P rojektas
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 18 mėnesių amžiaus.“
Šis įstatymas įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino ankstyvojo ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problematika Lietuvoje bei poreikis sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms derinti vaikų auginimą ir dalyvavimą darbo rinkoje. Šiuo metu savivaldybės privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo vietą vaikams nuo 2 metų amžiaus, tačiau praktikoje šeimoms pasirinkusioms18 mėnesių vaiko priežiūros išmokos laikotarpį, poreikis vesti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą atsiranda jau nuo18 mėnesių amžiaus. Kai kurios savivaldybės suteikia darželius ir jaunesnio amžiaus vaikams, tačiau tai nėra įstatymiškai garantuota galimybė šeimoms.
Pusė šeimų Lietuvoje renkasi vaiko priežiūros modelį iki vaikui sueina 1,5 metų, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui tėvai dažnai privalo grįžti į darbo rinką, nors savivaldybės dar neprivalo užtikrinti ugdymo vietos visiems tokio amžiaus vaikams. Dėl šio neapibrėžtumo susidaro laikotarpiai, kai vaiko priežiūros išmokos jau nebemokamos, tačiau šeimos vis dar neturi galimybės pasinaudoti ankstyvojo ugdymo paslaugomis, o tai sukuria papildomą finansinę ir emocinę naštą.
Poreikis plėsti ankstyvojo ugdymo prieinamumą jau matomas ir savivaldybių praktikoje – didžiosiose savivaldybėse nuosekliai didinamas grupių skaičius vaikams nuo 1 metų, o tai rodo augantį tokių paslaugų poreikį tarp jaunų šeimų. Statistikos duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvoje tik dalis vienerių metų amžiaus vaikų lanko ugdymo įstaigas, nors jų skaičius palaipsniui didėja, o realus poreikis yra didesnis nei esamas paslaugų prieinamumas.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti ankstesnį ir labiau prieinamą ikimokyklinį ugdymą, sudarant sąlygas šeimoms anksčiau grįžti į darbo rinką, mažinti vaikų priežiūros paslaugų trūkumą pereinamuoju laikotarpiu ir stiprinti šeimų ekonominį bei socialinį stabilumą.
Šiam tikslui pasiekti siekiama nustatyti aiškesnį ir ankstesnį visuotinį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, taip mažinant laikotarpį tarp vaiko priežiūros išmokų pabaigos ir galimybės gauti ugdymo vietą, sudarant šeimoms daugiau lankstumo planuojant grįžimą į darbo rinką bei mažinant regioninius ankstyvojo ugdymo prieinamumo skirtumus.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas.
projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu yra nustatyta, kad ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą būtų visuotinis ne nuo 2 metų, o nuo 18 mėnesių amžiaus. Taip pat siūloma nustatyti, kad šis teisinis reguliavimas įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d., suteikiant valstybės ir savivaldybių institucijoms pakankamą laiką pasirengti jo įgyvendinimui.
Priėmus įstatymo projektą tikimasi pagerinti ankstyvojo ugdymo prieinamumą vaikams, sudaryti palankesnes sąlygas tėvams derinti vaikų auginimą su darbu ar studijomis, didinti tėvų dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti šeimų patiriamus vaikų priežiūros iššūkius ir stiprinti šeimų ekonominį saugumą. Taip pat tikimasi geresnių vaikų socialinės, emocinės ir pažintinės raidos rezultatų, didesnės ugdymo galimybių lygybės bei nuoseklaus šeimai palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje.
vertinimo rezultatai, (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Saugumo įnašo įstatymo projekto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
įgyvendinamųjų teisės aktų,- kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): 2026 m. Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje yra 19 394 vienų metų amžiaus vaikai, iš kurių 7 065 jau lanko švietimo įstaigas.
papildomai reikėtų užtikrinti ugdymo vietas apie 12 329 vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės vieno ikimokyklinio ugdymo mokinio finansavimo išlaidos sudaro apie 3 800 Eur per metus, o ugdymas būtų finansuojamas vidutiniškai 6 mėnesius, papildomas maksimalus valstybės biudžeto poreikis sudarytų apie 23,4 mln. Eur per metus (12 329 × 1 900 Eur).
Atsižvelgiant į pastarųjų metų gimstamumo mažėjimo tendencijas (apie 1 500 vaikų per metus), preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis sudarytų: 2027 m. – apie 23,4 mln. Eur; 2028 m. – apie 20,6 mln. Eur; 2029 m. – apie 17,7 mln. Eur; 2030 m. – apie 14,9 mln. Eur.
Šie skaičiavimai yra preliminarūs ir apima tik papildomą valstybės biudžeto poreikį ugdymo finansavimui. Juose nevertinamos galimos papildomos savivaldybių biudžetų išlaidos, susijusios su naujų grupių steigimu, infrastruktūros plėtra, patalpų pritaikymu bei papildomo pedagoginio ir aptarnaujančio personalo poreikiu.
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra .