Projektas
SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1897 2, 3, 4, 7, 14, 15, 19, 20, 21, 23, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO IR IX SKYRIAUS PAKEITIMO
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi: „41 . Jūrinio terminalo vadovas
2. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „
45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352
, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) tvirtina Būtingės naftos terminalo nuostatus;“.
2. Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17
) nustato laivo apžiūros prieš jį įregistruojant Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje tvarką;“.
4. Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 20 punktu: „20 ) tvirtina Būtingės naftos terminalo laivybos taisykles.“
1. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) tvirtina Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje
registruojamo ar įregistruoto laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus, nustato minimalią konkretaus laivo įgulos sudėtį, atsižvelgdama į laivo įgulai keliamus kvalifikacinius reikalavimus, laivo paskirtį, laivo bendrąją talpą, variklių galingumą, laivo plaukiojimo rajoną ir mašinų skyriaus automatizacijos klasę, išduoda minimalios laivo įgulos sudėties liudijimą ar išimties dokumentą;“.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Prieš įregistruojant laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje, turi būti atlikta laivo apžiūra, siekiant nustatyti laivo techninę būklę ir jo atitiktį saugios laivybos reikalavimams.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Statomų naujų laivų, kurie bus įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje, projektavimo, statybos, įrengimo reikalavimus, vadovaudamosi saugios laivybos reikalavimais, nustato ir šių reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo pripažintosios organizacijos. Jos atlieka ir šių darbų priežiūrą.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Eiti atitinkamas pareigas laive gali tik jūrininkai, turintys galiojančius jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir įrašyti į laivo įgulos sąrašą.2
. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jeigu laivas neturi išduoto minimalios laivo įgulos sudėties liudijimo ar išimties dokumento arba laivo įgula neatitinka nustatytos minimalios laivo įgulos sudėties.
3. Nė vienas jūrininkas negali būti paskirtas į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje įregistruotą laivą jo įgulos nariu be laivo kapitono sutikimo.
4. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje įregistruoto laivo įgulos nariai gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinės sistemos objektai – asmenys, kuriems įforminti ir (arba) išduoti jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomai, jų išdavimo patvirtinimai, užsienio valstybių kompetentingų institucijų išduotų liudijimų pripažinimo patvirtinimai, specialieji liudijimai, lengvatiniai leidimai ir jūrininko knygelės, taip pat asmenys, dirbantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, nepriklausomai nuo valstybės, išdavusios jų jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
2. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Susisiekimo ministerija.3
. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, jų įgytą išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą bei darbo stažą jūrų laivuose, įskaitant kitus praktinius įgūdžius, jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir registraciją.
4. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro duomenų rinkiniai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, detalizuojami šios registro informacinės sistemos nuostatuose.
5. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai.
6. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinės sistemos duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679
ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.
7. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinės sistemos duomenys yra atveriami pakartotinai, išskyrus asmens duomenis.“
Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ V
“.
1. Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“.
2. Papildyti 20 straipsnį 5 dalimi: „5
. Jūrinio terminalo vadovo įgaliojimai užtikrinant operacijų organizavimą, laivų judėjimo kontrolę terminalo jūrinėje dalyje ir tvarkos palaikymą jūrinio terminalo akvatorijoje yra prilyginami šiame įstatyme įtvirtintiems uosto kapitono įgaliojimams.“
3. Papildyti 20 straipsnį 6 dalimi: „
6. Jūrinio terminalo vadovo nurodymai yra privalomi visiems jūrinio terminalo jūrinėje dalyje ir jūrinio terminalo akvatorijoje esantiems laivams.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6
) laivybos bendrovė nesumokėjo uosto infrastruktūros mokesčio ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo, taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo;“.
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Locmanu gali būti asmuo, atitinkantis visus šiuos reikalavimus:1 ) ne vyresnis kaip 68 metų;2 ) mokantis valstybinę kalbą ir anglų kalbą pagal Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijoje A.918(22) nustatytus reikalavimus;3 ) atitinkantis jūrininkams keliamus sveikatos reikalavimus;4
) atitinkantis kvalifikacinius ir stažuočių reikalavimus.
2. Asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, turi išlaikyti kvalifikacijos įvertinimo egzaminą, siekdamas gauti:1 ) arba locmano, kuriam suteikta teisė vesti (peršvartuoti) laivus, kurių ilgis iki 200 metrų, prie laivų statybos ir remonto įmonių krantinių, liudijimą;2 ) arba locmano, kuriam suteikta teisė vesti šio straipsnio 4–6 dalyse nurodytus laivus Lietuvos Respublikos uostų akvatorijose ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, liudijimą pirmą kartą arba kai suteikiama aukštesnė locmano kategorija.3
. Asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, kuriuo patvirtinama suteikta teisė vesti (peršvartuoti) laivus, kurių ilgis iki 200 metrų, prie laivų statybos ir remonto įmonių krantinių, privalo:1 ) eiti laivų remonto įmonės kapitono pareigas;2 ) būti įgijęs ne mažesnį nei 2 metų stažą einant laivų, kurių bendroji talpa 500 ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo ar aukštesnes pareigas;3 ) turėti įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, rekomendaciją, pagrįstą teigiamu stažuotės metu įgytų praktinių gebėjimų vertinimu;4 ) būti atlikęs 6 mėnesių stažuotę pagal įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, patvirtintą planą ir turėti stažuotės pažymą.4
. Asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, kuriuo patvirtinama suteikta teisė vesti laivus, kurių bendroji talpa iki 5000, Lietuvos Respublikos uostų akvatorijose ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, (toliau – laivų, kurių bendroji talpa iki 5000, locmanas) privalo atitikti reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose.
5. Asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, kuriuo patvirtinama suteikta teisė vesti laivus, kurių ilgis iki 200 metrų, Lietuvos Respublikos uostų akvatorijose ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, (toliau – laivų, kurių ilgis iki 200 metrų, locmanas) privalo:1
) būti įgijęs ne mažesnį nei 1 metų stažą einant laivų, kurių bendroji talpa iki 5000, locmano pareigas;2 ) turėti įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, rekomendaciją, pagrįstą teigiamu stažuotės metu įgytų praktinių gebėjimų vertinimu;3 ) būti atlikęs 12 įplaukimų į uostą ir 12 išplaukimų iš uosto laivais, kurių ilgis daugiau nei 180 metrų, dalyvaujant laivų, kurių bendroji talpa iki 5000, locmanui, stažuotę ir turėti stažuotės pažymą.
6. Asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, kuriuo patvirtinama suteikta teisė vesti bet kokių matmenų laivus Lietuvos Respublikos uostų akvatorijose ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, (toliau – bet kokių matmenų laivų locmanas) privalo:1
) būti įgijęs ne mažesnį nei 3 metų stažą einant laivų, kurių ilgis iki 200 metrų, locmano pareigas;2 ) turėti įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, rekomendaciją, pagrįstą teigiamu stažuotės metu įgytų praktinių gebėjimų vertinimu;3 ) būti atlikęs 6 įplaukimus į uostą ir 6 išplaukimus iš uosto laivais, kurių ilgis daugiau nei 200 metrų, dalyvaujant bet kokių matmenų laivų locmanui, stažuotę ir turėti stažuotės pažymą.
7. Locmano liudijimas, nurodytas šio straipsnio 3–6 dalyse, išduodamas 5 metų laikotarpiui arba kol asmeniui sukaks 68 metai, jeigu šis terminas trumpesnis kaip 5 metai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas:1
) arba nuo kvalifikacijos įvertinimo egzamino išlaikymo dienos, jeigu locmano liudijimas išduodamas pirmą kartą arba suteikiama aukštesnė locmano kvalifikacija;2 ) arba nuo locmano liudijimo galiojimo pabaigos dienos, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir yra pateikęs prašymą Administracijai likus ne mažiau nei 1 mėnesiui iki locmano liudijimo galiojimo pabaigos dienos.
8. Jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir (ar) neišlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzamino, locmano liudijimas neišduodamas ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo neatitikties reikalavimams nustatymo ar egzamino neišlaikymo dienos informuojamas asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą.9
. Jeigu pateikus visus locmano liudijimui gauti reikalingus dokumentus neatsakoma per šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytą terminą, atsakymo dėl locmano liudijimo išdavimo nepateikimas nelaikomas liudijimo išdavimu.
10. Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bet kuri iš šių sąlygų:1 ) galiojantį locmano liudijimą turintis locmanas, siekdamas jį gauti, pateikė dokumentus, kuriuose yra melagingos informacijos;2 ) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad laivo avarija įvyko dėl locmano kaltės;3 ) paaiškėja, kad locmanas neatitinka jūrininkams keliamų sveikatos reikalavimų;4 ) locmanas nevedė laivų į uostą ar iš uosto ilgiau kaip 6 mėnesius;5 ) locmanas pateikia prašymą panaikinti locmano liudijimo galiojimą;6 ) locmanas miršta.11
. Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Apie locmano liudijimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 10 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais locmanas informuojamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo locmano liudijimo panaikinimo dienos.
12. Asmeniui, kuriam locmano liudijimo galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 10 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, locmano liudijimas gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo locmano liudijimo panaikinimo dienos.13
. Asmuo, kuriam locmano liudijimo galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, siekiantis gauti locmano liudijimą, nurodytą šio straipsnio 3, 4, 5 ar 6 dalyse, privalo:1 ) išlaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kvalifikacijos įvertinimo egzaminą;2 ) turėti įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, rekomendaciją;3 ) būti atlikęs 2 savaičių stažuotę pagal įmonės, teikiančios locmanų paslaugas, patvirtintą planą ir turėti stažuotės pažymą.
14. Locmanų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką, laivų vedimo nuotoliniu būdu tvarką reglamentuoja šis įstatymas ir uostų laivybos taisyklės. Locmanas gali vesti laivą nuotoliniu būdu, jeigu laivo kapitonas su tuo sutinka. Laivo nuotolinio vedimo sąlygas nustato uosto kapitonas.“
1. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 10 dalies 6 punktą.
2. Pakeisti 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Apie locmano liudijimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais locmanas informuojamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo locmano liudijimo panaikinimo dienos.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Uostų ir naftos terminalų akvatorijose privalomą plaukiojimą su locmanu nustato šių uostų ar terminalų laivybos taisyklės.“
1
. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro informacinėje sistemoje įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendroji talpa yra 300 ir mažiau;“.
2. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (-o) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 12 kartų per 6 mėnesius, kurie pradedami skaičiuoti nuo leidimo išdavimo arba galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos;“.
Pakeisti IX skyrių ir jį išdėstyti taip: „ IX
Su saugia laivyba susijusios veiklos Su saugia laivyba susijusios veiklos, kurios gali būti vykdomos tik įgijus teisę vykdyti tokią veiklą, yra šios:1 ) gelbėjimosi priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;2 ) laivų priešgaisrinių priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;3 ) navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remontas, tikrinimas ir bandymas;4 ) jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krova į laivus ir iš laivų;5 ) pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krova į laivus ir iš laivų;6 ) jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veikla.
Reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems įgyti ar jau įgijusiems teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas1
. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;2 ) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų gelbėjimosi priemonių techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) Tarptautinės standartizacijos organizacijos (toliau – ISO) standartus;3
) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti gelbėjimosi priemonių techninę priežiūrą ir remontą pagal atitinkamą įrangos markę ir tipą, išmanančių atitinkamoms gelbėjimosi priemonėms taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;4 ) užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų vadovaujamasi atitinkamų gelbėjimosi priemonių techninės priežiūros instrukcijomis ir gamintojo patvirtintais techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikti suremontuotos ir patikrintos atitinkamos gelbėjimosi priemonės;5
) būti sudaręs susitarimus su atitinkamų gelbėjimosi priemonių gamintojais ar jų įgaliotais atstovais dėl prieigos prie atitinkamų remontui, tikrinimui ir bandymams reikalingų išteklių (atsarginių dalių, instrukcijų, darbuotojų mokymų);6 ) turėti gamintojo patvirtintus visų gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūrų aprašymus. Gelbėjimo valčių ir katerių, jų nuleidimo mechanizmų priežiūrą, išsamius patikrinimus, bandymus ir remontą siekiantis vykdyti ar vykdantis ūkio subjektas turi turėti įdiegtą sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, kurios veikla pagrįsta ISO nustatytais principais ir reikalavimais.2
. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;2 ) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;3
) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninę priežiūrą ir remontą, išmanančių atitinkamoms laivų priešgaisrinėms priemonėms taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;4 ) turėti atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos, patikrintos ir išbandytos laivų priešgaisrinės priemonės, ir vadovautis šiomis instrukcijomis ir reikalavimais;5
) turėti gamintojo patvirtintus laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūrų aprašymus;6 ) atlikti tik tų laivų priešgaisrinių priemonių remontą, tikrinimą ir bandymus, kurių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus turi.
3. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;2
) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;3 ) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninę priežiūrą ir remontą, išmanančių atitinkamiems prietaisams taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;4
) turėti atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuoti ir patikrinti atitinkami prietaisai, ir vadovautis šiomis instrukcijomis ir reikalavimais;5 ) turėti gamintojo patvirtintus visų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūrų aprašymus;6 ) atlikti tik tų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remontą, tikrinimą ir bandymus, kurių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus turi.4
. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovos į laivus ir iš laivų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovos į laivus ir iš laivų veiklą Lietuvos Respublikoje;2 ) būti uosto žemės naudotoju;3 ) nuosavybės teise ar kito teisėto valdymo pagrindais valdyti ir (ar) eksploatuoti ir atitinkamiems krovos darbams naudoti tik įrangą, kuri būtų techniškai tvarkinga, naudojama ir prižiūrima laikantis gamintojo nurodytų reikalavimų;4
) užtikrinti, kad visi krovos darbus vykdantys specialistai būtų apmokyti atlikti jūrų krovinių krovos darbus pagal ūkio subjekto parengtus jūrų krovinių krovos darbų reikalavimus, įskaitant mokymus pagal krovos įrangos gamintojo instrukcijas; mokymai turi būti vykdomi pagal ūkio subjekto nustatytus mokymų vykdymo planus;5 ) turėti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, kurio suma ne mažesnė nei 200 000 eurų;6 ) būti sertifikuotas pagal ISO 9001 kokybės vadybos sistemos standartą;7
) užtikrinti, kad terminalai, kuriuose vykdomi biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbai, atitiktų susisiekimo ministro tvirtinamose saugaus sausakrūvio laivo pakrovimo ir iškrovimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;8 ) užtikrinti, kad jūrų krovinių krovos darbus atliktų tik specialistai, atitinkantys šios dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įdarbinti ūkio subjekto, ar pasitelkti šio straipsnio 7 dalyje nustatytomis sąlygomis.
5. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovos iš laivų ir į laivus veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) atitikti reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 4 dalyje;2
) užtikrinti, kad visi krovos darbus atliksiantys specialistai būtų supažindinti su pavojingojo ar aplinką teršiančio jūrų krovinio savybėmis ir specifika, nurodytomis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkte išvardytuose teisės aktuose, ir mokėti dirbti su tokiu kroviniu;3 ) turėti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo su atliekų tvarkytoju, turinčiu teisę tvarkyti atliekas, arba, jeigu ūkio subjektas atliekas tvarko pats, būti įregistruotas Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje ir turėti teisę tvarkyti atliekas, susidarančias kraunant pavojinguosius ar aplinką teršiančius jūrų krovinius.6
. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti ar jau įgijęs teisę vykdyti jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą Lietuvos Respublikoje;2
) turėti bendradarbiavimo su laivybos bendrove sutartį dėl jūrininkų įdarbinimo ar kitą dokumentą, patvirtinantį ketinimą sudaryti tokią sutartį; bendradarbiavimo su laivybos bendrove sutartyje turi būti nustatytos garantijos, kurios užtikrintų galimybę kompensuoti jūrininkams materialinius nuostolius ūkio subjektui neįvykdžius įdarbinimo, darbo apmokėjimo, jūrininko sugrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą įsipareigojimų, jeigu laivybos bendrovė paliko jūrininką užsienio valstybės uoste;3 ) užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie ūkio subjekto įdarbintus jūrininkus, ir valstybės institucijų reikalavimu teikti joms šiuos duomenis;4
) turėti ūkio subjekte įdarbintą (‑ų) asmenį (‑ų), išmanantį (‑ių) saugios laivybos reikalavimus, susijusius su jūrininkų rengimu, atestavimu, budėjimu laive ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygomis, ir (arba) turintį (‑ių) ne trumpesnę kaip 1 metų darbo patirtį ūkio subjekte einant su jūrininkų įdarbinimu susijusias pareigas ar pareigas laivybos bendrovės personalo tarnyboje;5 ) užtikrinti 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje A1.4 standarto 5 dalies nuostatų įgyvendinimą.
7. Ūkio subjektas, įgijęs teisę vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose (‑e) nurodytas (‑ą) veiklas (‑ą), turi teisę pasitelkti kito ūkio subjekto darbuotojus ir (ar) įrangą jūrų krovinių krovos iš laivų ir į laivus darbams atlikti šiomis sąlygomis:1
) tarp ūkio subjekto, įgijusio teisę vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose (‑e) nurodytas (‑ą) veiklas (‑ą), ir kito ūkio subjekto turi būti sudaryta paslaugų teikimo ir (ar) įrangos nuomos (panaudos ar kt.) sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis;2 ) krovos darbus vykdantys kito ūkio subjekto specialistai turi atitikti šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus arba būti apmokyti pagal ūkio subjekto, įgijusio teisę vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose (‑e) nurodytas (‑ą) veiklas (‑ą), patvirtintus jūrų krovinių krovos darbų reikalavimus, įskaitant mokymus pagal krovos įrangos gamintojo instrukcijas;3
) kitas ūkio subjektas turi atitikti šio straipsnio 4 dalies 7 punkto reikalavimus arba ūkio subjekto, įgijusio teisę vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose (‑e) nurodytas (‑ą) veiklas (‑ą), pagal ISO 9001 standartą sertifikuotoje kokybės vadybos sistemoje būtų nustatytas kito ūkio subjekto vykdomų krovos darbų proceso valdymas;4 ) už kito ūkio subjekto pagal paslaugų teikimo sutartį vykdomą jūrų krovinių krovą iš laivų ir į laivus ir atitiktį šiai veiklai nustatytiems reikalavimams visais atvejais atsako ūkio subjektas, įgijęs teisę vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose (‑e) nurodytas (‑ą) veiklas (‑ą).8
. Pagal šio straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas kito ūkio subjekto vykdoma jūrų krovinių krovos iš laivų ir į laivus veikla nelaikoma teisės vykdyti šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 punktuose ( ‑
e) nurodytų ( ‑ os) veiklų ( ‑ os) perleidimu.
9. Pagalbiniai krovos darbai, reikalingi ūkio subjekto pagrindinei veiklai vykdyti ir apimantys tik ūkio subjekto gaminių ir /ar žaliavų krovos darbus, nėra laikomi šio įstatymo 36 straipsnio 4 punkte nustatyta veikla.
Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas suteikimas, suteiktos teisės galiojimo sustabdymas, suteiktos teisės galiojimo sustabdymo ar suteiktos teisės galiojimo panaikinimas1
. Ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą, pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatytos formos pranešimą apie pradedamą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – pranešimas) ir pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą sąrašą privalomus dokumentus ir informaciją, kuriais patvirtinama atitiktis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (toliau šiame straipsnyje – privalomi dokumentai). Pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą nepriimamas, jeigu nepateikiami visi privalomi dokumentai, ir ūkio subjektas apie tai informuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną.2
. Ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo dienos arba pranešime nurodytą dieną, kuri negali būti ankstesnė nei kita diena nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo dienos.
3. Vyriausybės įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo ir privalomų dokumentų priėmimo dienos įvertina ūkio subjekto atitiktį šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Nustačiusi, kad pranešime ir (ar) privalomuose dokumentuose:1
) pateikta neišsami (ne visa) informacija, yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių pripažįstama, kad ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apie nustatytus trūkumus Vyriausybės įgaliota institucija informuoja ūkio subjektą, trūkumams pašalinti nustato 30 kalendorinių dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos; pranešime ūkio subjektas informuojamas, kad nepašalinus trūkumų įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas bus sustabdytas; jeigu ūkio subjektas per nustatytą terminą neinformuoja apie trūkumų pašalinimą, ūkio subjekto įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki trūkumų pašalinimo ir apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną
po nustatyto termino pasibaigimo dienos;2 ) pateikti žinomai melagingi duomenys ir (ar) privalomuose dokumentuose pateikti duomenys ir (ar) patys privalomi dokumentai yra tokie, dėl kurių pripažįstama, kad ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija vadovaujasi šio straipsnio 5 dalimi.
4. Ūkio subjektas:1 ) turi nuolat atitikti šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus;2 ) negali perleisti įgytos teisės arba įgalioti kitų ūkio subjektų vykdyti veiklą (‑as) ūkio subjekto vardu;3 ) privalo sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;4
) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ūkio subjekto pavadinimo, teisinės formos ar veiklos vykdymo adreso ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos turi apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai;5
) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo įvykusio pasikeitimo Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti aktualią informaciją apie ūkio subjektui atitinkamos įrangos gamintojo suteiktus įgaliojimus ir išduotus ūkio subjekto darbuotojų mokymo sertifikatus, suteikiančius teisę ūkio subjektui konkrečia apimtimi teikti gelbėjimo valčių, gelbėjimo katerių, jų nuleidimo mechanizmų ir paleidimo įrenginių techninės priežiūros, išsamaus patikrinimo, eksploatacinių bandymų, rekonstrukcijos ir remonto paslaugas, kaip tai numatyta 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje III skyriuje (taikoma gelbėjimo valčių ir katerių, jų nuleidimo mechanizmų priežiūrą, išsamius patikrinimus, bandymus ir remontą su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose vykdantiems ūkio subjektams, kuriems suteikta teisė vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą);
6 ) gali įgyti teisę vykdyti vieną ar kelias veiklas, taip pat tam tikrą (‑as) veiklos dalį (‑is);7 ) kuriam suteikta teisė vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovą iš laivų ir į laivus, gali vykdyti ir jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovą iš laivų ir į laivus be atskiro tokios teisės suteikimo.
5. Paaiškėjus bet kuriam iš šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki pažeidimo pašalinimo, apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pažeidimo paaiškėjimo dienos.
6. Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas panaikinamas, jeigu kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1 ) ūkio subjektas pateikia prašymą panaikinti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą;2 ) per 12 mėnesių nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ūkio subjektas pakartotinai pažeidžia bet kurią iš šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytų veiklos sąlygų;3 ) per 12 mėnesių nuo teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą sustabdymo dienos ūkio subjektas nepašalina veiklos sąlygų pažeidimų, dėl kurių ši teisė sustabdyta;4 ) ūkio subjektas vykdo su saugia laivyba susijusią veiklą, kai tokia teisė jam yra sustabdyta;5 ) ūkio subjektas bankrutavo, yra likviduotas ar reorganizuotas.7
. Apie teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimo panaikinimą ūkio subjektas informuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas priėmimo.
8. Ūkio subjektui, kuriam teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 6 dalies 2–4 punktus, arba ūkio subjektui, kuriam vadovauja asmuo, vadovavęs ūkio subjektui, kuriam teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 6 dalies 2–4 punktus, teisė vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą gali būti suteikta ne anksčiau, negu praėjus 12 mėnesių nuo teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.39
straipsnis. Reikalavimai ūkio subjektams, teikiantiems locmano paslaugas ir (ar) vykdantiems povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje
1. Locmano paslaugas teikiantis ūkio subjektas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) vykdyti locmanų veiklą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritorinėje jūroje ir uostuose;2 ) turėti įdarbintų asmenų, turinčių galiojantį locmano liudijimą;3 ) teisėtu pagrindu valdyti įrengtas patalpas, aprūpintas ryšio priemonėmis ryšiui su uosto tarnybomis ir uosto naudotojais palaikyti;4 ) turėti ūkio subjekto valdymo schemą, kurioje nustatyti ūkio subjekto ryšiai su uosto laivų eismo tarnyba ir uosto naudotojais;5
) turėti su uostą valdančia įmone sudarytą sutartį dėl uosto laivų eismo reguliavimo sistemų naudojimo.
2. Ūkio subjektas, vykdantis povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, turi turėti:1 ) ūkio subjekto vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kuriose turi būti nustatyta narų darbų planavimo, vykdymo ir vadovavimo jiems tvarka, įrangos techninės priežiūros kontrolės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, veiksmų nenumatytomis, avarinėmis situacijomis ir pagalbos suteikimo tvarka;2
) narų komandą (‑as) arba narų stotį (‑is), aprūpintas reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti; narai povandeninių techninių darbų kvalifikaciją turi būti įgiję bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
3. Povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams.4
. Ūkio subjektui vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje uždraudžiama, jeigu ūkio subjektas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, taip pat tokio sprendimo panaikinimą ūkio subjektas informuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
5. Sprendimas panaikinti ūkio subjektui draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, kuriais ūkio subjektas įrodo, kad atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pateikimo dienos.“
1
. Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Ūkio subjektas:1 ) turi nuolat atitikti šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus;2 ) privalo sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;3 ) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ūkio subjekto pavadinimo, teisinės formos ar veiklos vykdymo adreso ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos turi apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai;4 )
ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo įvykusio pasikeitimo Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti aktualią informaciją apie ūkio subjektui atitinkamos įrangos gamintojo suteiktus įgaliojimus ir išduotus ūkio subjekto darbuotojų mokymo sertifikatus, suteikiančius teisę ūkio subjektui konkrečia apimtimi teikti gelbėjimo valčių, gelbėjimo katerių, jų nuleidimo mechanizmų ir paleidimo įrenginių techninės priežiūros, išsamaus patikrinimo, eksploatacinių bandymų, rekonstrukcijos ir remonto paslaugas, kaip tai numatyta 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje III skyriuje (taikoma gelbėjimo valčių ir katerių, jų nuleidimo mechanizmų priežiūrą, išsamius patikrinimus, bandymus ir remontą su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose vykdantiems ūkio subjektams, kuriems suteikta teisė vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą);
5 ) gali įgyti teisę vykdyti 1 ar kelias veiklas, taip pat tam tikrą‑ (as) veiklos dalį‑ (is);6 ) kuriam suteikta teisė vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovą iš laivų ir į laivus, gali vykdyti ir jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovą iš laivų ir į laivus be atskiro tokios teisės suteikimo.“.
2. Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį „
5. Paaiškėjus bet kuriam iš šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki pažeidimo pašalinimo, apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent 1 iš šių sąlygų:1 ) ūkio subjektas pateikia prašymą panaikinti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą;2 ) per 12 mėnesių nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ūkio subjektas pakartotinai pažeidžia bet kurią iš šio straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nurodytų veiklos sąlygų;3 ) per 12 mėnesių nuo teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą sustabdymo dienos ūkio subjektas nepašalina veiklos sąlygų pažeidimų, dėl kurių ši teisė sustabdyta;4 ) ūkio subjektas vykdo su saugia laivyba susijusią veiklą, kai tokia teisė jam yra sustabdyta.“.
1
. Šis įstatymas, išskyrus 12 ir 16 straipsnius bei šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Šio įstatymo 12 ir 16 straipsniai įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2026 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šio įstatymo 11 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas 6 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 24, 35, 401 , 52, 57, 62, 75, 76, 78, 81, 82, 83 IR 84 STRAIPSNIŲ IR ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1897 2, 3, 4, 7, 14, 15, 19, 20, 21, 23, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO IR IX SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I‑1513 2, 4, 42 , 24, 35, 401 , 52, 57, 62, 75, 76, 78, 81, 82, 83 ir 84 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PLĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII‑1897 2, 3, 4, 7, 14, 15, 19, 20, 21, 23, 24 ir 25 straipsnių, V skyriaus pavadinimo ir IX skyriaus pakeitimo įstatymo projekto (toliau – SLĮ projektas, toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – pakeisti teikiamų įstatymų nuostatas, kad minėti įstatymai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų valstybės informacinių išteklių veiklą ir duomenų pakartotinį naudojimą reguliuojančių įstatymų reikalavimus bei sukurti teisinį pagrindą, leidžiantį identifikuoti, vertinti, valdyti ir kontroliuoti su laivų agentavimo veikla susijusias rizikas nacionaliniam saugumui, taip pat užtikrinti, kad šią veiklą vykdantys subjektai atitiktų nacionalinio saugumo interesus ir reikalavimus.
Pažymėtina, kad SLĮ projektu siūlomi pakeitimai iš esmės nekeičia reglamentuojamų profesijų teisinio reguliavimo modelio, o tikslina ir sistemina galiojančias nuostatas bei perkelia jas į įstatymo lygmenį. Esminiai kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai asmenims, vykdantiems su saugia laivyba susijusias veiklas, nėra iš esmės griežtinami, o kai kuriais atvejais yra supaprastinami ar patikslinami, siekiant didesnio teisinio aiškumo ir administracinės naštos mažinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad SLĮ projektu nenustatomi nauji ar iš esmės nekeičiami reikalavimai reglamentuojamai profesijai, kaip tai suprantama pagal 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/958
dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas, atskiro proporcingumo vertinimo atlikimas nėra būtinas
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Į statymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens transporto grupės (laikinai einanti vadovo pareigas Simona Jonuškienė, tel. +370 660 75284, el. p. [email protected] ) patarėja Aurelija Gudelevičienė (tel. +370 661 69159, el. p. [email protected] ).3 .
Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Keičiamuose teisės aktuose numatyta, kad Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro ir Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pagal teisinį reguliavimą laivų agentavimo veikla priskiriama atestuojamai veiklai. Asmenys, siekiantys vykdyti laivų agentavimo veiklą, privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gauti atestatą, o šios veiklos vykdymas yra siejamas su išankstiniu atestavimo procedūrų atlikimu. Pagal teisinį reguliavimą locmanai privalo turėti galiojančius locmano pažymėjimus, kurie išduodami išlaikius nustatytus egzaminus, o locmano pažymėjimo galiojimas yra terminuotas – norint tęsti veiklą, kas penkerius metus privaloma pakartotinai laikyti egzaminą. Locmanų vykdoma veikla yra atestuojama.
Krovos darbus uostuose atliekančiose įmonėse krovos darbams atlikti gali būti naudojama tik krovos įmonei nuosavybės teise priklausanti įranga, o krovos darbus gali atlikti tik toje pačioje įmonėje įdarbinti darbuotojai.
Pažymėtina, kad PLĮ projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta formuluotė, jog su laivais, Vyriausybės pavedimu vykdančiais valstybės funkcijas, susiję reikalavimai pateikiami Vyriausybei. PLĮ projektu keičiamas visas straipsnis, nors ši dalis yra tapati galiojančiai įstatymo nuostatai. Minėta formuluotė taikoma valstybės funkcijas vykdantiems laivams ir atspindi jų specifinį teisinį režimą, kai su tokiais laivais susiję klausimai sprendžiami valstybės lygmeniu, atsižvelgiant į valstybės, kaip šių laivų savininkės ir funkcijų vykdytojos, statusą.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Įstatymų projektais keičiami įstatymai atitiks Europos Sąjungos teisės aktų, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų valstybės informacinių išteklių veiklą ir duomenų pakartotinį naudojimą reguliuojančių įstatymų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinė sistema ir Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinė sistema (toliau kartu – Registrų informacinės sistemos) jau yra sukurtos ir veikia, taip pat į naują Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo redakciją, pagal kurią registrų informacinių sistemų nuostatus tvirtina šių sistemų valdytojai, Įstatymų projektais atsisakoma nuostatų, susijusių su registrų informacinių sistemų steigimu ir Vyriausybės kompetencija tvirtinti registrų nuostatus bei skirti registrų valdytojus ir tvarkytojus.
Pažymėtina, kad Prekybinės laivybos įstatyme (bei Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme vartojama „laivo registravimo“ sąvoka apima su registravimu susijusių veiksmų visumą, įskaitant duomenų vertinimą, sprendimo priėmimą, jų įrašymą į registrą, keitimą ir išregistravimą, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.
Registrų informacinių sistemų valdytojai nustatomi Įstatymų projektais, o Registrų informacinių sistemų tvarkytojai bus numatomi atitinkamuose Registrų informacinių sistemų nuostatuose.
SLĮ projektu taip pat tikslinama Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis, o PLĮ projektu tikslinama Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis – siūloma nustatyti, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352 , kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės su visais pakeitimais ir kituose nacionaliniuose teisės aktuose. Šis pakeitimas susijęs su tuo, kad yra priimtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo atsisakyta uosto rinkliavų instituto ir pereita prie Reglamente (ES) 2017/352
vartojamos sąvokos „uosto infrastruktūros mokestis“. Atsižvelgiant į tai, tikslinama ir su vartojama sąvoka susiję kiti Saugios laivybos įstatymo bei Prekybinės laivybos įstatymo straipsniai. 4.1 . PLĮ projektu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai PLĮ projektu atsisakoma dispašų registro, kadangi tai neatitinka šiuo metu galiojančios praktikos. Dokumentai, kuriuose nustatomas laivo bendrosios avarijos nuostolių dydis ir numatomas tų nuostolių padalijimas, nėra registruojami nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių registrų informacinėse sistemose.
PLĮ projektu tikslinama Prekybinės laivybos įstatyme vartojamos „laivo valdytojo“ sąvokos apibrėžtis, nekeičiant šios sąvokos esmės, siekiant užtikrinti jos terminologinį tikslumą, suderinamumą su tarptautine jūrų teisės praktika ir tarptautiniais dokumentais. Siūlomas „laivo valdytojo“ sąvokos patikslinimas grindžiamas tarptautinėje jūrų teisėje susiformavusia praktika, pagal kurią laivo eksploatavimo, saugios laivybos reikalavimų užtikrinimo ir su tuo susijusių įsipareigojimų bei atsakomybės paskirstymas nėra vienareikšmis ir priklauso nuo konkrečių sutartinių santykių.
Tarptautiniuose dokumentuose, formuojamuose Tarptautinės jūrų organizacijos ( International Maritime Organization ), ypač Tarptautiniame saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos vadybos kodekse ( ISM Code ), vartojama sąvoka „ company
“, kuri apima laivo savininką arba kitą subjektą, kuriam savininkas yra pavedęs laivo eksploatavimą ir saugios laivybos reikalavimų užtikrinimą, tačiau toks pavedimas savaime nereiškia visų teisinių įsipareigojimų ir atsakomybės perėjimo. Praktikoje šių įsipareigojimų ir atsakomybės apimtis priklauso nuo laivo naudojimo teisinio modelio, visų pirma nuo sudarytos čarterio sutarties pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, PLĮ projekte sąmoningai pasirenkama bendresnė formuluotė, siejant laivo valdytojo perimamų įsipareigojimų ir atsakomybės apimtį su konkrečiu sutartiniu ar kitu teisėtu laivo eksploatavimo modeliu. Toks reguliavimas leidžia atsižvelgti į tarptautinėje jūrų praktikoje taikomų laivo naudojimo ir valdymo modelių įvairovę bei išvengti pernelyg kazuistinio reguliavimo, kuris negalėtų pilnai apimti visų praktikoje egzistuojančių teisinių santykių. Kartu pažymėtina, kad viešosios teisės srityje atsakomybės taikymas ir toliau vertinamas pagal konkrečius taikytinus teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus.
Tais atvejais, kai laivas perduodamas pagal bareboat (demise) čarterį, laivo valdytojas faktiškai perima laivo eksploatavimą, įgulos organizavimą ir techninę priežiūrą, todėl su laivo veikla ir saugia laivyba susiję įsipareigojimai bei atsakomybė pereina jam iš esmės pilna apimtimi. Tuo tarpu sudarius laiko ( time charter) ar reiso ( voyage charter) čarterio sutartis, laivo savininkas paprastai išlaiko kontrolę laivo techninei būklei, įgulai ir saugai, o kita sutarties šalis organizuoja komercinį laivo naudojimą, todėl įsipareigojimai ir atsakomybė tarp šalių pasiskirsto, o jų apimtis nustatoma konkrečia sutartimi.
Pažymėtina ir tai, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, atsakomybės už aplinkos taršą atveju, tarptautiniai teisiniai režimai, įtvirtinti, be kita ko, 1969 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, pakeista 1992 m. protokolu (CLC) atsakomybė pirmiausia siejama su laivo savininku, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai vykdo laivo eksploatavimą. Tai patvirtina, kad įsipareigojimų ir atsakomybės perėjimas nėra automatinis ir visais atvejais priklauso nuo konkretaus teisinio reguliavimo bei sutartinių santykių.
Atsižvelgiant į tai, Prekybinės laivybos įstatyme siūloma „laivo valdytojo“ sąvoką formuluoti taip, kad ji apimtų skirtingus laivo naudojimo modelius ir atspindėtų, jog laivo eksploatavimo funkcijų vykdymas ir su tuo susijusių įsipareigojimų bei atsakomybės apimtis nustatoma pagal sutartį ar kitą teisėtą pagrindą, neįtvirtinant nepagrįstos prielaidos dėl visų ar dalies įsipareigojimų automatinio perėjimo. Tokiu būdu užtikrinamas teisinis aiškumas, suderinamumas su tarptautine praktika ir išvengiama galimų teisinių kolizijų taikant šio įstatymo nuostatas praktikoje.
PLĮ projektu atsisakoma Prekybinės laivybos įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos, nes joje nustatyti reikalavimai dėl įrenginių, patalpų ir informacijos priemonių nėra tiesiogiai susiję su asmens kvalifikacija ar gebėjimu vykdyti atestuojamą veiklą. Šių materialinių išteklių turėjimas savaime neužtikrina tinkamo veiklos vykdymo, todėl šio reikalavimo atsisakoma siekiant proporcingesnio ir aiškesnio teisinio reguliavimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad išlaikomas reikalavimas dėl įsiskolinimų uostą valdančiai įmonei yra susijęs ne su profesine kvalifikacija, o su veiklos patikimumu, atsižvelgiant į tai, kad laivų agentai organizuoja uosto infrastruktūros mokesčių surinkimą ir atsiskaitymą. Siekiant užtikrinti proporcingumą, šis reikalavimas patikslinamas nustatant, kad vertinami tik pradelsti ir neginčijami įsiskolinimai, taip išvengiant situacijų, kai veikla būtų ribojama dėl ginčijamų ar laikinų finansinių įsipareigojimų.
PLĮ projektu atsisakoma Prekybinės laivybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo susisiekimo ministrui tvirtinti fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, atestavimo tvarką, kadangi šių asmenų atestavimo sąlygos ir procedūros yra pakankamai išsamiai reglamentuotos pačiame įstatyme, todėl papildomo poįstatyminio reguliavimo poreikio nėra. Taip pat atsisakoma PLĮ projektu keičiamo Prekybinės laivybos įstatymo 42 straipsnio 14 dalies, nes šioje dalyje nurodytos Atestuotų asmenų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklės nebegalioja, o apie Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atliekamą atestuotų asmenų veiklos priežiūrą nustatoma to paties straipsnio 2 dalyje.
Prekybinės laivybos įstatymo 84 straipsnio papildymas 6-8 dalimis grindžiamas būtinybe užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, nustatytus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, atsižvelgiant į trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo jūrų laivyboje specifiką ir galimas su tuo susijusias rizikas. Šio reguliavimo poreikį inicijavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, įvertinęs pasikeitusią saugumo situaciją po Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat praktikoje nustatytas rizikas, susijusias su trečiųjų valstybių piliečių jūrininkų buvimu Lietuvos Respublikos uostuose.
Siekiant centralizuotai kaupti ir administruoti informaciją apie samdomus trečiųjų valstybių piliečius jūrininkus, šiame įstatyme įtvirtinamas laivo valdytojo įpareigojimas teikti duomenis Administracijai. Administracija atliktų techninę duomenų surinkimo ir perdavimo funkciją . Duomenų tvarkymo tikslas yra sudaryti sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms identifikuoti galimas nacionalinio saugumo, migracijos kontrolės ir nusikalstamų veikų prevencijos rizikas, susijusias su trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiuose laivuose. Administracija neatlieka savarankiško rizikos vertinimo ar žvalgybinės analizės funkcijų, o veikia kaip techninė duomenų surinkimo ir perdavimo institucija.
Duomenys būtų teikiami tik toms kompetentingoms valstybės institucijoms, kurios pagal teisės aktus yra atsakingos už nacionalinio saugumo, migracijos kontrolės, sienų apsaugos ar nusikalstamų veikų prevencijos funkcijų vykdymą. Asmens duomenų saugojimo terminas – 12 mėnesių nuo darbo sutarties pasibaigimo dienos – nustatomas kaip proporcingas ir būtinas laikotarpis, leidžiantis kompetentingoms institucijoms, vykdančioms nacionalinio saugumo, migracijos kontrolės, sienų apsaugos ar nusikalstamų veikų prevencijos funkcijas, atlikti reikiamus patikrinimus ir vertinimus. Nustatant šį terminą atsižvelgta į tarptautinę jūrų teisės praktiką, pagal kurią jūrininkų darbo jūroje laikotarpis paprastai neviršija 12 mėnesių, kaip numatyta 2006 m.
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje, todėl toks laikotarpis leidžia atlikti retrospektyvų rizikos vertinimą ir įvertinti jūrininko veiklą iki paskutinio reiso, kartu neviršijant asmens duomenų saugojimui būtinos trukmės. PLĮ projektu taip pat numatoma, kad Administracija, kaip registrų informacinių sistemų tvarkytoja, laivų savininkų prašymu atlygintinai išduoda pažymas apie Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinėje sistemoje ir su ja susijusiose registrų informacinėse sistemose tvarkomus duomenis apie laivus. Numatoma, kad šių pažymų išdavimo tvarką ir atlyginimo už jų išdavimą dydį, atsižvelgdama į pažymų parengimo sąnaudas, nustato Administracija.
Pažymėtina, kad atlyginimas nustatomas už kompleksinės administracinės paslaugos suteikimą – duomenų surinkimą iš susijusių informacinių sistemų, jų patikrinimą, apdorojimą ir pažymos parengimą pagal asmens prašymą. Šis atlyginimas nelaikytinas valstybės rinkliava, kadangi pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, todėl atlyginimas nustatomas už administracinę paslaugą, o ne už viešojo administravimo veiksmą, sukeliantį teisines pasekmes. Nustatant atlyginimo dydį laikomasi principo, kad jis grindžiamas tik faktinėmis sąnaudomis, susijusiomis su pažymos parengimu, ir neapima papildomų mokesčio elementų, taip užtikrinant proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi.
Pažymėtina, kad toks reguliavimas neprieštarauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31–33 straipsnių nuostatoms, kadangi atlyginimas taikomas ne už duomenų teikimą ar pakartotinį naudojimą, o tik už papildomą administracinę paslaugą, kurios metu duomenys yra apdorojami ir pateikiami struktūrizuota forma.
PLĮ projektu taip pat tikslinama ir susiaurinama laivų agentavimo veiklos apimtis, siekiant ją suderinti su tarptautinėje jūrų teisėje nusistovėjusia laivų agentavimo samprata ir praktikoje taikomu reguliavimu. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę praktiką ir Lietuvos Respublikoje taikomą teisinį reguliavimą laivų agentai neatlieka tarpininkavimo įsigyjant ar perleidžiant laivus, taip pat neteikia tarpininkavimo sudarant laivo frachtavimo sutartis paslaugų ir nevykdo frachtavimo sutarčių vykdymo priežiūros. Šios veiklos pagal savo pobūdį yra priskirtinos kitoms civilinių santykių formoms ir nėra būdingos laivų agentavimo veiklai, kuri orientuota į laivo operacinį aptarnavimą uoste ir ryšį su kompetentingomis institucijomis. Todėl siūlomu reguliavimu siekiama aiškiai atriboti laivų agentavimo veiklą nuo kitų tarpininkavimo paslaugų ir užtikrinti teisinį aiškumą bei nuoseklų šios veiklos reguliavimą. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir reguliavimo nuoseklumo, atsisakoma sąvokos „laivų agentavimas“ kaip reguliavimo kategorijos ir pereinama prie bendresnės sąvokos „atestuojama veikla“, taip aiškiai susiejant reguliavimą su taikomu atestavimo režimu, o ne konkrečios veiklos pavadinimu. Tai leidžia išvengti galimų interpretacijų dėl veiklos apimties ir sudaro prielaidas lankstesniam šio reguliavimo taikymui ateityje.
Nustatant reikalavimą asmenims, pageidaujantiems vykdyti atestuojamą veiklą, turėti darbuotoją, kuriam pavesta ją vykdyti, arba, kai veiklą vykdo fizinis asmuo, pačiam mokėti anglų kalbą (oficialią kalbą jūrų praktikoje) ne žemesniu kaip B1 lygiu, atsižvelgta į šios veiklos pobūdį ir praktikoje atliekamas funkcijas. Laivų agentavimo veikla yra tiesiogiai susijusi su nuolatiniu bendravimu su užsienio laivų kapitonais, laivų valdytojais, uosto tarnybomis ir kitomis institucijomis, todėl būtinas gebėjimas savarankiškai suprasti ir perteikti informaciją standartinėse profesinėse situacijose.
B1 lygio kalbos mokėjimas užtikrina, kad asmuo geba suprasti pagrindinę informaciją, dalyvauti įprastuose profesiniuose pokalbiuose, teikti ir gauti su laivo aptarnavimu susijusią informaciją bei spręsti praktines situacijas be vertėjo pagalbos. Žemesnis kalbos mokėjimo lygis (A1–A2) tokio gebėjimo neužtikrina, todėl pasirinktas B1 lygis laikytinas proporcingu ir pakankamu reikalavimu. Siekiant sudaryti pakankamas sąlygas ūkio subjektams ir jų darbuotojams pasirengti šio reikalavimo įgyvendinimui, nuostata dėl anglų kalbos mokėjimo ne žemesniu kaip B1 lygiu įsigalios 2027 m. lapkričio 1 d.
Pažymėtina, kad laivų agentai veikia kaip tarpininkai tarp laivo savininko ar valdytojo ir uostą valdančios įmonės, organizuodami uosto infrastruktūros mokesčio ir kitų su laivo aptarnavimu susijusių mokėjimų surinkimą ir atsiskaitymą. Atsižvelgiant į tai, uostą valdančiai įmonei kyla poreikis užtikrinti, kad šie mokėjimai bus įvykdyti tinkamai ir laiku, todėl sutartiniuose santykiuose gali būti nustatomos finansinės užtikrinimo priemonės, tokios kaip banko garantija, laidavimo draudimas ar išankstinis mokėjimas. Šios priemonės nelaikytinos savarankiškais leidimo (atestavimo) reikalavimais, o yra susijusios su konkrečių mokėjimų vykdymo užtikrinimu sutartiniu pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad alternatyvių užtikrinimo būdų galimybė leidžia pasirinkti veiklos modeliui tinkamiausią sprendimą ir užtikrina proporcingą bei lankstų reguliavimą.
PLĮ projektu siūlomas teisinis reguliavimas grindžiamas aiškiais ir objektyviais atestavimo kriterijais, kurių vertinimas nereikalauja plataus diskrecinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, PLĮ projektu išlaikomas „tylaus pritarimo“ principo taikymas. Kartu PLĮ projekte nustatyti konkretūs sprendimų priėmimo terminai, jų pratęsimo galimybė bei terminų sustabdymo mechanizmas trūkumų šalinimo laikotarpiu, užtikrinantys tinkamą atitikties reikalavimams vertinimą ir procedūrų efektyvumą.
Pažymėtina, kad praktikoje jau yra pereita prie elektroninio licencijavimo modelio, kai teisė vykdyti atestuojamą veiklą atsiranda nuo atitinkamo įrašo Licencijų informacinėje sistemoje momento. Popieriniai atestuojamą veiklą patvirtinantys dokumentai nebeišduodami, o Licencijų informacinė sistema laikoma pagrindiniu ir oficialiu duomenų šaltiniu.
Atsižvelgiant į tai, siekiant atitikti faktinę situaciją ir užtikrinti teisinį aiškumą, tikslinamos nuostatos, susijusios su licencijos galiojimo pradžia, aiškiai nustatant, kad ji siejama su įrašo Licencijų informacinėje sistemoje atsiradimu. Tuo pačiu išlaikomas atestuotų asmenų sąrašo skelbimas, tačiau jis nėra laikomas teisiniu licencijos įsigaliojimo momentu, o atlieka informacinę funkciją.
Atsižvelgiant į 2025 m. rugsėjo 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XV-441, kuriuo įstatymas papildytas III¹ skyriumi ir nustatytos bendrosios licencijavimo nuostatos, nuo 2027 m. lapkričio 1 d. įsigalioja reguliavimas, pagal kurį tam tikri licencijų galiojimo pasibaigimo ir teisių perleidimo aspektai yra reglamentuojami tiesiogiai šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti perteklinio ir dubliuojančio reguliavimo, Prekybinės laivybos įstatymo 42 straipsnio 11 dalies 7 ir 8 punktai bei 14 dalies 2 punktas pripažįstami netekusiais galios nuo tos pačios datos – 2027 m. lapkričio 1 d.
Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos pastabą, kad Prekybinės laivybos įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje vartojama terminija neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktuose vartojamos terminijos, ši nuostata tikslinama, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir suderinamumą su aplinkos apsaugos srities teisiniu reguliavimu.
PLĮ projektu siūloma atsisakyti Prekybinės laivybos įstatymo 78 straipsnio 2 dalies kaip perteklinės. Specialiojo reguliavimo taikymo galimybė laivų hipotekos ir įkeitimo santykiams jau yra aiškiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 straipsnio 10 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542 straipsnio 3 dalyje, kuriose nustatyta, kad Prekybinės laivybos įstatyme gali būti numatytos kitokios taisyklės nei atitinkamai Civiliniame kodekse ar Civilinio proceso kodekse. Atsižvelgiant į tai, atskira nuostata, nustatanti Prekybinės laivybos įstatymo viršenybę Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso atžvilgiu, nekuria papildomo norminio turinio ir nėra būtina specialiojo reguliavimo taikymui užtikrinti. Jos atsisakymas prisideda prie nuoseklesnio ir sistemiškesnio teisinio reguliavimo.
Be to, PLĮ projektu atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai, susiję su sąvokų patikslinimu ir Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimų bei jų nuorodų vartojimu, vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R‑72 „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 4.2 .
SLĮ projektu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Siekiant aiškiai apibrėžti subjektą, atsakingą už operacijų organizavimą, laivų judėjimo kontrolę ir saugios laivybos reikalavimų užtikrinimą naftos terminalų jūrinėje dalyje ir terminalų akvatorijose bei atsižvelgiant į tai, kad naftos terminalų vadovo pareigybė apima visą jūrinių operacijų valdymą terminale (laivybos eismo kontrolę, prišvartuoto laivo operacijų priežiūrą, ryšius su tarnybomis ir kt.), t. y. jo įgaliojimai susiję su teise reguliuoti laivų judėjimą, reikalauti saugumo laikymosi terminalo akvatorijoje ir privalomų nurodymų davimu laivams terminalo jūrinėje dalyje, SLĮ projektu Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja sąvoka – „jūrinių terminalų vadovas“. Galiojančiame teisiniame reguliavime nėra aiškiai nustatyta, kieno nurodymais turi vadovautis laivai šiose teritorijose, kurios nepatenka į jūrų uostų teritorijas, todėl naujos sąvokos įtvirtinimas leidžia užtikrinti teisinį aiškumą ir nuoseklų saugios laivybos reikalavimų taikymą.
Iki šiol Saugios laivybos įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kieno nurodymais turi vadovautis laivai naftos terminalų jūrinėje dalyje ir terminalų akvatorijoje, kai šios teritorijos nepatenka į jūrų uostų teritorijas. Dėl to praktikoje nėra aiškiai apibrėžtas subjektas, atsakingas už laivų judėjimo kontrolę, operacijų organizavimą ir tvarkos palaikymo užtikrinimą šiose teritorijose.
Siekiant užtikrinti aiškų ir nuoseklų saugios laivybos reguliavimą, SLĮ projektu nustatoma, kad naftos terminalų vadovo įgaliojimai yra prilyginami uosto kapitono įgaliojimams. Jūrinio terminalo vadovo funkcijos įgyvendinamos už uosto akvatorijos ribų esančioje terminalo akvatorijoje, todėl jos nesidubliuoja su uosto kapitono kompetencija, kuri taikoma tik uosto akvatorijoje. Taip bus užpildoma teisinio reguliavimo spraga ir nustatomas aiškus atsakingas subjektas, kurio nurodymai yra privalomi naftos terminalų jūrinėje dalyje ir terminalų akvatorijoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje šiuo metu veikia tik vienas jūrinis terminalas – Būtingės naftos terminalas. Kadangi šis terminalas veikia už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų, laivų priėmimas, operacijų organizavimas ir laivybos saugos užtikrinimas jame nėra vykdomi uosto kapitono kompetencijai priskirtoje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, PLĮ projekte siūloma nustatyti aiškų teisinį pagrindą Būtingės naftos terminalo veiklos organizavimui, įskaitant nuostatų ir laivybos taisyklių tvirtinimą bei atsakingų subjektų kompetenciją. PLĮ projekte pasirinktas konkretaus terminalo įvardijimas atitinka faktinę Lietuvos Respublikos jūrinių terminalų infrastruktūros situaciją ir leidžia aiškiai apibrėžti reguliavimo taikymo apimtį. Bendro pobūdžio reguliavimo modelio, taikomo jūriniams terminalams už uosto akvatorijos ribų, nustatymas šiuo metu sukurtų abstraktų reguliavimą santykiams, kurie praktikoje neegzistuoja.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje veikiantiems terminalams papildomas atskiras reguliavimas nėra reikalingas, kadangi jų veikla vykdoma uosto akvatorijoje, kur laivybos saugos organizavimas ir laivų eismo reguliavimas priskirtas uosto kapitono kompetencijai. Taip pat pažymėtina, kad naujų jūrinių terminalų vystymas už uosto akvatorijos ribų artimiausiu metu nėra numatomas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra šiuo metu koncentruojama pietinėje uosto dalyje, o išorinio uosto projektai svarstomi tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Būtingės naftos terminalo nuostatai [1]
buvo patvirtinti vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Saugios laivybos įstatymo nuostatomis, kurios vėliau buvo pakeistos arba neteko galios. Dėl šių teisės aktų pakeitimų Būtingės naftos terminalo nuostatų tvirtinimo teisinis pagrindas nėra aiškiai įtvirtintas galiojančiuose įstatymuose, nors patys nuostatai yra patvirtinti ir taikomi praktikoje.
Atsižvelgiant į tai, SLĮ projektu siūloma aiškiai nustatyti Saugios laivybos įstatyme Būtingės naftos terminalo nuostatų tvirtinimo teisinį pagrindą, taip užtikrinant teisinį aiškumą ir teisės aktų hierarchijos nuoseklumą. SLĮ projekto lyginamajame variante atsispindi techninis tvirtinamų nuostatų pasikeitimas: Vyriausybė nebetvirtina registrų ir informacinių sistemų nuostatų, tačiau jai priskiriama tvirtinti Būtingės naftos terminalo nuostatus.
Būtingės naftos terminalo nuostatuose taip pat buvo nustatyta, kad Būtingės naftos terminalo laivybos taisykles [2]
tvirtina susisiekimo ministras. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, SLĮ projektu siūloma šią kompetenciją aiškiai įtvirtinti įstatymo lygmeniu – nustatyti, kad Būtingės naftos terminalo laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. SLĮ projektu patikslinamas locmano liudijimo išdavimo, galiojimo ir panaikinimo teisinis reguliavimas, siekiant didesnio teisinio aiškumo ir administracinės naštos mažinimo. SLĮ projektu nustatoma, kad locmano liudijimas išduodamas 5 metų laikotarpiui, o pasibaigus jo galiojimui išduodamas iš naujo be papildomo kvalifikacijos įvertinimo egzamino, jeigu asmuo ir toliau atitinka locmanui keliamus reikalavimus ir nesiekia įgyti aukštesnės locmano kvalifikacinės klasės.
Kvalifikacijos įvertinimo egzaminas lieka privalomas tik pirmą kartą išduodant locmano liudijimą arba suteikiant aukštesnę locmano kvalifikacinę klasę. Pažymėtina, jog reguliavimas, nustatantis terminuotą locmano liudijimo galiojimą, nėra naujas, toks galioja ir šiuo metu. Liudijimo galiojimo terminas ir kiti reikalavimai yra įtvirtinti atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliuciją A.960(23). Locmano liudijimai, išduoti iki naujojo reguliavimo, taip pat buvo terminuoti, todėl pereinamojo laikotarpio nuostatos nėra reikalingos. Taip pat patikslinama locmano liudijimo galiojimo panaikinimo tvarka, išplečiant panaikinimo pagrindų sąrašą ir nustatant naują pagrindą – locmano veiklos nevykdymą ilgiau kaip 6 mėnesius.
Nustatant 6 mėnesių laikotarpį, per kurį locmanas turi vykdyti veiklą, siekiama užtikrinti nuolatinį praktinių įgūdžių palaikymą, atsižvelgiant į šios profesijos reikšmę laivybos saugai. Atsižvelgiant į tai, kad locmano funkcijos yra tiesiogiai susijusios su saugiu laivų vedimu ir operatyvių sprendimų priėmimu realiomis navigacinėmis sąlygomis, ilgesnis praktinės veiklos nevykdymas, nepriklausomai nuo jo priežasčių, objektyviai didina praktinių įgūdžių praradimo riziką. Kartu diferencijuojamos locmano liudijimo panaikinimo pasekmės – nustatoma, kada taikomas laikotarpis iki naujo liudijimo išdavimo, o kada privalomas kvalifikacijos įvertinimo egzaminas, taip siekiant užtikrinti proporcingą ir su profesinės veiklos pobūdžiu suderintą reguliavimą.
SLĮ projektu keičiamo Saugios laivybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytas locmano liudijimo galiojimo panaikinimo pagrindas – jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad laivo avarija įvyko dėl locmano kaltės – iš esmės atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Ši nuostata siejama su bendraisiais atsakomybės ir kaltės nustatymo principais, pagal kuriuos locmano kaltė konstatuojama teismo procesiniais sprendimais. Atsižvelgiant į tai, papildomas šios nuostatos detalizavimas įstatymo lygmeniu nelaikomas būtinu.
Projektu keičiamas laivų plaukiojimo uostų akvatorijoje be locmano reglamentavimas, susijęs su leidimo plaukti be locmano galiojimo palaikymo sąlygų proporcingumu, ne mažinant, o racionaliai pritaikant praktinius reikalavimus. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį kapitonas privalo įplaukti (išplaukti) ne mažiau kaip 6 kartus tam, kad galiotų jam išduotas leidimas, yra per trumpas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl praktikoje taikomo darbo grafiko (1 mėn. darbo jūroje / 1 mėn. krante ar 2 / 2 mėn.) faktiškai 1 mėnuo atostogų visada patenka į trijų mėnesių laikotarpį. Be to, termino pratęsimas, per kurį kapitonas privalo įvykdyti nustatytą minimalų skaičių įplaukimų (išplaukimų), leistų laivybos bendrovėms lengviau rotuoti laivų kapitonus kituose vykdomuose maršrutuose. Pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas neturėtų įtakos reikalavimams kapitonams, siekiantiems gauti leidimą
SLĮ projektu patikslinami reikalavimai ūkio subjektams, vykdantiems su saugia laivyba susijusias veiklas, siekiant sudaryti sąlygas lankstesniam jūrų krovinių krovos veiklos organizavimui, sumažinti administracinę naštą ir kartu išlaikyti aiškią atsakomybės sistemą bei aukštą saugios laivybos lygį. SLĮ projektu tikslinami reikalavimai ūkio subjektams, vykdantiems jūrų krovinių krovos iš laivų ir į laivus veiklą, aiškiau atskiriant reikalavimus, taikomus krovos veiklai, ir ūkio subjekto statusui (uosto žemės naudotojui). Kartu atsisakoma perteklinių reikalavimų dėl atskirų leidimų ar formalaus veiklos dubliavimo tais atvejais, kai krovos darbams pasitelkiami kiti ūkio subjektai.
SLĮ projektu įtvirtinama galimybė ūkio subjektams, įgijusiems teisę vykdyti jūrų krovinių krovos veiklą, pasitelkti kitų ūkio subjektų darbuotojus ir (ar) įrangą, nustatant aiškias sąlygas tokiam pasitelkimui. Šios sąlygos apima reikalavimus dėl darbuotojų kvalifikacijos ir mokymų, kokybės vadybos sistemų taikymo bei sutartinių santykių reglamentavimo.
Nustatoma, kad už kito ūkio subjekto pasitelktų darbuotojų ar įrangos naudojimą ir atitiktį saugios laivybos reikalavimams visais atvejais atsako ūkio subjektas, įgijęs teisę vykdyti atitinkamą krovos veiklą. Taip užtikrinamas atsakomybės nepertraukiamumas ir išvengiama situacijų, kai dėl veiklos organizavimo modelio tampa neaišku, kuris subjektas atsako už saugą.
SLĮ projektu siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai, vykdantys jūrų krovinių (išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius) krovos veiklą, privalėtų turėti ne mažesnės kaip 200 000 eurų sumos bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, nes šiuo metu tokia minimali riba nėra nustatyta. Reikalavimas nustatyti ne mažesnę kaip 200 000 eurų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sumą yra būtinas, siekiant užtikrinti realią žalos atlyginimo galimybę ir tinkamą rizikų valdymą jūrų krovinių krovos veikloje. Ši veikla yra susijusi su padidinta žalos rizika – galimi krovinio sugadinimo, laivo ar uosto infrastruktūros pažeidimo, taip pat trečiųjų asmenų turto ar sveikatos sužalojimo atvejai, kurių finansinės pasekmės dažnai viršija mažesnes draudimo sumas.
Minimali draudimo riba leistų užtikrinti, kad ūkio subjektai būtų finansiškai pajėgūs padengti galimą žalą, o nukentėję asmenys – realiai gautų kompensaciją. Be to, toks reikalavimas prisideda prie sąžiningos konkurencijos, nes nustato vienodus minimalius patikimumo standartus visiems rinkos dalyviams ir mažina riziką, kad veiklą vykdytų nepakankamai finansiškai pasirengę subjektai. Daugelyje Europos uostų reikalaujama privalomo bendrosios civilinės atsakomybės ( general liability ) draudimo, papildomai darbdavio atsakomybės ( employer’s liability ), profesinės atsakomybės (kai kuriais atvejais) draudimo; draudimo sumos paprastai siekia nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo veiklos masto.
Atsižvelgiant į jūrų krovos veiklos pobūdį, galimų nuostolių mastą ir užsienio valstybių uostuose taikomus reikalavimus, siūloma draudimo suma laikytina proporcinga ir pagrįsta saugios laivybos bei trečiųjų asmenų interesų apsaugos tikslais. Siūlomi pakeitimai leidžia efektyviau organizuoti jūrų krovinių krovos darbus, ypač kintant krovinių srautams ar laikinai padidėjus darbų apimčiai, tačiau nemažinant saugos reikalavimų ir užtikrinant aiškų teisinį reguliavimą.
SLĮ projektu atsisakoma ūkio subjektų, kurie vykdo locmanų veiklą, atestavimo. Taip siekiama užtikrinti, kad šią veiklą vykdančioms įmonėms ir toliau būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kurie iki šiol buvo taikomi siekiant gauti atestaciją. Todėl Saugios laivybos įstatymo 39 straipsnis papildomas nuostatomis, perkeliamomis iš šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies, nustatančiomis reikalavimus locmano paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip išlaikomas saugios laivybos reikalavimų tęstinumas, atsisakoma perteklinės administracinės procedūros.
SLĮ projektu nustatoma, kad ūkio subjektas teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą įgyja kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų pateikimo dienos arba pranešime nurodytą vėlesnę dieną. Taip bus aiškiai apibrėžiamas teisės įgijimo momentas ir sudaromos sąlygos ūkio subjektams veiklą pradėti operatyviau, nekeičiant esminių saugos reikalavimų.
Taip pat patikslinama, kad ūkio subjektui, kuriam suteikta teisė vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovą, papildomai nereikia atskiro sprendimo dėl teisės vykdyti nepavojingų jūrų krovinių krovą, kadangi pastarajai taikomi mažesni reikalavimai. Šiuo pakeitimu atsisakoma perteklinio teisių dubliavimo.
SLĮ projektu nustatoma, kad ūkio subjektai, įgiję teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą, įrašomi į Licencijų informacinę sistemą, taip užtikrinant veiklos vykdytojų skaidrumą, duomenų prieinamumą ir efektyvesnę priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad laivų dokumentų galiojimo pratęsimo tvarkas įtvirtina tiesiogiai taikomos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų nuostatos, SLĮ projektu pripažįstama netekusiu galios 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Taip pat, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi ir 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažįstamas netekusiu galios SLĮ 4 straipsnio 5 dalies 2 punktas.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Atliekant Įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, atsižvelgta į siūlomų pakeitimų pobūdį ir mastą. Pažymėtina, kad didžioji dalis nuostatų yra techninio, tikslinamojo pobūdžio arba perkelia galiojantį teisinį reguliavimą į įstatymo lygmenį. PLĮ projektu tikslinamos nuostatos, susijusios su laivų agentavimo veiklos atestavimu, veiklos priežiūra ir duomenų teikimo pareigomis, o SLĮ projektu tikslinamos nuostatos, susijusios su locmanų kvalifikacija, liudijimų išdavimu, galiojimu ir panaikinimu. Dalis siūlomų pakeitimų supaprastina galiojantį teisinį reguliavimą, mažina administracinę naštą ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą.
Įvertinus galimą poveikį ekonomikai ir valstybės finansams, pažymėtina, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, o ūkio subjektams nustatomi reikalavimai iš esmės atitinka jau taikomą praktiką arba yra patikslinti siekiant teisinio aiškumo ir proporcingumo. Reikšmingo neigiamo poveikio socialinei aplinkai, lygioms galimybėms, regionų plėtrai, aplinkai ir klimato kaitai nenumatoma.
Įstatymų projektų poveikis konkurencijai vertintas vadovaujantis Konkurencijos tarybos parengtomis Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis. Įvertinta, kad siūlomas reguliavimas nenustato naujų ribojimų patekimui į rinką, nesuteikia išimtinių ar specialiųjų teisių atskiriems ūkio subjektams ir nefiksuoja jų skaičiaus. PLĮ projektu nustatomi laivų agentavimo veiklos atestavimo reikalavimai yra grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su veiklos patikimumu ir gebėjimu vykdyti funkcijas, įskaitant atsiskaitymų su uostą valdančia įmone užtikrinimą. Reikalavimas neturėti pradelstų ir neginčijamų įsiskolinimų laikytinas proporcingu, nes siejamas su finansinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu ir netaikomas ginčijamų prievolių atvejais. SLĮ projektu nustatomi reikalavimai, susiję su locmanų kvalifikacija ir veiklos sąlygomis, yra grindžiami viešojo saugumo tikslu ir taikomi vienodai visiems subjektams.
Įvertinus poveikį viešajam administravimui ir administracinei naštai, pažymėtina, kad procedūros iš esmės supaprastinamos ir aiškiau reglamentuojamos, nustatant aiškius sprendimų priėmimo terminus ir atsisakant perteklinių reikalavimų, o dalis procesų nesikeičia arba yra minimalios apimties. Poveikis teisinei sistemai yra teigiamas, nes didinamas reguliavimo nuoseklumas ir aiškumas. Poveikis kriminogeninei situacijai ir korupcijos mastui nenumatomas.
PLĮ projektu taip pat nustatoma pareiga teikti duomenis apie trečiųjų valstybių piliečius jūrininkus. Šių duomenų tvarkymas grindžiamas nacionalinio saugumo tikslu, duomenų apimtis yra aiškiai apibrėžta, o saugojimo terminas – ribotas. Duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679
ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, kad reguliavimas atitinka proporcingumo ir būtinybės principus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas, nesukelia reikšmingo neigiamo poveikio vertinamoms sritims ir prisideda prie aiškesnio, nuoseklesnio ir patikimesnio jūrų transporto sektoriaus reguliavimo.6 .
Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymų projektams buvo atliktas antikorupcinis vertinimas, kurio metu nenustatyta korupciniu požiūriu rizikingų nuostatų. Vertinimo metu konstatuota, kad siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų ūkio subjektams, jame nėra spragų ar nuostatų, sudarančių prielaidas dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktus, taip pat nustatytos procedūros laikytinos būtinos ir pakankamai aiškios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas nekelia korupcijos rizikos.7 .
Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas sudarys palankesnes ir lankstesnes sąlygas verslo veiklai jūrų uostuose. Numatyta galimybė krovos įmonėms krovai reikalingus įrenginius ne tik turėti nuosavybės teise, bet ir juos nuomotis, leis efektyviau planuoti investicijas, mažinti pradines veiklos sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie kintančių krovos technologijų bei rinkos poreikių.
Taip pat sudaromos prielaidos krovos darbus atlikti kvalifikuotiems specialistams, kurie nebūtinai turės būti įdarbinti nuolatiniam darbui krovos įmonėse. Tai suteiks daugiau lankstumo organizuojant darbus, ypač esant sezoniniams ar nereguliariems krovos srautams, ir leis verslui operatyviau reaguoti į klientų poreikius, išlaikyti reikiamą darbų saugos ir kvalifikacijos lygį.
Įstatymų projektais taip pat siūlomi pakeitimai, kurie leistų supaprastinti locmano veiklos reguliavimą – atsisakoma locmano veiklos atestavimo, pereinant prie įteisinamo šios veiklos priežiūros modelio. Be to, locmanams nebereikės kas penkerius metus laikyti egzamino – locmano pažymėjimas bus išduodamas pratęsiant jo kvalifikaciją. Tai sumažins administracinę naštą locmano veiklą vykdantiems subjektams ir leis specialistams užtikrinti, kad locmanų kvalifikacija būtų nuolat vertinama ir atnaujinama.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. SLĮ projekte numatytas naujas terminas „jūrinio terminalo vadovas“, kuris iki Įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus įvertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. PLĮ projekte numatytas tikslinti „laivo valdytojo“ terminas, kurio apibrėžtis jau suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir patikslinta Lietuvos Respublikos Terminų banke.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus Įstatymų projektus , reikės:
1. Pripažinti netekusiais galios:
Dėl Fizinių asmenų ir įmonių, pageidaujančių teikti laivų agentavimo paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “.2 . Priimti susisiekimo ministro įsakymus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos jūrininkų registro informacinės sistemos nuostatus ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro informacinės sistemos nuostatus.
3. Pakeisti:
. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat lėšų nebus sutaupyta.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymų projektų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1197
„Dėl Būtingės naftos terminalo nuostatų patvirtinimo“.
[2] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklių patvirtinimo“ .