P rojektas Lietuvos Respublikos TAUTINIŲ MAŽUMŲ Nr. XIV-3079 1, 2, 3, 4, 6, 7, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą.“
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 . Tautinė mažuma –
grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingos kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia išsaugoti.“
Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam, kalbiniam ir religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“
Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“
Papildyti 6 straipsnį 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „
3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba.4
. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
5. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.6
. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba.
7. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą ,
su išlyga, kad stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“
Įstatymo papildymas nauju 71 straipsniu Papildyti įstatymą nauju 71 straipsniu ir naują 71 straipsnį išdėstyti taip: „7
Vardo ir pavardės ra šymas oficialiuose dokumentuose Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pageidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais .“
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija sudaro rinkimų apygardas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu ir siekia nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms apylinkėse ir apygardose, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija keisdama rinkimų apygardų ribas, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms
, sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių apygardoje tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos nepažeidžiant ten kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
priėmė naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2025 m. sausio 01 d.
Pažymėtina, kad Seimas priėmė tautinių mažumų lūkesčių neatitinkantį ir pagrindinių teisių neužtikrinanti Įstatymą, o praeitos kadencijos Seimo nariai pripažino, kad naujai išrinktas Seimas turės šitą Įstatymą patobulinti ir užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių piliečių teisių įgyvendinimą, kurias reglamentuoja tarptautinės sutartys, tokios kaip Jungtinių Tautų Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos žmogaus teisių konvencija ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, įpareigoja Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
Pagrindinės tautinių mažumų teisės apima: Teisė į tapatybę – teisė išsaugoti, puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją.
Teisė į lygybę ir nediskriminavimą
Teisė vartoti gimtąją kalbą – teisė naudoti gimtąją kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime Teisė į švietimą – galimybė mokytis gimtąja kalba ir susipažinti su savo tautinės bendruomenės istorija bei kultūra. Teisė į saviraišką ir žiniasklaidą
Teisė dalyvauti viešajame gyvenime
Teisė į religijos laisvę – teisė praktikuoti savo religiją ir kurti religinę bendruomenę. Teisė palaikyti ryšius su tautiečiais užsienyje.
Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Lenkai – gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. šalyje lenkų gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), baltarusių – 28,1 tūkst. (1 proc.), ukrainiečių (14,1 tūkst., 0,5 %), kitų tautybių (16,1 tūkst., 0,6 %).
Teikiame Tautinių mažumų įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas) papildant jį nauju straipsniu, patikslinant bei papildant įstatymo straipsnių dalis, siekiant patikslinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus, sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai: Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Jaroslav Narkevič.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
2020-2024 m. kadenciją baigiantis Seimas paskubomis priėmė naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą, kuris įsigaliojo 2025 m. sausio 01 d. Įstatyme trūksta tautinėms mažumoms priklausančių piliečių teisinio aiškumo ir pagrindinių teisių garantijų. Pažymėtina, kad praeitos kadencijos Seimo nariai pripažino, kad naujai išrinktas Seimas turės šitą įstatymą patobulinti ir pritaikyti taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamo Įstatymo projekte yra numatomi šie pakeitimai:
1Religinis identitetas.
Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo
5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“.
Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas:
„tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios
šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis“. Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą.
Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad šis Įstatymas sudaro sąlygas išlaikyti ir puoselėti ne tik tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, kalbinį bet ir religinį identitetą, todėl siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą: Tautinė mažuma
Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingos kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias siekia išsaugoti.
Įstatymo projekte siekiama užtikrinti pagarbą tautinių mažumų kultūriniam, kalbiniam ir religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę.
2Asimiliacijos draudimas.
Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis).
Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“
Todėl Įstatymo projekte nustatomas draudimas taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.
3Gimtosios kalbos vartojimas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė Įstatymo projekte išsamiai reglamentuoti administracinius-teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba.
Įstatymo projekte nustatoma, kad:
Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
Taip pat siekiama nustatyti savivaldybių teritorijose ir gyvenamosiose teritorijose, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus teisę vartoti greta valstybinės kalbos ir tautinės mažumos kalbą viešojo administravimo subjektų pavadinimuose, topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimuose.
Siūloma gyvenamosiose vietovėse, kurioms taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba.
4Teisė į švietimą.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį šalys įsipareigojo užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galimai bus likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių.
Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Įstatymas negali turėti diskriminavimo požymių dėl tautybės ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju galimai siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba.
Siūlome įtvirtinti, kad valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą, su išlyga, kad stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, negali būti bloginama, siaurinama, jau įgyta teisė.
5Asmenvardžių rašymas.
Svarbu, kad Tautinių mažumų įstatymas apimtų ir garantuotų visas tautinėms mažumoms priklausantiems piliečiams teises, taip pat teisę į originalų vardą ir pavardę, kuri yra svarbi tautinio identiteto dalis.
Įstatymą siūloma papildyti nauju 71 straipsniu, kuris užtikrintų teisę ir galimybę ateityje tautinėms mažumoms užrašyti originalius vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti lotyniška lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Šis Įstatymo straipsnis garantuos teisę, o Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustatys praktinį įgyvendinimą.
gyvenime – galimybė atstovauti savo bendruomenei politiniuose ir visuomeniniuose procesuose.
Konvencijos 16 straipsnis nustato:
„Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse,
kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad
„Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant
tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę.“
Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad:
„Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti
išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms.“
Todėl svarbu užtikrinti ir Tautinių mažumų įstatyme nustatyti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, teisės aktų pakeisti nereikės.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „tautinė mažuma“, „pavardė“.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomi įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi. Teikia