Projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 221 , 39, 40, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 58, 61,611 , 67, 75 straipsnių pakeitimo IR įstatymo PAPILDYMO 223 ir 464 STRAIPSNIais įstatymas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, kuri nėra jų pačių pagaminta arba kuri yra pagaminta jiems nuosavybės teise ar kartu su bendraturčiais bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose ar kitais teisėtais pagrindais valdomuose elektros energijos gamybos
įrenginiuose, įskaitant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius elektros energijos gamybos įrenginius, kurie yra geografiškai nutolę nuo aktyviojo elektros energijos vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, arba parduoda pačių pasigamintą ar sukauptą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, arba dalyvauja dalijimosi elektros energija veikloje.“
2. Papildyti 2 straipsnį 51 dalimi: „51
. Dalijimosi elektros energija organizatorius (toliau – dalijimosi organizatorius) – dalijimosi elektros energija sutartį sudariusių šalių paskirtas asmuo, turintis leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo ar paklausos telkėjo veiklą, organizuojantis dalijimosi elektros energija veiklą ir atliekantis su šios veiklos administravimu susijusias funkcijas dalijimosi elektros energija sutartį sudariusių šalių vardu.“
3. Papildyti 2 straipsnį 52 dalimi: „52
. Dalijimosi elektros energija sutartis (toliau – dalijimosi sutartis) – laisvos formos rašytinė sutartis, pagal kurią elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas ir aktyvusis elektros energijos vartotojas arba aktyvieji elektros energijos vartotojai tarpusavyje susitaria dalytis elektros energija ir nustato tokio dalijimosi sąlygas.“
4. Papildyti 2 straipsnį 53 dalimi: „53
. Dalijimosi elektros energija veikla (toliau – dalijimosi veikla) – elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančio vartotojo jam nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais valdomame elektros energijos gamybos įrenginyje pagamintos visos ar dalies perteklinės elektros energijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme arba aktyviojo elektros energijos vartotojo pagamintos ar sukauptos elektros energijos priskyrimas kito aktyviojo elektros energijos vartotojo objektui.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30 . Elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas
(toliau – gaminantis vartotojas) – elektros energijos vartotojas, gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintis teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka, arba dalyvaujantis dalijimosi elektros energija veikloje kaip perteklinę elektros energiją aktyviojo elektros energijos vartotojo objektui priskirianti dalijimosi elektros energija sutartį sudariusi šalis.“
1
. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „20 ) derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo , apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo ir papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Taryba suderintą ir tinklų operatorių tvirtinamą šių įkainių apskaičiavimo metodiką;“.
2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13
) kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir su pasigaminamos elektros energijos vartojimu ir (ar) dalijimosi veiklos plėtrai, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų per pagrįstą laikotarpį, šalinimą;“.
221 straipsnio pakeitimas1 . Papildyti 221 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu: „4 ) dalyvauti dalijimosi veikloje;“.2
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma;“.4 .
221 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „6 ) vykdyti šioje dalyje nurodytą veiklą, jeigu tokia veikla nėra pagrindinė aktyviojo vartotojo ūkinė veikla.“5 .
221 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vartotojas ar vartotojų grupė, siekiantys veikti kaip aktyvusis vartotojas ir vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 ir 223 straipsnių nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.“6
. Pradėdamas veiklą kaip rinkos dalyvis aktyvusis vartotojas telefonu, elektroniniu paštu ar kitu elektroniniu būdu (toliau – elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklą ir atsakomybės už disbalansą įgyvendinimą. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai aktyviųjų vartotojų duomenis, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 223 straipsniu: „22
1
. Gaminantys vartotojai ir aktyvieji vartotojai turi teisę dalyvauti dalijimosi veikloje, pagal sudarytas dalijimosi sutartis tais atvejais, kai abi dalijimosi sutarties šalys veikia to paties tinklų operatoriaus veiklos teritorijoje ir kai šioms šalims elektros energiją tiekia visuomeninis tiekėjas arba nepriklausomas tiekėjas.
2. Perteklinę elektros energiją aktyviojo vartotojo objektui priskirianti dalijimosi sutarties šalis privalo būti gaminantis vartotojas arba aktyvusis vartotojas, dalyvaudamas dalijimosi veikloje jis nepraranda savo, kaip gaminančio vartotojo arba aktyviojo vartotojo, turimų teisių ir pareigų.3
. Dalijimosi sutarties šalis, siekianti dalyvauti dalijimosi veikloje gaunant elektros energiją, privalo būti aktyvusis vartotojas arba įgyti aktyviojo vartotojo statusą šio įstatymo221 straipsnyje nustatyta tvarka ir objekte turėti įrengtą išmanųjį apskaitos prietaisą.
4. Gaminantis vartotojas dalijimosi veikloje gali dalyvauti perteklinę elektros energiją aktyviojo vartotojo objektui priskirdamas neatlygintinai, o aktyvusis vartotojas – neatlygintinai arba už užmokestį.
5. Dalijimosi veikla vykdoma pagal dalijimosi sutartis. Dalijimosi sutarties sudarymo organizavimą, jos vykdymą ir kitų šiame straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimą, dalijimosi sutartį sudariusios šalys gali pavesti atlikti jų pasirinktam dalijimosi organizatoriui.6
. Dalijimosi sutartį sudariusios šalys ne vėliau, kaip likus 3 darbo dienoms iki dalijimosi sutarties įsigaliojimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis informuoti tinklų operatorių, prie kurio tinklų yra prijungti jo įrenginiai ir jam elektros energiją tiekiantį tiekėją (-us), apie šios sutarties sudarymą. Gaminantis vartotojas ar aktyvusis vartotojas informuodamas tinklų operatorių ir tiekėją nurodo dalijimosi sutartyje nurodytą perteklinės elektros energijos dalį, kuri, neviršijant priskiriamai energijos daliai priskirtos objekto leistinos generuoti galios, priskiriama aktyviajam vartotojui. Elektros energiją gaunantis aktyvusis vartotojas ne vėliau, kaip likus 3 darbo dienoms iki šios sutarties įsigaliojimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis informuoti jam elektros energiją tiekiantį tiekėją ir tinklų operatorių, prie kurio tinklų yra prijungti jo įrenginiai, apie dalijimosi sutarties sudarymą ir šioje sutartyje nurodytą jam priskirtos elektros energijos dalį.
7. Apie dalijimosi sutarties pakeitimą ar nutraukimą šios sutarties šalys ne vėliau, kaip likus 3 darbo dienoms iki dalijimosi sutarties pakeitimo ar nutraukimo įsigaliojimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis privalo informuoti tinklų operatorių, prie kurio tinklų yra prijungti jų įrenginiai ir jiems elektros energiją tiekiantį tiekėją (-us). Kai dalijimosi sutartimi keičiama priskiriamos perteklinės elektros energijos dalis, elektros energijos apskaita pradedama vykdyti šio straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta tvarka.
8. Dalijimosi sutartį sudariusioms šalims netaikomi šio įstatymo 16 straipsnio 211 dalies reikalavimai, kai:1
) perteklinę elektros energiją aktyviojo vartotojo objektui priskiria gaminantys vartotojai ir aktyvieji vartotojai, atitinkantys šiame įstatyme apibrėžtą buitinio vartotojo sąvoką, kurių elektrinių arba hibridinių elektrinių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW;2 ) perteklinę elektros energiją aktyviojo vartotojo objektui priskiria Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo, kurio elektrinių arba hibridinių elektrinių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 100 kW.
9. Dalijimosi sutartį sudariusių šalių teisės:1 ) turi teisę vienu metu būti sudarę daugiau nei vieną dalijimosi sutartį;2
) dalijimosi sutartį sudariusios šalys turi teisę tarpusavyje atsiskaityti pagal tarpusavio susitarimus;3 ) turi teisę į sąžiningas ir skaidrias dalijimosi sutarčių sąlygas;4 ) turi teisę nebūti diskriminuojami kitų rinkos dalyvių.
10. Dalijimosi organizatoriaus funkcijos dalijimosi veikloje:1 ) organizuoja ir koordinuoja dalijimosi sutarčių sudarymą, vykdymą ir (ar) sąskaitų pagal šias sutartis išrašymą;2 ) esant dalijimosi sutartį sudariusių šalių pavedimui, veikia kaip tarpininkas tarp dalijimosi sutarties šalių, tiekėjų, tinklų operatorių ar kitų su dalijimosi veikla susijusių subjektų;3 ) teikia pagalbą valdant ir subalansuojant dalijimosi sutartį sudariusių šalių elektros energijos gamybos ir vartojimo įrenginius;4
) registruoja dalijimosi sutarčių sudarymo, pakeitimo ir pasibaigimo faktą, teikia dalijimosi sutartį sudariusioms šalims praktinę informaciją dalijimosi veiklos klausimais ir, turėdamas šių šalių sutikimą, turi teisę gauti ir kitiems susijusiems subjektams teikti informaciją apie dalijimosi sutartyse dalyvaujančių šalių apskaitos taškus, kuri yra būtina dalijimosi elektros energijos apskaitai ir dalijimosi veiklos administravimui;5 ) vykdo kitas dalijimosi sutartį sudariusių šalių jam pavestas su šio susitarimo vykdymu susijusias funkcijas.
11. Dalijimosi veikloje pradėjęs dalyvauti gaminantis vartotojas nepraranda teisės gaminti ir apskaityti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, taikant
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnyje nustatytą apskaitos modelį. A pskaita pradedama vykdyti nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos po to, kai tinklų operatorius šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka gauna informaciją apie dalijimosi sutarties įsigaliojimą, išskyrus atvejus, jei sutartyje nurodyta vėlesnė data. Tais atvejais, kai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija tinklų operatoriui pateikiama vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, apskaita pradedama vykdyti nuo mėnesio, einančio po kito kalendorinio mėnesio, pirmos dienos.12
. Dalijimosi veikloje aktyviojo vartotojo gauta elektros energija apskaitoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši apskaita pradedama vykdyti nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos po to, kai tinklų operatorius šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka gauna informaciją apie dalijimosi sutarties sudarymą, išskyrus atvejus, jei sutartyje nurodyta vėlesnė data. Tais atvejais, kai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija tinklų operatoriui pateikiama vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, aktyviojo vartotojo gauta elektros energija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje nustatyta tvarka pradedama apskaityti nuo mėnesio, einančio po kito kalendorinio mėnesio, pirmos dienos. Aktyviajam vartotojui priskiriamas tik tas elektros energijos kiekis, kuris buvo pagamintas po šios apskaitos taikymo pradžios dienos.
13. Kai dalijimosi veikloje dalyvauja šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti vartotojai, kurie yra didesni nei vidutinės įmonės, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taikoma papildoma sąlyga, kad dalijimosi elektros energija veikloje naudojamo elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia negali būti didesnė kaip 6 MW.14
. Tinklų operatoriai sudaro technines ir organizacines sąlygas dalijimosi sutartį sudariusioms šalims, dalijimosi organizatoriui, kai jis veikia šių šalių vardu ar interesais ir nepriklausomiems tiekėjams, kai jie yra sudarę elektros energijos pirkimo– pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su dalijimosi sutartį sudariusia šalimi, gauti duomenis apie pasidalintos elektros energijos kiekį, taip pat kitus duomenis, reikalingus dalijimosi sutartį sudariusios šalies sąskaitybai užtikrinti.15
. Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, dalyvaudamos dalijimosi veikloje, sudaro sąlygas, kad ne mažiau kaip 10 procentų bendro elektros energijos, kuria dalijamasi, kiekio būtų skiriama pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems asmenims.
16. Šis straipsnis nepanaikina šiame įstatyme nustatytų leidimų išdavimo tiekėjams reikalavimų.
17. Dalijimosi sutartį sudariusių šalių ginčai dėl dalijimosi sutarčių sprendžiami Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka.“
39 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojo ir gamintojo pageidavimu pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas;“.
2. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia, su Energetikos ministerija ir kitais suinteresuotais asmenimis
derina ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam mažiau kaip 100 000 vartotojų toje pačioje teritorijoje, mutatis mutandis taikomas skirstomųjų tinklų operatoriaus, aptarnaujančio daugiau kaip 100 000 vartotojų, parengtas ir Tarybos tvirtinamas Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, be kita ko, turi būti nustatytos skirstomųjų tinklų technologinės plėtros, vykdomos siekiant suteikti prijungimo prie 0,4–10 kV įtampos skirstomųjų tinklų paslaugą tinklų naudotojams, sąlygos.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
.Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus šio įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas lėšos nerenkamos.“
Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam tinklų operatoriui pranešti apie garantinio tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie asmenį, vykdysiantį garantinio tiekimo funkciją, ir jo kontaktinius duomenis. Vartotojai, kurių suvartotos apskaitos prietaisų rodmenys nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu apie tai jie buvo tinkamai informuoti, privalo užfiksuoti faktinius apskaitos prietaiso rodmenis ir juos pranešti tinklų operatoriui. Jeigu nepriklausomi tiekėjai ar vartotojai neįvykdo ar tinkamai neįvykdo šioje dalyje nustatytų pareigų, garantinio tiekimo metu tiekiamos elektros energijos kiekis nustatomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3 .
Nepriklausomas tiekėjas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su vartotoju arba prieš nutraukdamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 2 savaites iki su vartotoju sudarytoje sutartyje numatytos sutarties įsigaliojimo datos arba iki sutartyje nurodytos elektros energijos tiekimo pradžios datos, jeigu jos nesutampa, arba iki sutarties nutraukimo apie tai raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir šioje dalyje nustatytais terminais ir būdais informuoti vartotoją apie sutarties įsigaliojimo datą arba elektros energijos tiekimo pradžios datą, jeigu jos nesutampa, arba apie sutarties nutraukimą.
Jeigu vartotojui keičiant tiekėją sutartis su ankstesniu tiekėju nebuvo nutraukta sutartyje numatytomis sąlygomis, sutartis su ankstesniu tiekėju dėl atitinkamo vartotojo objekto laikoma nutrūkusia nuo sutartyje su nauju tiekėju nurodytos elektros energijos tiekimo pradžios datos, jeigu sutartyje nebuvo susitarta kitaip. Tinklų operatorius, gavęs tiekėjo pranešimą apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo tokio pranešimo gavimo informuoja apie tai ankstesnį tiekėją, vartotoją ir naują tiekėją.
Šioje dalyje nurodytas terminas, per kurį nepriklausomas tiekėjas privalo pranešti tinklų operatoriui apie su vartotoju sudarytą ar nutraukiamą sutartį, ir terminas, per kurį tinklų operatorius privalo informuoti ankstesnį tiekėją, vartotoją ir naują tiekėją, netaikomi šio įstatymo 464 straipsnyje nustatytais atvejais.“
2. Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8
) siūlyti buitiniams vartotojams 12 ir 24 mėnesių, o kitiems vartotojams – 12 mėnesių fiksuotos kainos sutartis, kai turi daugiau kaip 200 000 vartotojų. Nepriklausomas tiekėjas taip pat gali siūlyti ir kitokios trukmės fiksuotos kainos sutartis. Nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo sudarytoje fiksuotos kainos sutartyje nustatyta elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama piko ir ne piko valandomis. Nepriklausomas tiekėjas negali vienašališkai pakeisti su vartotoju sudarytos terminuotos fiksuotos kainos sutarties sąlygų ar nutraukti tokios sutarties nepasibaigus jos terminui, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 51 straipsnio 31 dalyje, ar kai vartotojas nesilaiko su nepriklausomu tiekėju sudaryto skolos už suvartotą elektros energiją, įskaitant jos persiuntimą, ir su tuo susijusias paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, padengimo dalimis grafiko. Elektros energijos tiekimui pagal terminuotas fiksuotos kainos sutartis inter alia taikomos šio įstatymo 41, 47, 49, 51, 52 ir 61 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
“
3. Papildyti 46 straipsnio 6 dalį 9 punktu: „9 ) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki fiksuotos kainos sutarties elektros energijos tiekimo kainos fiksavimo laikotarpio termino pabaigos informuoti vartotoją apie naują elektros energijos tiekimo kainą ir sąlygas naujam elektros energijos tiekimo laikotarpiui. Tokiu atveju taikomos šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vartotojo informavimo apie sutarties sąlygų pakeitimą, vartotojo teisės nutraukti sutartį ir siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo įsigaliojimo.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 464 straipsniu: „46
Nepriklausomo tiekėjo keitimas buitiniams vartotojams, kurių objektuose įrengti išmanieji apskaitos prietaisai1
. Buitinis vartotojas, kurio vartojimo objekte įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas ir kuris perka elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, turi teisę ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinį mėnesį pakeisti nepriklausomą tiekėją taip, kad elektros energijos tiekimas pagal su nauju nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį būtų pradėtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos.2
. Nepriklausomas tiekėjas, sudaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį su buitiniu vartotoju, privalo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sutarties sudarymo dienos raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui apie sutarties sudarymą ir sutartyje nustatytą elektros energijos tiekimo pradžios datą.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokio pranešimo gavimo informuoja ankstesnį nepriklausomą tiekėją, buitinį vartotoją ir naują nepriklausomą tiekėją bei imasi priemonių, kad nepriklausomo tiekėjo pakeitimas būtų atliktas ir elektros energijos tiekimas pradėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.4
. Jeigu buitiniam vartotojui keičiant nepriklausomą tiekėją, sutartis su ankstesniu nepriklausomu tiekėju nebuvo nutraukta sutartyje numatytomis sąlygomis, sutartis su ankstesniu nepriklausomu tiekėju dėl atitinkamo buitinio vartotojo objekto laikoma nutrūkusia nuo sutartyje su nauju nepriklausomu tiekėju nurodytos elektros energijos tiekimo pradžios datos.
5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminančiam vartotojui, kuriam taikomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnyje nurodytas apskaitos modelis ir aktyviajam vartotojui.“
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3 .
Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžiamos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją apie tai raštu įspėdami nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaitydami su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas.
Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžiamos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą. Šioje dalyje nurodytas terminas, per kurį buitinis vartotojas privalo įspėti nepriklausomą tiekėją apie sutarties nutraukimą, netaikomas šio įstatymo 464 straipsnyje nustatytais atvejais.“11
straipsnis.
1. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) vartotojai turi teisę laisvai pasirinkti nepriklausomą tiekėją, taip pat sudaryti e lektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su daugiau nei vienu tiekėju, kad būtų užtikrinti jų elektros energijos poreikiai, kai yra tinklų operatoriaus įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai, skirti atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti. Vartotojai apmoka tinklų operatoriaus patirtas sąnaudas, susijusias su papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimu, šio įstatymo 67 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka;“.
2. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) vartotojai turi teisę pakeisti tiekėją, atsižvelgdami į šiame įstatyme ir (ar) sutartyje su tiekėju nustatytus įspėjimo terminus ir kitas sąlygas. Kai vartotojas pageidauja pakeisti tiekėją laikydamasis šiame įstatyme ir (ar) sutartyje nurodytų įspėjimo terminų ir kitų sąlygų, naujas tiekėjas apie tai praneša tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai. Atitinkamas tinklų operatorius imasi priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos pakeitimui atlikti per ne ilgesnį kaip 2 savaičių laikotarpį , išskyrus šio įstatymo 464 straipsnyje nustatytais atvejais;“.
Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis, ne mažiau kaip dviem sutartyje nurodytais kontaktais, o jeigu vartotojas nurodęs mažiau nei du kontaktus – sutartyje nurodytu kontaktu, informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Elektros energetikos įmonei teikiant informaciją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi būti pranešama apie vartotojų teisę per pranešime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, nutraukti sutartį, jeigu vartotojas nepritaria sutarties sąlygų pakeitimui. Jeigu vartotojas per pranešime nustatytą terminą nenutraukia sutarties, laikoma, kad jis sutinka su sutarties sąlygų pakeitimais ir pakeistos sutarties sąlygos įsigalioja nuo kitos kalendorinės dienos po šio termino pabaigos
.“
1. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informavęs tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos sutarties nutraukimo dienos .
Šiame punkte nurodytas terminas, per kurį buitinis vartotojas privalo įspėti nepriklausomą tiekėją apie sutarties nutraukimą, netaikomas šio įstatymo 464 straipsnyje nustatytais atvejais ;“.2 . Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi: „
5. Buitinis vartotojas, įskaitant gaminantį vartotoją ir aktyvųjį vartotoją, kurio objekte įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas, turi teisę
ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinį mėnesį pakeisti elektros energijos tiekimo paslaugos planą, skirstomųjų tinklų operatoriaus persiuntimo paslaugos tarifą ir (ar) tarifo planą. Tiekėjas ir garantinis elektros energijos tiekėjas užtikrina, kad elektros energijos tiekimo paslaugos plano pakeitimas būtų įgyvendintas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo buitinio vartotojo prašymo gavimo dienos. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina, kad persiuntimo
paslaugos tarifo ir (ar) tarifo plano pakeitimas būtų įgyvendintas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo buitinio vartotojo prašymo gavimo dienos, jeigu pakeitimui atlikti nereikia perprogramuoti išmaniojo apskaitos prietaiso. Jeigu pakeitimui atlikti būtina perprogramuoti išmanųjį apskaitos prietaisą, naujas persiuntimo paslaugos tarifas ir (ar) tarifo planas taikomas nuo išmaniojo apskaitos prietaiso perprogramavimo dienos.“
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Didmenininkas turi teisę sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, taip pat su pasirinktu gamintoju.“
1. Papildyti 61 straipsnį 11 dalimi: „11
. Vartotojas, įskaitant gaminantį vartotoją ir aktyvųjį vartotoją, turi teisę sudaryti daugiau nei vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirtingais tiekėjais, kai yra tinklų operatoriaus įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai, skirti atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti. Vartotojas apmoka tinklų operatoriaus patirtas sąnaudas, susijusias su papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimu, šio įstatymo 67 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 61 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) sutartyje nustatyta tvarka tiekėjui, gamintojui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui (išskyrus atvejus, kai atskira persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma) teikti informaciją apie apskaitos prietaisų rodmenis (išskyrus atvejus, kai yra įdiegta išmanioji apskaitos sistema);“.
611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Vartotojas turi teisę pirkti ir (ar) parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą ir pagal telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos apraše ir (ar) prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytus reikalavimus įsirengęs arba po sutarties dėl paklausos telkimo paslaugų pasirašymo su paklausos telkėju įsirengsiantis tam tinkamą išmanųjį apskaitos prietaisą ir (ar) skirtąjį matuoklį, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.“
1. Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
5. Taryba, tvirtindama tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo, apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo ir
papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:“.
2. Pakeisti 67 straipsnio 71 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
1. Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tarp gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir tinklų operatoriaus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šio straipsnio 15 dalyje nurodytas išlaidas.“
3. Papildyti 67 straipsnį 15 dalimi: „15
. Kai vartotojas, gaminantis vartotojas ar aktyvusis vartotojas siekia gauti elektros energiją iš daugiau nei vieno pasirinkto tiekėjo kaip nurodyta šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar 61 straipsnio 11 dalyje, šis vartotojas, gaminantis vartotojas, ar aktyvusis vartotojas tinklų operatoriaus tvirtinamoje ir Tarybos derinamoje metodikoje nurodytais atvejais atlygina 100 procentų tinklų operatoriaus sąnaudų, susijusių su papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimu arba pagal šį dydį tinklų operatorių apskaičiuotą ir Tarybos suderintą įkainį.“
Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3 .
Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ar kito nekilnojamojo daikto servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose.
Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.
Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo daikto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ir (ar) nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti.
Kai sudarius nurodytas sutartis toje pačioje teritorijoje patiriama nuostolių dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, žemės savininko pasirinkimu jam išmokama viena iš kompensacijų sutampantiems nuostoliams atlyginti. Tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje pačioje teritorijoje jau buvo atlyginti ar su žemės savininku susitarta kitaip, kompensacija už nuostolius dėl servituto nustatymo mažinama atitinkama dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami ir išmokami pagal Vyriausybės tvirtinamą kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto
servitutu, nustatymo ir išmokėjimo metodiką.“
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 2 straipsnio 2 dalį, 3, 4 straipsnius, 5 straipsnio 1 dalį, 6 ir 7 straipsnius, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 18 straipsnį ir šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 dalis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
3. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 2 d.
4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2027 m. liepos 1 d.
5. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2029 m. sausio 1 d.6
. Energetikos ministras iki 2026 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.
7. Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2026 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 9, 11, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnyje išdėstytų Elektros energetikos įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.
8. Energetikos ministras iki 2027 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 223 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.9
. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tvirtinti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomas skirstomųjų tinklų technologinės plėtros, vykdomos siekiant suteikti prijungimo paslaugą tinklų naudotojams, sąlygas.
10. Iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtos vykdyti elektros energijos pirkimo–pardavimo ar elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygų keitimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki 2026 m. spalio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.11
. Šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nustatytos elektros energijos pirkimo–pardavimo ar elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygų keitimo procedūros taikomos ir iki 2026 m. spalio 31 d. sudarytoms sutartims.
12. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo keitimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
13. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos vykdyti elektros energijos tiekimo paslaugos plano, skirstomųjų tinklų operatoriaus persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo plano keitimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
(ar) tarifo plano keitimo procedūros baigiamos vykdyti pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 9, 221 , 39, 40, 44, 46,47, 49, 51, 52, 58, 61,611 , 67, 75 straipsnių pakeitimo IR įstatymo PAPILDYMO 223 ir 464 STRAIPSNIais
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 22¹, 39, 40, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 58, 61,611 ,
67, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 223 ir 464 straipsniais įstatymo projektas (toliau – EEĮ projektas) parengtas įgyvendinant Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, prioriteto „Energijos vartotojų įgalinimas ir jų interesų apsaugos stiprinimas“ 9.4.2 priemonę, kuria numatyta nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį elektros energijos vartotojų (toliau – vartotojas) teisę sudaryti daugiau kaip vieną elektros energijos tiekimo sutartį ir turėti daugiau kaip vieną apskaitos bei sąskaitų tvarkymo tašką, ir 9.4.3 priemonę, kuria numatyta sukurti teisinį reguliavimą, įgalinantį vartotojus aktyviai dalyvauti rinkoje tarpusavyje dalijantis pasigaminta elektros energija ir skatinant vartotojų tarpusavio elektros prekybos platformų atsiradimą Lietuvoje.
Taip pat EEĮ projektu į nacionalinę teisę perkeliamos 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1711 , kuria dėl Sąjungos elektros energijos rinkos modelio tobulinimo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2018/2001 ir (ES) 2019/944 , (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 punkto a ir b papunkčių, 2, 5 punktų, 12 punkto a papunkčio ii) papunkčio nuostatos, susijusios su dalijimusi elektros energija ir vartotojų galimybe viename objekte naudotis daugiau nei vienu elektros energijos tiekėju (toliau – tiekėjas).
EEĮ projekto rengimą paskatino poreikis sudaryti teisines prielaidas aktyvesniam vartotojų dalyvavimui elektros energijos rinkoje, išplėsti vartotojų pasirinkimo galimybes, sudaryti sąlygas efektyvesniam pasigamintos elektros energijos naudojimui ir greitesniam nepriklausomo elektros energijos tiekėjo (toliau – nepriklausomas tiekėjas) pakeitimui bei užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, atitinkantį nacionalinius energetikos politikos tikslus ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
EEĮ projektu siekiama šių tikslų:
vartotojų galias ir didinti jų aktyvumą rinkoje, sudarant sąlygas lanksčiau pasirinkti tiekėją ir elektros energijos įsigijimo būdus; -
įtvirtinti naują dalijimosi elektros energija teisinį modelį, skatinantį racionalų pasigamintos elektros energijos naudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą;
elektros energijos vartotojų (toliau – buitinis vartotojas) nepriklausomo tiekėjo pakeitimui, kai objekte įrengtas išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas (toliau – išmanusis apskaitos prietaisas). EEĮ projektui keliami šie uždaviniai:
-
nustatyti dalijimosi elektros energija veiklos sąlygas, dalyvių teises ir pareigas, taip pat dalijimosi elektros energija organizavimo pagrindus;
-
patikslinti elektros energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia ne mažesnė kaip 1 MW, atleidimo nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų rinkimo sąlygas, siekiant pašalinti dviprasmišką nuostatų aiškinimą ir užtikrinti aiškų teisinį reguliavimą;
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
EEĮ projektą parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 0 670 39 352, el. p. [email protected] ; patarėja Aušra Grėbliūnaitė, tel. 0 602 46 290, el. p. [email protected] ; patarėja Jovita Verbylienė, tel. 0 684 53 957, el. p . [email protected] ) .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nei
EEĮ galiojančioje redakcijoje, nei kituose teisės aktuose dalies siūlomo teisinio reglamentavimo, kuriuo perkeliamos Direktyvos nuostatos, šiuo metu nėra. Taigi Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimas papildo esamą teisinį reguliavimą iš esmės naujomis nuostatomis. Tik kai kurie EEĮ projekte aptarti teisiniai santykiai jau yra iš dalies reguliuojami esamomis įstatymų nuostatomis, kurios turi būti papildytos arba pakeistos, atsižvelgiant į siekiamą naujai įtvirtinti iš ES teisės kylantį reglamentavimą.
EEĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aktyviojo elektros energijos vartotojo (toliau – aktyvusis vartotojas) sąvoka. EEĮ 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžta elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančio vartotojo sąvoka.
EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 20 punkte reglamentuojama Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) funkcija derinti tinklų operatorių apskaičiuotus atitinkamus paslaugų įkainius. EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatyta, kad Taryba turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams.
EEĮ 221 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos aktyviųjų vartotojų teisės ir atsakomybės.
EEĮ 39 straipsnio 2 dalyje skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų, nustatyta pareiga Tarybos nustatytomis sąlygomis parengti, su Energetikos ministerija ir kitomis suinteresuotomis šalimis suderinti ir teikti Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbti savo interneto svetainėje.
EEĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatoma vartotojų, išskyrus buitinius vartotojus, prijungusių savo įrenginius prie skirstomųjų tinklų ir sudariusių su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pareigą sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais.
EEĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos nepriklausomas tiekėjas privalo pranešti tinklų operatoriui apie su vartotoju sudarytą ar nutraukiamą sutartį, ir terminas, per kurį tinklų operatorius privalo informuoti ankstesnį tiekėją, vartotoją ir naują tiekėją.
EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją, apie tai raštu įspėdami nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos, visiškai atsiskaitydami su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas.
EEĮ 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato vartotojo teisę laisvai pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu, tačiau nenurodomos aplinkybės, kurioms esant tai galima atlikti. EEĮ 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte tinklų operatoriams nustatyta pareiga imtis priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos tiekėjų pakeitimui atlikti per ne ilgesnį kaip 2 savaičių laikotarpį.
EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonė informuoja vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, taip pat informuoja apie vartotojo teisę nepritarti sutarties sąlygų keitimui. EEĮ 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad buitinis vartotojas turi informuoti tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomos sutarties nutraukimo dienos.
EEĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojo objektas gali gauti elektros energiją iš kelių vartotojo laisvai pasirinktų tiekėjų. EEĮ 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Taryba, derindama tinklų operatorių parengtą tinklų operatorių atliekamų atitinkamų paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką ir tų paslaugų įkainius, turi vadovautis šioje dalyje nustatytais kriterijais.
EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacijų išmokėjimo tvarka ne tik žemės, bet ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkam.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dalijimasis elektros energija (EEĮ projekto 1, 3, 4 straipsniai)
EEĮ projektu įtvirtinamas naujas dalijimosi elektros energija teisinis modelis. Papildomomis sąvokomis – dalijimosi elektros energija veikla (toliau – dalijimosi veikla), dalijimosi elektros energija sutartis (toliau – dalijimosi sutartis) ir dalijimosi elektros energija organizatoriaus (toliau – dalijimosi organizatorius) – apibrėžiami šios veiklos subjektai, jų teisės ir pareigos bei veiklos turinys, praplečiama aktyviojo vartotojo sąvoka, nustatant, kad aktyvusis vartotojas gali dalyvauti dalijimosi veikloje, dalydamasis sugeneruota arba sukaupta elektros energija. Nustatoma, kad dalijimosi veikloje gali dalyvauti tiek gaminantys, tiek aktyvieji vartotojai, o energiją gaunanti šalis privalo turėti arba įgyti aktyviojo vartotojo statusą. Toks sprendimas, nukrypstant nuo Direktyvos nuostatų, leidžia dalijimosi modelį padaryti prieinamą platesniam vartotojų ratui.
Dalijimosi principas analogiškas jau veikiančiam modeliui, pagal kurį gaminantis vartotojas gali priskirti dalį savo elektrinės sugeneruotos energijos jam priklausantiems objektams. Naujumas – gaminantis vartotojas galės priskirti visą ar dalį savo elektrinės sugeneruotos perteklinės elektros energijos (kW), o aktyvusis vartotojas – savo elektrinės sugeneruotos perteklinės elektros energijos ar kaupimo įrenginyje sukauptos elektros energijos, kito aktyviojo vartotojo objektui. Gaminantys vartotojai gali dalytis savo sugeneruota pertekline elektros energija neatlygintinai, o aktyvieji vartotojai – neatlygintinai arba už tarpusavyje sutartą užmokestį. Nustatoma, kad dalijimosi veikla gali būti vykdoma tiek pagal tarpusavio susitarimą, tiek abiejų dalijimosi sutarties šalių sprendimu per dalijimosi organizatorių. Šioje veikloje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Perteklinę energiją aktyviojo vartotojo objektui priskiriantis gaminantis vartotojas išlaiko gaminančio vartotojo statusą ir jam taikomas apskaitos sąlygas, jei jam priklauso dvipusės elektros energijos apskaitos (angl. net metering ) modelis. Dalyvavimas dalijimosi veikloje neatlygintinai priskiriant perteklinę elektros energiją aktyviajam vartotojui neatleidžia gaminančio vartotojo nuo Tarybos patvirtinto naudojimosi elektros tinklais paslaugos mokesčio. Perteklinę elektros energiją gaunančiam aktyviajam vartotojui taikomas grynasis atsiskaitymas (angl. net billing ): jam priskirtos ir į tinklą patiektos energijos vertė kaupiama virtualioje piniginėje pas tiekėją ir naudojama vėlesnių mėnesių elektros sąskaitoms dengti. Sukauptas likutis išmokamas tik trimis atvejais: keičiant tiekėją, nutraukiant veiklą ar perleidžiant objektą, arba pasibaigus apskaitos laikotarpiui – analogiškai, kaip šiuo metu veikia grynojo atsiskaitymo modelis gaminantiems vartotojams. Toks sprendimas užtikrina, kad dalijimosi modelis kuo labiau atitiktų jau veikiantį reguliavimą ir nereikalautų didelių papildomų investicijų tinklų operatoriams.
Dalijimosi sutartys gali būti sudaromos tiesiogiai tarp sutarties šalių arba, dalijimosi sutarties šalių sprendimu, – per dalijimosi organizatorių, kuris dalyvių vardu organizuoja, administruoja veiklą ir bendrauja su tiekėjais, operatoriais ar kitomis susitarimo šalimis – šiuo tikslu nustatomos dalijimosi organizatoriaus funkcijos. Sutarčių forma laisva – nenustatomi jokie formos reikalavimai, tačiau sutartimi sutartos sąlygos turi būti skaidrios ir sąžiningos. Tarpusavio atsiskaitymai tarp dalijimosi sutarties šalių vyksta privačiai pagal jų susitarimą be tiekėjo ar operatoriaus įsikišimo. Pagal sudarytą sutartį, perduota elektros energija pradedama apskaityti nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos po to, kai tinklų operatorius gauna pranešimą apie sutarties dėl elektros energijos perdavimo įsigaliojimą. Sutartimi gali būti nustatyta ir vėlesnė data.
Nustatoma tinklų operatorių ir tiekėjų, turinčių sutartinius santykius su dalijimosi veikloje dalyvaujančiais vartotojais, informavimo procedūra dalijimosi sutarties sudarymo, keitimo ar nutraukimo atvejais – įtvirtinama pareiga perteklinę elektros energiją priskiriančiam gaminančiam ar aktyviajam vartotojui, taip pat elektros energiją gaunančiam aktyviajam vartotojui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki dalijimosi sutarties įsigaliojimo elektroninių ryšių priemonėmis informuoti atitinkamą tinklų operatorių ir tiekėją apie sudarytą sutartį bei joje nustatytą priskiriamos ir gaunamos perteklinės elektros energijos dalį. Informavimo procedūra siekiama užtikrinti tinkamą elektros energijos apskaitą, balansavimą ir dalijimosi veiklos administravimą.
Buitiniams vartotojams, kurių įrenginių galia neviršija 30 kW, ir daugiabučių bei sodininkų bendrijų įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių galia neviršija 100 kW, netaikomas reikalavimas gauti nepriklausomo tiekėjo licenciją – tai ženkliai sumažins administracinę naštą ir padarys dalyvavimą dalijimosi veikloje patrauklesniu. Didesnėms nei vidutinės įmonėms nustatoma 6 MW gamybos įrenginių galios riba, siekiant užtikrinti, kad dalijimasis netaptų komercine veikla. Nustatoma, kad, valstybės ar savivaldybių institucijoms, dalyvaujant dalijimosi veikloje, ne mažiau kaip 10 procentų dalijamos energijos turėtų būti skiriama energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems vartotojams.
Tikimasi, kad dalijimosi elektros energija modelis padės vartotojams apsisaugoti nuo didelių ir nepastovių elektros energijos kainų poveikio, sudarys galimybes naudotis žaliosios energetikos nauda tiems, kurie dėl finansinių ar techninių apribojimų negali patys tapti gaminančiais vartotojais. Numatomas reguliavimas sudarys sąlygas platesniam vartotojų ratui naudotis atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos teikiama nauda, skatins aktyvesnį vartotojų dalyvavimą rinkoje ir gali prisidėti prie naujų vartotojų tarpusavio elektros energijos dalijimosi ir prekybos sprendimų (pvz., energetikos startuolių kuriamų informacinių technologijų (toliau – IT) platformų) atsiradimo.
Tarybos funkcijos (EEĮ projekto 2 straipsnis)
siūloma pakeisti EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 20 punktą, nustatant, kad Taryba derina tinklų operatorių apskaičiuotus papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, kuris bus reikalingas siekiant įgyvendinti EEĮ projekto 11 straipsnio 1 dalies , 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio nuostatas, nustatančias v artotojo teisę turėti su daugiau nei su vienu tiekėju sudarytą sutartį, kai yra tinklų operatoriaus įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai, skirti atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimo paslaugos įkainį.
siūloma pakeisti EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 13 punktą, papildant, kad Taryba kontroliuoja, kaip užtikrinami dalijimosi elektros energija veikloje dalyvaujančių asmenų interesai, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir kaupimo įrenginių prijungimas per pagrįstą laikotarpį ir kliūčių šiems procesams šalinimas.
Siekiant teisinio aiškumo EEĮ projekto 3 straipsnyje dėstomo EEĮ 221 straipsnio 4 dalyje siūloma įvesti trumpinį „ elektroninių ryšių priemonės
“, apimantį telefoną, elektroninį paštą ir kitus elektroninio ryšio būdus. Toks teisinio reguliavimo patikslinimas siūlomas siekiant užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir vienodą šios sąvokos aiškinimą bei taikymą visose EEĮ nuostatose.
Siekiant teisinio aiškumo ir įgyvendinti Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 77 punktą, EEĮ projekto 5 straipsnyje dėstomo EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma formuluotę „Energetikos ministerijos“ pakeisti į „energetikos ministro“.
Skirstomųjų tinklų operatorių plėtros skaidrumas (EEĮ projekto 5 straipsnio 2 dalis)
EEĮ 39 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nuostata, įpareigojančia skirstomųjų tinklų operatorių, aptarnaujantį daugiau kaip 100 000 vartotojų, Tarybos tvirtinamame Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, nustatyti skirstomųjų tinklų technologinės plėtros, vykdomos siekiant suteikti prijungimo prie 0,4–10 kV įtampos skirstomųjų tinklų paslaugą tinklų naudotojams, sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad prie 0,4–10 kV įtampos skirstomųjų tinklų yra prijungiama didžiausia dalis elektros energijos vartotojų ir gamintojų įrenginių, todėl šios įtampos tinkluose prijungimo procesai pasižymi tipinėmis techninėmis sąlygomis ir gali būti reglamentuojami taikant standartizuotas technologinės plėtros sąlygas.
Tuo tarpu prijungimas prie aukštesnės įtampos elektros tinklų (35 kV, 110 kV ir aukštesnės įtampos) yra individualaus pobūdžio, paprastai reikalaujantis specifinių techninių sprendinių, įskaitant elektros tinklų infrastruktūros plėtrą, transformatorių pastočių įrengimą, elektros linijų trasų parinkimą ir pan., kurie kiekvienu atveju nustatomi atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas ir elektros tinklų konfigūraciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vieningų technologinės plėtros sąlygų nustatymas yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas tik 0,4–10 kV įtampos elektros skirstomųjų tinklų lygiu, o aukštesnės įtampos elektros tinklų atveju turi būti taikomi individualiai nustatomi techniniai sprendiniai.
Tai sudarys prielaidas aiškesniam ir skaidresniam prijungimo paslaugos suteikimo sąlygų taikymui ir geresnes galimybes tinklų naudotojams planuoti investicijas. Energijos kaupimo įrenginių atleidimas nuo viešuosius interesus atitinkančių lėšų (toliau – VIAP) rinkimo (EEĮ projekto 6 straipsnis) Šiuo metu galiojančio EEĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia ne mažesnė kaip 1 MW, savininkai neapmokestinami už elektros energijos kiekį, persiųstą įrenginiams įkrauti ir vėliau grąžintą į operatoriaus elektros tinklus.
Tačiau nuostatos formuluotė yra dviprasmiška: dėl sakinio konstrukcijos (išimtis įvardyta po junginio „taip pat“) praktikoje kilo nesutarimų, ar atleidimas nuo mokesčių apima tik VIAP, ar taip pat ir kitas persiuntimo paslaugos kainos sudedamąsias dalis, įskaitant galios dedamąją.
Energetikos ministerija ir Taryba, atsakydamos į skirstomųjų tinklų operatoriaus paklausimą, išreiškė nuomonę, kad išimtis taikytina tik VIAP, tačiau kartu pažymėjo, kad esamas reguliavimas yra nepakankamai aiškus, o jo taikymas praktikoje kelia papildomų klausimų, į kuriuos galiojanti teisės aktų redakcija vienareikšmiško atsakymo nepateikia, todėl patikslinamos EEĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, pašalinant dviprasmišką formuluotę dėl energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia ne mažesnė kaip 1 MW, atleidimo nuo VIAP rinkimo už energiją, skirtą įkrauti persiųstą elektros energijos kiekį, kuris vėliau grąžinamas į tinklus. Patikslinimas sudarys aiškesnę teisinę aplinką investiciniams sprendimams energijos kaupimo sektoriuje.
Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumą bei aiškumą, nuostatas, kuriose nustatoma, už ką nerenkamos VIAP lėšos, siūloma dėstyti viename straipsnyje, todėl nuostata papildoma nuoroda į EEĮ 74 straipsnio 5 dalį. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo tvarka (EEĮ projekto 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12 straipsnis) Šiuo metu galiojantis EEĮ 51 straipsnio 3 dalies reglamentavimas numato, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant aktyviam vartotojo sutikimui – vartotojui jo neišreiškus, sutartis laikoma nepakeista. EEĮ projekto 12 straipsniu siūloma patikslinti EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias vartotojų informavimą apie energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas.
Nustatoma pareiga informaciją vartotojui pateikti ne mažiau kaip dviem sutartyje nurodytais kontaktais, o jeigu vartotojas yra nurodęs mažiau nei du kontaktus, – sutartyje nurodytu kontaktu. Taip siekiama užtikrinti didesnę tikimybę, kad vartotojas faktiškai gaus informaciją apie siūlomus pakeitimus. Taip pat aiškiau reglamentuojama pakeistų sutarties sąlygų įsigaliojimo tvarka, nustatant, kad vartotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas apsispręsti dėl siūlomų pakeitimų ir pasinaudoti teise nutraukti sutartį, o vartotojui per šį terminą sutarties nenutraukus, laikoma, kad jis sutinka su pakeitimais ir jie įsigalioja nuo kitos kalendorinės dienos po termino pabaigos.
EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje išdėstyti vartotojų informavimo dėl ketinimo pakeisti sutarties sąlygas procedūrų reikalavimai taikomi tiek kintamosios kainos (įskaitant ir kintamos kainos sutartims, kuriose nėra nustatytas elektros energijos tiekimo kainos galiojimo terminas), tiek ir fiksuotos kainos sutartims.
Tai pat siūloma nustatyti, kad EEĮ projekto 12 straipsnyje išdėstyto EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje nustatytos elektros energijos pirkimo-pardavimo ar elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygų keitimo procedūros būtų taikomos ir iki 2026 m. spalio 31 d. sudarytoms sutartims. Toks reguliavimas leistų užtikrinti vienodą tęstinį reguliavimą ir
iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims, kurių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai tęsiasi po įstatymo įsigaliojimo. Siūlomas reguliavimas užtikrina teisės aiškumo, teisinio tikrumo ir asmenų lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, nes visi tiekėjai ir vartotojai, nepriklausomai nuo sutarties sudarymo datos, sutarties sąlygų keitimo procedūras vykdytų pagal vienodas teisės normas. Priešingu atveju ilgą laiką egzistuotų skirtingas teisinis režimas analogiškiems teisiniams santykiams vien dėl sutarties sudarymo momento, nors sutartys būtų vykdomos tomis pačiomis ekonominėmis ir teisinėmis sąlygomis.
EEĮ projekto 8 straipsnio 3 dalimi
siūloma EEĮ 46 straipsnio 6 dalį papildyti 9 punktu, nustatant nepriklausomiems tiekėjams pareigą prieš pasibaigiant fiksuotos kainos terminuotos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – fiksuotos kainos sutartis) elektros energijos tiekimo kainos fiksavimo laikotarpiui, informuoti vartotoją apie naujam elektros energijos tiekimo laikotarpiui nepriklausomo tiekėjo siūlomas naujas sutarties sąlygas. Siūloma nustatyti, kad nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų
iki elektros energijos tiekimo kainos fiksavimo laikotarpio termino pabaigos privalo informuoti vartotoją apie naują elektros energijos kainą ir sąlygas. Ne mažesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas laikytinas optimalius ir proporcingu vartotojui įvertinti nepriklausomo tiekėjo pateiktą pasiūlymą ir priimti sprendimą dėl tolimesnių sutartinių santykių. Vartotojo informavimui ir jo teisei išreikšti valią taikomos EEĮ 51straipsnio 3 dalies nuostatos.
Projekto 8 straipsnio 2 dalies pakeitimu EEĮ
siūloma atsisakyti galimybės nepriklausomiems tiekėjams siūlyti neterminuotas fiksuotos kainos sutartis. Fiksuotos kainos sutartis savo prigimtimi reiškia iš anksto nustatytą ir nekintančią elektros energijos kainą apibrėžtą laikotarpį, per kurį tiek vartotojas, tiek tiekėjas gali pagrįstai įvertinti prisiimamas rizikas, teises ir pareigas. Neterminuotos fiksuotos kainos sutarties modelis suponuoja vidinį prieštaravimą, nes fiksuotos kainos įsipareigojimas negali būti siejamas su neapibrėžtos trukmės laikotarpiu. Be to, neterminuotų fiksuotos kainos sutarčių atsisakymas prisideda prie didesnio teisinio aiškumo ir vartotojų interesų apsaugos. Vartotojui tampa aiškiau, kokį laikotarpį galioja siūloma fiksuota kaina, kokiomis sąlygomis pasibaigus šiam laikotarpiui gali būti siūlomos naujos sutarties sąlygos, ir išvengiama situacijų, kai sutarties pavadinimas sudaro pagrįstą lūkestį dėl neribotą laiką galiojančios nekintančios kainos, nors toks modelis dėl objektyvių rinkos veikimo priežasčių negali būti užtikrinamas. Šis pakeitimas yra būtinas, nes juo šalinamas galiojančiame teisiniame reguliavime esantis nenuoseklumas, galintis lemti skirtingą teisės normų aiškinimą ir vartotojų klaidinimą dėl siūlomo paslaugos pobūdžio.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Lietuvos Respublikos E lektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1485(2) numatytą 5 straipsnio įgaliojimą 2028 m. gruodžio 31 d., ir teisės normų sistemiškumo ir ekonomiškumo principus, siūloma, kad EEĮ projekto 8 straipsnio 2 dalis įsigaliotų 2029 m. sausio 1 d.
Greitesnis nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimo paslaugos plano, skirstomųjų tinklų operatoriaus persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo plano keitimas (EEĮ projekto 8 straipsnio 1 dalis, 9 ir 10 straipsniai, 11 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis)
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, vartotojui einamąjį mėnesį sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nauju tiekėju arba pateikus prašymą pakeisti tiekėjo tiekimo planą ar persiuntimo paslaugos tarifą, šie pakeitimai įsigalioja tik nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos. Toks terminas neatitinka technologinių galimybių, kurias suteikia išmaniosios apskaitos infrastruktūra, leidžianti skirstomųjų tinklų operatoriui operatyviai gauti elektros energijos suvartojimo duomenis ir riboja vartotojų galimybes operatyviai reaguoti į elektros rinkos pokyčius.
Siekiant sudaryti buitiniams vartotojams sąlygas sparčiau pakeisti nepriklausomą tiekėją, EEĮ projekto 9 straipsniu siūloma EEĮ papildyti nauju 464 straipsniu, nustatančiu, kad buitinis vartotojas, kurio objekte įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas ir kuris yra sudaręs sutartį su nepriklausomu tiekėju, turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją taip, kad elektros energijos tiekimas pagal su nauju nepriklausomu tiekėju sudarytą sutartį būtų pradėtas ne nuo kito kalendorinio mėnesio pirmosios dienos, o ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Nepriklausomas tiekėjas privalo apie tai pranešti skirstomųjų tinklų operatoriui ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, o skirstomųjų tinklų operatorius atlikti pakeitimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas. Šios nuostatos užtikrins, kad nepriklausomo tiekėjo keitimo procesas būtų aiškiai reglamentuotas ir kad visiems šiame procese dalyvaujantiems subjektams – nepriklausomiems tiekėjams, skirstomųjų tinklų operatoriui ir buitiniams vartotojams būtų nustatytos aiškios teisės ir pareigos.
Siūlomos nuostatos dėl greitesnio nepriklausomo tiekėjo keitimo būtų taikomos tik buitiniams vartotojams, kurie elektros energiją perka iš nepriklausomo tiekėjo, ir tik tais atvejais, kai tiekėjas keičiamas tarp nepriklausomų tiekėjų. Siūlomos nuostatos nebūtų taikomos gaminantiems vartotojams, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnyje nurodytas apskaitos modelis ir aktyviesiems vartotojams. Tokia reguliavimo imtis pasirinkta siekiant užtikrinti nuoseklų ir proporcingą teisinio reguliavimo įgyvendinimą, nes elektros energijos tiekimo santykiai su visuomeniniu tiekėju ar garantiniu elektros energijos tiekėju (toliau – garantinis tiekėjas) pasižymi skirtingu teisiniu ir ekonominiu reguliavimu. Be to, gaminančių vartotojų, kuriems taikomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnyje nurodytas apskaitos modelis bei aktyviųjų vartotojų elektros energijos apskaitos ir atsiskaitymo modeliai yra sudėtingesni, nes apima elektros energijos gamybos, pasinaudojimo elektros tinklais ir elektros energijos kiekio paskirstymo tarp atitinkamų laikotarpių ar objektų, todėl greitesnio nepriklausomo tiekėjo keitimo modelio taikymas šiai vartotojų grupei reikalauja papildomų techninių ir organizacinių sprendimų.
Atsižvelgiant į siūlomas nustatyti nuostatas dėl trumpesnių nepriklausomo tiekėjo keitimo terminų buitiniams vartotojams, siekiant užtikrinti nuoseklų ir sistemišką teisinį reguliavimą, EEĮ projekte taip pat siūloma atitinkamai patikslinti EEĮ 46 straipsnio 3 dalies,
52 straipsnio 1 dalies 1 punkto dalies nuostatas, numatant juose išimtis, kai taikomos naujosios EEĮ 464 straipsnio nuostatos. EEĮ projekto 13 straipsnio 2 dalimi siūloma
EEĮ 52 straipsnį papildyti 5 dalimi, siekiant sudaryti buitiniams vartotojams, įskaitant gaminantį vartotoją ir aktyvųjį vartotoją, sąlygas sparčiau pakeisti to pačio tiekėjo ar garantinio tiekėjo planą, skirstomųjų tinklų operatoriaus persiuntimo paslaugos tarifą ir (ar) tarifo planą, siūloma nustatyti, kad toks pakeitimas galėtų įvykti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo buitinio vartotojo prašymo gavimo dienos, jeigu pakeitimui atlikti nereikia perprogramuoti išmaniojo apskaitos prietaiso. Tačiau, jeigu reikia perprogramuoti išmanųjį apskaitos prietaisą, tai pakeitimas turėtų įvykti nuo išmaniojo apskaitos prietaiso perprogramavimo dienos.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos būtų taikomos buitiniams vartotojams, kurie yra sudarę sutartis su nepriklausomais tiekėjais ar visuomeniniu tiekėju, ar kuriems yra užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, todėl skirstomųjų tinklų operatoriui, tiekėjams ir (ar) garantiniam tiekėjui nustatoma pareiga imtis visų priemonių įgyvendinti pokyčius dėl greitesnio tiekėjo plano, persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo plano pakeitimo.
Siekiant užtikrinti efektyvų elektros energijos rinkos veikimą ir išvengti neproporcingos administracinės bei balansavimo naštos rinkos dalyviams, nes dažni keitimai apsunkintų tiekėjų ar garantinio tiekėjo elektros energijos vartojimo prognozavimą ir elektros energijos įsigijimo planavimą, siūloma nustatyti, kad elektros energijos tiekimo plano, persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo planai gali būti keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Taip pat naujasis teisinis reguliavimas būtų taikomas tik buitiniams vartotojams, turintiems išmaniuosius apskaitos prietaisus, nes jie sudaro sąlygas skirstomųjų tinklų operatoriui operatyviai nustatyti elektros energijos suvartojimą, o jų neturintiems buitiniams vartotojams reikėtų papildomai teikti elektros energijos suvartojimo duomenis, kas apsunkintų ir pailgintų elektros energijos tiekimo plano, persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo planų keitimo procesą.
Priėmus šias EEĮ projekto nuostatas, tikimasi, kad buitiniams vartotojams, kurių elektros energijos vartojimo objektuose įrengti išmanieji apskaitos prietaisai, bus sudarytos sąlygos greičiau pasinaudoti teise pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją, pakeisti to paties tiekėjo planą, skirstomųjų tinklų operatoriaus persiuntimo paslaugos tarifą ir (ar) tarifo planą ir operatyviau reaguoti į siūlomų elektros energijos kainų bei sutarties sąlygų pokyčius.
Vartotojo teisė sudaryti daugiau nei vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su skirtingais tiekėjais vienu metu, kai tam yra techninės galimybės modelis (EEĮ projekto 2 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis)
Siekiant perkelti Direktyvos 2 straipsnio 2 punkto nuostatas, įtvirtinančias vartotojų teisę laisvai pasirinkti tiekėją ir sudaryti sutartis su daugiau nei vienu tiekėju, kai tai yra techniškai įmanoma, 2025 m. ir 2026 m. I ketv. AB „Energijos skirstymo operatorius“ kartu su Energetikos ministerija, Taryba ir kitais elektros energijos rinkos dalyviais (nepriklausomais tiekėjais, elektros energijos paklausos telkėjais, elektromobilių įkrovimo stotelių operatoriais ir kt.) atliko
kelių apskaitos taškų viename objekte bandomąjį projektą ir remiantis šio bandomojo projekto gautais duomenimis yra siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis vartotojų teisę sudaryti daugiau nei vieną elektros energijos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo– pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį vienu metu ir turėti daugiau nei vieną elektros energijos apskaitos bei sąskaitų tvarkymo tašką, kai yra tinklų operatoriaus įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai.
Bandomojo projekto rezultatai parodė, kad daugiau nei vieno tiekėjų modelis gali būti įgyvendinamas vartotojo objekte ar elektros energijos vartojimo vietoje nekeičiant esamo prijungimo prie elektros tinklų parametrų (nereikia didinti leistiną naudoti galią), o padalijant esamą vartotojo atvadą ir įrengiant papildomą išmanųjį apskaitos prietaisą vartotojo atsakomybės riboje. Tokiu būdu sukuriami atskiri apskaitos taškai, leidžiantys skirtingas vartojimo dalis susieti su skirtingais tiekėjais ir taikyti skirtingus elektros energijos tiekimo planus, o elektros energijos apskaitos duomenys skirtingiems tiekėjams būtų perduodami įprasta tvarka. Šis sprendimas pasirinktas kaip techniškai optimalus ir proporcingas, nes
vartotojui nereikės įsirengti naujo atvado ar didinti leistinos naudoti galios – pakaks pertvarkyti vartotojo vidaus elektros tinklą taip, kad norimas atskirai apskaityti įrenginys būtų prijungtas prie naujo papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso esančio ant atvado, o su tuo susijusias išlaidas, įskaitant papildomo išmaniojo apskaitos prietaiso, skirto atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti,
įrengimą, turėtų padengti pats vartotojas, siekiantis naudotis daugiau nei vieno tiekėjo modeliu. Manytina, siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas skirtingiems elektros energiją vartojantiems įrenginiams taikyti skirtingus elektros energijos tiekimo planus, pavyzdžiui, šildymo sistemai – fiksuotos kainos sutartį, o elektromobilio įkrovimo stotelei – su biržos kaina susietą planą. Toks reguliavimas galėtų supaprastinti elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą daugiabučiuose namuose, padidinti elektros energijos vartojimo lankstumą ir sudaryti sąlygas efektyviau reaguoti į elektros energijos rinkos kainų pokyčius. .
Taip pat, šis sprendimas leis įgyvendinti Direktyvos 2 straipsnio 2 punkto reikalavimus nereikalaujant reikšmingų papildomų investicijų į elektros tinklų infrastruktūrą, esminių skirstomųjų tinklų operatoriaus ir (ar) tiekėjų informacinių sistemų pakeitimų.
Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas vartotojo ir konkurencinėje elektros energijos tiekimo rinkoje veikiančių tiekėjų, t. y. nepriklausomų tiekėjų ir visuomeninio tiekėjo, kai visuomeninis tiekimas galimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą, santykiams. Šis reguliavimas nebūtų taikomas garantiniam tiekimui, kuris pagal savo teisinę prigimtį yra laikino pobūdžio mechanizmas, skirtas užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojui iki jis pasirenka nepriklausomą tiekėją ar įgyja teisę į visuomeninį tiekimą. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų, kad galimybė sudaryti elektros energijos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo– pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo
sutartį su daugiau kaip vienu tiekėju būtų taikoma tik konkurencinėje rinkoje ir neprieštarautų garantinio tiekimo paskirčiai bei tikslams. EEĮ projekto 15 straipsniu siūloma EEĮ
dalimi nustatyti
, kad vartotojas, įskaitant gaminantį vartotoją ir aktyvųjį vartotoją, turi teisę sudaryti daugiau nei vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo ar elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirtingais tiekėjais, kai yra tinklų operatoriaus įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai, skirti atskirų vartotojo įrenginių ar vartojimo dalių suvartojamai elektros energijai apskaityti. Taip pat, siūloma nustatyti, kad toks vartotojas privalo padengti visas tinklų operatoriaus patirtas sąnaudas, susijusias su tokių papildomų išmaniųjų apskaitos prietaisų įrengimu.
49 straipsnio 2 dalies 1 punktą
aiškiai nustatant vartotojų teisę sudaryti sutartį ne su keliais tiekėjais, o daugiau nei su vienu tiekėju, kai yra įrengti papildomi išmanieji apskaitos prietaisai, skirti atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti . Siekiant teisinio aiškumo, siūloma atsisakyti pasikartojančių nuostatų dėl teisės gauti elektros energiją iš kelių tiekėjų EEĮ 58 straipsnio 2 dalyje.
EEĮ projekto 17 straipsniu, s iekiant užtikrinti praktinį reguliavimo įgyvendinimą, siūloma patikslinti EEĮ
papildomų apskaitos prietaisų, skirtų atskirų vartotojo įrenginių suvartojamai elektros energijai apskaityti, įrengimo paslaugos įkainių metodiką bei šiuos įkainius. Taip pat siūloma patikslinti EEĮ
dalies nuostatas aiškiai atskiriant atvejus, kai papildomos išlaidos atsiranda dėl gaminančio vartotojo pasirinkimo gauti elektros energiją iš daugiau nei vieno tiekėjo. Taip pat, siūloma EEĮ 67 straipsnį papildyti 15 dalimi, nustatant, kad vartotojas, gaminantis vartotojas ar aktyvusis vartotojas, siekiantis gauti elektros energiją iš daugiau nei vieno tiekėjo, apmoka 100 procentų su tuo susijusių tinklų operatoriaus sąnaudų, priešingai nei įprastais prijungimo atvejais, kai tinklų operatorių sąnaudos gali būti paskirstomos tarp vartotojo ir tinklų operatoriaus, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo.
Siekiant sudaryti vartotojui galimybę iš anksto įvertinti už šias paslaugas mokėtiną kainą, siūloma nustatyti, kad už šias paslaugas visais atvejais vartotojas turės apmokėti 100 procentų tinklų operatoriaus sąnaudų, kurios būtų nustatomos arba pagal Tarybos suderintus įkainius, arba tinklų operatoriaus tvirtinamoje ir Tarybos derinamoje
metodikoje nustatytais atvejais – pagal individualiai apskaičiuotas faktines tinklų operatoriaus sąnaudas. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas grindžiamas modeliu, pagal kurį kiekvienam tiekėjui priskiriamas elektros energijos kiekis nustatomas pagal atskirų apskaitos prietaisų rodmenis, o ne paskirstant bendrą vartotojo suvartotą elektros energijos kiekį tarp kelių tiekėjų. EEĮ projektu nustatomi esminiai šio modelio elementai, o jo techninio ir procedūrinio įgyvendinimo tvarka bus detalizuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas efektyviau veikti konkurencinei elektros energijos tiekimo rinkai, sudarys galimybes vartotojams aktyviau dalyvauti elektros energijos rinkoje ir pasirinkti jų poreikius geriausiai atitinkančius elektros energijos tiekimo sprendimus, taip pat, užtikrins skaidrų ir nediskriminacinį tinklų operatorių patiriamų sąnaudų paskirstymą.
Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumą ir sąvokų vienodumą, atsižvelgiant į tai, kad EEĮ 2 straipsnio 31 dalyje įvestas sąvokos „ elektros energijos apskaitos prietaisas “ trumpinys „ apskaitos prietaisas “) siūloma EEĮ projekto 7 straipsnyje keičiamo EEĮ 44 straipsnio 4 dalyje, EEĮ projekto 15 straipsnio 2 dalyje keičiamo EEĮ 61 straipsnio 7 dalies 2 punkte, EEĮ projekto 16 straipsnyje keičiamo EEĮ 611 straipsnio 7 dalyje patikslinti nuostatas nurodant trumpinį „ apskaitos prietaisas“ .
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 211
, 76 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo Nr. XV-512 28 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. siūloma nustatyti, kad EEĮ projekto 15 straipsnio 2 dalis įsigaliotų 2027 m. sausio 2 d. Servitutų kompensavimo patikslinimas (EEĮ projekto 18 straipsnis)
EEĮ 75 straipsnio 3 dalies redakciniu pakeitimu tikslinamos nuostatos dėl nuostolių ir kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo, siekiant jas suderinti su faktiniu (galiojančiu) Vyriausybės patvirtintų metodikų turiniu. Pakeitimu aiškiau įtvirtinama, kad atitinkamų nuostolių dydžiai ne tik apskaičiuojami, bet ir išmokami pagal taikytiną metodiką, taip pat, kad aktualus reguliavimas apima ne tik žemės, bet ir kito nekilnojamojo daikto servitutą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus EEĮ projektą, atitinkamoms rinkos dalyvių grupėms atsirastų papildomų organizacinių ir IT sistemų pritaikymo sąnaudų. Skirstomųjų tinklų operatoriaus preliminariu vertinimu, su EEĮ projekte numatytų pokyčių įgyvendinimu susijusios IT sistemų pritaikymo sąnaudos iš viso galėtų būti apie 2 mln. eurų. Nepriklausomiems tiekėjams IT sistemų pritaikymo sąnaudos preliminariu vertinimu galėtų būti apie 400 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad šie įvertinimai yra preliminarūs ir gali keistis įgyvendinimo metu. Įvertinant šias sąnaudas, siūlomas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis tam, kad nepriklausomi tiekėjai ir skirstomųjų tinklų operatorius turėtų pakankamai laiko pasiruošti šiems pokyčiams.
Priėmus nuostatas dėl greitesnio nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimo paslaugos plano, persiuntimo paslaugos tarifo ir (ar) tarifo plano keitimo, tikėtina, kad padidėtų nepriklausomų tiekėjų balansavimo ir sutarčių nutraukimo rizikos valdymo sąnaudos, kurios galėtų būti perkeltos į galutines elektros energijos kainas vartotojams. Egzistuoja rizika, kad šio modelio įgyvendinimas gali didinti sąnaudas visiems vartotojams, o nauda tektų šiuo modeliu besinaudojantiems vartotojams. Siekiant šių neigiamų pasekmių išvengti arba jas kuo labiau sušvelninti, greitesnio nepriklausomo tiekėjo keitimo galimybė taikoma tik buitiniams vartotojams, turintiems išmaniuosius apskaitos prietaisus ir besinaudojantiems nepriklausomo tiekėjo paslaugomis, bei keitimas apribotas iki vieno karto per kalendorinį mėnesį. Šios priemonės laikytinos proporcingomis, užtikrinančiomis tinkamą pusiausvyrą tarp vartotojų interesų ir efektyvaus elektros energetikos rinkos administravimo, sąnaudos laikytinos proporcingomis siekiamam tikslui – sudaryti buitiniams vartotojams operatyvesnes galimybes keisti nepriklausomą tiekėją, persiuntimo paslaugos tarifą ir (ar) tarifo planą ir (ar) tiekėjo tiekimo planą bei didinti elektros energijos mažmeninės rinkos konkurencingumą bei efektyvumą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Priimtas įstatymas prisidės prie korupcijos prevencijos stiprinimo, kadangi prisidės prie skirstomųjų tinklų plėtros vykdymo skaidrumo didinimo.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomi EEĮ projekto pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Greitesnio nepriklausomo tiekėjo keitimo galimybė paskatins didesnę konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų mažmeninėje rinkoje, o tai turės teigiamos įtakos tiekėjų siūlomų paslaugų kokybei ir kainoms.
Verslo subjektai ir vartotojai įgis galimybę viename elektros energijos vartojimo taške sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, pasirenkant skirtingus elektros energijos tiekimo planus atskiroms vartojimo reikmėms – pavyzdžiui, su biržos kainą susietą planą elektromobilių įkrovimui ir fiksuotos kainos sutartį šildymo reikmėms. Toks reguliavimas sudarys sąlygas lanksčiau valdyti elektros energijos vartojimo išlaidas, pasirinkti skirtingoms reikmėms tinkamiausius elektros tiekimo planus ir efektyviau reaguoti į elektros energijos rinkos kainų pokyčius.
Įtvirtinus dalijimosi elektros energija teisinį modelį, verslo subjektai galės dalyvauti dalijimosi elektros energija veikloje – efektyviau panaudoti turimus atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus, sumažinti išlaidas elektros energijai ir vykdyti veiklą tvariau. Tikimasi, kad naujasis teisinis modelis paskatins naujų paslaugų – dalijimosi ir tarpusavio prekybos elektros energija platformų – atsiradimą Lietuvoje, taip sudarant sąlygas inovacijoms energetikos sektoriuje ir papildomoms privataus kapitalo investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius.
Skirstomųjų tinklų plėtros sąlygų įtvirtinimas viešai tvirtinamame Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše didins prijungimo prie elektros tinklų proceso skaidrumą ir sudarys verslo subjektams geresnes galimybes planuoti investicijas, susijusias su prijungimu prie skirstomųjų tinklų. Energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji galia ne mažesnė kaip 1 MW, atleidimo nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų rinkimo sąlygų patikslinimas sudarys aiškesnę teisinę aplinką investiciniams sprendimams energijos kaupimo sektoriuje.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti ar priimti naujų nereikės.9
. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka EEĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. EEĮ projekte pateikiami nauji sąvokas įvardijantys terminai yra registruoti Lietuvos Respublikos terminų banke ir įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pakomisės posėdyje.
10. Įstatymo projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
EEĮ projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai EEĮ projekte siūlomos nustatyti skirtingos įsigaliojimo datos pasirinktos atsižvelgiant į siūlomų pokyčių pobūdį, jų įgyvendinimui reikalingų poįstatyminių teisės aktų priėmimo terminus, rinkos dalyvių ir institucijų pasirengimo apimtį, sudėtingumą (IT sistemų papildomo išvystymo ir techninio pasirengimo) bei būtinybę užtikrinti sklandų ir teisiškai aiškų perėjimą prie naujo reguliavimo.
Priėmus EEĮ projektą, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti EEĮ projekto įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus:1
) Energetikos ministerija turės parengti:
2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.2 ) Taryba turės parengti:
O3E-606 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“, paketimo projektą;
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Manytina, kad EEĮ projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
EEĮ projekto rengimo metu konsultuotasi su Tarybos ekspertais, tinklų operatorių specialistais. Buvo atliktas kelių apskaitos taškų viename objekte bandomasis projektas.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis EEĮ projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: dalijimasis elektros energija, dalijimosi organizatorius, tiekėjo keitimas, aktyvusis vartotojas, gaminantis vartotojas, tinklų plėtra, informavimas ir kt.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.