2026 m. d. Nr.
Papildyti 43 straipsnio 8 dalį nauju 9 punktu: „9 ) joje užtikrinami minimalūs saugumo reikalavimai;“
1 . Papildyti 56 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10 ) kartu su vidaus reikalų ministru tvirtina šio įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 9 punkte numatytus minimalius saugumo reikalavimus;“2 . Buvusį
laikyti 11 punktu.
įgyvendinimas1 . Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2027 m. rugsėjo 1 d.2 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su vidaus reikalų ministru iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2029 rugsėjo 1 d.4 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2029 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti prielaidas vieningai, prevencija ir rizikų valdymu grindžiamai mokyklų saugumo sistemai.
Vienas pagrindinių šiuolaikinės saugumo politikos principų yra prevencija ir potencialių pažeidėjų atgrasymas. Kuo aiškesnės ir veiksmingesnės saugumo priemonės, tuo didesnė tikimybė, kad potencialūs pažeidėjai atsisakys ketinimo į ugdymo įstaigą įnešti draudžiamus daiktus ar medžiagas, neteisėtai patekti į ugdymo įstaigos teritoriją ar atlikti kitus teisės pažeidimus. Todėl saugumo užtikrinimas turėtų būti grindžiamas nuolatiniu rizikų vertinimu, technologinių, organizacinių ir procedūrinių priemonių deriniu bei glaudžiu švietimo įstaigų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokykla privalo „sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis“. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų vienodam ir pakankamam saugumo lygiui užtikrinti visose bendrojo ugdymo įstaigose, nes nacionaliniu lygmeniu nėra nustatyti minimalūs saugumo reikalavimai. Dėl to saugumo priemonių taikymas skirtingose mokyklose yra nevienodas ir dažnai priklauso nuo konkrečios įstaigos finansinių galimybių, infrastruktūros, aplinkos, administracinių sprendimų bei kitų individualių aplinkybių. Tai lemia situaciją, kai mokinių ir darbuotojų saugumo lygis priklauso ne nuo vienodų valstybės nustatytų standartų, o nuo konkrečios mokyklos galimybių ir pasirinktų sprendimų. Kadangi kiekvienos mokyklos rizikos veiksniai yra skirtingi, detaliai ir vienodai reglamentuoti visas saugumo priemones nėra tikslinga, tačiau valstybė turėtų nustatyti bent minimalius privalomus saugumo standartus, kurie užtikrintų vienodą bazinį mokinių ir darbuotojų apsaugos lygį visoje Lietuvoje.
Atsižvelgiant į tai bei remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 5 d. rašte Nr. 5-S-12799 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateiktomis rekomendacijomis, siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su vidaus reikalų ministru iki
saugumo reikalavimus, o nuo 2029 m. rugsėjo 1 d. atitiktis nustatytiems minimaliems bendrojo ugdymo įstaigų saugumo reikalavimams taptų būtina sąlyga vykdyti bendrojo ugdymo programas. Siūlomi įsigaliojimo terminai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad saugumo sprendimams suplanuoti ir įgyvendinti reikalingas laikas bei finansiniai ištekliai, taip pat į tai, kad valstybės biudžetas planuojamas trejų metų laikotarpiui.
Minimalūs saugumo reikalavimai nacionaliniu mastu galėtų apimti technologinių, organizacinių ir procedūrinių priemonių visumą, pavyzdžiui: metalo ir dūmų detektorių diegimą; aiškiai apibrėžtas ir stebimas ugdymo įstaigos teritorijos ribas; pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją ir pastatus kontrolę; ugdymo proceso metu atvykusių lankytojų registravimo ir tapatybės nustatymo tvarką; glaudesnį bendradarbiavimą su policija organizuojant prevencinius patikrinimus bei kitas priemones. Taip pat būtų tikslinga mokyklas vertinti pagal nustatytą rizikos lygį ir, atsižvelgiant į jį, diferencijuoti taikytinų saugumo priemonių apimtį.
Pabrėžtina, kad tik sisteminis, prevencija ir rizikų valdymu grindžiamas požiūris gali užtikrinti veiksmingą mokinių ir darbuotojų saugumą bei sukurti tokią ugdymo aplinką, kurioje teisės pažeidimų ir kitų grėsmių tikimybė būtų kuo mažesnė. Taigi, įstatymo projekto tikslas – kurti saugesnę bendrojo ugdymo įstaigų aplinką, stiprinant prevenciją, mažinant galimų grėsmių ir teisės pažeidimų tikimybę bei užtikrinant veiksmingesnę mokinių ir darbuotojų apsaugą.2 .
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu nėra nustatytų minimalių saugumo užtikrinimo gairių bendrojo ugdymo įstaigoms.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma papildyti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalį nauju 9 punktu bei 56 straipsnio 2 dalį 10 punktu, nustatančiais, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su vidaus reikalų ministru parengtų ir patvirtintų minimalius saugumo reikalavimus bendrojo ugdymo įstaigoms, kuriuos turėtų atitikti visos bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas Lietuvoje.
Minimalių saugumo reikalavimų įtvirtinimas nacionaliniu mastu sudarytų sąlygas kiekvienai mokyklai, atsižvelgiant į mokyklos individualią situaciją, kurti saugesnę fizinę bendrojo ugdymo įstaigų aplinką.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės. Tikimasi, kad įstatymas pagerins kriminogeninę situaciją mažinant nusikalstamų veikų skaičių mokyklų teritorijose.
7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymas tiesiogiai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 patvirtintos Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 202 punktą „Įgyvendinsime vaikų ir paauglių teisinės, organizacinės ir kitos apsaugos nuo tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų, energinių saldžiųjų gėrimų, perteklinio saldaus maisto vartojimo priemones“.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nereikės.10
. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
12Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įstatymui įgyvendinti švietimo, sporto ir mokslo ministras kartu su vidaus reikalų ministru turės parengti ir patvirtinti minimalius saugumo reikalavimus mokykloms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės papildyti 2011-06-29 nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatydama saugumo kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas iki šio įstatymo įsigaliojimo įvertins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į nustatytas priemones, reikalingas užtikrinti minimalius saugumo reikalavimus bendrojo ugdymo įstaigose.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „mokyklų saugumas“, „saugumo reikalavimai“.16 sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „mokyklų saugumas“, „saugumo reikalavimai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.