Projektas
1 straipsniO pakeitimo ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr.
171 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 171 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos ir darbų vertinimo tvarka“.
2. Papildyti 171 straipsnį 5 dalimi: „
5. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vertinimo tvarka taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pelno mokesčio lengvatas nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.“
1 . Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-67517
1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikloms taikymas grindžiamas praktika, kai beveik kiekvienu atveju atliekamas papildomas MTEP veiklos vertinimas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perduoda įmonių deklaruotas veiklas Inovacijų agentūrai vertinti, siekiant nustatyti, ar jos laikytinos MTEP. Tokia praktika lemia didelę administracinę naštą verslui ir viešajam sektoriui, ilgas vertinimo trukmes, teisinį neapibrėžtumą dėl MTEP veiklų kvalifikavimo bei ribotą lengvatos patrauklumą įmonėms.
Tarptautinė praktika rodo, kad pažangios valstybės (pvz., Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija, Airija) taiko diferencijuotus MTEP lengvatų administravimo modelius, kurie remiasi išankstiniu aiškumu ir (ar) įmonių statusu, diferencijuoja tikrinimą pagal riziką ir įmonių patikimumą, netaiko visuotinio kiekvienos veiklos vertinimo.
Fiskalinis poveikis remiantis 2021–2023 m. duomenimis vidutinė lengvatos suma vienai įmonei sudaro apie 0,37 mln. Eur per metus. Prognozuojama, kad supaprastinus modelį papildomai lengvata galėtų pasinaudoti apie 40 įmonių, todėl apmokestinamojo pelno sumažinimas sudarytų apie 14,9 mln. Eur per metus, preliminarus valstybės biudžeto pajamų sumažėjimas siektų apie 2,2 mln. Eur (taikant 15 proc. tarifą) arba apie 0,7 mln. Eur (taikant 5 proc. tarifą).
Tuo pačiu metu matomas teigiamas poveikis ekonomikai: 2021–2023 m. lengvatos apimtis augo 75 proc., o įmonių pelnas – 32 proc. 2023 m. vienas lengvatos euras buvo susijęs su apie 3,3 euro pelno.
OECD ir Europos Komisijos duomenimis, vienas euras MTEP mokestinės lengvatos generuoja vidutiniškai 1,2–1,5 euro papildomų investicijų. Todėl tikėtina, kad trumpalaikės biudžeto netektys vidutiniu laikotarpiu yra kompensuojamos per didesnį ekonomikos augimą, aukštesnį produktyvumą ir platesnę mokesčių bazę.
Siūloma papildyti Pelno mokesčio įstatymą nustatant, kad MTEP darbų vertinimo tvarka taikant Pelno mokesčio įstatymo nustatytas pelno mokesčio lengvatas nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Taip siekiama tobulinti pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms taikymo modelį, pereinant prie diferencijuoto (hibridinio) vertinimo, kuris atsisako visuotinio kiekvienos veiklos tikrinimo, numato vertinimą pagal riziką ir įmonių patikimumą, leidžia taikyti skirtingą tikrinimo intensyvumą bei išlaiko galimybę tikrinti rizikingus ir ginčytinus atvejus.
Įgyvendinant siūlomą modelį verslui sumažėtų administracinė našta, padidėtų teisinis aiškumas, būtų skatinamos investicijos į MTEP veiklas, o valstybei sumažėtų tikrinimo snaudos, pagerėtų kontrolės kokybė (fokusuojantis į riziką) bei sumažėtų ginčų dėl MTEP veiklų kvalifikavimo.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms taikymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. Praktikoje lengvatos taikymas grindžiamas individualiu kiekvienos įmonės deklaruojamos veiklos vertinimu, siekiant nustatyti, ar ji atitinka MTEP veiklos kriterijus. Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama mokestinę kontrolę, įmonių deklaruotas MTEP veiklas perduoda vertinti Inovacijų agentūrai. Vertinimas atliekamas beveik kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo įmonės patikimumo, veiklos pobūdžio ar rizikos lygio. Toks reguliavimo ir taikymo modelis lemia didelę administracinę naštą tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, ilgas vertinimo procedūras ir teisinį neapibrėžtumą dėl lengvatos taikymo.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma patobulinti pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms taikymo modelį, nustatant, kad MTEP veiklų vertinimas būtų atliekamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pereinama prie diferencijuoto (hibridinio) MTEP veiklų vertinimo modelio, kuris atsisakytų visuotinio kiekvienos deklaruojamos veiklos vertinimo, numatytų vertinimą pagal riziką ir įmonių patikimumą, leistų taikyti skirtingą tikrinimo intensyvumą, išlaikytų galimybę tikrinti rizikingus ar ginčytinus atvejus.
Tikimasi, kad šios nuostatos sumažins administracinę naštą verslui ir institucijoms, padidins teisinį aiškumą, pagerins kontrolės kokybę, skatins investicijas į MTEP veiklas ir padidins pelno mokesčio lengvatos patrauklumą.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Rengiant Įstatymo projektą, atsižvelgta į 2021–2023 metų duomenis apie pelno mokesčio lengvatos MTEP veikloms taikymą. Prognozuojama, kad supaprastinus lengvatos taikymo modelį, papildomai lengvata galėtų pasinaudoti apie 40 įmonių.
Teigiamos pasekmės:
sumažėtų administracinė našta verslui ir viešajam sektoriui, sutrumpėtų MTEP veiklų vertinimo terminai, padidėtų teisinis aiškumas dėl lengvatos taikymo, būtų skatinamos papildomos investicijos į MTEP veiklas, pagerėtų mokestinės kontrolės efektyvumas, fokusuojantis į rizikingus atvejus, sumažėtų ginčų dėl MTEP veiklų kvalifikavimo.
Galimos neigiamos pasekmės: galimas netinkamas lengvatos taikymas atskirais atvejais, sumažėjus ex ante tikrinimų apimčiai. Šių pasekmių būtų išvengiama taikant rizika pagrįstą kontrolės modelį, išlaikant mokestinę priežiūrą rizikingiems atvejams bei numatant galimybę atlikti ex post patikrinimus.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslui sumažės administracinės sąnaudos, susijusios su MTEP veiklų pagrindimu ir vertinimu, padidės teisinis aiškumas bei prognozuojamumas. Supaprastintas ir aiškesnis pelno mokesčio lengvatos taikymo modelis paskatins įmones aktyviau investuoti į MTEP, prisidės prie inovacijų plėtros, produktyvumo didėjimo ir Lietuvos konkurencingumo stiprinimo.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nenumatoma.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės priimti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius MTEP veiklų vertinimo tvarką. Šie teisės aktai turėtų būti priimti iki Įstatymo įsigaliojimo.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti nereikės valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.