Projektas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, tarptautinės apsaugos ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.“
1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 64 dalį.
2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 11 dalį.
3. Pakeisti 2 straipsnio 151 dalį ir ją išdėstyti taip: „151
. Materialinės priėmimo sąlygos
4. Papildyti 2 straipsnį 172 dalimi: „172 . Pasislėpimas
5. Papildyti 2 straipsnį 173 dalimi: „173 . Pasislėpimo rizika
. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 18 ir 181
Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 184 ir 19 dalis.
9. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20 . Prašytojas
trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės,
dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas .“
10. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22 . Prašytojo šeimos nariai
vaikai (įvaikiai), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), įskaitant pilnamečius brolius ir (arba) seseris, jeigu šeiminiai santykiai jau buvo iki atvykstant į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją ir tarptautinės apsaugos
prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepilnamečiai vaikai laikomi nesudariusiais santuokos, jeigu santuokos sudarymas , remiantis individualiu vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių santuokos sudarymą, nuostatų.“11 . Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 23 dalį.
12. Pakeisti 2 straipsnio 231 dalį ir ją išdėstyti taip: „231
. Priėmimą užtikrinanti įstaiga
13Pakeisti 2 straipsnio 232 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 2 . Priėmimo sąlygos – prašytojams Lietuvos Respublikoje teikiamų garantijų visuma.“
14Pakeisti 2 straipsnio 233 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23 3 . Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.“
15Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 24 ir 25 dalis.
16 . Papildyti
dalimi: „253 . Specialiųjų priėmimo poreikių turintis prašytojas
Papildyti 2 straipsnį nauja 275 dalimi: „275
. Tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos nariai
remiantis individualiu vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių santuokos sudarymą.“
18. Papildyti 2 straipsnį nauja 276 dalimi: „276 . Tarptautinės apsaugos prašymas
, kuris, kaip galima suprasti, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso, pareikštas prašymas.“
19. Buvusią 2 straipsnio 275 dalį laikyti 277 dalimi.
20. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 291 dalį.
21. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30 . Užsieniečio registracijos pažymėjimas
arba patvirtinamas tokios teisės neturėjimas
ir kitos teisės, kurias užsienietis teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu turi pagal šį ir kitus įstatymus.“22
skyriuose, kurie netaikomi Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams, užsienietis suprantamas kaip trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės.“
23. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „
34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos: Reglamente (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014
dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB , ir Reglamente (ES) 2018/1240 , Reglamente (ES) 2024/1347 , Reglamente (ES) 2024/1348 , Reglamente (ES) 2024/1350 , Reglamente (ES) 2024/1351 ir Reglamente (ES) 2024/1356 .“
1Papildyti 3 straipsnį 41 dalimi:
„4
1Užsieniečiai tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) privalo pateikti biometrinius duomenis – veido atvaizdą ir dešimties pirštų atspaudus, išskyrus Reglamente (ES) 2024/1358
numatytus atvejus, dokumentus, patvirtinančius jų asmens tapatybę, o jei tokių neturi, nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą, pilietybę bei kitą informaciją, galinčią padėti nustatyti asmens tapatybę, ir informaciją, susijusią su atvykimu į Lietuvos Respubliką.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
5. Neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prašytojai, turi šias teises:“.
3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 2 mėnesius, neįskaičiuojant mokinių atostogų, nuo nepilnamečių užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“.
4. Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Tvarką, reglamentuojančią n eteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prašytojai, pažeidžiamumo nustatymą, įskaitant tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu atliekamą preliminarų pažeidžiamumo patikrinimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“5
. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Tarptautinės apsaugos gavėjams, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 ar 10 punkte nustatytu pagrindu, ir pažeidžiamiems užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, savo lėšomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Apmokėjimo už gyvenimą laikino apgyvendinimo vietose tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šioje dalyje nurodytiems užsieniečiams leidžiama laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos naudojamos tiek, kiek apgyvendinimo sąnaudos nedengiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų lėšomis.“
6. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi: „
8. Įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius pažeidžiamų užsieniečių interesus.“
1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“
2. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5 .
Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl tarptautinės apsaugos ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Tarptautinė apsauga ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiama tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 42 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“
3. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad tarptautinės apsaugos gavėjas ar užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, pateikdami motyvuotą išvadą. Migracijos departamentas, gavęs motyvuotą išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei, ir užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu, sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.“
„
Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką, tikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 ir laikinas jų apgyvendinimas
1Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.
2Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
3Į Lietuvos Respubliką neleidžiama atvykti , kai:
1 ) užsieniečiui atliekamas tikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 ; 2 ) prašytojui taikoma pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 ;3
) prašytojas, kuriam nebuvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas vilkinti arba trikdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kai nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;4 ) prašytojas, kuriam nebuvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką, kelia pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, kai nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;5 ) užsieniečiui taikoma grąžinimo pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1349 .
4. Migracijos departamentas priima sprendimus prašytojui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką
Reglamento (ES) 2024/1348 nustatytais atvejais .
5Užsieniečių tikrinimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir priėmimą užtikrinanti įstaiga. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir priėmimą užtikrinančios įstaigos tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu vykdomas funkcijas ir jų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
6Užsieniečių , kuriems atliekamas tikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 , tikrinimo vietas, taip pat šiose vietose apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, sąlygas ir priėmimo sąlygų, kurias užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį bei teikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
7
. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu užsienietis apgyvendinamas tikrinimo vietose nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nelydimus nepilnamečius užsieniečius, kurie apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose.8 .
Valstybės sienos apsaugos tarnybai nustačius užsienietį, kuris į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuriam netaikomas tikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 arba kuris, atlikus tikrinimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1356
, turi būti perduotas atsakingai valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos), Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu jis apgyvendinamas nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba kol bus perduotas atsakingai valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos), bet ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų nuo jo nustatymo. Šioje dalyje nurodytų užsieniečių apgyvendinimo vietas, kuriose gali būti užtikrintas judėjimo ribojimas, šiose vietose taikomą apsaugos ir kontrolės tvarką, taip pat šiose vietose apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei priėmimo sąlygų, kurias užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir teikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
9 . Šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įgalioto asmens leidimu, įvertinus individualias aplinkybes, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatytais atvejais ir tvarka gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.10
. Skundas dėl šio straipsnio 7 ir 8 dalyje nurodyto Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.11
. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.
12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.
13. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojantis arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pareiškė tarptautinės apsaugos prašymą.“
221 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašytojai – iki galutinio sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo ;“.
2. Pripažinti 221 straipsnio 2 dalį netekusia galios.
3. Papildyti 221 straipsnį 4 dalimi: „4
. Užsieniečiams, kurie neturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vidaus reikalų ministro nustatytais atvejais ir tvarka gali būti išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, galiojantis iki jame nurodyto termino, bet ne ilgiau, negu iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos .“
Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteikta tarptautinė apsauga arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 6 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) sprendimu nustatoma laikinoji globa (rūpyba) ir skiriamas atstovas, kurio skyrimo tvarką, jam taikomus reikalavimus, vykdomas funkcijas, laikinosios globos (rūpybos) pasibaigimą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras. Jeigu dėl neproporcingai didelio nelydimų nepilnamečių užsieniečių pateiktų prašymų skaičiaus ar susidarius kitoms išimtinėms situacijoms atstovo per 15 darbo dienų nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos negalima paskirti, šis terminas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
2. Jeigu nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimo dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priėmimo dienos paskiria atsakingą darbuotoją arba fizinį asmenį, su kuriuo yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuris vykdo nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
3. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises:1 ) būti nemokamai aprūpinti gyvenamąja patalpa ir būti išlaikomi Lietuvos Respublikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;2
) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per3 2 mėnesius, neįskaičiuojant mokinių atostogų, nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;3 ) gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;4 ) nemokamai gauti socialines paslaugas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;5
) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nenumato kitaip;6 ) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;7 ) kitų teisių, garantuojamų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
4. Leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavusiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams socialinės paslaugos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu.5
. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių arba jo artimųjų giminaičių ar kitų teisėtų atstovų paiešką tuo pačiu užtikrindamas nelydimų nepilnamečių interesus.
Tais atvejais, kai nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių arba jo artimųjų giminaičių ar kitų jo teisėtų atstovų, ypač jei šie asmenys liko kilmės šalyje, gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gali grėsti pavojus, informacija apie tuos asmenis renkama, tvarkoma ir siunčiama konfidencialiai, kad nebūtų pakenkta jų saugumui.
Nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių arba jo artimųjų giminaičių ar kitų teisėtų atstovų paieškos organizavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras.
6. Atliekant nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių paiešką, sprendžiamas ir jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.
7. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prašytojai, apgyvendinami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
8. Įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, pirmiausia atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip 1 metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 11, 16, 19, 20 ar 21 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, arba tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.“
1. Pakeisti 43 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju ir š eimos vientisumo išsaugojimo atveju “ .
2. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra tarptautinės apsaugos gavėjas Lietuvos Respublikoje ir kuriam išduotas leidimas gyventi;“.
3. Papildyti 43 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos nariams, jeigu jie atitinka Reglamento (ES) 2024/1347
4. Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams, o keičiamas 4 metams. Tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas gyventi išduotas tarptautinės apsaugos gavėjui.“
5. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) kuris yra tarptautinės apsaugos gavėjas Lietuvos Respublikoje;“.6
. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:1 ) pateikę tarptautinės apsaugos prašymą tol, kol dėl tarptautinės apsaugos suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas;2 ) kuriems suteikta laikinoji apsauga;3 ) kurie yra tarptautinės apsaugos gavėjai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nėra arba nebūtų suteikiama tarptautinė apsauga Lietuvos Respublikoje pagal Reglamento (ES) 2024/1347 11– 12 straipsnius ir 16–17 straipsnius arba jų buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.“
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje
1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikus tarptautinės apsaugos prašymą jam yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas, kol galioja papildomos apsaugos statusas, bet ne ilgiau kaip 2 metams.“
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga;“.
Pakeisti 53 straipsnio 91 dalį ir ją išdėstyti taip: „91
. Leidimą nuolat gyventi išduodant šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojamas laikotarpis, kuris praėjo nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos iki leidimo laikinai gyventi išdavimo vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 48 straipsnio nuostatomis dienos.
Nustačius, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, neturėdamas tam teisės, apskaičiuojant pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį neįskaičiuojamas jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis iki minėtos aplinkybės nustatymo.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.“
Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14
221 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 5 punkte,
arba jis yra šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nurodytas užsienietis ;“.
Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuoja ar tobulina kvalifikaciją be leidimo laikinai gyventi ar vizos, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir70 straipsnio 3 dalyje;“.
IV skyriaus pakeitimas Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip: „ IV
Reglamento (ES) 2024/1351 taikymas Reglamento (ES) 2024/1351 taikymo tikslais šiame skyriuje Europos Sąjungos valstybėmis narėmis laikomos valstybės, kurioms taikomas šis reglamentas.
Užsieniečio teisė kreiptis tarptautinės apsaugos Užsienietis turi teisę kreiptis tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje Reglamento (ES) 2024/1348
ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis tarptautinės apsaugos, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir apie tai, kur ir kaip pateikti tarptautinės apsaugos prašymą.
1. Tarptautinės apsaugos prašymas bet kokia forma gali būti pareikštas:1 ) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;2
) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui, priėmimą užtikrinančiai įstaigai, policijai.
2. Tarptautinės apsaugos prašymas laikomas pareikštu, kai užsienietis , įskaitant nelydimą nepilnametį, dėl to kreipiasi asmeniškai. Nepilnamečių šeimos narių vardu tarptautinės apsaugos prašymą gali pareikšti vienas iš pilnamečių prašytojo šeimos narių. Nelydimo nepilnamečio užsieniečio arba neveiksnaus užsieniečio vardu tarptautinės apsaugos prašymą gali pareikšti jo atstovas.
3. Tarptautinės apsaugos prašymą pareiškusiam užsieniečiui suteikiama informacija apie institucijas, kurios registruoja ir kurioms pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas, ir taikytinas procedūras.4
. Tarptautinės apsaugos prašymus Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje registruoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas. Tarptautinės apsaugos prašymo registravimas ir pateikimas vyksta tuo pačiu metu.
5. Įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius nepilnamečio, specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų ir prašytojų, kuriems reikia specialiųjų procedūrinių garantijų, interesus.
6. Tvarką, reglamentuojančią tarptautinės apsaugos prašymų pareiškimą, registravimą, pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.
7. Tvarką, reglamentuojančią tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356
metu atliekamą prašytojų preliminarų pažeidžiamumo patikrinimą ir prašytojų specialiųjų priėmimo poreikių vertinimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, o tvarką, reglamentuojančią prašytojų specialiųjų procedūrinių garantijų vertinimą, nustato vidaus reikalų ministras .
1. Informacija, susijusi su tarptautinės apsaugos prašymo pareiškimu, pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.2
. Tarptautinės apsaugos prašyme pateikta informacija ir šio prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija įtariamiems persekiotojams arba didelę žalą sukėlusiems subjektams neteikiama. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą, nesikreipiama dėl informacijos į įtariamus persekiotojus arba didelę žalą sukėlusius subjektus, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
3. Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 6 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio užsieniečio, kuris yra prašytojas, šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas.4
. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veikla susijusi su prašytojais arba tarptautinės apsaugos gavėjais, draudžiama atskleisti informaciją, gautą atliekant savo funkcijas.
5. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašytojais arba tarptautinės apsaugos gavėjais, turi būti mokomi arba apmokyti darbui su prašytojais arba tarptautinės apsaugos gavėjais.
Prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1. Prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:1 ) naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;2 ) jam suprantama kalba gauti informaciją apie priėmimo sąlygas ir informaciją pagal Reglamento (ES) 2024/1348
8 straipsnį, taip pat informaciją, susijusią su tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimu;3 ) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimu;4 ) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su
tarptautinės apsaugos prašymu, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymu, priėmimo sąlygomis, sulaikymu, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu arba apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat grąžinimu ar išsiuntimu nesuteikus tarptautinės apsaugos; skundžiant sprendimus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašymu ir priėmimo sąlygų suteikimu, panaikinimu ar apribojimu, valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama tik Regionų administraciniame teisme ;5
) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas, kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimu;6 ) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis nemokamai naudotis vertimo žodžiu paslaugomis tiek, kiek tai būtina siekiant naudotis tarptautinės apsaugos procedūra ir prašytojo specialiuosius priėmimo poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis ;7 ) gauti Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;8
) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos ir kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis;9 ) priskyrus prašytojams, kuriems reikia specialiųjų procedūrinių garantijų, gauti reikiamą paramą, kad visos tarptautinės apsaugos procedūros metu jie galėtų naudotis Reglamente (ES) 2024/1348
nustatytomis teisėmis ir vykdyti jame nustatytas pareigas, o priskyrus specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis ir garantijomis, įskaitant medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, medicinos pagalbos priemones, psichikos sveikatos priežiūrą; prekybos žmonėmis aukos, kankinimus, išprievartavimą ar kitokius rimtus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto, įskaitant smurtą dėl seksualinių, su lytimi susijusių, rasistinių ar religinių motyvų, veiksmus patyrę prašytojai dėl tokiais veiksmais padarytos žalos sveikatai taip pat turi teisę naudotis reikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nenurodytomis šio straipsnio 1 dalies 7 punkte;10
) dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo užregistravimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prašytojo kaltės, išskyrus kai prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka;11 ) jam suprantama kalba būti supažindinamas su visais dėl jo pagal šį Įstatymą priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas;12 ) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą;13
) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje ar jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama;14 ) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka lankyti valstybinės kalbos kursus, pilietinio švietimo kursus arba mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, skirtas darbo rinkai reikalingiems profesiniams įgūdžiams įgyti ar tobulinti;15 ) n epilnamečiai prašytojai ir prašytojo nepilnamečiai vaikai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;16
) naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
2. Prašytojui būtinas gydymas, kuris buvo pradėtas jam esant nepilnamečiu, tęsiamas ir po to, kai prašytojas sulaukė pilnametystės.
3. Nepilnamečiui prašytojui ir prašytojo nepilnamečiui vaikui teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 2 mėnesius , neįskaičiuojant mokinių atostogų, nuo tarptautinės apsaugos prašymo pareiškimo dienos. Prašytojas ar prašytojo nepilnametis vaikas
, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.4 . Valstybės garantuojama teisine pagalba neteikiama, jeigu prašytojui jau atstovauja teisines paslaugas teikiantis atstovas arba prašytojas turi lėšų teisinei pagalbai.5
. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5, 9, 12, 13 ir 14 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.
6. Paaiškėjus, kad prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5, 13 ir 14 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prašytojo finansinė būklė pagerėjo arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją ar nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies atlyginti valstybės patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.7
. Prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu.
8. Prašytojui, gyvenančiam laikino apgyvendinimo vietoje arba laikomam sulaikytam Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4, 5, 10 ir 11 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam laikino apgyvendinimo vietose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatytos tvarkos, o prašytojui, gyvenančiam savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4–6, 10 ir 11 punktuose, taip pat pateikusiam paskesnį prašymą,
socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas, o nustačius šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, turi būti nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo apribotas ar nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka sprendžiama dėl piniginės pašalpos mokėjimo atnaujinimo.
9. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą teisę įgijęs prašytojas, ketinantis dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą.10
. Jeigu prašytojas, įgijęs teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos gali būti mokami grynaisiais pinigais.
11. Prašytojo pateiktų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai paimami ir saugomi Migracijos departamente, o prašytojui grąžinami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir atvejais.
12. Įteikus prašytojui šio Įstatymo 74 straipsnyje nurodytą sprendimą, jis Lietuvos Respublikoje netenka šio straipsnio 1 dalies 5, 10, 12 ir 14 punktuose nurodytų teisių.
1. Prašytojo pareigos:1
) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;2 ) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prašytojui nustatytas pareigas;3 ) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;4 ) tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu paskirtu laiku atvykti į asmeninį pokalbį, pateikti biometrinius duomenis
, bei kuo greičiau visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl tarptautinės apsaugos prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;5 )
atliekamo individualaus pokalbio metu registruojant tarptautinės apsaugos prašymą , deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą ir priėmimą užtikrinančiai įstaigai laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;6 ) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;7 ) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusius kontaktinius duomenis (adresą, ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, jei tokį turi) . ;8
) tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu būti pasiekiamam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ir Migracijos departamento valstybės tarnautojams šios dalies 7 punkte nurodytais kontaktiniais duomenimis;9 ) likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol bus nustatyta atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė už tarptautinės apsaugos prašymą ir kol bus įvykdyta perdavimo procedūra;10 ) likti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą;11
) dalyvauti privalomose integracijos programose tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos valstybės įgaliotos institucijos jas rengia arba sudaro sąlygas jose dalyvauti, išskyrus atvejus, kai dėl nuo prašytojo nepriklausančių aplinkybių jis negali dalyvauti.
1
. Prašytojai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus, turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki galutinio sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo, prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki jų perdavimo už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
2. Teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyja prašytojas:1
) pateikęs paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų, tik siekdamas vilkinti arba trikdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kai nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;2 ) pateikęs sekantį paskesnį prašymą, kai nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;3 ) kuris turi būti perduotas kitai valstybei narei laikantis pareigų, numatytų Europos arešto orderiu, išduotu pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos;4
) kuris yra arba bus išduodamas ar perduodamas kitai valstybei narei, trečiajai šaliai, Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar kitam tarptautiniam teismui baudžiamojo persekiojimo arba laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmės vykdymo tikslais ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;
5) kuris kelia pavojų viešajai tvarkai arba nacionaliniam saugumui ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos;
6) kai Regionų administracinis teismas nesustabdė prašytojo apskųsto sprendimo vykdymo arba sprendimas šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu nebuvo apskųstas.
Valstybės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas Užsieniečiui pateikus tarptautinės apsaugos prašymą arba gavus Europos Sąjungos valstybės narės prašymą perimti savo žinion arba atsiimti prašytoją, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu
, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.
1. Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, sutikimą priimti prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei Prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą ( Laissez-passer ), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę.
1. Migracijos departamentas dėl tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo priima sprendimą:1 ) nenagrinėti tarptautinės apsaugos prašymo, jeigu jis laikytinas nepriimtinu vadovaujantis Reglamento
38 straipsniu;2
) nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą pagal pasienio procedūrą vadovaujantis Reglamento
44 straipsnio 1 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalimi, įskaitant nepilnamečius prašytojus ir jų šeimos narius ;3 ) nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės, jei nustatoma, kad už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 punkte.4 ) nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės skubos tvarka vadovaujantis Reg lamento
42 straipsnio 1 ir 3 dalimis;2 .
Nelydimų nepilnamečių prašytojų ir prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prekybos žmonėmis aukos, tarptautinės apsaugos prašymai nagrinėjami prioriteto tvarka.
3. Tarptautinės apsaugos prašymai nagrinėjami Reglamento (ES) 2024/1348 35 straipsnyje nustatytais terminais.
4. Teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą iš naujo, prašymas turi būti išnagrinėtas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
1 . Medicininė apžiūra atliekama, remiantis Reglamento (ES) 2024/1348 24 straipsnyje numatytais pagrindais ir sąlygomis, Migracijos departamento sprendimu.2
. Medicininė apžiūra gali būti atliekama tik prašytojo sutikimu. Jeigu prašytojas yra nepilnametis, medicininė apžiūra atliekama tik gavus teisėto atstovo arba atstovo sutikimą.
3. Medicininės apžiūros atlikimą organizuoja ir apmoka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra neatliekama, Migracijos departamentas informuoja prašytoją, kad jis gali medicininę apžiūrą atlikti savo iniciatyva ir lėšomis.
1 . Migracijos departamentas priima sprendimą nutraukti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą Reglamento (ES) 2024/1348
prašytojas neturi teisės į tarptautinę apsaugą pagal Reglamentą (ES) 2024/1347 , tuomet priimamas sprendimas dėl tarptautinės apsaugos nesuteikimo. Migracijos departamentas priima sprendimą nutraukti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą prašytojui mirus, išskyrus atvejus, kai jis kartu pateikė tarptautinės apsaugos prašymą kitų šeimos narių vardu.
2. Jeigu sprendimas nutraukti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą buvo priimtas Reglamento (ES) 2024/1348
, toks sprendimas laikomas galutiniu sprendimu.3 . Nutrauktas tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas baigiamas nagrinėti Migracijos departamento sprendimu, jei prašytojas perduodamas Lietuvos Respublikai pagal R eglamento (ES) 2024/1351 39, 40, 41 ir 46 straipsnius.4
. Jeigu tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, nutraukiamas ir paslaugų bei paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 70 straipsnio 1 ir2 3 dalyse nurodytas teises, teikimas .Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju.
1. Pabėgėlio statusas suteikiamas Reglamento (ES) 2024/1347
.
2. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Migracijos departamentas.
3. Priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.
1. Papildomos apsaugos statusas suteikiamas
Reglamento (ES) 2024/1347 18 straipsnyje nustatytu atveju.
2. Sprendimą dėl papildomos apsaugos statuso suteikimo prašytojui priima Migracijos departamentas.
3. Priėmęs sprendimą dėl papildomos apsaugos statuso suteikimo, Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie teises ir pareigas, susijusias su papildomos apsaugos statusu.
1. P abėgėlio statusas nesuteikiamas:1 ) Reglamento (ES) 2024/1347 12 straipsnyje nustatytais atvejais;2 ) Reglamento (ES) 2024/1347 14 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;3 ) jeigu prašytojas negali būti priskiriamas prie pabėgėlių pagal Reglamento (ES) 2024/1347 13 straipsnį.2
. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo priima Migracijos departamentas.
1Papildomos apsaugos statusas n esuteikiamas:
1 ) Reglamento (ES) 2024/1347 17 straipsnyje nustatytais atvejais; 2 ) jeigu prašytojas negali gauti papildomos apsaugos pagal Reglamento (ES) 2024/1347 18 straipsnį.
2Sprendimą dėl papildomos apsaugos statuso nesuteikimo priima Migracijos departamentas.
1Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos statuso panaikinimo procedūrą Reglamento (ES) 2024/1348 65 straipsnio nurodytais atvejais .
2Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas.
3
. Migracijos departamentui pradėjus pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos statuso panaikinimo procedūrą užsieniečiui suteikiamos Reglamento (ES) 2024/1348 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos.
4. Kai užsieniečiui panaikinama tarptautinė apsauga, jis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis naudotis Reglamento (ES) 2024/1348
valstybės garantuojama teisine pagalba.
5. Pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos statuso panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
1 . Migracijos departamento sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apgyvendinami:1 )
prašytojai, kuriems taikoma pasienio procedūra – ne ilgiau kaip 12 savaičių nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos;2 ) prašytojai, kuriems taikoma grąžinimo pasienio procedūra – ne ilgiau kaip 12 savaičių nuo sprendimo taikyti grąžinimo pasienio procedūrą priėmimo dienos.2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašytojų apgyvendinimo vietas, kuriose gali būti užtikrintas judėjimo ribojimas, šiose vietose taikomą apsaugos ir kontrolės tvarką, taip pat šiose vietose apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei priėmimo sąlygų, kurias užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir teikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.3
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems prašytojams Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įgalioto asmens leidimu, įvertinus individualias aplinkybes, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
4. Prašytojai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ir prašytojus, kurie yra sulaikyti, apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose.
5. Prašytojui, kuris apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, išskyrus tuos, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu, įvertinus individualias aplinkybes, gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.6
. Jeigu užsienietis, kuriam neatliekamas tikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 , tarptautinės apsaugos prašymą pateikė gyvendamas savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, Migracijos departamento sprendimu, įvertinus individualias aplinkybes, jam gali būti leista ir toliau gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
7. Prašytojų apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.8
. Nelydimas nepilnametis prašytojas apgyvendinamas pas atstovą arba laikino apgyvendinimo vietoje, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja, vadovaujantis šio Įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio prašytojo apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.9 .
Specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai ir jų šeimos nariai apgyvendinami jų specialiuosius priėmimo poreikius atitinkančioje laikino apgyvendinimo vietoje. Specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams
Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu, atstovu arba kitose jų specialiuosius priėmimo poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose.
10. Apgyvendinant nepilnamečius prašytojus, užtikrinama, kad jie turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.11
. Skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Migracijos departamento sprendimų apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje gali būti paduotas apylinkės teismui pagal prašytojo buvimo vietą arba kitam artimiausiam prašytojo buvimo vietai apylinkės teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.12
. Kai Migracijos departamentas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašytojų priima sprendimą leisti atvykti prašytojui į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnyje nurodytas bent vienas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į apylinkės teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
1. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo arba priėmimo humanitariniu pagrindu iš trečiųjų šalių vadovaudamasi R eglamentu (ES) 2024/1350 priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Sprendimą dėl R eglamento (ES) 2024/1351 57 straipsnyje nurodytų solidarumo priemonių priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.3
. Migracijos departamentas, įgyvendindamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyje priimtus sprendimus, priima sprendimą dėl kiekvieno į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio:1 ) perkėlimo arba priėmimo humanitariniu pagrindu iš trečiosios šalies;2 ) perkėlimo iš Europos Sąjungos valstybės narės.
4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.
5. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems arba priimamiems humanitariniu pagrindu užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą.6
. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Europos Sąjungos valstybės narės, perkėlimą arba priėmimą humanitariniu pagrindu iš trečiosios šalies ir kelionės dokumentų išdavimą, nustato vidaus reikalų ministras.
1. Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.2
. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, laikinai gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.
1
. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikiamą informaciją ir statistinius duomenis apie prašytojus ir tarptautinės apsaugos gavėjus, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl tarptautinės apsaugos.2
. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prašytojais. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi teisę gauti informaciją, susijusią su užsieniečių tarptautinės apsaugos prašymais, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.
3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams turi būti leidžiama susitikti su prašytojais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose.4
. Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro tarptautinės apsaugos prašymo Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams.
5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl tarptautinės apsaugos užsieniečiui panaikinimo.
1. Įgyvendinant Reglamentą (ES) 2024/1356 ir (arba) taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 vykdoma pagrindinių teisių stebėsena.2
. Pagrindinių teisių stebėseną vykdo pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojas. Pagrindinių teisių stebėsenos veikloje dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga.
3. Pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojas yra nepriklausomas nuo tikrinimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 vykdančių ir pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 taikančių institucijų. Pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojo atranką socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka konkurso būdu organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojo atrankos kriterijus su Vidaus reikalų ministerija.
4. Pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojas:1
) naudodamasis šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis teisėmis stebi, kaip įgyvendinant Reglamentą (ES) 2024/1356 ir taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 laikomasi Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma, kiek tai susiję su teise pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra, negrąžinimo principo laikymusi, vaiko geriausių interesų užtikrinimu, užsieniečių sulaikymu ir jų laikymo sąlygomis;2 ) esant poreikiui teikia valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas ir pastabas dėl pagrindinių teisių apsaugos užtikrinimo;3 ) iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teikia Seimo kontrolierių įstaigai informaciją apie praėjusį mėnesį atliktą pagrindinių teisių stebėseną;4
) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu perduoda Seimo kontrolierių įstaigai vykdant pagrindinių teisių stebėseną gautus skundus, susijusius su pagrindinių teisių stebėsenos metu nustatytais pagrindinių teisių pažeidimais.
5. Pagrindinių teisių stebėsenos vykdytojas, kiek yra būtina šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytai funkcijai atlikti, turi šias teises :1 ) atlikti stebėseną vietose, kuriose atliekamas tikrinimas ar taikoma pasienio procedūra, įskaitant atsitiktinius bei iš anksto nepraneštus patikrinimus;2 ) patekti į visas vietas, kuriose vykdoma veikla, kuria įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2024/1356 ir atliekama pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , įskaitant priėmimo ir sulaikymo patalpas;3
) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų visą informaciją, dokumentus ir duomenis; prieiga prie įslaptintos informacijos suteikiama tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;4 ) konfidencialiai pasikalbėti su trečiųjų šalių piliečiais arba asmenimis be pilietybės, taip pat su kitais asmenimis, kurie gali turėti aktualios informacijos;5 ) atliekant patikrinimus pasitelkti ekspertus, jeigu tokių ekspertų negali užtikrinti priėmimą užtikrinanti įstaiga.
6. Seimo kontrolierių įstaiga rengia metinę pagrindinių teisių stebėsenos ataskaitą ir nagrinėja skundus, susijusius su pagrindinių teisių stebėsenos metu nustatytais pagrindinių teisių pažeidimais.7
. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei viešosiomis įstaigomis vykdo priėmimo sąlygų, kurias užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, stebėseną socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Šio straipsnio nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės lėšos naudojamos tiek, kiek jų įgyvendinimo sąnaudos nedengiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų lėšomis.
1. Krizinės arba force majeure situacijos atveju, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1359
1 straipsnio 4 ir 5 dalyse, Vidaus reikalų ministerija, esant poreikiui, kreipiasi į Europos Komisiją su Reglamento (ES) 2024/1359 2 straipsnyje nurodytu prašymu.
2. Krizinės situacijos atveju, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1359 1 straipsnio 4 dalyje, Vidaus reikalų ministerija, esant poreikiui, kreipiasi į Europos Komisiją su pagrįstu prašymu leisti taikyti Reglamento (ES) 2024/1349 6 straipsnio nukrypti leidžiančias nuostatas.
3. Reglamento (ES) 2024/1348 49 ir 50 straipsniuose nurodytą pranešimą Europos Komisijai teikia Vidaus reikalų ministerija.4 . Reglamento (ES) 2024/1351 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nurodytą pranešimą Europos Komisijai teikia Vidaus reikalų ministerija .
1
. Nenumatytų atvejų planą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
2. Nenumatytų atvejų plane nustatomos priemonės, kurių turi būti imamasi siekiant užtikrinti tinkamą prašytojų priėmimą ir veiksmingą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, įskaitant procedūrinės apsaugos priemonių užtikrinimą nelydimiems nepilnamečiams, kai priėmimo ir prieglobsčio sistemos susiduria su neproporcingai dideliu ar masiniu tarptautinės apsaugos prašytojų skaičiumi.
Sprendimo dėl laikinosios apsaugos užsieniečiams suteikimo priėmimas, atvykimo sąlygos ir laikinosios apsaugos trukmė1
. Jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo Europos Sąjungos Tarybos sprendime nurodytiems užsieniečiams.2
. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių.
3. Laikinoji apsauga suteikiama 1 metams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Europos Sąjungos Taryba nepriėmė sprendimo panaikinti laikinąją apsaugą ir
ji buvo automatiškai pratęsta du kartus po 6 mėnesius , Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laikinoji apsauga gali būti pratęsta du kartus po 6 mėnesius.
4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam 1 metų laikotarpiui, o jeigu laikinoji apsauga buvo pratęsta, pasibaigus pratęsimo laikotarpiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpį gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 1 metams, jeigu sprendimą pratęsti laikinosios apsaugos laikotarpį priima Europos Sąjungos Taryba.5
. Laikinosios apsaugos terminas baigiasi pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam 1 metų laikotarpiui, o jeigu laikinoji apsauga buvo pratęsta, pasibaigus pratęsimo laikotarpiui ar 4 dalyje nustatytam laikinosios apsaugos laikotarpiui arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti laikinąją apsaugą.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, paskiria valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už laikinosios apsaugos suteikimo ir įgyvendinimo proceso valdymą, ir suteikia joms įgaliojimus ir (ar) nustato funkcijas.
1. Laikinoji apsauga užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad:1
) jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;2 ) jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;3 ) jis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;4 ) jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.2
. Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs atitinkamo asmens elgesį bei atsižvelgęs į proporcingumą, per šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą priima sprendimą suteikti (nesuteikti) užsieniečiui laikinąją apsaugą ir išduoti (neišduoti) leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką metu, jis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei
nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos .
Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės
1. Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:1 ) pateikti tarptautinės apsaugos prašymus Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;2
) ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos)
apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą). Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jeigu už apgyvendinimą jose mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka;3 ) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;4 ) dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą;5 ) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir vykdyti savarankišką veiklą;6
) pateikę tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą nuo tarptautinės apsaugos prašymo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;7 ) gauti Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;8 ) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;9 ) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis;10
) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
2. Nepilnamečiai užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
3. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises:1 ) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;2
) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;3
) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne daugiau kaip už 6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas;4
) kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuojamai negaliai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;5
) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, o būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių;6 ) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos;7
) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.5
. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą jos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali.
7. Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga.8
. Užsieniečio, kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.9
. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti turimomis lėšomis ir turtu.
Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, pareigos Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas:1
) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;2 ) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;3 ) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją apie save;4 ) pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu;5 ) pranešti Migracijos departamentui, jeigu išvyksta gyventi į užsienio valstybę.
1
. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi ar šio Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.
2. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.
1. Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga panaikinama, jeigu:1 ) jis išvyksta gyventi į užsienio valstybę;2 ) paaiškėja šio Įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežastys.
2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas.“
1 . Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
1. Tarptautinės apsaugos gavėjai ir jų šeimos nariai Lietuvos Respublikoje , Lietuvos valstybės paramos integracijai iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų laikotarpiu turi šias teises:“.
2. Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6
) naudotis kitomis paslaugomis laikino apgyvendinimo vietoje ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su tarptautinės apsaugos gavėju ir (arba) jo šeimos nariu sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.“
Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Užsieniečių integraciją įgyvendina valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija.
2. Lietuvos valstybės paramos teikimą tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų šeimos narių Lietuvos Respublikoje , integracijai koordinuoja ir prižiūri Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų šeimos narių Lietuvos Respublikoje , integracijai.4
. Savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga, atsako už Lietuvos valstybės teikiamos paramos tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų šeimos narių Lietuvos Respublikoje , integracijai administravimą.“
Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos valstybės teikiamos paramos tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų šeimos narių Lietuvos Respublikoje , integracijai sritys Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais valstybės paramą, ir kitais teisės aktais, nustatytos tarptautinės apsaugos gavėjų ir jų šeimos narių integracijai Lietuvos Respublikoje sritys:1 ) valstybinės kalbos mokymas;2 ) švietimas;3 ) užimtumas;4
) aprūpinimas gyvenamąja patalpa;5 ) socialinė apsauga;6 ) sveikatos apsauga;7 ) visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:1 ) kad jis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;2 ) kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;3 ) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;4
) kai įtariama, kad jis naudojasi suklastotais dokumentais;5 ) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;6 ) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;7 ) kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.2
. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
3. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais:1
) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai;2 ) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.4 .
Prašytojo sulaikymas negali būti taikomas kaip baudimo priemonė . Prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:1 ) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę;2
) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;3 ) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia tarptautinės apsaugos prašymą ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra;
4 ) nesilaiko jam taikomų judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimų ir yra pasislėpimo rizika;45 ) pagal Reglamento (ES) 2024/1351 44 straipsnį;6 ) kai prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
5. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:1 ) neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);2
) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);3 ) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;4 ) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;5 ) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;6 ) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;7 ) apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką;8
) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė tarptautinės apsaugos prašymą jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;9 ) buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;10 ) tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu arba sprendžiant grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais;11 ) tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;12 ) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;13 ) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl grąžinimo ar išsiuntimo;14
) taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).“
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.3
. Sulaikytas užsienietis apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba.
4. Pažeidžiami asmenys, specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko, ir pažeidžiamų asmenų ir specialiųjų poreikių turinčių prašytojų interesus.5
. Nepilnamečiai užsieniečiai paprastai nesulaikomi. Išimtinėmis aplinkybėmis, taikant sulaikymą kaip kraštutinę priemonę, nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, ir įvertinus, kad sulaikymas atitinka nepilnamečių užsieniečių interesus, jie gali būti sulaikyti tik tuo atveju, kai kartu sulaikomi jų tėvai ar teisėti atstovai arba kai sulaikymas yra būtinas siekiant apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius.
6. Jei sulaikomi specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, užtikrinama nuolatinė jų stebėsena ir jiems laiku teikiama tinkama parama, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant fizinę ir psichinę sveikatą.7
. Jei specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų sulaikymas keltų didelį pavojų jų fizinei ir psichinei sveikatai, tokių prašytojų atžvilgiu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Jeigu specialiųjų priėmimo poreikių turintis prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui, jam taikoma šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė.8
. Prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 6 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui.9
. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Į šioje dalyje nustatytą 6 ar 12 mėnesių sulaikymo terminą
neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu užsienietis buvo sulaikytas tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu. Jeigu užsienietis, kuriam atsisakyta suteikti tarptautinę apsaugą taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , buvo sulaikytas grąžinimo pasienio procedūros metu, šis sulaikymo terminas įsiskaičiuoja į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą.
10. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją.11 .
Sulaikymas skiriamas įvertinus kiekvieną atvejį individualiai, kai tai yra būtina ir jei negalima veiksmingai taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. “
1. Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) užsienietis nustatytu laiku turi pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą naudodamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatyta elektroninių ryšių priemone, kuri leidžia nustatyti jo buvimą vietą ir leidžia patikrinti, kad šia priemone naudojasi pats užsienietis;“.
2. Pakeisti 115 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) patikėti užsienietį prižiūrėti Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti, kartu skiriant šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę;“.
3. Pakeisti 115 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių tarptautinės apsaugos prašymų priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.“
4. Pakeisti 115 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, įvertinus individualias aplinkybes, gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
5. Papildyti 115 straipsnį 7 dalimi: „7 . Šeimoms, kuriose yra nepilnamečių vaikų, laikantis šeimos vienovės principo, taikomos tinkamos alternatyvios sulaikymui priemonės, išskyrus atvejus, kai sulaikymas yra būtinas valstybės saugumui užtikrinti ir yra proporcingas.“
Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia tarptautinės apsaugos prašymą arba nustatoma, kad specialiųjų poreikių turinčio prašytojo sulaikymas kelia didelį pavojų jo fizinei ir psichinei sveikatai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
Pakeisti 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Asmens tapatybei nustatyti užsienietis nufotografuojamas ir paimami jo pirštų atspaudai, kai jis:1 ) pateikia tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvos Respublikoje;2 ) yra sulaikytas už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, buvimą joje, gyvenimą, vykimą tranzitu ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos;3 ) yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.4 ) pateikia prašymą suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje;5 ) yra išlaipintas po paieškos ir gelbėjimo operacijos;6 ) yra perkeliamas iš remiamosios valstybės narės.“
Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima, arba prašo tarptautinės apsaugos, Migracijos departamentas gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.
2. Atlikti DNR testą gali būti prašoma tik tuo atveju, kai užsienietis negali įrodyti turimo giminystės ryšio kitaip.
3. DNR testo atlikimo išlaidas padengia užsienietis, išskyrus prašytojus, kurių DNR testo atlikimo išlaidas apmoka Lietuvos Respublika.“
Pakeisti 123 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Užsieniečio amžiaus nustatymas atliekamas vadovaujantis Reglamento
2024/1348 nuostatomis socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Amžiaus nustatymas gali būti atliktas užsieniečio, kurio amžius nustatomas, arba jo teisėto atstovo ar atstovo sutikimu.
3. Jeigu užsienietis arba jo teisėtas atstovas ar atstovas, nesutinka, kad būtų atliktas amžiaus nustatymas ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jis yra laikomas pilnamečiu.
4. Amžiaus nustatymo išlaidas dengia Lietuvos Respublika, išskyrus atvejus, kai užsienietis amžiaus nustatymą atlieka savo iniciatyva.
5. Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali pripažinti kitų Europos Sąjungos valstybių narių sprendimus dėl amžiaus nustatymo, kai amžius nustatytas laikantis Europos Sąjungos teisės.“
Pakeisti 124 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu atveju atsakingos institucijos, nustačiusios, kad yra šio Įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatyti užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindai arba šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyti užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindai, priima sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę arba sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir sustabdo priimto sprendimo, taip pat sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už
tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jeigu tokie sprendimai buvo priimti, vykdymą tol, kol išnyks šioje dalyje nurodytos priežastys, kurios apriboja užsieniečio teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. “
1. Pripažinti netekusiu galios 125 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
2. Pripažinti netekusiu galios 125 straipsnio 21 dalį.
3. Pakeisti 125 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Sprendimas dėl prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo prašytojui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.“
Pripažinti netekusiu galios 126 straipsnio 1 dalies 21 punktą.
Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 kalendorinių dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiams , kuriems atsisakyta suteikti tarptautinę apsaugą taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , savanoriško išvykimo laikotarpis suteikiamas tik gavus užsieniečio prašymą, išskyrus Reglamento (ES) 2024/1349
4 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, ir negali viršyti 15 kalendorinių dienų bei nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
2. Prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti tarptautinės apsaugos, priimto išnagrinėjus tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimų, priimtų pagal šio Įstatymo 74 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 78 straipsnio 1 dalį,
gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.3 . Kol nėra pasibaigęs sprendimo panaikinti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą apskundimo terminas ir kol nėra suėjęs Regionų administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo priėmimo terminas, o kai skundas paduotas, kol Regionų administracinis teismas nepriėmė nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo, sprendimo vykdymas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimtas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui .“
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
S prendimo dėl prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymas
1Apskųsto sprendimo grąžinti prašytoją arba užsienietį, kuriam tarptautinė apsauga panaikinama, į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos vykdymas automatiškai sustabdomas, išskyrus Reglamento (ES) 2024/1348 68 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
2 . Apskųsto sprendimo dėl prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei , Reglamento (ES) 2024/1348 68 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais apskųsto sprendimo
grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Regionų administracinis teismas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai skundas pateiktas šio Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, išsprendžia ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo skundo priėmimo dienos, o jeigu prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateiktas bet kurioje kitoje proceso stadijoje po skundo priėmimo, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.3
. Regionų administraciniam teismui nesustabdžius apskųsto sprendimo vykdymo, šio Regionų administracinio teismo sprendimo apskundimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesustabdo sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo. “
Pakeisti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Teismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Regionų administracinis teismas skundus privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos
, o skundus dėl atmestų tarptautinės apsaugos prašymų, kuriems buvo taikoma pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per
nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
3. Išnagrinėjęs bylą, Regionų administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės:1 ) atmesti skundą kaip nepagrįstą;2 ) visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos, o jeigu užsieniečio tarptautinės apsaugos prašymas, kuriam buvo
taikoma pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , atmestas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Regionų administracinio teismo nutarties priimti apeliacinį skundą priėmimo dienos, o skundus dėl atmestų tarptautinės apsaugos prašymų, kuriems buvo taikoma pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo Regionų administracinio teismo nutarties priimti apeliacinį skundą priėmimo dienos .6
. Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.“
2 skyrių.
144
144 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „144
1
. Įgyvendinant šį Įstatymą, užsieniečių asmens duomenys, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.2 .
Reglamento (ES) 2024/1348
14, 27 ir 28 straipsniuose nurodyti asmens duomenys saugomi 10 metų nuo galutinio sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo priėmimo dienos. Asmens duomenys ištrinami pasibaigus tam laikotarpiui arba, jei jie yra susiję su užsieniečiu, kuris dar nepasibaigus šiam laikotarpiui įgijo kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, kai tik sužinoma, kad šis užsienietis įgijo tokią pilietybę.“
1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 19 punktą.
2. Pripažinti netekusiais galios Įstatymo priedo 21, 22, 23 ir 24 punktus.
3. Papildyti Įstatymo priedą nauju 38 punktu: „
38. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346
, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo.“
4. Papildyti Įstatymo priedą nauju 39 punktu: „
39. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES .“
5. Papildyti Įstatymo priedą nauju 40 punktu: „40 .
(ES) 2024/1348 , kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos procedūra ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES .“
6. Papildyti Įstatymo priedą nauju 41 punktu: „
41. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1349 kuriuo nustatoma grąžinimo pasienio procedūra ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1148 .“
7. Papildyti Įstatymo priedą nauju 42 punktu: „
42. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1350 , kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo ir humanitarinio priėmimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 .“
8. Papildyti Įstatymo priedą nauju 43 punktu: „
43. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas
(ES) Nr. 604/2013 .“
9Papildyti Įstatymo priedą nauju 44 punktu:
„
442024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1352 kuriuo, siekiant įvesti trečiųjų šalių piliečių tikrinimą prie išorės sienų, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/816 ir (ES) 2019/818 .“
10Papildyti Įstatymo priedą nauju 45 punktu:
„ 45 . 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356 , kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008 , (ES) 2017/2226 , (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817 .“
11Papildyti Įstatymo priedą nauju 46 punktu:
„
dėl sistemos EURODAC, skirtos biometriniams duomenims palyginti, sukūrimo, siekiant veiksmingai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2024/1351 ir (ES) 2024/1350 ir Tarybos direktyvą 2001/55/EB ir nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/818 ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 .“
12Papildyti Įstatymo priedą nauju 47 punktu:
„
dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 . “13 . Buvusius Įstatymo priedo 38 ir 39 punktus laikyti atitinkamai 48 ir 49 punktais.
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį, pateikti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.3
. Užsieniečių skundai, pateikti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu, baigiami nagrinėti vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.
4. Sprendimai dėl užsieniečio apgyvendinimo, priimti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu, galioja, kol baigiasi sprendimo dėl apgyvendinimo galiojimas arba kol sprendimas yra pakeičiamas pagal šiuo įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas.
5. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių atstovų skyrimo procedūros, pradėtos vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu, baigiamos vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.6
. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, nepilnamečiams prašytojams ir prašytojo nepilnamečiams vaikams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.
7. Tais atvejais, kai šio įstatymo 12 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 91 dalyje nurodytu atveju prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas vadovaujantis ankstesnio reguliavimo nuostatomis, pragyvento laikotarpio Lietuvos Respublikoje terminas skaičiuojamas vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.8
. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, pradėtas vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka, baigiamas vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka.9
. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pripažintose netekusiomis galios 1408 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti prašytojai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prašytojai, įgiję teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis, šiam įstatymui įsigaliojus šios teisės nepraranda ir šiai teisei patvirtinti jiems išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šioje dalyje nurodyti užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.10
. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „prieglobstis“ atitinka sąvoką „tarptautinė apsauga“, sąvoka „prieglobsčio prašymas“ atitinka sąvoką „tarptautinės apsaugos prašymas“, sąvoka „prieglobsčio prašytojas“ atitinka sąvoką „prašytojas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktą (toliau – MAP). MAP siekiama įgyvendinti visaapimantį požiūrį į migraciją ir prieglobstį, grindžiant solidarumu, atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, siekiant valdyti ir normalizuoti migraciją ilgalaikėje perspektyvoje.
MAP sudaro:
1. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346 , kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (toliau – PSD direktyva).
2. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES .
3. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348 , kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos procedūra ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES ;
4. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1349 , kuriuo nustatoma grąžinimo pasienio procedūra ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1148 .5
. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1350 , kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo ir humanitarinio priėmimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 .
6. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 .
7. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1352 , kuriuo, siekiant įvesti trečiųjų šalių piliečių tikrinimą prie išorės sienų, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/816 ir (ES) 2019/818 .
8. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1356
, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai
. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1358 dėl sistemos EURODAC, skirtos biometriniams duomenims palyginti, sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2024/1351 ir (ES) 2024/1350 ir Tarybos direktyvą 2001/55/EB ir nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1240
ir (ES) 2019/818 ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 .
10. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1359 dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas migracijos ir prieglobsčio srityje ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147 (toliau visi kartu – reglamentai). Įgyvendinant MAP parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-2044 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANTAPĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – FPĮ projektas), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IVĮ projektas), Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMAĮ projektas), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr.
XII-1215 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PBIĮ projektas), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSPNGĮ projektas), Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŠPĮ projektas), Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TKĮ projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UĮ projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 6 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SDĮ projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SSĮ projektas), Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 6¹ straipsnio ir 6 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – RPKPĮ), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – RĮ projektas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai).
UTPĮ projektu siekiama sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą: · pasirengti tinkamai reaguoti į galimą migracijos srautų didėjimą; · užtikrinti solidarumą su neteisėtos migracijos spaudimą patiriančiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis; · paspartinti prieglobsčio ir grąžinimo procedūras; · užtikrinti tinkamas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas.
Siekiant, kad tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariams būtų užtikrintos R eglamente (ES) 2024/1347 numatytos teisės, parengti ANTAPĮ projektas, FPĮ projektas, IVĮ projektas, PMAĮ projektas, PBIĮ projektas, PSPNGĮ projektas, ŠPĮ projektas, TKĮ projektas, UĮ projektas, SDĮ projektas, SSĮ projektas, RPKPĮ projektas ir RĮ projektas.
SDĮ ir SSĮ projektai parengti siekiant
užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariai taip pat galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tokiomis pačiomis reikalavimų atitikimu grindžiamomis sąlygomis, kaip Lietuvos Respublikos piliečiai, o tarptautinės apsaugos prašytojų nepilnamečiai vaikai ir nepilnamečiai prašytojai Lietuvoje gautų ne menkesnę, o tokią pačią sveikatos priežiūrą, kaip ir Lietuvos Respublikos nepilnamečiai piliečiai.
projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas profesinių kvalifikacijų pripažinimui tarptautinės apsaugos gavėjams ir prašytojams, turintiems teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių jie negali pateikti visų reikalingų profesinę kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų.
RĮ projektas parengtas siekiant, kad tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariai, kaip ir patys tarptautinės apsaugos gavėjai, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galėtų gauti ar keisti nemokamai. DK projektas parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas su UTPĮ projekte keičiamomis nuostatomis bei užtikrinti galimybę prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie yra įgiję teisę dirbti, gauti darbo užmokestį grynaisiais pinigais.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (0 5) 271 7078) vyriausiasis patarėjas Gintaras Valiulis, tel. (0 5) 271 7070, ir vyriausioji patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (0 5) 271 8897.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 2 straipsnyje nustatytos vartojamos sąvokos, 3 straipsnyje nustatytos užsieniečių teisės, 5 straipsnis reglamentuoja u žsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą
, 221 straipsnyje reglamentuojama teisė likti Lietuvos Respublikoje, 32 straipsnyje reglamentuojamos nuostatos, susijusios su nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais, 43 straipsnyje nustatomi šeimos susijungimo pagrindai, IV skyriuje reglamentuojamos nuostatos, susijusios su prieglobsčiu ir laikinąja apsauga,
113 straipsnyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, 114 straipsnyje reglamentuojamas užsieniečių sulaikymas, 115 straipsnyje nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, 121 straipsnis reglamentuoja užsieniečių fotografavimą ir daktiloskopavimą, 123 straipsnis reglamentuoja užsieniečių amžiaus nustatymo tyrimą, 125 ir 126 straipsniai reglamentuoja užsieniečių grąžinimą į užsienio valstybę ir išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, 138 straipsnis reglamentuoja skundo padavimo terminus, 139 straipsnyje reglamentuojamas apskųsto sprendimo sustabdymas, 140 straipsnyje reglamentuojamas skundų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas ir jų apskundimas, X2 skyrius nustato teisinį reguliavimą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 1441 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą.
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyta, kokioms užsieniečių kategorijoms jie taikomi, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatyta, kokioms užsieniečių kategorijoms taikomos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatyta, kokioms užsieniečių kategorijoms teikiama valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – RPKPĮ) 61 straipsnyje reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų, įgytų trečiosiose valstybėse, pripažinimas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kas atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 139 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą ir numatytos išimtys, tarp kurių UTPĮ 71 ir 1408 straipsniuose nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie turi teisę dirbti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 2 dalyje nustatyta nepilnamečio globėjo ar rūpintojo skyrimo tvarka.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant UTPĮ vartojamas sąvokas suderinti su reglamentuose ir PSD direktyvoje vartojamomis sąvokomis, keičiamas UTPĮ 2 straipsnis. Esminis pokytis – prieglobstis bus vadinamas tarptautine apsauga, prieglobsčio prašytojas – prašytoju, prašymas suteikti prieglobstį – tarptautinės apsaugos prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentai yra taikomi tiesiogiai, nustatoma, kad UTPĮ vartojamos sąvokos taip, kaip jos apibrėžtos atitinkamuose reglamentuose, o reglamentuose esančios sąvokos iš UTPĮ išbraukiamos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad PSD direktyvos nuostatos turi būti perkeltos, UTPĮ nustatomos joje apibrėžtos sąvokos, nepaisant to, kad reglamentuose jos irgi yra apibrėžtos. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) 2024/1347
ma sąvoka „šeimos nariai“, tačiau UTPĮ 2 straipsnio 26 dalyje taip pat yra sąvoka „šeimos nariai“, kuri nėra tapati tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių sąvokai. Todėl, siekiant aiškumo ir paprastesnio taikymo, UTPĮ apibrėžiama tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių sąvoka, kuri bus vartojama UTPĮ lydinčiuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad PSD direktyvoje nevartojama pažeidžiamų asmenų sąvoka, o vartojama specialiųjų priėmimo poreikių turinčio prašytojo sąvoka, tikslinama UTPĮ
dalyje apibrėžta pažeidžiamumo sąvoka, kuri suderinama su
2008/115/EB
dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo direktyva) apibrėžta sąvoka. Taigi pažeidžiamo asmens sąvoka bus taikoma tiek, kiek ji yra susijusi su Grąžinimo direktyvos įgyvendinimu, o specialiųjų priėmimo poreikių turinčio prašytojo sąvoka bus taikoma tiek, kiek ji yra susijusi su PSD direktyvos įgyvendinimu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad visame MAP vartojama sąvoka „trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės“ ir siekiant aiškumo bei kad nereikėtų keisti didelės dalies UTPĮ straipsnių, siūloma papildyti UTPĮ 2 straipsnį nustatant, kada užsieniečio sąvoka suprantama kaip sąvoka „trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės“.
UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti galimybę pratęsti išvados pateikimo terminą iki 42 kalendorinių dienų. Tokio termino pratęsimo reikia tais atvejais, kai nustatomos su grėsme susijusios aplinkybės ir reikia išsamesnio patikrinimo, taip pat motyvų surašymo, kurio nei per 14 d., nei per 28 d. institucijos nesuspėja atlikti.
Atsižvelgiant į reglamentų nuostatas keičiamas UTPĮ 5 straipsnis ir nustatoma, kada užsieniečiams neleidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 atsiranda nauja procedūra – tikrinimas, nustatoma, kokios institucijos pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 atliks tikrinimą, kas nustato tikrinimo vietas, tvarką, sąlygas, funkcijų pasiskirstymą. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1356
6 straipsnį nustatoma, kad tikrinimo metu užsieniečiai apgyvendinami tikrinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant geriausiai užtikrinti vaiko interesus nustatoma išimtis dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie bus apgyvendinami laikino apgyvendinimo vietose.
Siekiant išvengti pavojaus, kad užsieniečiai pasislėps, UTPĮ 5 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie turi būti perduoti atsakingai valstybei pagal readmisijos sutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, o UTPĮ 84 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prašytojai, kuriems taikoma pasienio procedūra arba grąžinimo pasienio procedūra, Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.
Tačiau tais atvejais, kai pasišalinimo rizika yra valdoma, minėtiems užsieniečiams būtų leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įgalioto asmens leidimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje būtų nustatyta galimybė užsieniečiams laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, pvz., tam tikru laikotarpiu ar tam tikromis dienomis ar periodiškai, taip pat galimybė išvykti iš apgyvendinimo centro nustatant konkrečią teritoriją, kurioje jie gali būti ir pan. Sprendžiant dėl laikino išvykimo iš centro visada bus atsižvelgiama į individualias aplinkybes.
Pagal Reglamentą (ES) 2024/1348
atsiranda nauja procedūra – pasienio procedūra, kuri yra privaloma, tačiau yra nustatyti atvejai, kuomet ji gali būti netaikoma. Nors Reglamento (ES) 2024/1348 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašytojus, kuriems taikoma pasienio procedūra ir neleidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją, galima sulaikyti, tačiau siekiant švelnesnių ribojimų pasirinkta taikyti judėjimo ribojimą su galimybe užsieniečiams išeiti už apgyvendinimo centro ribų.
Užsieniečiai būtų apgyvendinami vietose, kuriose gali būti užtikrintas judėjimo ribojimas, t. y. Pabradėje esančiame apgyvendinimo centre, kuriame yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamos laikino apgyvendinimo vietos. Siekiant lankstumo, galimybės prisitaikyti prie kintančių užsieniečių srautų bei atsižvelgti į užsieniečių individualius poreikius, siūlome suteikti diskreciją vidaus reikalų ministrui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui nuspręsti, kokiose konkrečiai apgyvendinimo vietose užsieniečiai, kurių judėjimas būtų ribojamas, būtų apgyvendinami (bus atsižvelgiama į pažeidžiamumą, individualius poreikius ir kitas aplinkybes), taip pat šie ministrai patvirtintų su apgyvendinimu susijusias tvarkas, priėmimo sąlygų teikimą bei apsaugos ir kontrolės tvarką. Pažymėtina, kad priimant sprendimus dėl pasienio procedūros taikymo yra vadovaujamasi Reglamento
(ES) 2024/1348 21 straipsniu, pagal kurį turi būti užtikrinta, kad nustačius, jog prašytojams reikia specialiųjų procedūrinių garantijų, jiems suteikiama reikiama parama, kad visos tarptautinės apsaugos procedūros metu jie galėtų naudotis minėtame reglamente nustatytomis teisėmis ir vykdyti jame nustatytas pareigas. Jeigu Migracijos departamentas nustatys, kad reikiama parama negali būti suteikta taikant pasienio procedūrą (ypač daug dėmesio turi būti skiriama kankinimo, išprievartavimo ar kitų sunkių formų psichologinio, fizinio, seksualinio smurto ar smurto dėl lyties aukoms), jis priims sprendimą pasienio procedūros prašytojui netaikyti, o jeigu pasienio procedūra jau taikoma, nustos ją taikyti. Taigi, pasienio procedūra bus taikoma ne visiems prašytojams, o tik tiems, kurie atitinka Reglamente
(ES) 2024/1348 nustatytus atvejus. Taip pat nustatoma apgyvendinimo sprendimų nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje apskundimo tvarka.
Užsieniečiai pagal readmisijos sutartį būtų perduoti atsakingai valstybei kaip galima greičiau, bet atsižvelgiant į tai, kad perdavimas priklauso nuo atsakingos valstybės veiksmų ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sudarytoje tarptautinėje sutartyje dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) nustatytas maksimalus 30 d. perdavimo laikotarpis, nustatoma, kad užsieniečiai gali būti apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečių grąžinimo ar išsiuntimo arba kol jie bus perduoti atsakingai valstybei pagal readmisijos sutartį, bet ne ilgiau nei 30 dienų nuo tokių užsieniečių nustatymo.
Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1348
(ES) 2024/1349 4 straipsnio 2 dalį bei į tai, kad prašytojams, kuriems taikoma pasienio procedūra arba grąžinimo pasienio procedūra, neleidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, siūloma juos apgyvendinti nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 12 savaičių.
straipsnyje nustatoma, kokie užsieniečiai ir iki kada turi teisę likti Lietuvos Respublikoje, taip pat reglamentuojamas užsieniečių registracijos pažymėjimo išdavimas. Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kuomet sprendimas dėl užsieniečių, kurie neturi teisės likti Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali užtrukti ir siekiant, kad tuo laikotarpiu būtų užtikrintos užsieniečių teisės (būtinoji medicinos pagalba, teisė dirbti, jei ji buvo įgyta ir kt.), siūloma tokiam užsieniečiui išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau jis patvirtintų, kad toks užsienietis teisės likti Lietuvos Respublikoje neturi. Todėl keičiama ir užsieniečio registracijos pažymėjimo sąvoka. Pažymėtina, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas bus išduodamas ne visiems užsieniečiams, neturintiems teisės likti, o tik kai bus poreikis. Pvz., jeigu užsienietis iki išsiuntimo yra sulaikytas ir apgyvendintas Pabradėje esančiame apgyvendinimo centre, poreikio turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą nėra. Tačiau tais atvejais, kai teismas skiria alternatyvią sulaikymui priemonę ir užsieniečio judėjimas nėra ribojamas, jam gali tekti patvirtinti savo teisinę padėtį institucijose ar įstaigose. Taip pat užsieniečio registracijos pažymėjimas būtų reikalingas, kai reikėtų patvirtinti įgytą teisę dirbti.
UTPĮ 32 straipsnis keičiamas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1348 23 straipsnio ir PSD direktyvos 27 straipsnio nuostatas. Kartu keičiamas ir CK. Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir labiau individualius vaiko interesus atitinkantį atstovavimą, būtina sudaryti platesnes galimybes parinkti kvalifikuotą fizinį asmenį. Dabartinis teisinis reguliavimas, apsiribojantis pasirinkimą tik juridinio asmens darbuotojais, ne visada gali leisti užtikrinti reikalingą kompetenciją, specializaciją ar greitą reagavimą, ypač tais atvejais, kai darbuotojų resursai riboti (pvz., augant migracijos mastams).
Be to, galimybė pasitelkti papildomus fizinius asmenis, veikiančius pagal bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudarytų prielaidas įtraukti platesnį kvalifikuotų specialistų ratą, didintų sistemos lankstumą. Toks reguliavimas taip pat atitiktų geriausių vaiko interesų principą, nes leistų kiekvienu konkrečiu atveju parinkti labiausiai tinkamą atstovą, o ne formaliai apsiriboti institucijos vidiniais žmogiškaisiais ištekliais.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant sisteminio lankstumo parenkant labiausiai vaiko interesus galėsiantį atstovauti fizinį asmenį bei neapsiribojant vien asmenimis, su kuriais yra sudaryta darbo sutartis, UTPĮ 32 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu, tais atvejais, kai skiriamas juridinis asmuo, gali būti paskiriamas ne tik to juridinio asmens darbuotojas, tačiau ir fizinis asmuo, su kuriuo tas juridinis asmuo yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį būtent vaiko atstovavimo funkcijai atlikti.
Šiuo metu galiojančioje UTPĮ redakcijoje nustatyta, kad nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sistemiškai vadovaujantis CK bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatyta tvarka. UTPĮ 32 straipsnyje siūloma iš esmės keisti nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo skyrimo tvarką, įtvirtinant teisinį pagrindą šią tvarką nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ir vidaus reikalų ministrams. Toks reguliavimo pokytis reikšmingai keičia esamą teisinę konstrukciją ir suponuoja atskiros, nuo CK reguliavimo tam tikra apimtimi nukrypstančios specialiosios tvarkos atsiradimą.
Pažymėtina, kad galiojančioje CK 3.242 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra įtvirtinta tik išimtinio pobūdžio nuoroda, taikytina siauram atvejų ratui, kurie numatyti UTPĮ 14028 straipsnyje (UTPĮ projekte šią nuostatą siūloma pripažinti netekusia galios). Tuo tarpu pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų sukuriama iš esmės savarankiška ir platesnės apimties atstovo skyrimo sistema, kuri neturėtų būti laikoma vien išimtine CK normų atžvilgiu. Tokia situacija sudarytų prielaidas skirtingam teisės normų aiškinimui bei taikymui praktikoje bei keltų teisinio aiškumo problematiką. Taigi siekiant užtikrinti teisės aktų tarpusavio suderinamumą ir nuoseklų jų taikymą, manytina tikslinga kartu su UTPĮ pakeitimais atitinkamai patikslinti ir CK nuostatas.
Atsižvelgiant į Reglamento
(ES) 2024/1347 23 straipsnį, siūloma nustatyti naują leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo pagrindą, pagal kurį leidimas laikinai gyventi būtų išduodamas tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariams. Šiems užsieniečiams turi būti užtikrintos Reglamento (ES) 2024/1347
23 straipsnio 6 dalyje nurodytos teisės (pvz., galimybė įsidarbinti, galimybė gauti išsilavinimą, socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos priežiūra ir kt.), todėl norint juos identifikuoti, t. y. kad valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos galėtų žinoti, kad tai yra būtent tarptautinės šeimos gavėjų šeimos nariai, siūloma UTPĮ 2 straipsnyje apsibrėžti tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių sąvoką ir išduoti leidimą laikinai gyventi atskiru pagrindu. Leidime laikinai gyventi bus įrašytas išdavimo pagrindas, todėl identifikavimas bus aiškus ir paprastas. Pažymėtina, kad UTPĮ 43 straipsnio pagrindu tarptautinės apsaugos gavėjams leidimas laikinai gyventi bus išduodamas ne šeimos susijungimo pagrindu, bet šeimos vientisumo išsaugojimu pagrindu. Siekiant užtikrinti Reglamento
(ES) 2024/1347 23 straipsnio 6 dalyje nurodytas teises, taip pat keičiami UTPĮ 108 ir 109 straipsniai bei parengti ANTAPĮ, FPĮ, IVĮ, PMAĮ, PBIĮ, PSPNGĮ, ŠPĮ, TKĮ, UĮ, RPKPĮ, SDĮ ir SSĮ projektai.
Atsižvelgiant į tai, kad reglamentuose ir PSD direktyvoje nustatomas naujas reguliavimas, susijęs su tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo valstybėse narėse standartais, priskyrimu prie tarptautinės apsaugos gavėjų, tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūra, bendra prieglobsčio ir migracijos valdymo Europos Sąjungoje ir bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo sistema, solidarumo mechanizmo sukūrimu, valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijais ir mechanizmu, UTPĮ IV skyrius dėstomas nauja redakcija suderinant nuostatas su reglamentais ir PSD direktyva.
Pagal naują reguliavimą prašymas yra pareiškiamas, registruojamas ir pateikiamas. Prašymas gali būti pareiškiamas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar kitu būdu, iš kurio būtų galima suprasti, kad asmuo siekia tarptautinės apsaugos. Prašymai pareiškiami asmeniškai, bet, jeigu prašymą pareiškia nelydimas nepilnametis užsienietis, atsižvelgiant į tai, kad bendrai veiksnumą pagal Lietuvos Respublikos teisę turi tik pilnamečiai, jam skiriamas atstovas ir visos procedūros bus vykdomos su jo pagalba. Prašymas gali būti pareikštas ne tik Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai, bet ir priėmimą užtikrinančiai įstaigai, policijai. Jeigu prašymas pareiškiamas priėmimą užtikrinančiai įstaigai ar policijai, jos informuos pareiškėją, kokios institucijos registruoja prašymus, detalesnis reguliavimas bus nustatytas vidaus reikalų ministro tvarkoje. Prašymus registruos Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje. Taip pat, atsižvelgiant į Reglamento
2024/1347 28 straipsnio 7 dalį nustatoma, kad prašymo registravimas ir pateikimas vyksta vienu metu, todėl UTPĮ projekte visur kaip atskaitos momentas nurodomas prašymo pateikimas. Įgyvendinant Reglamentą (ES) 2024/1356 ir taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348
turi būti vykdoma pagrindinių teisių stebėsena. Siekiant nustatyti stebėsenos mechanizmą UTPĮ 88 straipsnyje dėstomos nuostatos, nustatančios pagrindinių teisių stebėsenos subjektus, jų atranką, funkcijas, teises. Pagrindinių teisių stebėsenoje dalyvaus konkurso būdu pagal socialinės apsaugos ir vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus atrinktas stebėsenos vykdytojas (nevyriausybinė organizacija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Siekiant aiškiai atskirti šių subjektų kompetenciją, nustatoma, kokias funkcijas atliks Seimo kontrolierių įstaiga (rengia metinę pagrindinių teisių stebėsenos ataskaitą ir nagrinėja su pagrindinių teisių stebėsena susijusius skundus) ir atrinktas stebėsenos vykdytojas (atliks stebėseną
vietose, kuriose atliekamas tikrinimas ar taikoma pasienio procedūra). Taip pat nustatoma, kad priėmimo sąlygų, kurias užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei viešosiomis įstaigomis. Šios stebėsenos tvarką ir sąlygas nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Priėmimo sąlygų stebėsenos rezultatai numatomi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamo kvietimo sąlygose – tai gali apimti stebėsenos vizitų ataskaitas, metinės stebėsenos ataskaitas, įskaitant ir rekomendacijas dėl tikslinės grupės asmenų priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų įgyvendinimo tobulinimo, atitinkamų pažeidimų prevencijos priemonių. Kvietime nurodoma vykdyti rekomendacijų viešinimo renginius, apskrituosius stalus. Institucijos ir įstaigos atsižvelgia į pateiktas rekomendacijas pagal savo vidinius mechanizmus. Stebėsenos rezultatų naudojimo būdai gali būti įvairūs: pvz., tobulinamas praktinis priėmimo sąlygų užtikrinimas, diegiamos neprivalomos gerosios praktikos, inicijuojami teisės aktų pakeitimai, skiriamas papildomas finansavimas konkrečioms sritims ir kt., todėl baigtinio sąrašo nustatyti UTPĮ nesiūloma. Pažymėtina, kad šalia UTPĮ numatyta priėmimo sąlygų stebėsena, valstybių narių priėmimo sistemoms taip pat taikomas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros stebėjimo mechanizmas, nustatytas Reglamento
(ES) 2021/2303 5 skyriuje. Kadangi UTPĮ IV skyrius, kuriame dėstomos nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga, dėstomas nauja redakcija, siekiant aiškumo ir tinkamo 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikinąją apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą nuostatų perkėlimo, patikslinamos nuostatos, susijusios su laikinąja apsauga.
Įgyvendinant PSD direktyvos 10 straipsnio nuostatas keičiami UTPĮ 113–115 straipsniai. UTPĮ 113 straipsnyje nustatomas naujas prašytojų sulaikymo pagrindas (kai nesilaiko jiems taikomų judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimų ir kai yra rizika, kad jie pasislėps), kuris apims PSD direktyvos 10 straipsnio 4 dalies c ir d punktuose nustatytus sulaikymo pagrindus (siekiant užtikrinti, kad prašytojas įvykdytų teisinius įpareigojimus, nustatytus individualiu sprendimu pagal PSD direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, jei prašytojas šių įsipareigojimų neįvykdė ir vis dar yra rizika, kad jis pasislėps; siekiant pasienio procedūros metu pagal Reglamento (ES) 2024/1348
43 straipsnį priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją). Jeigu prašytojas, kuris buvo apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, pažeis nustatytus ribojimus, jam bus taikomas sulaikymo pagrindas. UTPĮ 114 straipsnis papildomas nuostatomis dėl specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų, nepilnamečių užsieniečių sulaikymo. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė keičiama siekiant, kad užsienietis alternatyvios sulaikymui priemonės metu būtų pasiekiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ir būtų galima nustatyti realią jo buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties keičiama UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes vien tik patikėjimo prižiūrėti užsienietį nepakanka: būtina, kad užsienietis atvyktų į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą arba praneštų apie savo buvimo vietą elektronine priemone. Pakeitus alternatyvias sulaikymui priemones, bus užtikrinta antrinės migracijos kontrolė; be to, žinoti užsieniečio buvimo vietą svarbu vykdant užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sprendimus.
UTPĮ 121 straipsnis keičiamas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1358 24, 25 ir 26 straipsnius, UTPĮ 123 straipsnis – į Reglamento (ES) 2024/1348
(ES) 2024/1349 4 straipsnį. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1351
(ES) 2024/1348
67 ir 68 straipsnius keičiami UTPĮ 138 ir 139 straipsniai. Nustatoma, kokiais atvejais skundo padavimo terminas yra 7 dienos, kada sprendimo vykdymas yra automatiškai sustabdomas ir kad kitais atvejais sprendimo vykdymą galima sustabdyti tik tada, jeigu Regionų administracinis teismas pritaikys reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi tais atvejais, kai apskųstas sprendimas nesustabdomas automatiškai, užsienietis, norėdamas, kad sprendimas nebūtų vykdomas, turi prašyti Regionų administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti sprendimo vykdymą. Jeigu užsienietis apskųs sprendimą, bet nepaprašys reikalavimo užtikrinimo priemonės stabdyti sprendimo vykdymą, tuomet atsakingos institucijos galės tokį sprendimą pradėti vykdyti.
Siekiant aiškaus nuostatų taikymo praktikoje UTPĮ 139 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Regionų administraciniam teismui nesustabdžius apskųsto sprendimo vykdymo, jo apskundimas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui nesustabdo sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo. Toks reguliavimas neturi įtakos užsieniečio teisei skųsti Regionų administracinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau institucijos, vykdančios grąžinimą ar išsiuntimą, turi aiškiai žinoti, kada sprendimas vykdytinas. Be to, jeigu dar esant užsieniečiui Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas sustabdytų apskųsto sprendimo vykdymą, toks užsienietis nebūtų grąžinamas ar išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kol nesibaigtų teisminiai procesai ar nebūtų panaikintas sprendimo vykdymo sustabdymas.
Kadangi pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 negali trukti ilgiau kaip 12 savaičių, UTPĮ 140 straipsnyje siūloma nustatyti, kad jeigu tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas taikant pasienio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 , t eismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos, o tokiais atvejais p riimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos . Taip pat nustatomas terminas tiek Regionų administraciniam teismui, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
per kurį turi būti išnagrinėtas skundas dėl atmestų tarptautinės apsaugos prašymų, kuriems buvo taikoma pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 . Siekiant suvienodinti bendrąjį ir specialųjį reglamentavimą dėl teismo sprendimų dėl ginčo esmės rūšių, patikslinama, kokius sprendimus gali priimti teismas.
Siekiant aiškumo ir vienodos formuluotės vartojimo, visame UTPĮ nurodomas konkretus Regionų administracinio teismo pavadinimas. UTPĮ X2 skyrius pripažįstamas netekusiu galios, nes visos nuostatos, kurios taikomos ypatingų situacijų metu, reglamentuotos reglamentuose, PSD direktyvoje ir kitose UTPĮ nuostatose. Esant krizinėms situacijoms, galima nukrypti nuo įprastų procedūrų ilginant terminus (prašymų registravimą nuo 5 dienų galima pratęsti iki 4 savaičių, pasienio procedūros terminas nuo 12 savaičių gali būti pratęstas iki 18 savaičių), taip pat galima pasienio procedūrą taikyti mažesnei grupei, o instrumentalizuotos migracijos atveju – kaip tik platesnei užsieniečių grupei; krizinėje situacijoje esančios Europos Sąjungos valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos atsiimti prašytojus, be to, yra pareiga Europos Sąjungos valstybėms narėms turėti parengtus nenumatytų atvejų planus.
Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1348
straipsnyje nustatoma, kad prašytojų asmeninių pokalbių ataskaitų ir įrašų duomenys, tarptautinės apsaugos prašymų registravimo ar pateikimo metu gauti ar surinkti duomenys saugomi 10 metų nuo galutinio sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo priėmimo dienos. Taip pat nustatoma, kada duomenys ištrinami.
UTPĮ priedas papildomas įgyvendinamais reglamentais ir PSD direktyva. Reglamentai ir PSD direktyva turi būti perkelti iki 2026 m. birželio 12 d.
Siekiant teisinio aiškumo, taikymo nuostatose nustatoma, kad tarptautinės apsaugos prašymai, pateikti iki įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu, ankstesne tvarka, taip pat ir skundai baigiami nagrinėti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad keičiasi UTPĮ nuostatos, susijusios su užsieniečių apgyvendinimu, nustatoma, kaip baigiamos pradėtos procedūros.
2 skyrius pripažįstamas netekusiu galios, nustatoma, kad pagal šį skyrių pradėtos procedūros baigiamos vadovaujantis nauju teisiniu reguliavimu. Siekiant užtikinti teisėtus lūkesčius nustatoma, kad užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, kurie pagal UTPĮ X2 skyriaus nuostatas įgijo teisę dirbti, jos nepraranda ir įsigaliojus UTPĮ pakeitimams. Taip pat siekiant, kad šie užsieniečiai galėtų tokią teisę patvirtinti, nustatoma, kad jiems išduodamas užsieniečių registracijos pažymėjimas.
SDĮ projektas ir SSĮ projektas parengti siekiant suderinti juos su Reglamentu
ir PSD direktyva :
veikatos draudimo įstatyme tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariai, kuriems išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukiami į privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sąrašą (Reglamento
32 straipsnyje nustatyta, kad tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tokiomis pačiomis reikalavimų atitikimu grindžiamomis sąlygomis, kaip valstybės narės, kuri jiems suteikė tarptautinę apsaugą, piliečiams. Reglamento
23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariai turi tokią pačią teisę į sveikatos priežiūrą, kaip ir tarptautinės apsaugos gavėjai).
Taip pat siekiant aiškumo, kokie užsieniečiai laikomi nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje patikslinamas SDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatant, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami užsieniečiai, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
veikatos draudimo įstatyme ir Sveikatos sistemos įstatyme tarptautinės apsaugos prašytojų nepilnamečiai vaikai ir nepilnamečiai prašytojai įtraukiami į draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu ir apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašus bei nustatoma jų teisė į tokio pat pobūdžio sveikatos priežiūrą, kokią gauna Lietuvos Respublikos nepilnamečiai piliečiai (PSD direktyvos 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojų nepilnamečiams vaikams ir nepilnamečiams prašytojams būtų teikiama tokio paties pobūdžio sveikatos priežiūra, kokia užtikrinama tų valstybių narių nepilnamečiams piliečiams. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį teikiamas specialus gydymas, kuris buvo pradėtas prieš nepilnamečiui sulaukiant pilnametystės ir yra laikomas būtinu, būtų teikiamas be pertrūkių ar delsimo po to, kai nepilnametis sulaukia pilnametystės).
RPKPĮ projektu tikslinamos RPKPĮ 6¹ straipsnio formuluotės, siekiant jas suderinti su Reglamentu (ES) 2024/1347 ir PSD direktyva. RPKPĮ projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas profesinių kvalifikacijų pripažinimui tarptautinės apsaugos gavėjams ir prašytojams, turintiems teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių jie negali pateikti visų reikalingų profesinę kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų. Pakeitimai didina procedūros lankstumą, mažina administracines kliūtis ir užtikrina, kad tarptautinės apsaugos gavėjai ar prašytojai nebūtų automatiškai eliminuojami iš darbo rinkos vien dėl dokumentų trūkumo.
RPKPĮ projektu siūlomi pakeitimai:1
. Lankstesni dokumentų pateikimo reikalavimai: tarptautinės apsaugos gavėjams ir prašytojams nebūtų taikomas standartinis 3 mėnesių terminas trūkstamiems dokumentams pateikti, jeigu jie negali pateikti visų profesinę kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų.2
. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūros tęstinumas ir aiškus sprendimų mechanizmas: jei per vienerius metus Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nepavyksta priimti galutinio sprendimo dėl dokumentų trūkumo, institucija privalo įvertinti turimą informaciją ir priimti sprendimą toliau vykdyti pripažinimo procedūrą arba, atsižvelgdama į objektyvias aplinkybes (pvz., dėl kitose institucijose vykstančių procedūrų, pareiškėjo ar kitų institucijų pateiktą informaciją ar pan.), nustatyti naują terminą informacijai gauti, arba, kai turima informacija yra nepakankama asmens profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, motyvuotai pagrindus priimti sprendimą atmesti prašymą.3
. Kompetentingų institucijų pagalba ir bendradarbiavimas: be jau šiuo metu RPPKPĮ nuostatose įtvirtintų bendrų nuostatų dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo profesinių kvalifikacijų pripažinimo procese, RPPKPĮ išskiriamas atvejis, kai pareiškėjai yra tarptautinės apsaugos gavėjai ar prašytojai, negalintys kompetentingai institucijai pateikti reikalaujamų dokumentų, būtinų jų profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti. Lietuvos kompetentingos institucijos įpareigojamos bendradarbiauti su pareiškėju, Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC) bei kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijomis, kad sudarytų galimybes pareiškėjui visapusiškai pasinaudoti pripažinimo procedūra, net ir trūkstant oficialių dokumentų. Taip pat, siekdamos įvertinti individualią profesinę kvalifikaciją, kompetentingos institucijos galės sudaryti specialias komisijas, darbo grupes ar pasitelkti ekspertus.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis, atleidžiami nuo valstybės rinkliavos už leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą ir keitimą. Atsižvelgiant į tai ir į R eglamente (ES) 2024/1347 numatytas teises, siūloma nuo valstybės rinkliavos atleisti ir tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narius. Taip pat punkto nuostatos suderinamos su UTPĮ projekte keičiamomis sąvokomis.
2 skyrius, o Darbo kodekso 139 straipsnio 6 dalyje yra nuoroda į to skyriaus straipsnį, ši nuoroda išbraukiama, o UTPĮ projekte taikymo nuostatose nustatoma, kad p rašytojams ir užsieniečiams, įgijusiems teisę dirbti pagal UTPĮ X2 skyrių iki UTPĮ pakeitimų, taikoma išimtis dėl d
arbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat dėl dienpinigių ir komandiruotės išlaidų kompensacijų mokėjimo. Pažymėtina, kad priėmus UTPĮ projektą ir X2 skyriui netekus galios, užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, nebeturės teisės dirbti (UTPĮ 14013 straipsnyje nustatyta, kad turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Atsižvelgiant į tai, tik prašytojams Darbo kodekse numatoma galimybė grynaisiais pinigais gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
UTPĮ projekte keičiamos sąvokos bus suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymus, reikės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 62 „Dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 998 „Dėl Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 769 „Dėl priėmimą užtikrinančios įstaigos paskyrimo ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų nustatymo“;4
. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 767 „Dėl Pabėgėlių priėmimo centro pavadinimo ir organizacinės formos pakeitimo“.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 171 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“.7 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“.
8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 1V-73 „Dėl atsakingų institucijų paskyrimo“.9
. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
109. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1V-149 „Dėl Lietuvos migracijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“.12
. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1V-346 „Dėl Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose sąlygų aprašo patvirtinimo“.
13. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 1V-340 „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. A1-454/1V-588 „Dėl Prieglobsčio prašytojo teisės kas mėnesį gauti piniginę pašalpą įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.15
. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų tvarkos aprašo patvirtinimo.16
. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo tvarkos aprašo ir užsieniečio teisės gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
17. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“. Reikės priimti naujus teisės aktus:1
. Vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir priėmimą užtikrinančios įstaigos tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu vykdomas funkcijas ir tikrinimo atlikimo tvarką, tikrinimo vietas, taip pat šiose vietose apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo sąlygas ir apgyvendinimo tvarką bei priėmimo sąlygų, kurias užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir teikimo tvarką.2
. Vidaus reikalų ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti prašytojų ir užsieniečių, grąžinamų pagal readmisijos sutartį, apgyvendinimo vietas, šiose vietose taikomą apsaugos ir kontrolės tvarką, taip pat šiose vietose apgyvendinamų užsieniečių apgyvendinimo tvarką ir sąlygas bei priėmimo sąlygų, kurias užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir teikimo tvarką.
3. Vidaus reikalų ministras turės patvirtinti užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo tvarką.
4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti tikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2024/1356 metu atliekamą preliminarų pažeidžiamumo patikrinimą.5
. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti prašytojų specialiųjų priėmimo poreikių vertinimo tvarką, o vidaus reikalų ministras – prašytojų, kuriems reikia specialiųjų procedūrinių garantijų, vertinimo tvarką.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. MAP įgyvendinimo priemonėms iš Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos (SVVP) ir Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondo (PMIF) numatyta 73,9 mln. eurų, iš kurių 10 proc. bendru finansavimu prisideda Lietuva biudžeto lėšomis (10 proc. kofinansavimo lėšų poreikis numatytas SVVP ir PMIF programose).
Bendras biudžeto lėšų poreikis Paktui įgyvendinti: stebėsenos mechanizmui iš biudžeto bus skiriama 52 tūkst. eurų kasmet (skirtas 1 etatas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, finansavimas šiems metams patvirtintas iš valstybės biudžeto pusei metų (nuo 2026 m. birželio mėnesio iki metų galo), turėtų būti skiriama 26 tūkst. eurų naujojo etato darbo užmokesčiui).
SVVP lėšos pasiskirsto taip: MAP veiklos BF lėšos, eurais MIGRIS plėtra pagal EURODAC reikalavimus
EURODAC IT infrastruktūros atnaujinimas (tarnybinės stotys ir duomenų bazės)
Pasienio keturių užkardų pritaikymas MAP reikalavimams
URC perimetro apsauga Pabradėje
URC pareigūnų Pabradėje išlaikymas
Techninė įranga, reikalinga asmenų patikrai, ir AIS plėtra
688 400,00 Transporto priemonių įsigijimas 70 700,00 IT infrastruktūros plėtra, tarnybinės stotyts IT sistemoms palaikyti 90 000,00 Inovatyvių IT sprendimų migracijos identifikavimui ir analitikai kūrimas 198 000,00 Teisėsaugos institucijų naršyklės plėtra 10 000,00 Asmens veido atpažinimo sprendinys 60 000,00 Pirmoji būtinoji pagalba trečiųjų šalių piliečiams 100 000,00 Aikštelės mobiliesiems konteineriams Medinikuose įrengimas 493 040,00 Mobiliųjų konteinerių panaudojimas ekstremalioms situacijoms 747 000,00 VSAT dviejų bendrabučių renovacija 169 000,00 MIGRIS plėtra pagal sąveikumo reikalavimus 30 000,00 Biometrinės įrangos įsigijimas 50 000,00 MIGRIS plėtra pagal trečiųjų šalių piliečių tikrinimo reikalavimus 50 000,00 Rezervas migracijos antplūdžio atveju 200 000,00
Iš viso BF lėšų
PMIF suma pasiskirsto taip: MAP veiklos BF lėšos, eurais SA.SO1.01. Priėmimo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra bei priėmimo sistemos administracinių pajėgumų stiprinimas
SA.SO1.02. Prieglobsčio procedūros efektyvumo didinimas
SA.SO1.03. Vaiko interesų užtikrinimas
SA.SO1.04. Prieglobsčio prašytojų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas gerinimas
SA.SO1.05. Nepriklausomas pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmas (sukūrimas ir įgyvendinimas)
SA.SO1.06. Teismų sistemos pajėgumų didinimas
SA.SO1.07. Objektų, skirtų aktyvuoti krizinėje situacijoje, priežiūra
SA.SO2.01. Sveikatos sektoriaus darbuotojų tarpkultūrinių kompetencijų didinimas
SA.SO2.02. Ankstyvosios integracijos priemonės
SA.U.02. Lietuvių kalbos mokymosi prieinamumo ir pritaikomumo didinimas
SA.U.03. „Vieno langelio“ informacinės svetainės palaikymas ir atnaujinimas bei konsultacijų teikimas užsieniečiams
SA.U.04. Trečiųjų šalių vaikų įtraukties į švietimo sistemą stiprinimas
SA.SO2.03. Paslaugų teikimas ir saugaus apgyvendinimo užtikrinimas prekybos žmonėmis aukoms
Iš viso
Pagal 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013
(toliau – Reglamentas), nuostatas Europos Komisija (toliau – Komisija) kasmet pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto, kuriuo įsteigiamas metinis solidarumo rezervas, jame nurodomas bendras metinis reikalingų perkelti asmenų skaičius ir finansiniai įnašai į metinį solidarumo rezervą Europos Sąjungos lygmeniu, kurie turi siekti bent 30 000 perkėlimų arba 600 mln. eurų finansinių įnašų. Komisijos pasiūlyme taip pat nustatoma kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės privaloma teisinga atsakomybės dalis (procentine išraiška), apskaičiuota pagal Reglamento 66 straipsnyje nustatytą referencinį raktą.
Metinį solidarumo rezervą sudaro šių rūšių solidarumo priemonės: tarptautinės apsaugos prašytojų arba gavėjų perkėlimas, finansiniai įnašai, alternatyvios solidarumo priemonės. Perkėlimai yra finansuojami iš Europos Sąjungos Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondo, skiriant 10 tūkst. eurų vienam perkeliamam asmeniui. Pasirinkus mokėti solidarumo finansinį įnašą iš Lietuvos Respublikos biudžeto, atitinkamai už kiekvieną neperkeltą asmenį skaičiuojama apie 20 tūkst. eurų suma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 853 „Dėl Lietuvos Respublikos solidarumo įnašo 2026 metų Europos Sąjungos metiniam solidarumo rezervui sukurti“ buvo pritarta 50 procentų Lietuvos Respublikai nustatyto asmenų perkėlimo skaičiui ir 50 procentų Lietuvos Respublikai nustatyto finansinio įnašo dydžiui. 2025 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino įgyvendinimo aktą dėl solidarumo rezervo 2026 metams Lietuvai – perkelti 58 asmenis ir įnešti į rezervą 1,14 mln. eurų.
Finansinis įnašas turi būti sumokėtas iki 2027 metų I ketvirčio pabaigos. Lėšų skyrimas Lietuvos Respublikai nustatytam (50 proc.) solidarumo rezervo įnašui bus nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka sudarant 2027–2029 metų biudžetą.
Priėmus SSĮ ir SDĮ projektus, prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį kiekvienais metais Seimas, Vyriausybės teikimu tvirtindamas valstybės biudžetą, nustato įmokos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, dydį.
Šiuo metu galiojanti Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad ši įmoka nuo 2026 metų sudaro ne mažiau kaip 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuris numato, kad: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos už vieną apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, dydis 2027 metais – 50 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio, o nuo 2028 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 5 procentiniais punktais, kol sudarys 75 procentus užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio.“ 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis sudaro 780,69 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
Tuo tarpu preliminariai vertinama, kad viena metinė valstybės lėšomis draudžiamo asmens įmoka 2027 m. galėtų siekti 1 009,5 euro, 2028 m. – 1198,5 euro, 2029 m. – 1387,2 euro. Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų skaičius Valstybės duomenų agentūros duomenimis: 2023 m. 2024 m.
Metinio asmenų skaičiaus dalis proc.454445
Atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamą informaciją apie prašančius prieglobsčio asmenis ir darant prielaidą, kad 2026 m. šių asmenų skaičius bus panašus į jų skaičių 2025 m., bei įvertinus, kad įstatymų nuostatos įsigaliotų nuo 2026 m. birželio mėn., tikėtinas lėšų poreikis 2026 m. galėtų būti apie 41 tūkst. eurų (birželio–gruodžio mėnesiais).
Darant prielaidą, kad nepilnamečių tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius artimiausiais metais nesikeis ir išliks panašus į jų skaičių 2025 m., atitinkamai valstybės biudžeto lėšų poreikis 2027 m. galėtų būti apie 96 tūkst. eurų, 2028 m. – apie 114 tūkst. eurų, o 2029 m. – apie 132 tūkst. eurų. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimas Migracijos metraščio duomenimis:
Metai
403
178
149 4 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis , 2024 m. prieglobstis buvo suteiktas 31 šeimai (iš viso apie 85 asmenims) ir 14 Lietuvos Respublikoje gimusių vaikų, o 2025 m. prieglobstis buvo suteiktas 20 šeimų (iš viso apie 51 asmeniui) ir 6 Lietuvos Respublikoje gimusiems vaikams.
Pažymėtina, kad s iekiant užtikrinti tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos nariams R eglamente (ES) 2024/1347 numatytas teises, parengtiems projektams (ANTAPĮ projektui, FPĮ projektui, IVĮ projektui, PMAĮ projektui, PBIĮ projektui, PSPNGĮ projektui, ŠPĮ projektui, TKĮ projektui, UĮ projektui, SDĮ projektui, SSĮ projektui) įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, nes
siūlomu teisiniu reguliavimu nėra plečiamos užsieniečių grupės, kurios būtų draudžiamos privalomuoju sveikatos draudimu ar gautų atitinkamas socialines paslaugas, o tik keičiamas teisinis statusas išlaikant tas pačias garantijas. Iki šiol kartu atvykę šeimos nariai įgydavo pabėgėlio statusą, o dabar bus suteikiamas tarptautinės apsaugos gavėjų šeimos narių statusas, kuris užtikrins tas pačias garantijas, kaip ir pabėgėlio statusą turintiems užsieniečiams. Atsižvelgiant į tai, papildomų lėšų poreikio nėra.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“:
„tarptautinė apsauga“, „prašytojas“, „tarptautinės apsaugos prašymas“
.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.