kad reguliavimas, pagal kurį stipriai ribojamas Seimo darbas bei Seimo narių teisės gali prieštarauti Konstitucijai. Siūlomu pakeitimu specialus Seimo darbo režimas būtų siejamas būtent su karo padėties įvedimu, kai dėl valstybės saugumo situacijos objektyviai gali būti būtina nukrypti nuo įprastos parlamentinės veiklos organizavimo, o mobilizacijos paskelbimas savaime tokio Seimo veiklos apribojimo nebesukeltų. Pasiūlymas:
Pakeisti 186⁶ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę mėnesį.
Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Nors mobilizacija ir karo padėtis yra savarankiški teisiniai institutai, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo mobilizacijos atveju apskritai atsisakyti specialios Seimo posėdžių organizavimo tvarkos įtvirtinimo. Mobilizacijos paskelbimo aplinkybės, mastas ir jos vykdymo sąlygos gali būti skirtingi, todėl ir neįvedus karo padėties gali susiklostyti situacija, kai dėl valstybės saugumo interesų ar kitų objektyvių aplinkybių Seimo posėdžius organizuoti įprasta tvarka būtų sudėtinga ar netikslinga. Todėl tikslinga išlaikyti galimybę mobilizacijos metu Seimo darbą organizuoti lanksčiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Kartu pritartina pasiūlymo esmei, kad mobilizacijos metu turėtų būti užtikrintas intensyvesnis Seimo darbas, negu nustatant minimalų vieno posėdžio per mėnesį periodiškumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad paskelbus mobilizaciją Seimo posėdžiai būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o įvedus karo padėtį - ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pažymėtina, kad tiek galiojančioje Seimo statuto 186⁶straipsnio 1 dalyje, tiek siūlomu reguliavimu nustatomas tik minimalus Seimo posėdžių rengimo periodiškumas. Konkretų posėdžių rengimo intensyvumą, atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir poreikį, kiekvienu atveju galėtų nustatyti Seimo valdyba. Taigi, esant poreikiui, Seimo posėdžiai galėtų būti rengiami ir dažniau.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad mobilizacijos metu, priklausomai nuo jos masto, pobūdžio ir kitų konkrečių aplinkybių, gali būti tiek galimybė Seimo darbą planuoti iš anksto, tiek poreikis operatyviai keisti posėdžių organizavimą, siūloma Seimo valdybai suteikti teisę spręsti, ar mobilizacijos metu sudaryti ir tvirtinti Seimo sesijos posėdžių grafiką. Karo padėties metu būtų išlaikoma galiojanti specialioji taisyklė, pagal kurią Seimo sesijos posėdžių grafikas nesudaromas ir netvirtinamas. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas lanksčiai organizuoti Seimo darbą mobilizacijos metu, kartu užtikrinant minimalų Seimo veiklos tęstinumą ir pakankamą posėdžių intensyvumą. Pasiūlymas:
Pakeisti 186⁶ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę paskelbus mobilizaciją ar ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvedus karo padėtį. Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas. Mobilizacijos metu dėl Seimo sesijos posėdžių grafiko sudarymo ir tvirtinimo sprendžia Seimo valdyba. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė