Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti36 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį išskyrus atvejus, kai asmenys iki aštuoniolikos metų įdarbinami jų atostogų metu;“
1. Šis įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2027 m sausio 1 d.
2. Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektų rengimą paskatino praktikoje išryškėjęs teisinio reguliavimo nelankstumas, kai asmenims iki aštuoniolikos metų net ir ne mokslo metų laikotarpiu viena iš poilsio dienų privalo būti sekmadienis. Toks reguliavimas buvo kuriamas siekiant apsaugoti nepilnamečius darbuotojus, tačiau šiandien jis ne visada atitinka realius jaunų žmonių, jų šeimų, darbdavių ir sezoninės darbo rinkos poreikius.
Vasaros atostogų ir kitų mokinių atostogų metu daugelis 14–18 metų jaunuolių siekia įgyti pirmosios darbo patirties, užsidirbti savoms reikmėms, susipažinti su darbo rinka ir ugdyti savarankiškumą. Vis dėlto galiojantis reguliavimas riboja galimybes lanksčiau organizuoti darbą tais laikotarpiais, kai mokymosi procesas nevyksta. Pažymėtina, kad įstatymų projektai nemažina nepilnamečių apsaugos.
Kaip ir šiuo metu, jiems būtų užtikrinamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, darbo laiko ribojimai, draudimas dirbti naktį ir kitos darbo saugos bei sveikatos garantijos.
Įstatymų projektais siekiama sudaryti sąlygas asmenims iki aštuoniolikos metų ne mokslo metų laikotarpiu poilsio dienas suteikti bet kuriomis savaitės dienomis pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką. Siūlomas pakeitimais siekiama suteikti daugiau lankstumo planuojant poilsio laiką ir sudaryti galimybę dirbti tomis dienomis, kai darbo poreikis yra didžiausias.
Šių pokyčių poreikį pagrindžia ir jaunimo užimtumo tendencijos Europoje. Eurostato duomenimis, 2025 m. jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis Europos Sąjungoje siekė 14,4 proc., o Lietuvoje sudarė 11,8 proc. Tai rodo, kad Lietuvos darbo rinka gana sėkmingai integruoja jaunus žmones. Siekiant išlaikyti šią tendenciją, svarbu nesudaryti papildomų kliūčių pirmajai darbo patirčiai ir skatinti jaunimo įsitraukimą į legalią darbo rinką.
Siūlomas reguliavimas taip pat atitinka sezoninio verslo poreikius. Vasaros laikotarpiu didžiausias darbuotojų poreikis susidaro maitinimo, apgyvendinimo, prekybos, turizmo, kultūros ir laisvalaikio sektoriuose. Būtent savaitgaliais ir sekmadieniais šiose srityse fiksuojami didžiausi klientų srautai. Dėl šios priežasties galimybė nepilnamečiams dirbti sekmadieniais ir poilsio dienomis naudotis kitomis savaitės dienomis prisidėtų prie efektyvesnio darbo organizavimo, didesnių jaunimo užimtumo galimybių ir geresnio sezoninių paslaugų prieinamumo.
Tai ypač aktualu Lietuvos kurortams ir turistinėms vietovėms, kuriose vasaros sezono metu darbuotojų poreikis ženkliai išauga.
Valstybė turi užtikrinti nepilnamečių apsaugą, tačiau kartu neturėtų nustatyti perteklinių ribojimų tais atvejais, kai jie nesukuria papildomos naudos. Jeigu jaunuoliui ir toliau užtikrinamas visas įstatymuose numatytas poilsis, nėra pagrindo poilsio dieną susieti tik su sekmadieniu. Galimybė pasirinkti poilsio dienas skirtingomis savaitės dienomis suteiktų daugiau lankstumo tiek jauniems žmonėms, tiek darbdaviams, išlaikant visas esmines darbuotojų apsaugos garantijas.
Įstatymų projektų tikslas – skatinti jaunimo užimtumą, sudaryti geresnes sąlygas pirmajai darbo patirčiai įgyti, pašalinti perteklinius darbo organizavimo ribojimus ne mokslo metų laikotarpiu ir prisidėti prie sezoninio verslo konkurencingumo bei regionų ekonominio aktyvumo stiprinimo.
Eurostat. News release 94/2025, 2025 m. birželio 3 d. „Unemployment at 6.2% in the euro area and 5.9% in the EU“. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-euro-indicators/w/3-03062025-bp [žiūrėta 2026-06-11].
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius Seimo narys Andrius Bagdonas.
aptarti teisiniai santykiai. Pagal galiojantį reguliavimą asmenims iki aštuoniolikos metų turi būti suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, o viena iš jų turi būti sekmadienis. Tokia nuostata taikoma ir ne mokslo metų laikotarpiu, kai jaunuolis dirba per mokinių atostogas.
Praktikoje tai reiškia, kad net ir vasaros sezono metu, kai jaunuoliai nėra užimti pamokomis ir patys norėtų dirbti pagal lankstesnį grafiką, jų poilsio režimas išlieka susietas su sekmadieniu. Toks reguliavimas ypač riboja sezoninį darbą kurortuose, turizmo, maitinimo, apgyvendinimo, prekybos, kultūros, pramogų ir laisvalaikio paslaugų sektoriuose, kuriuose didžiausias darbo poreikis dažnai susidaro būtent savaitgaliais.
Galiojantis reguliavimas neužkerta kelio jaunuoliams dirbti ne mokslo metų laikotarpiu, tačiau riboja galimybę darbo grafiką sudaryti taip, kad jis atitiktų realų sezoninio darbo pobūdį. Dėl to dalis jaunų žmonių netenka galimybės įsidarbinti, o darbdaviai susiduria su papildomais sunkumais planuodami darbą tais laikotarpiais, kai darbuotojų poreikis yra didžiausias.
kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad asmenims iki aštuoniolikos metų ne mokslo metų laikotarpiu, tai yra mokinių atostogų metu, poilsio dienos galėtų būti suteikiamos bet kuriomis savaitės dienomis pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką. Kartu būtų išlaikoma esminė nepilnamečių apsauga: ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, taip pat visi galiojantys darbo laiko, poilsio laiko, darbo saugos ir sveikatos reikalavimai.
Siūlomas reguliavimas grindžiamas tuo, kad mokslo metų ir atostogų laikotarpiai yra iš esmės skirtingi. Mokslo metų metu pagrindinė jaunuolio veikla yra mokymasis, todėl darbo organizavimas turi būti derinamas prie ugdymo proceso. Atostogų metu jauni žmonės turi daugiau galimybių dirbti, įgyti pirmosios darbo patirties, užsidirbti ir ugdyti savarankiškumą. Todėl nėra pakankamo pagrindo poilsio dieną visais atvejais sieti būtent su sekmadieniu, jeigu išlieka užtikrintos visos kitos nepilnamečių apsaugos garantijos.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sudarys geresnes sąlygas jaunimo užimtumui ir pirmajai darbo patirčiai. Daugiau jaunų žmonių galės legaliai įsidarbinti, įgyti praktinių darbo įgūdžių, susipažinti su darbo santykiais, ugdyti atsakomybę bei finansinį savarankiškumą. Ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką padeda formuoti darbo įpročius ir stiprina jauno žmogaus pasirengimą profesinei veiklai ateityje.
Teigiamas poveikis numatomas ir Lietuvos kurortams bei verslui. Vasaros sezonu didžiausias darbuotojų poreikis susidaro maitinimo, apgyvendinimo, prekybos, turizmo, kultūros ir laisvalaikio sektoriuose, o didžiausi klientų srautai dažniausiai fiksuojami savaitgaliais. Lankstesnis darbo organizavimas sudarytų galimybes efektyviau planuoti darbą ir geriau prisitaikyti prie sezoninių poreikių. Tai ypač aktualu kurortams ir turistinėms vietovėms, kurių ekonominis aktyvumas vasaros laikotarpiu ženkliai išauga.
Taip pat tikimasi, kad siūlomas reguliavimas prisidės prie didesnio legalaus jaunimo užimtumo ir mažins situacijas, kai dėl perteklinių ribojimų jaunuoliai netenka galimybės dirbti, o darbdaviai susiduria su papildomais sunkumais organizuodami darbą. Siūlomi pakeitimai sudaro sąlygas geriau suderinti jaunų žmonių interesus, verslo poreikius ir valstybės siekį skatinti užimtumą, kartu išlaikant visas esmines nepilnamečių darbuotojų apsaugos garantijas.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės teigiamą poveikį jaunimo užimtumui, pirmosios darbo patirties įgijimui ir sezoninio verslo veiklos organizavimui. Pakeitimai sudarys daugiau galimybių įsidarbinti mokinių atostogų metu, o darbdaviams leis lanksčiau planuoti darbą didžiausio užimtumo laikotarpiais.
Neigiamų pasekmių nenumatoma, nes siūlomi pakeitimai nekeičia nepilnamečiams taikomų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų. Asmenims iki aštuoniolikos metų ir toliau bus taikomi darbo laiko apribojimai, poilsio laiko garantijos, draudimas dirbti naktį bei kitos teisės aktuose nustatytos apsaugos priemonės. Keičiamas tik poilsio dienų suteikimo principas ne mokslo metų laikotarpiu, suteikiant galimybę jas planuoti lanksčiau.
Tikėtina, kad siūlomas reguliavimas prisidės prie didesnio legalaus jaunimo užimtumo, geresnio darbo rinkos poreikių ir darbuotojų galimybių suderinimo bei efektyvesnio sezoninio darbo organizavimo. Taip pat sudaromos prielaidos jaunimui anksčiau įgyti darbo patirties, ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą.
Papildomų priemonių galimoms neigiamoms pasekmėms išvengti nereikės, nes ir toliau galios visi nepilnamečių darbo organizavimui taikomi darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei jų laikymosi kontrolės mechanizmai.
situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
jo plėtrai.
Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. Siūlomas reguliavimas sudarys galimybes lanksčiau organizuoti darbą mokinių atostogų metu ir efektyviau planuoti darbuotojų darbo grafikus. Tai ypač aktualu maitinimo, apgyvendinimo, prekybos, turizmo, laisvalaikio ir kituose sezoniniuose sektoriuose, kuriuose didžiausias darbuotojų poreikis susidaro savaitgaliais ir vasaros laikotarpiu. Tikimasi, kad pakeitimai prisidės prie didesnio darbo rinkos lankstumo, geresnio sezoninio darbuotojų poreikio užtikrinimo ir verslo veiklos efektyvumo.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymams įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„poilsio diena“, „sekamdienis“, „suminė darbo laiko
apskaita“, „mokslo metai“
paaiškinimai. Nėra.