Projektas
, 16, 17, 18, 182 , 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XV-343 8 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
202 6 m. d. Nr. Vilnius
„
8Papildyti 20 straipsnį 13 dalimi:
„13. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai (tėvai, įtėviai), auginę arba auginantys bent vieną vaiką (įvaikį), už kiekvieną papildomą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. gimusį ir (arba) įvaikintą vaiką (nuolatinį Lietuvos gyventoją) įgauna teisę būti atleisti nuo apmokestinimo, taikomo gyventojo metinei pajamų daliai, neviršijančiai 12 VDU, ne ilgiau kaip penkerius, nebūtinai einančius paeiliui, nuolatinio Lietuvos gyventojo pasirinktus metus laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos. Šios dalies nuostatos taikomos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją (susigrąžinant sumokėtą ir (arba) susimažinant mokėtiną gyventojų pajamų mokestį). Šios dalies nuostatos už tą patį vaiką (įvaikį) taikomos tik vienam mokesčio mokėtojui (vienam iš tėvų, įtėvių), kuris per vieną mokestinį periodą gali būti atleistas nuo apmokestinimo tik už vieną vaiką. Šios dalies nuostatos nuolatinio Lietuvos gyventojo pasirinkimu taikomos arba su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, arba
apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį. Kai šios dalies nuostatos taikomos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, teisė į atleidimą nuo apmokestinimo realizuojama pirmiau pritaikius šiame straipsnyje nurodytą papildomą NPD. Kai šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, teisė į atleidimą nuo apmokestinimo realizuojama pirmiau pritaikius šio įstatymo 182 straipsnyje nurodytą papildomą pajamų mokesčio kreditą.“
Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi: „8 .
8
dalis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. ir yra taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2030 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių, bet ne vėlesnių nei 2040 metų, pajamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2029 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje išdėstytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
6, 131 , 16, 17, 18, 182 , 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 IR 35
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Sprendžiant demografinius iššūkius, svarbūs trys aspektai – gimstamumas, migracijos saldo, amžėjanti visuomenė. Prezidento vertinimu, kai kalbame apie sprendimus demografinei problemai, pirmiausia turime išnaudoti visas įmanomas galimybes, priemones, paskatas tam, kad paskatintume gimstamumą ir, žinoma, kad paskatintume emigravusių lietuvių sugrįžimą.
Per tris dešimtmečius Lietuvoje gimstamumo rodikliai stipriai svyravo. Gimstamumo lygis šalyje yra tarp 5 mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ir stebimas gimstamumo kritimas.
Gimstamumo lygis Lietuvoje itin krinta nuo
studijos, visuomenės apklauso rodo – nėra vienos priežasties, dėl ko gimstamumo lygis krinta. Kaip ir nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri pakeistų gimstamumo pokyčių trajektoriją. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vyksta rimti fundamentalūs pokyčiai: pirmasis vaikas pagimdomas kur kas vėlyvesniame amžiuje, todėl didėja tikimybė antrojo vaiko nesusilaukti. Be to, vėlyvi nėštumai didina riziką dėl vaiko ir motinos sveikatos. Statistiniai rodikliai rodo, kad gimstamumas regionuose Lietuvoje reikšmingai mažesnis nei dideliuose miestuose. Viena priežasčių – viešųjų paslaugų prieinamumas, įsidarbinimo galimybės. Kitas itin svarbus aspektas – pakitęs kultūrinis požiūris į šeimą. Be to, veikia socialinių tinklų, išmaniųjų telefonų įtaka kasdieniam gyvenimui ir augančios kartos psichinei sveikatai. Gimstamumo mažėjimo problema yra kompleksinė, todėl ir sprendimai turi būti visa apimantys ir vienas kitą papildantys.
Jeigu tikslo sieksime kompleksiškai – įgyvendindami apsirūpinimo būstu strategiją, taikydami mokesčių paskatas, sudarydami palankesnes sąlygas šeimoms kurtis ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose, gerindami šeimos ir darbo suderinamumą ir apskritai – suintensyvinsime šeimos vertybių sklaidą – galėtume tikėtis teigiamų rezultatų.
Yra kelios prielaidos, leidžiančios teigti, kad, modeliuodami papildomas finansines ir nefinansines paskatas, galime sukurti veiksmingą politiką.
Pirma, EBPO analizės, kurios teigia, kad, skaičiuojant išplėstinį gimstamumo rodiklį, Lietuvoje ir dar keliose šios organizacijos šalyse stebimas gimstamumo rodiklio sumažėjimas gali būti siejamas su galimai tik atidėtais sprendimais susilaukti vaikų. Politikos prasme tai reiškia, kad papildomų paskatų įvedimui dabar yra tinkamas laikas.
Antra, Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo – ženklios finansinės paskatos bent ribotam metų skaičiui padeda padidinti gimstamumo rodiklius. Lietuvoje taip buvo 2008 m. dėl itin dosnių motinystės išmokų, Lenkijoje – 2016 m. ženkliai padidinus finansinę paramą šeimoms su vaikais.
Ir trečia – dalies demografų išvados sufleruoja, kad bendrine tapusi išvada, kad augant šalių išsivystymo lygiui krinta gimstamumas, visgi nėra absoliuti. Ir tai patvirtina Lietuvos atvejo analizė: iki 2002 m. šalies išsivystymas augo, bet gimstamumas mažėjo, paskui tendencija apsikeitė, o po 2015-ųjų dar kartą tendencija apsikeitė. Taigi išsivystymo augimas – ne nuosprendis gimstamumo augimui.
Prezidentas nuo 2025 m. pabaigos inicijavo ne vieną diskusiją dėl demografijos su Vyriausybės ir Seimo atstovais, socialiniais partneriais. Prezidento nuomone, svarbu parengti detalių siūlymų paketą, kuris apimtų ir sąmoningumo skatinimą, ir finansines paskatas, ir paslaugų šeimoms plėtrą. Panašiu kompleksiniu priemonių planu veikė Prancūzijos valdžia ir ilgą laikotarpį turėjo aukštus gimstamumo rodiklius.
Prezidentas ne tik kvietė institucijas parengti paskatas gimstamumui, bet taip pat ir pasiūlė konkrečias priemones viešųjų paslaugų prieinamumo didinimui, įsidarbinimo galimybėms didinti ir mokestinių lengvatų paskatas susilaukiantiems vaikų.
Labai svarbu sukurti bazinį (fiksuotos sumos) finansavimą ligoninėms rajonuose ir mokykloms rajonuose tam, kad viešosios paslaugos šeimoms su vaikais išliktų. Didesniam būsto prieinamumui, tikimasi, pasitarnaus Aplinkos ministerijos kuriama Būsto strategija ir municipalinio būsto idėja. Be to, sąmoningumo kampanija yra daugiau nei būtina gimstamumui paskatinti. Socialinės normos šalyje ir ne tik Lietuvoje gerokai pakitusios.
Praeityje Lietuvoje yra įvykę sėkmingų sąmoningumą didinančių kampanijų kitose srityse. Teikiamo
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 29,
įstatymo projekto tikslas – skatinti gimstamumą ir terminuotai taikyti 0 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą gimus antram ir kitam vaikui atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (1 VDU). Siūloma, kad tai taip pat apimtų ir paskatą įvaikinti. Šią lengvatą siūloma taikyti terminuotai – 5 metus, socialiai atsakingu būdu – atlyginimo daliai iki
2026 iki 2032 metų, o šios lengvatos naudą, kaip sąlyginį mokesčių kreditą, naujagimių tėvai galėtų materialiai realizuoti kur kas ilgesniame periode.
Nors Lietuvoje pasiekėme rekordinį perskirstymo per BVP lygį (apie 35 % BVP), o kitais metais Europos Komisijos prognozė dėl perskirstymo lygio – 35,8 % BVP, visgi biudžeto galimybės išlieka ribotos. Finansavimo prioritetų, įskaitant gynybą, taip pat daug. Dėl to Prezidento siūlomos tokios finansinės priemonės, iš kurių didžiausio poveikio biudžetui veiktų pagal tokį principą: skatintų elgsenos pokyčius visuomenėje dabar (elgsenos ekonomika), o fiskalinis poveikis biudžetui išsitęstų per ilgą laikotarpį iki 2040 metų.
Paraleliai Prezidentas Seimui jau pateikė indėlių įveiklinimą reglamentuojantį įstatymo projektą, kuriuo būtų sukurta galimybė ne tik gyventojams gauti palūkanas už lėšas einamosiose sąskaitose, bet ir tokiu būdu būtų paskatintas BVP augimas (pasitelkiant ILTE). BVP didinimas yra esminis šalies viešųjų pajamų didinimo šaltinis.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė.
projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta kasmėnesinė GPM lengvata (papildomas NPD arba papildomas pajamų mokesčio kreditas) auginantiems vaikus, sudaranti finansinę naudą per metus už vieną vaiką apie 208 eurų, įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Tai padės sumažinti finansinę naštą vaikus auginančioms šeimoms. Įstatymuose nėra terminuotų specifiškai į gimstamumo skatinimą orientuotų ir elgsenos ekonomikos principus atliepiančių paskatų mokesčių sistemoje.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu įstatymo projektu siūloma numatyti, kad
nuolatiniai Lietuvos gyventojai (tėvai, įtėviai), auginę arba auginantys bent vieną vaiką (įvaikį), už kiekvieną papildomą nuo 2026 m. sausio
Lietuvos gyventoją) įgauna teisę būti atleisti nuo apmokestinimo, taikomo gyventojo metinei pajamų daliai, neviršijančiai 12 VDU, ne ilgiau kaip penkerius gyventojo pasirinktus metus laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. Naujos nuostatos būtų taikomos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją (susigrąžinant sumokėtą ir (arba) susimažinant mokėtiną gyventojų pajamų mokestį).
Naujos nuostatos už tą patį vaiką (įvaikį) vienu metu būtų taikomos tik vienam mokesčio mokėtojui, kuris per vieną mokestinį periodą galėtų būti atleistas nuo apmokestinimo tik už vieną vaiką. Naujos nuostatos gyventojo pasirinkimu būtų taikomos arba su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, arba apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį.
Kai naujos nuostatos būtų taikomos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, teisė į atleidimą nuo apmokestinimo būtų realizuojama pirmiau pritaikius papildomą NPD. Kai naujos nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį,
teisė į atleidimą nuo apmokestinimo būtų realizuojama pirmiau pritaikius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 182 straipsnyje nurodytą papildomą pajamų mokesčio kreditą. Siūloma, kad tai taip pat apimtų ir paskatą įvaikinti, tai svarbu socialiniu aspektu – šiuo metu Lietuvoje, šeiminiuose namuose, auga apie 1000 vaikų, didžioji jų dalis yra paaugliai nuo dešimties metų.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma .
plėtrai Priėmus įstatymų projektus, įtaka verslo aplinkai pagerės ilguoju periodu, siekiant pagerinti demografinę (gimstamumo) situaciją.
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos srityje.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai,
šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos srityje.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Iki 2030 m. dėl GPM paskatos netekimų biudžete nebūtų patirta. Jeigu GPM paskata būtų susijusi su 20 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai, 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų apie 0,6 % BVP arba vidutiniškai 0,06 % BVP per metus.
Jeigu GPM paskata būtų susijusi su 10 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai, 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų apie 0,3 % BVP arba vidutiniškai 0,03 % BVP per metus. Jeigu GPM paskata būtų susijusi su 5 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai, 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų apie 0,15 % BVP arba vidutiniškai 0,015 % BVP per metus.
vertinimai, rekomendacijos ir išvados Iniciatyva buvo aptarta su Vyriausybės ir Seimo atstovais
tema plačiai diskutuota visuomenėje viešai. Ekspertai visuotinai pripažįsta, kad situacija su gimstamumu šalyje – didelė problema.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Gimstamumas“, „paskata“.
ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Prezidento vertinimu, sparčiai mažėjantis gimstamumas yra nacionalinio saugumo svarbos demografinis iššūkis. ––––––––––––––––––––––––