P rojektas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 18 mėnesių, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
2. Pakeisti 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius mėnesius, iki vaikui sueis 12 mėnesių, – 54,31 procentai, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, – 38,79 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
3. Pakeisti 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Jeigu apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama 18 mėnesių, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
4. Pakeisti 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama 24 mėnesius, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius pirmųjų įvaikinto vaiko auginimo metų mėnesius – 54,31 procentai, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 38,79 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“5
. Pakeisti 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 9 bazinių socialinių išmokų, kurios dydį Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė, dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos vaiko priežiūros išmokoms, mokamoms nuo 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino neigiamos Lietuvos demografinės tendencijos, mažėjantis gimstamumas ir poreikis stiprinti šeimų finansinį saugumą vaiko gimimo ir ankstyvosios priežiūros laikotarpiu. Sprendimui susilaukti vaikų reikšmingą įtaką daro šeimų finansinis stabilumas, galimybė suderinti darbą, studijas ir vaikų auginimą bei valstybės teikiama parama.
Šiuo metu galiojantys vaiko priežiūros išmokų dydžiai bei minimalių išmokų sistema ne visais atvejais užtikrina pakankamą pajamų kompensavimą šeimoms, ypač mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ir asmenims, neturintiems teisės į socialinio draudimo pagrindu mokamas išmokas. Dėl to vaiko susilaukimas daliai šeimų tampa reikšminga finansine rizika, o studijuojantiems ar dar pakankamo socialinio draudimo stažo nesukaupusiems asmenims – papildoma kliūtimi planuoti šeimos pagausėjimą.
Įstatymų projektų tikslas – sustiprinti valstybės paramą šeimoms vaiko gimimo ir priežiūros laikotarpiu, didinant vaiko priežiūros išmokų dydžius, gerinant minimalių išmokų gavėjų padėtį bei užtikrinant didesnį pajamų kompensavimo lygį vaiką auginantiems asmenims. Šiam tikslui pasiekti siūloma padidinti vaiko priežiūros išmokų dydžius pasirinkus tiek 18, tiek 24 mėnesių išmokos gavimo modelį, sustiprinti minimalią socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoką, jos minimalų dydį didinant nuo 8 iki 9 bazinių socialinių išmokų, bei proporcingai padidinti išmoką vaiko priežiūrai asmenims, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Taip pat siekiama mažinti finansines kliūtis jaunoms šeimoms susilaukti vaikų, prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo ir ilgalaikių Lietuvos demografinės politikos tikslų įgyvendinimo.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Gintarė Skaistė.
teisiniai santykiai: Šiuo metu motinystės išmokos dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Vaiko priežiūros išmokų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnis. Asmeniui pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, išmoka mokama 78 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais, o likusį laikotarpį – 60 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais neperleidžiamais laikotarpiais mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, o likusiais pirmaisiais vaiko priežiūros metais – 45 proc., antraisiais metais – 30 proc. Analogiški dydžiai taikomi ir įvaikinto vaiko priežiūros atvejais.
Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu negali būti mažesnė kaip 8 bazinių socialinių išmokų dydžiai per mėnesį. Asmenims, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka vaiko priežiūrai, mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukanka 2 metai.
teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siūloma padidinti vaiko priežiūros išmokų dydžius. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, visą išmokos mokėjimo laikotarpį būtų mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, tai yra apie 100 proc. buvusių darbo pajamų į rankas. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, neperleidžiamais laikotarpiais ir toliau būtų mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, o likusiais pirmaisiais metais – 54,31 proc., antraisiais metais – 38,79 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Tai atitiktų apie 70 proc. buvusių darbo pajamų į rankas pirmaisiais metais ir apie 50 proc. – antraisiais metais.
Be to, siūloma minimalią vaiko priežiūros išmoką padidinti nuo 8 iki 9 bazinių socialinių išmokų dydžių per mėnesį, o išmoką vaiko priežiūrai asmenims, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, padidinti nuo 6 iki 7 bazinių socialinių išmokų dydžių per mėnesį.
Priėmus įstatymų projektus tikimasi pagerinti šeimų, auginančių mažamečius vaikus, finansinę padėtį, sumažinti pajamų netekimą vaiko gimimo ir priežiūros laikotarpiu, sustiprinti socialines garantijas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims bei asmenims, neturintiems teisės į socialinio draudimo išmokas. Taip pat tikimasi sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeimos kūrimą, studijas ir profesinę veiklą, didinti šeimų ekonominį saugumą ir prisidėti prie šeimai palankios aplinkos bei ilgalaikių demografinės politikos tikslų įgyvendinimo.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Nedarys įtakos.
dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūlomi motinystės socialinio draudimo išmokų sistemos pakeitimai būtų finansuojami iš Valstybinio socialinio draudimo fondo motinystės socialinio draudimo lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, motinystės socialinio draudimo sistema artimiausiais metais išlieka perteklinė. 2026 m. motinystės socialinio draudimo pajamos prognozuojamos 730,9 mln. eurų, išlaidos – 488,0 mln. eurų, todėl metinis balansas sudarytų apie 242,9 mln. eurų. 2027 m. prognozuojamas 257,0 mln. eurų, o 2028 m. – 271,3 mln. eurų teigiamas balansas.
Ministerija taip pat pažymi, kad 2023–2028 m. laikotarpiu motinystės socialinis draudimas generuoja teigiamą finansinį balansą, o sistema yra finansiškai tvari.
Preliminariai vertinant pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus 2026 m. gavėjų skaičiaus ir vidutinių išmokų dydžių duomenis, siūlomas draudiminių vaiko priežiūros išmokų modelis galėtų pareikalauti apie 68,8 mln. eurų papildomų metinių išlaidų. Šis vertinimas apskaičiuotas lyginant siūlomus išmokų dydžius su šiuo metu galiojančiais dydžiais ir taikant ministerijos pateiktas 2026 m. gavėjų skaičiaus bei vidutinių išmokų prognozes.
Skaičiavimas grindžiamas šiomis prielaidomis: vaiko priežiūros išmoką iki 18 mėn. pasirinktų apie 12,4 tūkst. gavėjų, vaiko priežiūros išmoką iki 24 mėn. pasirinktų apie 13,4 tūkst. Preliminarus papildomų išlaidų poreikis sudarytų: Siūlomas pakeitimas Preliminarus papildomas metinis poreikis
Vaiko priežiūros išmokos iki 18 mėn. didinimas iki
darbo pajamų į rankas apie 46,6 mln. eurų Vaiko priežiūros išmokos iki 24 mėn. didinimas iki 54,31 proc. kompensuojamojo uždarbio pirmaisiais metais ir 38,79 proc. antraisiais metais, tai yra atitinkamai apie 70 ir 50 proc. buvusių darbo pajamų į rankas apie 21,2 mln. eurų Minimali draudiminė išmoka: 8 → 9 BSI iki
Iš viso apie 68,8 mln. eurų
Atsižvelgiant į tai, kad 2027 m. motinystės socialinio draudimo teigiamas balansas prognozuojamas apie 257 mln. eurų, preliminariai vertinama, kad siūlomi draudiminių išmokų pakeitimai galėtų būti finansuojami iš motinystės socialinio draudimo pajamų, neviršijant prognozuojamo šios draudimo rūšies pertekliaus.
Šis vertinimas yra preliminarus. Jis neapima galimų gavėjų elgsenos pokyčių, galimo pasirinkimų tarp 18 ir 24 mėn. modelių pasikeitimo. Tikslus lėšų poreikis turėtų būti įvertintas rengiant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą.
Lydimuoju Išmokų vaikams įstatymo pakeitimu siūloma didinti valstybės biudžeto lėšomis mokamą išmoką vaiko priežiūrai asmenims, neturintiems teisės į socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoką. Ši išmoka nėra motinystės socialinio draudimo išmoka ir būtų finansuojama ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu ši išmoka siekia 6 bazines socialines išmokas. Taikant 2026 m. bazinės socialinės išmokos dydį –
BSI, t. y. iki 518 eurų per mėnesį.
Vienam gavėjui išmokos padidinimas nuo 6 BSI iki 7 BSI reikštų 74 eurų papildomą išmoką per mėnesį, arba 888 eurus per metus. Darant prielaidą, kad gavėjų skaičius galėtų sudaryti apie 3,4 tūkst. asmenų, papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis sudarytų apie 3,0 mln. eurų per metus. Tikslus lėšų poreikis priklausytų nuo faktinio gavėjų skaičiaus, teisės į išmoką įgijimo trukmės, faktinio išmokos mokėjimo laikotarpio ir 2027 metams nustatyto BSI.
Taigi bendrai įstatymų projektams įgyvendinti preliminariai reikėtų apie 68,8 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo motinystės socialinio draudimo lėšų ir apie 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų lydimajam Išmokų vaikams įstatymo pakeitimui.
išvados: Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra.
Nėra .