Saugumo įnašo įstatymo Nr. XV-283 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Projekto tekstas

2026-06-23 · the official register ↗

Projektas Nr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XV-283 2 ir 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2026 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „

2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme , Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.“

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „⁷ straipsnis. Saugumo įnašo tarifas Saugumo įnašo bazei taikomas 10 procentų saugumo įnašo tarifas. Saugumo įnašo bazei, sudarytai iš draudimo įmokų pagal su jūrų laivais susijusias draudimo sutartis, taikomas 3 procentų saugumo įnašo tarifas.“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Grubliauskas

Aiškinamasis raštas

2026-06-23 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAUGUMO

ĮNAŠO ĮSTATYMO NR. XV-283 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

• 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai

ir uždaviniai 2025 m. birželio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymą Nr. XV-283, kuris įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. Įsigaliojęs įstatymas nustato 10 proc. saugumo įnašą ne gyvybės draudimo įmokoms. Seimo Jūrinių reikalų komisija 2026 m. gegužės 13 d. apsvarsčiusi klausimą bei susipažinusi su Susisiekimo ministerijos pateikta medžiaga, konstatavo, kad jūrų transporto sektoriui šis reguliavimas sukėlė reikšmingų praktinių ir finansinių pasekmių, kurios įstatymo rengimo metu nebuvo tinkamai įvertintos.

Jūrų laivų draudimas didžiojoje dalyje ES valstybių dažnai yra atleidžiamas nuo analogiškų mokesčių (Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Airija, Latvija, Malta, Liuksemburgas, Lenkija, Ispanija, ELPA narė Šveicarija) arba jiems taikomi lengvatiniai tarifai (Italija, Portugalija, Rumunija, Vokietija). Taip pat pastebėtina, kad apmokestinimo atveju pasirenkamos tik konkrečios laivų draudimų rūšys – pvz. laivų korpusas ir įranga (angl. hull and machinery). Tuo tarpu Lietuvoje taikomas 10 proc.

tarifas visoms jūrų transporto draudimo rūšims (laivo korpuso ir mechanizmų draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, frachto, demeredžo ir teisinių išlaidų draudimas, negautų pajamų draudimas, streikų draudimas, karo rizikų draudimas), taikomas tarifas yra nekonkurencingas ir neatitinka tarptautinės praktikos. Būtina pabrėžti, kad Lietuvoje nėra draudimo bendrovių, kurios teiktų konkurencingas jūrų laivų draudimo paslaugas. Todėl užsienio draudimo bendrovės privalo tiesiogiai ar per tarpininkavimo bendroves sumokėti apskaičiuotus mokesčius Lietuvoje ir pateikti deklaraciją valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jūrų laivų draudimas pagal daugelį tarptautinių konvencijų yra privalomas. Privalomajam kelių transporto civilinės atsakomybės draudimui Lietuvoje taikoma išimtis, tuo tarpu jūrų transportui tokių išimčių nenustatyta, nors abiejų atveju draudimas yra privalomas. Nustatytas 10 proc. tarifas padidina laivų savininkų kaštus apie 0,6–0,7 mln. eurų per metus ir mažina Lietuvos patrauklumą registruoti laivus Lietuvoje.

Įstatymo pakeitimo projekto tikslai:

• 1) atsižvelgti į ES/EEE valstybėse jūrų transportui taikomą praktiką ir taikomus

tarifus;

• 2) išlaikyti Lietuvos jūrų sektoriaus konkurencingumą;
• 3) išlaikyti nuostatą, kad verslas turi prisidėti prie Lietuvos valstybės gynimo

fondo formavimo.

• 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti

atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Jūrinių reikalų komisija.

• 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Saugumo įnašo įstatymas nenumato išimčių jūrų transporto draudimui. 10 procentų tarifu yra apmokestinama Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos ne gyvybės draudimo grupės – laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas, su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas, finansinių nuostolių draudimas.

• 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų

rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siekiama taikyti mažesnį saugumo įnašo draudimo tarifą su jūrų laivais susijusiems draudimams. Įstatymo pakeitimo priėmimas mažintų laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, perregistravimo į kitas jurisdikcijas riziką. Jūra vežamų krovinių draudimas (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies

7 papunktis) būtų apmokestinamas bendrąja tvarka, t. y. vežamų krovinių jūra

draudimui toliau būtų taikomas 10 procentų tarifas.

• 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos

priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.

• 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įtaka nenumatoma.

• 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymas sumažintų konkurencinių sąlygų iškraipymą, kai kitos ES valstybės netaiko arba taiko mažesnius draudimo mokesčius jūrų laivams, mažintų laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, perregistravimo į kitas jurisdikcijas riziką.

• 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

• 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,

kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

• 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės

kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

• 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

• 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti,

šių aktų metmenys Lydimųjų aktų priimti nereikės.

• 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų

prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui skirti lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės.

• 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

• 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę

paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „jūrų transportas“.

• 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Grubliauskas