Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 301 punktu: „301 )
pajamos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn akcijas (dalis, pajus) vieneto, kuris įsigijimo metu atitiko startuolio sąvoką pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, yra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki akcijų (dalių, pajų) įsigijimo dienos. Ši lengvata taikoma, jeigu akcijos (dalys, pajai) parduodamos ar kitaip perleidžiamos nuosavybėn ne anksčiau kaip po 3 metų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas per šį 3 metų laikotarpį vienas arba kartu su susijusiais asmenimis tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nevaldė daugiau kaip 25 procentų to vieneto akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma, kai akcijos (dalys, pajai) parduodamos jas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį arba kai akcijos gautos šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte
nustatytu nominalios vertės padidinimo atveju; pastaruoju atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, lygiai nominalios vertės padidinimo sumai;“
2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 91 , 10, 11, 12, 13, 14, 141 , 15, 16, 161 , 17, 18, 20, 201 , 202 , 23, 24, 27, 28, 30, 301 , 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
ų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsniO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys.
Siekiant skatinti investicijas į Lietuvoje veikiančius startuolius, gerinti inovatyvių įmonių finansavimo prieinamumą bei stiprinti alternatyvaus kapitalo rinką, siūloma sukurti ir formuoti palankią bei tvarią mokestinę aplinką fiziniams asmenims, kurie investuoja į ankstyvosios stadijos technologijų ar inovatyvius verslus.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte numatyti pajamų neapmokestinimo lengvatą investuotojams, kurie savo kapitalą skiria startuoliams pradiniuose jų veiklos etapuose. Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų investicijos į startuolius nėra skatinamos, nėra mokestinių lengvatų investicijoms į inovatyvius verslus, o
investicijos į ankstyvą stadiją yra itin rizikingos, ribotas investicijų likvidumas ir išėjimo galimybės. Fizinių asmenų pajamos, gautos iš vertybinių popierių (t. y. akcijų) pardavimo yra apmokestinamos taikant 15% arba 20% (jei viršijama 120 VDU dydžių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifą, planuojama iki 32%.
Tuo tarpu juridiniams asmenims numatytos tam tikros mokestinės lengvatos. Dėl to yra ribotos investicijų realizavimo galimybės: trūksta ankstyvos stadijos kapitalo, yra ribotas vietinių investuotojų aktyvumas bei lėtesnis startuolių augimas.
Tarptautinė praktika rodo, kad mokestinės paskatos yra vienas efektyviausių instrumentų skatinant investicijas į aukštos rizikos, didelio augimo potencialo sektorius. Pažangios valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė (SEIS, EIS modeliai), Airija, Prancūzija taiko kapitalo prieaugio mokesčio lengvatas, investicijų atskaitymus iš pajamų ir reinvestavimo paskatas.
Preliminarus fiskalinis poveikis, priklausomai nuo investicijų apimties ir realizuoto kapitalo prieaugio, galėtų svyruoti nuo maždaug 1 iki 10 mln. eurų per metus. Konservatyviu vertinimu, labiausiai tikėtinas trumpalaikis poveikis būtų apie 1–2 mln. eurų per metus.
Tarptautinė praktika rodo, kad apie 30–50 % investicijų į ankstyvos stadijos įmones nebūtų įvykusios be mokestinių paskatų, todėl lengvata sukuria papildomas investicijas, o ne tik mažina esamų apmokestinimą. Vertinimai taip pat rodo, kad tokias paskatas gavusios įmonės pasižymi ~20 % didesnėmis pajamomis ir spartesniu darbo vietų augimu, kas tiesiogiai didina GPM, „Sodros“, PVM ir pelno mokesčio pajamas. Todėl tikėtina, kad vidutiniu (3–5 m.) laikotarpiu lengvata atsiperka per išplėstą mokesčių bazę ir ekonominį augimą.
Pakeitimu siūloma neapmokestinti pajamų, gautų iš kvalifikuotų startuolių akcijų perleidimo, nustatyti aiškius kriterijus (įmonės dydis, veiklos trukmė, inovatyvumas, išlaikymo laikotarpis, dalyvavimo riba), užtikrinančius lengvatos tikslinį taikymą,
numatyt i išimt i s (pvz., sandoriai su pačia įmone, tam tikri akcijų gavimo atvejai) ir taip skatinti ilgalaikes investicijas. Įgyvendinus siūlomą modelį : Investuotojams ü sumažėtų investavimo rizikos kaštai; ü padidėtų investicijų grąžos patrauklumas; ü būtų skatinamas ilgalaikis kapitalo įsipareigojimas.
Verslui (startuoliams) ü pagerėtų ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumas; ü sumažėtų priklausomybė nuo išorinių (užsienio) investuotojų; ü būtų sudarytos sąlygos spartesniam augimui . Valstybei ü sustiprėtų inovacijų ekosistema; ü augtų aukštos pridėtinės vertės ekonomika; ü gerėtų investicinis klimatas.
Mokestinės lengvatos paskatins fizinius asmenis investuoti į inovatyvias, technologijomis paremtas įmones, ypač pradiniuose jų vystymosi etapuose, tokiu būdu didinant aukštos pridėtinės vertės verslo finansavimą alternatyviais kanalais, prisidedant prie Lietuvos startuolių ekosistemos augimo bei gerinant Lietuvos investicinį klimatą.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) Įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, fizinių asmenų gautos pajamos iš vertybinių popierių, įskaitant akcijas, perleidimo yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu,
nėra mokestinių lengvatų investicijoms į inovatyvius verslus. Dėl to fiziniai asmenys, investuojantys į startuolius, patiria didesnę mokestinę naštą ir riziką, o tai riboja vietinio ankstyvos stadijos kapitalo pasiūlą.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tikslinę gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taikomą fiziniams asmenims, investuojantiems į ankstyvos stadijos startuolius. Siūloma nustatyti, kad neapmokestinamos pajamos, gautos iš kvalifikuotų startuolių akcijų perleidimo, kai tenkinami įstatyme nustatyti kriterijai, susiję su: · įmonės dydžiu ir veiklos trukme; · jos inovatyvumu; · minimaliu akcijų išlaikymo laikotarpiu; ·
tam tikromis išimtimis (pvz., sandoriai su pačia įmone ar specifiniai akcijų įgijimo atvejai). Tikimasi, kad šios nuostatos: · skatins fizinių asmenų ilgalaikes investicijas į startuolius; · sumažins investavimo rizikos kaštus; · padidins ankstyvos stadijos kapitalo prieinamumą Lietuvoje; · sustiprins inovacijų ekosistemą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimą.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Teigiamos pasekmės: padidės fizinių asmenų investicijų į startuolius apimtis; bus sukurtos papildomos investicijos, kurios nebūtų įvykusios be mokestinės paskatos; startuoliai galės sparčiau augti, kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir didinti apyvartą; vidutiniu laikotarpiu išsiplės mokesčių bazė (GPM, socialinio draudimo įmokų, PVM, pelno mokesčio pajamos).
Galimos neigiamos pasekmės trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti gyventojų pajamų mokesčio pajamos dėl neapmokestinto kapitalo prieaugio. Prevencinės priemonės: nustatyti aiškius kriterijus ir išimtis, užkertančias kelią piktnaudžiavimui, užtikrinti, kad lengvata būtų taikoma tik ilgalaikėms investicijoms.
Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu (3–5 metai) lengvata atsipirks per spartesnį ekonomikos augimą ir padidėjusias biudžeto pajamas.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas reikšmingai pagerins verslo, ypač startuolių, veiklos sąlygas. Tikimasi, kad pagerės ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumas, sumažės priklausomybė nuo užsienio investuotojų kapitalo, didės vietinių investuotojų įsitraukimas, bus sudarytos palankesnės sąlygos inovatyvių verslų augimui ir konkurencingumui tarptautiniu mastu.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nenumatoma.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata bus taikoma vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis sąlygomis.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.