Projektas
2026 m. d. Nr. Vilnius
185 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 185 straipsnio 5 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DARBO KODEKSO 185 STRAIPSNIO pakeitimo
O
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys.
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau įstatymo projektas) siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narių kadencijos apribojimus. Šis siūlymas siejamas su tuo, kad yra nustatyta pačios Trišalės tarybos kadencija (4 m.). Trišalės tarybos nario kadencijos ribojimas iki dviejų
kartų iš eilės nepagrįstai varžo darbdavių ir darbuotojų organizacijų teisę savarankiškai pasirinkti savo atstovus ir spręsti dėl jų mandato. Ilgesnis dalyvavimas Trišalėje taryboje leidžia sukaupti specifines žinias apie socialinį dialogą, teisėkūrą ir Trišalės tarybos praktiką, o privalomas kaitumas gali silpninti sprendimų kokybę. Dažna narių rotacija apsunkina nuoseklų klausimų nagrinėjimą ir ilgalaikių susitarimų įgyvendinimą. Patyrę nariai greičiau įsitraukia į procesus, mažėja adaptacijos laikotarpis, todėl darbas vyksta sklandžiau. Organizacijos gali pačios spręsti, kada keisti atstovą, atsižvelgdamos į veiklos poreikius ar kompetencijų pokyčius. Taip pat atsižvelgiama į tarptautinę praktiką, kai daugelyje kolegialių institucijų pirmenybė teikiama deleguojančių subjektų diskrecijai, o ne įstatyme nustatytiems griežtiems kadencijų ribojimams.
2Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnis nustato, kad Trišalė taryba sudaroma iš Vyriausybės, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovų, kuriuos deleguoja atitinkamos organizacijos. Trišalės tarybos nario kadencija yra 4 metai. Tas pats asmuo gali būti skiriamas pakartotinai, tačiau pagal Darbo kodekso 185 straipsnio 5 dalį jis negali eiti šių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taigi įstatymas nustato ne tik kadencijos trukmę, bet ir maksimalų iš eilės einamų kadencijų skaičių, kuris riboja deleguojančių organizacijų galimybę pakartotinai skirti pasirinktus atstovus.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnio 5 dalį, kuria ribojamas Trišalės tarybos nario kadencijų skaičius iki dviejų. Toks ribojimas nėra būtinas, kadangi Trišalės tarybos kadencija yra apibrėžta kaip 4 metų laikotarpis ir ji nuolat atnaujinama kas 4 metus. Trišalės tarybos narius laisvai deleguoja juos atstovaujančios organizacijos, kurios turi diskreciją spręsti dėl atstovų tinkamumo, kompetencijos ir pakeitimo.
Narių kadencijų skaičiaus ribojimo panaikinimas taip pat sustiprintų socialinių partnerių savarankiškumo ir nepriklausomumo principus, užtikrinant jų teisę pačioms spręsti dėl atstovavimo tęstinumo. Tai taip pat prisidėtų prie institucinės atminties išlaikymo ir efektyvesnio Trišalės tarybos darbo.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai. Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
plėtrai.
Įstatymo projektas prisidės prie skaidresnės darbo rinkos kūrimo.8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.
10Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą įstatymo įgyvendinamųjų aktų priimti ar koreguoti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
vertinimai ir išvados.
Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal „Europos žodyną“ ( Eurovoc ), yra „darbuotojas“, „darbdavys“,
ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai