Projektas
, 31, 39,48 2 , 486 , 70,733
2026 m. d. Nr. Vilnius
„ 102 . Tiesioginė elektros linija (toliau – tiesioginė linija) – elektros linija, jungianti prie
elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų neprijungtas dvi vietas, iš kurių vienoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama ir (ar) kaupiama, o kitoje – gaminama ir (ar) kaupiama, arba elektros linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių objektus, kurių elektros įrenginiai yra neprijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir vartotojo , kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus, neprijungtus prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros linija, jungianti dvi vietas, iš kurių vienoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama ir (ar) kaupiama, o kitoje – gaminama ir (ar) kaupiama, kai viena iš šių vietų yra neprijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o kita yra prie jų prijungta.
“
Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 516 punktu: „516 ) koordinuoja atsakingas institucijas ir užtikrina jų bendradarbiavimą kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1366 5 straipsnį;“.
1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. Taryba turi teisę pratęsti leidimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktuose, galiojimo terminą šio straipsnio 6 ir 61
. Leidimai tiesti tiesioginę liniją, išskyrus šio straipsnio 44 dalyje numatytą atvejį, leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus statant ar įrengiant energijos kaupimo įrenginį, kurio leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
3. Papildyti 16 straipsnį 44 dalimi: „44
. Kai šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, siekiant tiesti tiesioginę liniją prijungimo taške suteikiama ar didinama leistina generuoti galia, įskaitant, kai kartu su leistina generuoti galia didinama arba suteikiama ir leistina naudoti galia, leidimas tiesti tiesioginę liniją galioja tiek, kiek galioja leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba plėtoti energijos kaupimo pajėgumus.“
4.Papildyti 16 straipsnį 61 dalimi: „61
. Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą ne ilgesniam nei 48 mėnesių laikotarpiui, jei asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo pratęsimo, pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui šio įstatymo 211 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Šio straipsnio 6 ir 61 dalyse nurodytų reikalavimų taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui šio įstatymo 211 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
6. Pakeisti 16 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kurių elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai: a
) yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, įskaitant ir tuos atvejus, kai nustatoma, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai neatitinka Tarybos tvirtinamų techninių reikalavimų, ir tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, tačiau nedaro įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, ir asmuo tinklų operatoriams patvirtina, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai nustatytus techninius reikalavimus atitiks per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį nuo leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo dienos, arba, kai statoma hibridinė elektrinė, kol bus pastatyti ar (įrengti) visi hibridinę elektrinę sudarantys įrenginiai.
Tokiu atveju tinklų operatorius informuoja asmenį, kad nustatyti neatitikimai ar atidėti bandymai neturės įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui. Gamintojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko ir tinklų operatoriaus sutarimu 12 mėnesių terminas gali būti pratęstas vieną kartą papildomam 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu per šiame papunktyje nustatytą laikotarpį, įskaitant galimą jo pratęsimą, elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai neatitinka visų nustatytų reikalavimų ir nepateikiama tinklų operatoriaus patvirtinta atitikties vertinimo ataskaita, techninės būklės patikrinimo pažyma Tarybos sprendimu panaikinama ir priimamas Tarybos sprendimas dėl leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių galiojimo panaikinimo; b
) nėra išbandyti, tačiau yra tinkami eksploatuoti, kai bandymų negalima atlikti dėl gamtinių sąlygų, jeigu šios aplinkybės, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, nedaro įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, ir asmuo tinklų operatoriams patvirtina, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai šiuos bandymus atliks per ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį nuo leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo dienos, arba, kai statoma hibridinė elektrinė, kol bus pastatyti ar įrengti visi hibridinę elektrinę sudarantys įrenginiai. Tokiu atveju tinklų operatorius informuoja asmenį, kad atidėti bandymai neturės įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui. Jeigu per šiame papunktyje nustatytą laikotarpį, elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai neatitinka visų nustatytų reikalavimų ir nepateikiama tinklų operatoriaus patvirtinta atitikties vertinimo ataskaita, techninės būklės patikrinimo pažyma Tarybos sprendimu panaikinama ir priimamas Tarybos sprendimas dėl leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių galiojimo panaikinimo.
“
7. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 9 dalies 10 punktą.
8. Papildyti 16 straipsnio 10 dalį 4 punktu: „4 ) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, numatančioms gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energetikos veikla vykdoma pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“
9. Papildyti 16 straipsnio 14 dalį 4 punktu: „4 ) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms,
numatančioms statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, kai energetikos veiklą planuojama vykdyti pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“10 . Pakeisti 16 straipsnio 142 dalį ir ją išdėstyti taip: „142 .
Kai leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje nereikalingi, asmuo, numatantis statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius ar energijos kaupimo įrenginius, kreipiasi į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo, išskyrus energetikos ministro tvirtinamame tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, įskaitant lankstųjį prijungimą, ir (ar) tiesioginės linijos tvarkos apraše nurodytus atvejus . “11 .
Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 15 dalies 11 punktą.
12. Pakeisti 16 straipsnio 24 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
24. Atsisakymai išduoti leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir pratęsti šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktuose nurodytų leidimų galiojimo terminą:“.
1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba. Taryba taip pat turi teisę pratęsti leidimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktuose, galiojimo terminą šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“2 .
Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 61 dalį.
3. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip : „7
. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui šio įstatymo 211 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
. Tinklų naudotojas, siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio56 dalyje,
arba didžiausią pajėgumą, arba leistiną generuoti galią, privalo kreiptis į tinklų operatorių energetikos ministro tvirtinamame tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, įskaitant lankstųjį prijungimą, ir (ar) tiesioginės linijos tvarkos apraše, ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka, o leidimo gaminti elektros energiją, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“
2. Papildyti 17 straipsnį56 dalimi: „56
. Jei išdavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pasirinktos įrangos techniniais parametrais, ne daugiau kaip 5 procentais keičiama leidime nurodyta įrengtoji galia, naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nereikalingas, jei leidimo turėtojo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šio įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje nustatytas sąlygas
. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas.2
. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų.
3. Jeigu gamintojas savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesiams praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo.4
. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW. Kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, suformuojant hibridinę elektrinę, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW.5
. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW.6
. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.7 .
Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas, išskyrus atvejus, kai leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui,
dydžiu, kuris apskaičiuojamas tokia tvarka:1 ) dauginant numatomą elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios dydį (kW) arba įrengtosios galios dydį (kW), kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą, atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, suformuojant hibridinę elektrinę, iš 25 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu;2
) dauginant nepastatytos hibridinės elektrinės dalies įrengtosios galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu, kai dalis hibridinės elektrinės jau yra pastatyta ir išduotas leidimas gaminti elektros energiją.8
. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 61 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios dydį (kW) arba įrengtosios galios dydį (kW), kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, suformuojant hibridinę elektrinę, iš 6,25 euro už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu. T
inklų operatorius apskaičiuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, išreikšdamas terminą, kuriam siekiama pratęsti leidimą, metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu .9 . Šio straipsnio 7 dalies nuostatos dėl papildomo prievolių įvykdymo pateikimo pagal įrengtąją galią netaikomos, kai ši galia didinama taip, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 56 dalyje. 10 .
Kai gamintojui leidimas gaminti elektros energiją išduodamas taikant šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto a ar b papunkčiuose nurodytas išimtis dėl elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių atitikties Tarybos nutarimu tvirtinamiems bendriesiems techniniams reikalavimams ir tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytiems techniniams reikalavimams, neturintiems įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, ar kai elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių bandymų negalima atlikti dėl gamtinių sąlygų, gamintojas per 10 darbo dienų nuo tinklų operatoriaus pateiktos informacijos, kad šie neatitikimai ar bandymų neatlikimas dėl gamtinių sąlygų neturi įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatytą elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios dydį (kW) arba įrengtosios galios dydį (kW), kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, suformuojant hibridinę elektrinę, iš 25 Eur/kW. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau, negu šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto a ar b papunkčiuose nurodytas terminas atitikti tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytus techninius reikalavimus.11
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į gamintojo įvykdytus elektros energijos pajėgumų plėtojimo etapus .
12. Gamintojas turi teisę nepasibaigus ketinimo protokolo galiojimo terminui kreiptis į tinklų operatorių, siekdamas sumažinti ketinimų protokole nurodytą elektrinės ar hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią ar įrengtąją galią. Šiuo atveju tinklų operatorius pasinaudoja prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama šio straipsnio 22 dalyje nurodyta tvarka.13
. Tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia, jeigu:1
) gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios elektrinės arba hibridinės elektrinės statybą arba, kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai įrengiama kita atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė ir (ar) kaupimo įrenginys ar įrenginiai, suformuojant hibridinę elektrinę, ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio ar įrenginių įrengimą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka yra išduotas leidimas gaminti elektros energiją.
Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jeigu užbaigtos statyti elektrinės arba hibridinės elektrinės įrengtoji galia ne daugiau kaip 5 procentais mažesnė už ketinimų protokole nurodytas galias ;2 ) gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako juose dalyvauti.14
. Perdavimo sistemos operatorius, gavęs tinklų naudotojo prašymą, atsisako savo teisių pagal tinklų naudotojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam tinklų naudotojui arba jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia, jeigu tinklų naudotojas su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašo vienkartinį susitarimą dėl kito (-ų) tapataus (-čių) elektros energijos gamybos, energijos kaupimo ar vartojimo objekto (-ų) įgyvendinimo, ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos pateikia tokio paties dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris tinklų naudotojui būtų grąžintas pastačius elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginį, pagal galiojantį ketinimų protokolą, energetikos ministro tvirtinamo elektros energijos gamintojų ir energijos kaupimo įrenginį planuojančių statyti asmenų vystomų projektų pakeitimo kitais tapačiais elektros energijos gamybos, kaupimo ar vartojimo projektais aprašo nustatyta tvarka.
15 . Pagal šio straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą tinklų naudotojas įsipareigoja per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių terminą nuo susitarimo pasirašymo dienos pagal tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą sudaryti su perdavimo sistemos operatoriumi naują ketinimų protokolą dėl tapataus elektros energijos gamybos, energijos kaupimo ar vartojimo įrenginio (-ių) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo arba per ne ilgesnį kaip 48 mėnesių terminą nuo susitarimo pasirašymo dienos pateikti operatoriui įrodymus, patvirtinančius, kad tinklų naudotojas prie elektros skirstomojo tinklo prijungė elektros energijos vartojimo įrenginius, kurių leistina naudoti galia atitinka šios dalies 2 punkte apskaičiavimo taisyklę.
Tapačiu elektros energijos gamybos, energijos kaupimo ar vartojimo objektu vadinamas tada, jeigu tai:1 ) tokios pačios leistinos generuoti galios elektrinė ar energijos kaupimo įrenginys, prijungiami prie perdavimo tinklo. Tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytu susitarimu tinklų naudotojo įsipareigojimas pastatyti (įrengti) elektros energijos gamybos įrenginį, elektrinę ar energijos kaupimo įrenginį pakeičiamas į kelis elektros energijos gamybos įrenginius, elektrines ar energijos kaupimo
įrenginius, vertinant ar įsipareigojimo pakeitimas atitinka šioje dalyje nurodytą objektų tapatumo principą energetikos objektų, kuriais pakeistas energijos gamybos įrenginys, elektrinė ar kaupimo įrenginys, leistina generuoti galia sumuojama. Tuo atveju, jei tinklų naudotojas pagal sudarytą ketinimų protokolą buvo įsipareigojęs pastatyti (įrengti) hibridinę elektrinę, vertinant objekto tapatumą, sumuojamos kiekvienos iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ar kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios;2
) prie perdavimo ar skirstomojo tinklo prijungiamas elektros energijos vartojimo įrenginys, kurio (-ių) leistina naudoti galia apskaičiuojama taikant taisyklę, kad keičiamo 1 MW elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginio leistina generuoti galia atitinka 0,3 MW vartojimo įrenginio (-ių) leistinos naudoti galios.
16. Tinklų naudotojas, sudaręs šio straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą, elektros energijos gamybos, energijos kaupimo ar vartojimo objekto (-ų) statybą (įrengimą) vykdo vadovaujantis bendraisiais įstatymuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.17
. Perdavimo sistemos operatorius, gavęs tinklų naudotojo prašymą, atsisako savo teisių pagal tinklų naudotojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, pateiktą sudarius šio straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą, ir grąžina jį tinklų naudotojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. Šalių teisės ir pareigos pagal susitarimą pasibaigia, jeigu tinklų naudotojas:1 ) įvykdė šio straipsnio 14 dalyje nurodytame susitarime numatytą įsipareigojimą sudaryti su perdavimo tinklų operatoriumi naują ketinimų protokolą ir pagal jį prie elektros perdavimo tinklo prijungė elektros energijos gamybos ar kaupimo įrenginius;2
) pateikė perdavimo tinklų operatoriui įrodymus, patvirtinančius, kad tinklų naudotojas prie skirstomojo tinklo prijungė elektros energijos vartojimo įrenginius.
18. Tinklų operatorius pasinaudoja visu tinklų naudotojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, jeigu tinklų naudotojas:1 ) savo iniciatyva nutraukia šio straipsnio 14 dalyje numatytą susitarimą;2 ) neįvykdo šio straipsnio 14 dalyje nurodytu susitarimu prisiimto įsipareigojimo sudaryti su perdavimo tinklų operatoriumi naują ketinimų protokolą ar nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad tinklų naudotojas prie skirstomojo tinklo prijungė elektros energijos vartojimo įrenginius, kurių leistina naudoti galia atitinka šio straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatytą apskaičiavimo taisyklę;3
) neįvykdo šio straipsnio 14 dalyje nurodytame susitarime numatyto naujo ketinimo protokolo įsipareigojimų visa apimtimi arba savo iniciatyva ketinimų protokolą nutraukia.
19. Tinklų operatorius pasinaudoja tinklų naudotojo pagal šio straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, proporcingai neprijungtai elektros energijos gamybos, energijos kaupimo leistinai generuoti galiai ar vartojimo objekto (-ų) leistinai naudoti galiai.20
. Tinklų operatorius pasinaudoja visu gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:1 ) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą
nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios elektrinę, įskaitant hibridinę elektrinę, arba nurodytos įrengtosios galios elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, kai juos numatoma įrengti prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, suformuojant hibridinę elektrinę;2
) gamintojas neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, kai gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti buvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;3
) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant visus galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia hibridinę elektrinę, kuriai, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, suteikiamas žemesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;4 ) leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose numatytais pagrindais;5 ) gamintojas atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai;6
) Taryba Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina sprendimą, kuriuo konkurso dalyvis buvo paskelbtas konkurso laimėtoju;7 ) gamintojas energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
21. Tinklų operatorius pasinaudoja visu gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, jeigu:1 ) gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti;2 ) ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai gamintojas neįvykdo šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų;3
) gamintojas per šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto a ar b papunktyje nurodytą terminą neįvykdė įsipareigojimo atitikti tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytų techninių reikalavimų, neturinčių įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui.22
. Tinklų operatorius, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodyti veiksmai įvykdomi dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuotai visą pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą padalijus iš viso ketinimų protokolo galiojimo laikotarpio, išreikšto dienų skaičiumi, ir gautą sumą padauginus iš laikotarpio, išreikšto dienų skaičiumi, nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos kai:1
) gamintojas nutraukia ketinimų protokolą;2 ) gamintojas atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus;3 ) baigiasi šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytas terminas;4 ) gamintojas pateikia prašymą sumažinti elektrinės leistiną generuoti galią ar hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią ar įrengtąją galią, kai nesikeičia gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti suteiktas šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje arba tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;5 ) priimamas šio įstatymo 732 straipsnyje nurodytas sprendimas, kad šis asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų.23
. Šio straipsnio 22 dalies nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius.
24. Tuo atveju, kai tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo, siekiančio sumažinti elektrinės leistiną generuoti galią ar hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią ar įrengtąją galią, pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, vertinama tik sumažinta leistina generuoti galia ar įrengtoji galia.25
. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai elektrinės leistinos generuoti galios sumažinimo dydžiui, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole .
26 . Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, proporcingai nepastatytai ar neįrengtai hibridinės elektrinės įrengtajai galiai, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:1
) gamintojas pastato ne visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir (ar) energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius ir gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti nebuvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;2 ) gamintojas pastato ar įrengia hibridinę elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole;3
) gamintojas pastato ar įrengia mažesnės įrengtosios galios, negu nurodyta ketinimų protokole, hibridinę elektrinę sudarančią elektrinę ir (ar) energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius, kai ketinimų protokole nurodyta hibridinės elektrinės leistina generuoti galia nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą atvejį.27
. Kai yra aplinkybės, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, kai nėra gamintojo kaltės, dėl kurių tinklų operatorius nepasinaudoja visu prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi, gamintojas pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.28
. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.
Pripažinti netekusia galios 211 straipsnio 8 dalį.
2. Pripažinti netekusiomis galios 211 straipsnio 14–19 dalis.
1. Pakeisti 31 straipsnio 21 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis,
kai elektrinę ar jos dalį įsigyja fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, fizinių asmenų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;“.
2. Pakeisti 31 straipsnio 21 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, išskyrus hibridines elektrines, nurodytas šios dalies 5 punkte, prijungti;“.
3. Pakeisti 31 straipsnio 21 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai elektrinę ar jos dalį įsigyja juridiniai asmenys, juridinių asmenų, kurių pagamintai elektros energijai taikomas grynasis atsiskaitymas ir juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;“.
1. Pakeisti 39 straipsnio 21 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis,
kai elektrinę ar jos dalį įsigyja fiziniai asmenys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, fizinių asmenų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti; “.
2. Pakeisti 39 straipsnio 21 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, išskyrus hibridines elektrines, nurodytas šios dalies 6 punkte, prijungti;“.
3. Pakeisti 39 straipsnio 21 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai elektrinę ar jos dalį įsigyja juridiniai asmenys, juridinių asmenų, kurių pagamintai elektros energijai taikomas grynasis atsiskaitymas ir juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;“.
Energijos kaupimo įrenginių, kurie nėra hibridinės elektrinės dalis, prijungimas prie elektros tinklų1
. Energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.2
. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naujo energijos kaupimo įrenginio prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti naują energijos kaupimo įrenginį prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, šio įstatymo 733 straipsnyje nurodytus reikalavimus, taip pat reikalavimus, keliamus elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui tinklų naudotojo elektros tinklo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.3
. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia tinklų operatoriui riboti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje.4
. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, ir (ar) energetikos ministro
tvirtinamu tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų , įskaitant lankstųjį prijungimą, ir (ar) tiesioginės linijos tvarkos aprašu , įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.
5. Jeigu energijos kaupimo įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.6
. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nauja jungtimi dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su būtinu elektros tinklų pajėgumo padidinimu.
7. Tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotiems asmenims visą informaciją, susijusią su energijos kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, įskaitant techninius reikalavimus, prijungimo terminus ir reikalingas investicijas.8
. Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia.10
. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.
11. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų.12
. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 25 Eur/kW.13
. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir šis asmuo 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo.14
. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 Eur/kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu, išskyrus atvejus, kai leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui .15
. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 61 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą energijos kaupimo įrenginio leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 6,25 euro už 1 kW iš laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais, skaičių apvalinant dviejų skaičių po kablelio tikslumu.16
. Kai energijos kaupimo įrenginių savininkui leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduodamas taikant šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto a ar b papunkčiuose nurodytas išimtis dėl elektros energijos gamybos įrenginio atitikties bendruosiuose techniniuose reikalavimuose, patvirtintuose Tarybos nutarimu, ir tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytiems techniniams reikalavimams, neturintiems įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, energijos kaupimo įrenginių savininkas per 10 darbo dienų nuo tinklų operatoriaus informacijos, kad šie neatitikimai neturi įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, pateikimo dienos tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui energijos kaupimo įrenginių savininko įsipareigojimo įvykdymą. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 Eur/kW. Energijos kaupimo įrenginių savininko prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau, negu šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto a ar b papunktyje nurodytas terminas atitikti tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytus techninius reikalavimus.
17. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytas energijos kaupimo įrenginį planuojančio statyti ar įrengti asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio savininko įvykdytus energijos kaupimo įrenginio plėtojimo etapus.
18. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo kartu su visais tinkamai pateiktais dokumentais, įskaitant ir kito tinklų operatoriaus išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kai jos reikalingos ketinimų protokolui sudaryti, pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą. Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:1
) planuojamos statyti energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;2 ) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti energijos kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių gauti;3 ) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;4 ) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo asmens teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos;5
) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo gauti statybą leidžiančius dokumentus tinklų operatoriaus tinklo daliai, kai tokie dokumentai yra privalomi vadovaujantis šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Statybos įstatymu, arba pateikti skirstomųjų tinklų operatoriui kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai, jeigu toks projektas yra privalomas vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis;6
) asmens įsipareigojimas tinklų operatoriui pateikti tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą, jeigu toks projektas yra reikalingas vadovaujantis šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Statybos įstatymu, ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 41 dalies 2 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, arba ne vėliau kaip likus 18 mėnesių iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 43 dalyje nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
7 ) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų laikotarpį nuo asmens prašymo sudaryti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį gavimo dienos parengti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, ją pasirašyti ir pateikti asmeniui;8
) asmens įsipareigojimas per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, atitinkančią tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą arba kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai, kuriam pritarė tinklų operatorius, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu šiame punkte nurodyti projektai planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomi, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;9
) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos;10 ) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;11 ) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos.19
. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo turi teisę nepasibaigus ketinimo protokolo galiojimo terminui kreiptis į tinklų operatorių, siekdamas sumažinti ketinimų protokole nurodytą energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galią ar įrengtąją galią. Šiuo atveju tinklų operatorius pasinaudoja prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama šio straipsnio 29 dalyje nurodyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodyti veiksmai įvykdomi dėl aplinkybių, kurių energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) energijos kaupimo įrenginį planuojančio įrengti ar statyti asmens energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio energijos kaupimo įrenginį planuojančio įrengti ar statyti asmens kaltės.
20Tinklų operatorius savo pastabas dėl pagal šio straipsnio 18 dalies 5 punktą asmens pateikto kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto tinklų operatoriaus tinklo daliai arba dėl pagal šio straipsnio 18 dalies 6 punktą asmens pateikto tinklų operatoriaus tinklo dalies techninio darbo projekto pateikia per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų laikotarpį. Asmuo per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų laikotarpį įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai arba tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą.
Patikslintam kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektui tinklų operatoriaus tinklo daliai arba tinklų operatoriaus tinklo dalies techniniam darbo projektui tinklų operatorius turi pritarti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų laikotarpį nuo asmens Statybos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus atitinkančių kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto tinklų operatoriaus tinklo daliai arba tinklų operatoriaus tinklo dalies techninio darbo projekto pateikimo dienos.
Reikalavimas pateikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai iki šio straipsnio 18 dalies 5 punkte nurodyto termino arba tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą iki šio straipsnio 18 dalies 6 punkte nurodyto termino arba reikalavimas pateikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto tinklų operatoriaus tinklo daliai arba tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą per 20 darbo dienų nuo tinklų operatoriaus pastabų gavimo dienos netaikomas, kai šio įsipareigojimo gamintojas negali įvykdyti dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybių.
Kai yra valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybės, asmuo pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl termino pratęsimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis negu nurodytų aplinkybių buvimo laikotarpis.
21. Asmens prašymas sudaryti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį tinklų operatoriui gali būti pateiktas tik gavus tinklų operatoriaus išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus arba tinklų operatoriui pritarus kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto tinklų operatoriaus tinklo daliai.22
. Kai asmuo pageidauja įrengti, statyti ir (ar) rekonstruoti tinklų operatoriui priklausančius energetikos objektus ir organizuoti jų įrengimą, statybą ir (ar) rekonstravimą, asmens prašyme sudaryti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį privalo būti nurodytas asmens pasirinktas Statybos įstatyme, Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse ir (ar) elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis rangovas, įrengsiantis, pastatysiantis ar rekonstruosiantis tinklų operatoriui priklausančius energetikos objektus. Į šio straipsnio 18 dalies 7 punkte nurodytą 10 darbo dienų laikotarpį, per kurį tinklų operatorius turi pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, neįskaičiuojama patikros dėl asmens pasirinkto rangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir kvalifikaciniams reikalavimams trukmė.
23. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui.
24. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šio straipsnio 18 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir, kai leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus yra išduotas, apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina šiam asmeniui išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą.25
. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jeigu toks yra privalomas, ir suderintą tinklų operatoriaus tinklo dalies techninį darbo projektą, kai toks projektas yra privalomas vadovaujantis šio įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Statybos įstatymu, arba kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.26
. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše.27
. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka yra išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs energijos kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia.
Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, jeigu užbaigto statyti energijos kaupimo įrenginio leistina generuoti galia ne daugiau kaip 5 procentais mažesnė už ketinimų protokole nurodytą galią .28
. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, jis apie tai informuoja Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo.29
. Tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuotai visą pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą padalijus iš viso ketinimų protokolo galiojimo laikotarpio, išreikšto dienų skaičiumi, ir gautą sumą padauginus iš laikotarpio, išreikšto dienų skaičiumi, nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai:1
) energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išskyrus atvejus, kai ketinimų protokolas nutraukiamas dėl aplinkybių, kurių energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės;2 ) baigiasi šio straipsnio 18 dalies 3 punkte nurodytas terminas ir asmuo nesikreipia dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išdavimo;3
) priimamas šio įstatymo 732 straipsnyje nurodytas sprendimas, patvirtinantis, kad energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
30. Tuo atveju, kai tinklų operatorius pasinaudoja energijos kaupimo įrenginį planuojančio įrengti ar statyti asmens, siekiančio sumažinti energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galią, pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, vertinama tik sumažinta leistina generuoti galia.31
. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės įrengtosios galios energijos kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.
32. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 33 .
Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, o tuo atveju, kai keičiasi su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, dėl kurių turi būti atlikta šio įstatymo 732 straipsnyje numatyta patikra, privalo informuoti tinklų operatorių.34
. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, jis apie tai informuoja Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo.35
. Šio straipsnio 4, 8–34 dalys netaikomos, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi. Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų
energetikos ministro tvirtinamo tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, įskaitant lankstųjį prijungimą, ir (ar) tiesioginės linijos tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir (ar) šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“
48
48 2 straipsnio 15 dalį.
48 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 486 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Vartotojas turi teisę nepasibaigus ketinimo protokolo galiojimo terminui kreiptis į tinklų operatorių, siekdamas sumažinti ketinimų protokole nurodytą vartotojo energetikos įrenginių leistiną naudoti galią. Tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja vartotojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje nurodyti veiksmai įvykdomi dėl aplinkybių, kurių vartotojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) vartotojo energetikos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio vartotojo kaltės. Kai tinklų operatorius pasinaudoja vartotojo, siekiančio sumažinti energetikos įrenginio leistiną naudoti galią, pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, vertinama tik sumažinta leistina naudoti galia.“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Elektros energija gali būti persiunčiama elektros energijos vartojimo objektams tiesiogine linija, jungiančia elektros energijos gamybos, kaupimo ir vartojimo objektus, šiais atvejais:1 ) kai tiesioginė linija jungia dvi vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, iš kurių vienoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama ir (ar) kaupiama, o kitoje – elektros energija gaminama ir (ar) kaupiama;2 ) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių objektus, neprijungtus prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;3
) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus, neprijungtus prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;4 ) kai tiesioginė linija jungia dvi vietas, iš kurių vienoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama ir (ar) kaupiama, o kitoje – elektros energija gaminama ir (ar) kaupiama, kai viena iš šių vietų yra neprijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o kita yra prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.2
. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais vietos, kuriose elektros energija gaminama, vartojama ir (ar) kaupiama, sujungtos tiesiogine linija, negali būti tiesioginėmis linijomis sujungiamos su papildomomis vietomis, kuriose elektros energija gaminama, vartojama ir (ar) kaupiama.3 .
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju bent vienoje iš šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų vietų esanti elektrinė ar energijos kaupimo įrenginys turi atitikti ne mažesnius nei C tipo, nustatomo vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/631 , elektros energijos gamybos įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju elektros energijos vartojimo įrenginių leistina naudoti galia turi būti ne mažesnė kaip 1 MW.4
. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju kiekvienos elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę sudarančias elektrines, leistina generuoti galia (didžiausia aktyvioji galia, kuri gali būti patiekiama iš atskiro tos pačios elektros energijos gamybos rūšies generuojančio šaltinio į elektros tinklus prijungimo taške) negali būti didesnė nei kiekvienos elektrinės leistinos generuoti galios ir elektros energijos vartojimo įrenginių leistinos naudoti galios dydžių skirtumas.5
. Jei iki sujungimo tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju abi elektros energijos gamybos, kaupimo ir (ar) vartojimo vietos yra prijungtos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, viena jų nuo perdavimo ar skirstomųjų tinklų turi būti atjungta iki tiesioginės linijos eksploatavimo pradžios. Jei ši sąlyga neįgyvendinama, leidimas tiesti tiesioginę liniją panaikinamas ir tiesioginė linija, jei yra įrengta, privalo būti išmontuota.6
. Jei iki sujungimo tiesiogine linija elektros įrenginiai neatitinka šio straipsnio 11 ir (ar) 12 dalyse nurodytų sąlygų, elektros įrenginių parametrai turi būti pakeisti taip, jog šias sąlygas atitiktų (tinklų operatoriaus prijungimo sąlygose ir (ar) prijungimo paslaugos sutartyje nurodyti techniniai sprendiniai turi būti įgyvendinti) iki tiesioginės linijos eksploatavimo pradžios. Jei šios sąlygos neįgyvendinamos, leidimas tiesti tiesioginę liniją panaikinamas ir tiesioginė linija, jei yra įrengta, privalo būti atjungta.
7. Sujungus tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietas, tinklų naudotojas, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius:1
) elektros tinklų operatoriui atsako už elektros energijos, persiunčiamos į tinklų operatoriaus elektros tinklus, kokybę;2 ) sudaro elektros energijos persiuntimo sutartį su tinklų operatoriumi, prie kurio elektros tinklų yra prijungti tinklų naudotojo elektros įrenginiai.
8. Sujungus tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietas, laikoma, kad prijungimo taškui leistina naudoti galia, leistina generuoti galia suteikta bendrai prie elektros tinklų prijungtai vietai ir su ja tiesiogine linija sujungtai vietai.9
. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju dėl leidimo tiesti tiesioginę liniją išdavimo į Tarybą kreipiasi tinklų naudotojas, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius. Vienai šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai vietai gali būti išduodamas vienas leidimas tiesti tiesioginę liniją.
10. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui užtikrina asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų.
Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba.
11. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.12
. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.13
. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą.
Tinklų operatorius reikalavimus tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui, kurie turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminaciniai, nurodo prijungimo sąlygose. Tiesioginės linijos įrengimui rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas arba statinio projektas turi būti suderintas su atitinkamas prijungimo sąlygas išdavusiu tinklų operatoriumi. Užbaigus teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginės linijos statybą (įrengimą), leidimo tiesti tiesioginę liniją turėtojas informuoja tinklų operatorių ir Tarybą apie nutiestą tiesioginę liniją, kartu pateikiant įsipareigojimą atjungti tiesioginę liniją baigus jos eksploataciją (ir išmontuoti tais atvejais, kai buvo tiesiama elektros oro linija ir (ar) oro kabelių linija), o jam išduotas leidimas tiesti tiesioginę liniją laikomas netekusiu galios nuo šios informacijos pateikimo dienos.
14. Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, įrenginius, kurie nėra prijungti prie elektros tinklų, siekiama prijungti prie elektros įrenginių, prijungtų prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir tokių elektros įrenginių prijungimui mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta elektros energijos gamybos, vartojimo ar energijos kaupimo įrenginių (priklausomai nuo to, kokie įrenginiai yra prijungiami) prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos.
15. Taryba atsisako išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu:1 ) jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai;2
) Tarybai Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka atlikus išankstinį vertinimą paaiškėja, kad tiesioginės linijos įrengimas sąlygotų galiojančių perdavimo ar skirstymo paslaugų kainų didėjimą esamiems tinklų naudotojams.
16. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia asmeniui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje.
17. Sujungus tiesiogine linija šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietas, taikomi šie reikalavimai:1
) jei elektros energijos gamybos ir (ar) kaupimo vieta nėra prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, pagamintos ar sukauptos elektros energijos, kuri yra tiesiogine linija persiųsta, tačiau nesuvartota elektros energijos vartojimo vietoje, leidžiama patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas tinklų naudotojas. Tokiu atveju tinklų naudotojui, kurio elektros įrenginiai prijungti prie elektros tinklų, mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta gamintojų elektros energijos gamybos ir (ar) kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos;2
) jei elektros energijos gamybos ir (ar) kaupimo vieta yra prijungta prie elektros tinklų ir tiesiogine linija sujungta su elektros energijos vartojimo vieta, kurioje papildomai elektros energija gali būti gaminama ir (ar) kaupiama ir kuri yra neprijungta prie elektros tinklų, prie elektros tinklų prijungtoje vietoje suteiktas gamintojo statusas nėra keičiamas;3 ) kai siekiant tiesti tiesioginę liniją prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške suteikiama ar didinama leistina naudoti galia, ši galia tinklų naudotojui yra rezervuojama tol, kol galioja leidimas tiesti tiesioginę liniją, išskyrus atvejį, kai ši galia rezervuojama kartu su leistina generuoti galia. Tokiu atveju taikoma šio įstatymo 16 straipsnio 43 dalies nuostata;4
) jeigu elektros energija yra patiekiama į elektros tinklus, tinklų naudotojas, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, yra laikomas rinkos dalyviu ir jam taikomi šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai;5 ) jei prijungimo taške yra suteikta leistina naudoti galia, tinklų naudotojas, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo su tinklų operatoriumi laiku atsiskaityti už elektros energijos skirstymą ir perdavimą;6 )
taikomi šiame įstatyme ir prijungimo prie elektros tinklų prijungimo sąlygose ir (ar) prijungimo sutartyje nustatyti aprūpinimo elektros energija nutraukimo, ribojimo ir atnaujinimo reikalavimai, kurie yra nustatyti tinklų naudotojui, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, išskyrus atvejus, kai tinklų naudotojas pageidauja įgyvendinti papildomas tinklų operatoriaus nustatytas technines sąlygas.
18. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams, aktyviesiems vartotojams, piliečių energetikos bendrijoms, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir asmenims, vykdantiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklą.19
. Gamintojo ir vartotojo, kuriam elektros energija tiekiama tiesiogine linija, ginčai dėl elektros energijos tiekimo tiesiogine linija sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“
733 straipsnio pakeitimas Pakeisti 733 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Po leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių
išdavimo arba po nuosavybės ribų akto atnaujinimo, kai leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje nereikalingi, tinklų operatoriui nustačius, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių valdymo sistemų saugumas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodyto saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, tinklų operatorius apie neatitikimą, nurodant konkrečius trūkumus, informuoja Tarybą ir šiuos įrenginius eksploatuojantį tinklų naudotoją. Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas ,
įvertinęs tinklų operatoriaus pateiktą informaciją ir nustatęs teisės aktų pažeidimus, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 242 straipsnio nuostatomis, duoda privalomąjį nurodymą šiuos įrenginius eksploatuojančiam tinklų naudotojui. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 734 straipsniu: „73
1. Už tarpvalstybinio elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimą pagal kompetenciją atsako Taryba, Agentūra, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, perdavimo sistemos operatorius ir subjektai, identifikuoti kaip didelio poveikio arba ypatingos svarbos poveikio pagal Reglamento (ES) 2024/1366
24 straipsnį. Šios institucijos ir subjektai privalo bendradarbiauti su Taryba ir tarpusavyje, užtikrinant tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinį saugumą.
2. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2024/1366 nustatytų užduočių, susijusių su tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimu, vykdymą, yra Taryba. Taryba vykdo Reglamento (ES) 2024/1366 5 straipsnyje nustatytas užduotis, nustato kandidatus į didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektus, identifikuoja didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektus pagal Reglamento (ES) 2024/1366
(ES) 2024/1366 nurodytas metodikas, sąlygas, nuostatas, gavusi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro išvadą.3
. Agentūra, vykdydama šio įstatymo 731 straipsnio 4 dalyje numatytą užduotį identifikuoti nacionalinius elektros energetikos krizės scenarijus ir parengti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, atlieka Lietuvos kibernetinio saugumo rizikos vertinimą visiems didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektams pagal kibernetinio saugumo rizikos vertinimo metodiką, parengtą pagal Reglamento (ES) 2024/1366 18 straipsnį ir patvirtintą pagal šio Reglamento 8 straipsnį, ir, bendradarbiaudama su Taryba ir Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru rengia bei teikia kibernetinio saugumo rizikos ataskaitas, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1366 20 straipsnyje. Agentūra, atlikdama šią funkciją turi teisę gauti visą susijusią informaciją.4
. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Reglamento (ES) 2024/1366 30 straipsnyje nurodytais atvejais ir terminais suteikia leidimą pasinaudoti nuo reikalavimo taikyti būtinosios ir sustiprintos kibernetinio saugumo kontrolės priemones nukrypti leidžiančia nuostatą, taip pat tikrina, ar ypatingos svarbos poveikio subjektas laikosi kibernetinio saugumo valdymo sistemos ir būtinosios arba sustiprintos kibernetinio saugumo kontrolės priemonių, valdo kibernetinius incidentus ir užtikrina informacijos dalijimosi taisykles pagal Reglamento (ES) 2024/1366
(ES) 2024/1366
5
. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, vykdydamas šio straipsnio 4 dalyje numatytas funkcijas, veikia Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų ir šio įstatymo VI skyriaus numatytų įgaliojimų pagrindu.“
Papildyti Įstatymo priedą 22 punktu: „
22. 2024 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/1366 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 papildomas nustatant tinklo kodeksą dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektų sektorinių taisyklių.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsniai įsigalioja 2027 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 3, 5, 6, 8–10, 13, 14 straipsnių nuostatų įgyvendinimo.
4. Iki 2026 m. birželio 30 d. perdavimo sistemos operatorius ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, įgyvendindami šio įstatymo 3, 5, 6 ir 10 straipsnių nuostatas, parengia pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus ir pateikia juos Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tvirtinti.5
. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2027 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 4, 7 ir 11 straipsnių nuostatų įgyvendinimo.
6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vykdydama šio įstatymo 15 straipsnį, per ne ilgiau kaip vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengia preliminarų didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektų sąrašą pagal Reglamento (ES) 2024/1366 48 straipsnio 3 dalį, taip pat teikia nacionalinių teisės aktų, aktualių tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektams sąrašą pagal Reglamento (ES) 2024/1366 48 straipsnio 5 dalį.7
. Prašymus pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus gali pateikti tinklų naudotojai, kuriems leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduoti iki 2026 m. birželio 30 d. Prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. gegužės 31 d. I ki 2027 m. birželio 30 d. pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus baigiami nagrinėti pagal iki 2027 m. birželio 30 d. nustatytą reguliavimą.8
. Tinklų naudotojų, kuriems iki 2026 m. birželio 30 d. išduoti leidimai pratęsiami šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu, pasirašytuose elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokoluose numatytas terminas, per kurį tinklų naudotojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir pateikti reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti arba įrengti energijos kaupimo įrenginį ir pateikti dokumentus leidimui generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių gauti, pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kuriam pratęstas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 5 punkte ir 482 straipsnio 13 dalies 5 punkte
nurodytas terminas gauti statybą leidžiančius dokumentus tinklų operatoriaus tinklo daliai, kai tokie dokumentai yra privalomi vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, arba skirstomųjų tinklų operatoriui pateikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą tinklų operatoriaus tinklo daliai, jeigu toks projektas privalomas vadovaujantis energetikos ministro tvirtinamomis elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, tuo atveju, kai prijungimo sąlygos nėra išduotos, pratęsiami tokiam terminui, kuriam pratęstas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos gamybos pajėgumus .9
. Prašymas sudaryti šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2027 m. gegužės 31 d. Prašymai sudaryti šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 14 dalyje nurodytą susitarimą pradėti, bet nebaigti nagrinėti iki 2027 m. birželio 30 d. baigiami nagrinėti pagal iki 2027 m. liepos 1 d. nustatytą reguliavimą.
10Tinklų operatorius per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo elektroniniu paštu, papildomai informaciją paskelbdamas savo interneto svetainėje, informuoja tinklų naudotojus apie numatomą prievolių įvykdymo užtikrinimų, pateiktų pagal pasirašytus elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus perskaičiavimą.
Tinklų operatorius perskaičiavimą atlieka taikant taisyklę, kad tinklų operatoriui pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas sudarytų sumą, gaunamą dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW.
Tuo atveju, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas papildomai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės numatant įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, ir buvo apskaičiuojamas pagal numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW), pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas perskaičiuojamas įvertinant visų hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) kaupimo įrenginių įrengtąją galią.
Atliekant pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos perskaičiavimą įvertinama, ar pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo sumažintas šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka. Tinklų operatorius atlieka pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžių perskaičiavimą per 1 mėnesį nuo informavimo apie numatomą perskaičiavimą atlikimo ir a tsisako dalies savo teisių pagal tinklų naudotojo iki 2026 m. birželio 30 d. pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą bei pateikia rašytinį prašymą tinklų naudotojui ir prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui sumažinti prievolių įvykdymo užtikrinimą iki atlikus perskaičiavimą nustatytos sumos.11
. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo perskaičiavimo tvarka netaikoma tinklų naudotojams, kurie prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikė pagal iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusias Elektros energetikos įstatymo nuostatas.
12. Prašymai gauti leidimą tiesti tiesioginę liniją, pateikti iki 2026 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti vadovaujantis ankstesniu teisiniu reguliavimu.13
. Iki 2026 m. birželio 30 d. pradėti, bet nebaigti nagrinėti prašymai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimą gaminti elektros energiją ar leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių baigiami nagrinėti pagal šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio nuostatas ir jiems nagrinėti nustatytas terminas pratęsiamas 10 darbo dienų.
14. Iki 2026 m. birželio 30 d. tinklų operatoriui pateikti prašymai sudaryti ketinimų protokolą, sumažinti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, baigiami nagrinėti pagal
šiuo įstatymu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio nuostatas ir jiems nagrinėti nustatytas terminas pratęsiamas 10 darbo dienų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
241 ,
ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 211 , 31, 39, 482 , 486 , 70, 733
STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 131 IR 202
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 21,241 , 27, 32, 36 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291
straipsniu įstatymo projekto (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 16, 17, 211 , 31, 39, 482 , 486 , 70, 733 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 734 straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI- 1375 131 ir 202 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatino
tai, kad per paskutinius kelerius metus Lietuvoje iš esmės pasikeitė atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje plėtojamų projektų aplinka – rinkoje susikaupė itin didelis (apie 15 GW) suplanuotų atsinaujinančius išteklius elektros energijos gamybai naudojančių projektų portfelis, intensyvi saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių projektų plėtra nulėmė ženklų realizuojamos elektros energijos pardavimo kainos (angl. capture-price ) sumažėjimą, kuris iškreipia rinkos kainodarą ir mažina naujų projektų ekonominį tvarumą. Dėl šių priežasčių šiuo metu naujų projektų rezervacija bei reali plėtra yra iš esmės sustojusi arba reikšmingai sulėtėjusi, nes plėtotojai susiduria su padidėjusia rinkos rizika ir neapibrėžtumu.
Siekiant užtikrinti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių projektų tolesnį įgyvendinimą, būtina sudaryti šių projektų plėtotojams lanksčias projektų tęstinumo arba pakeitimo galimybes, prisitaikant prie rinkos aktualijų ir atitinkamus pakeitimus įtvirtinti kuo skubiau, kad šiuo metu projektus plėtojantys subjektai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, galėtų jais pasinaudoti.
Kartu šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad projektai galėtų būti operatyviai atgaivinami ir sparčiai įgyvendinami tuo laikotarpiu, kai yra prognozuojamas reikšmingas elektros energijos paklausos augimas, taip pat sinchroniškai su planuojama tarpvalstybinių elektros jungčių plėtra, kuri sudarys papildomas galimybes efektyviai integruoti naujus generacijos pajėgumus.
Siekiant suderinti nacionalinį reguliavimą su ekonomiškai pagrįstais, investicijas skatinančiais bei teisėkūros proporcingumo principą atitinkančiais standartais, būtina užtikrinti palankias ir administracine našta neapsunkintas projektų plėtros ir leidimų išdavimo procedūras. Dabartinė tvarka kai kuriais atvejais nustato perteklines, teisinės pridėtinės vertės nesukuriančias pareigas projektų vykdytojams (pvz., perteklinius derinimus, dokumentų dubliavimus ar nepagrįstus terminus) nepagrįstai pailgina leidimų išdavimo procesus, didina administracinę naštą institucijoms bei investuotojams ir prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje įtvirtintam leidimų pagreitinimo tikslui. Efektyvesnės ir aiškesnės procedūros yra būtinos, užtikrinant, kad realiai įgyvendinami, brandūs ir technologiškai pažangūs atsinaujinančių energetikos išteklių projektai galėtų būti vystomi sklandžiai, be administracinių kliūčių, todėl Įstatymų projektais taip pat siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų.
Taip pat siekiama įtvirtinti aiškų nacionalinių atsakingų institucijų paskirstymą ir jų tarpusavio koordinavimą, nes tai būtina įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/1366 nuostatas dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo. EĮ projektu siekiama:1 ) Išspręsti praktikoje kylančius neaiškumus ir interpretacijas dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį
, kurių galiojimas sustabdytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 21 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, leidimų sustabdymo ir sustabdymo laikotarpio santykio su leidimo galiojimo terminu.2 ) Nustatyti 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1787 dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942 (toliau – Reglamentas) nuostatų reguliavimą nacionalinėje teisėje.
Pagrindiniai Reglamento tikslai yra mažinant metano išmetimus, mažinti išmetamo metano poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir klimatui. Šiuo Reglamentu nustatomos taisyklės dėl ES energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, kiekybinio vertinimo, stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl išmetamo metano kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkių aptikimo ir remonto tyrimus, remonto įsipareigojimus ir taikomus dujų išleidimo bei dujų deginimo apribojimus.
Nors Reglamentas yra tiesioginio taikymo, tačiau kiekviena valstybė narė turi paskirti bent po vieną kompetentingą instituciją, kuri užtikrintų Reglamento įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Kompetentingos institucijos turi platų įgaliojimų spektrą, kuris apima stebėseną, patikrinimus, sankcijų taikymą ir viešosios informacijos sklaidą. Jos yra pagrindinės atsakingos institucijos už tai, kad būtų laikomasi nustatytų metano išmetimų mažinimo reikalavimų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Reglamento nuostatas tam tikra dalis kompetentingos institucijos funkcijų priskirtina Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) atliekamoms funkcijoms.
Vadovaujantis EĮ 8 straipsnio 2 dalimi, Taryba yra valstybės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, o Tarybai pavestos vykdyti funkcijos apibrėžtos įstatymuose. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo, šias funkcijas būtina įtvirtinti įstatyme, atitinkamai pakeičiant EĮ.3 ) Į nacionalinę teisę perkelti 2026 m. sausio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2026/261 nuostatas, susijusias su sankcijų taikymu už šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus. Reglamento (ES) 2026/261
8 straipsnis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad būtų priimtos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, bei ne vėliau kaip iki 2028 m. vasario 4 d. notifikuoti Europos Komisijai galiojančias nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamos reglamento prievolės. Atsižvelgiant į tai, siūlomas teisinis reguliavimas yra techninio pobūdžio ir skirtas užtikrinti reglamento tiesiogiai taikomų nuostatų įgyvendinimą, papildant esamą nacionalinę sankcijų sistemą. Pažymėtina, kad Lietuvoje rusiškų dujų importas jau yra draudžiamas nacionaliniais teisės aktais, todėl sankcijų nuostatų nustatymas EĮ nepakeičia esamos politikos krypties, o tik sustiprina teisės aktų bazę ir įgyvendina reglamento reikalavimus.4
) Siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir jos konkurencingumą, sudaryti galimybę elektros perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatoriaus kaupiamą elektros įrenginių rezervą elektros tinklų infrastruktūros atsparumui didinti, be kita ko, panaudoti ir stambių projektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, spartesniam įgyvendinimui.
Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
50 punkte numatytas siekis gerinti stambių investicinių projektų prijungimo prie elektros tinklų sąlygas bei optimizuoti šio prijungimo procedūrų trukmę. Rezerve kaupiamų elektros transformatorių panaudojimas stambių projektų įgyvendinimui leistų sutrumpinti ilgus viešųjų pirkimų ir elektros įrenginių tiekimo terminus (kurie dažnai siekia iki dviejų metų). Dažnu atveju, investuotojams priimant galutinį investavimo sprendimą, kritinę svarbą įgauna terminai, per kuriuos vartotojo elektros įrenginiai galės būti prijungti prie elektros tinklų. Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos yra kertinė energetikos infrastruktūra, užtikrinanti energijos patiekimą vartotojams, o kritinių įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervai užtikrina sistemų ir jų veiklos atkūrimą po avarijų, sutrikimų, gedimų, įskaitant sukeltus ekstremaliųjų įvykių, ar įvykus galimai neteisėtam fiziniam poveikiui.
5 ) EĮ projektu siūlomu EĮ 27 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktų pakeitimu ir šios dalies 2 punktą pripažįstant netekusiu galios, siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1275
dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – direktyva) 23 straipsnio nuostatas. Pagal galiojantį EĮ 27 straipsnio reglamentavimą visų didesnių kaip 70 kW galios šildymo ir vėdinimo sistemų atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams (toliau – atitiktis) buvo tikrinama ne rečiau kaip kas 5 metus, sistemos su dujiniais katilais ne rečiau kaip kas 4 metus, o pastatuose įrengtų šios galios oro kondicionavimo sistemų atitiktis turėjo būti tikrinama ne rečiau kaip kas 3 metus. EĮ 27 straipsnio 6 dalies pakeitimu šis reglamentavimas keičiamas pagal direktyvos, 23 straipsnio, kuris įsigalioja nuo 2026 m. gegužės 31 d., nuostatas, kuriomis ES šalys narės įpareigojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, didesnių kaip 70 kW atitiktį tikrinti ne rečiau kaip kas 5 metus, o didesnių kaip 290 kW, ne rečiau kaip kas 3 metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu subsidiarumo principu, viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, siūloma pripažinti netekusiomis galios EĮ 27 straipsnio 7 ir 8 dalis. Šių dalių nuostatos, atsižvelgiant į minėtos direktyvos reikalavimus, bus įtvirtintos rengiamame Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1-256/4-1205 „Dėl Pastatuose įrengtų šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamento ir Pastatų oro kondicionavimo arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamento patvirtinimo“ pakeitime.
EEĮ projektu siekiama:1 ) sudaryti galimybes gamintojams, turintiems galiojančius leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, lanksčiau užbaigti projektų įgyvendinimą arba sudaryti sąlygas nutraukti projektus mažesnėmis sąnaudomis. Projektų vystytojams būtų sudarytos galimybės leidimų galiojimo terminą pratęsti ne ilgesniam kaip 48 mėnesių terminui arba pakeisti suplanuotą vykdyti veiklą į kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje –
gamintojai ir energijos kaupimo įrenginius planuojantys statyti asmenys galėtų pakeisti vystomus projektus kitais tapačiais elektros energijos gamybos, kaupimo ar vartojimo projektais, išlaikant efektyvų elektros perdavimo tinklo pajėgumų naudojimą. Projektų vystytojams bus sudaroma galimybė nutraukti sudarytą ketinimų protokolą ir sudaryti susitarimą dėl kito lygiaverčio projekto įgyvendinimo, kartu nustatant prievolių įvykdymo užtikrinimo, galios lygiavertiškumo ir naujo ketinimų protokolo sudarymo sąlygas. Siūlomas reguliavimas sudarys sąlygas lanksčiau planuoti energetikos projektų vystymą, kartu užtikrinant, kad elektros perdavimo tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai ir nebūtų nepagrįstai rezervuojami.
Siūlomu teisiniu reguliavimu bus nustatoma tvarka, kai projektų vystytojų sudaryti ketinimų protokolai bus nutraukiami, jiems su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašius susitarimus dėl projekto pakeitimo kitu tapačiu gamybos, kaupimo ar vartojimo projektu ir pateikus prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis turės būti toks pats, koks galiojo pagal nutraukiamą ketinimų protokolą. Pasirašomu susitarimu vystytojas įsipareigos per 48 mėnesius nuo susitarimo sudarymo pakeisti projektą lygiaverčiu projektu;2
) sumažinti asmenų, siekiančių plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir energijos kaupimo pajėgumus, tinklų operatoriams mokamo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį ir užtikrinti, kad asmenys, sumokėję prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, neturėtų mokėti didesnio prievolių įvykdymo užtikrinimo, kuris yra nustatytas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą;3 ) panaikinti perteklinius reikalavimus, taikomus išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimus gaminti elektros energiją ir leidimus generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių;4
) paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų steigimąsi, nustatant, kad bendrijoms planuojančioms įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir siekiančioms veikti gaminančių vartotojų parkų modeliu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos a tsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 201 straipsnio 8 dalies nuostatomis), nebūtų reikalingas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją;5 ) patikslinti nuostatas, reglamentuojančias elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarką;6 ) sudaryti galimybę gauti
leidimą gaminti elektros energiją ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, tais atvejais, kai elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių bandymų negalima atlikti dėl gamtinių sąlygų, jeigu šios aplinkybės, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, nedaro įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui;7 ) patikslinti nuostatas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo, kai plėtojama nauja hibridinė elektrinė arba prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, taip suformuojant hibridinę elektrinę;8 )
patikslinti nuostatas dėl didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų atitikties saugumo reikalavimams, kai šioms elektrinėms ir (ar) energijos kaupimo įrenginiams teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduodami leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje;9
) patobulinti esamą tiesioginės elektros linijos reglamentavimą, taikant analogiškus principus elektros skirstymui ir perdavimui, sudedant būtinus techninius saugiklius ir siekiant efektyviai atlaisvinti galias elektros perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, taip pat užtikrinant, jog nebūtų neigiamos įtakos esamiems tinklų vartotojams (reguliuojamo tarifo prasme). Tiesioginės linijos reglamentavimas tikslinamas, siekiant sudaryti galimybes tiesiogine linija sujungti ne tik elektros energijos gamybos bei vartojimo, bet ir kaupimo įrenginius. Pakeitimais siekiama paskatinti didžiuosius elektros vartotojus, tokius kaip duomenų centrai, pramonės įmonės, vandenilio gamintojai ir kiti, tiesiogine linija jungtis prie elektros energiją gaminančių įrenginių, taip sumažinant pasinaudojimo elektros tinklais kaštus;
10 ) įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/1366 nuostatas dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo, siekiama įtvirtinti aiškų nacionalinių atsakingų institucijų paskirstymą ir jų tarpusavio koordinavimą. EEĮ projekte nustatoma, kad Taryba tampa pagrindine kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2024/1366
5 straipsnyje nustatytų užduočių įgyvendinimą, įskaitant atsakingų institucijų koordinavimą, jų bendradarbiavimo organizavimą ir viso tarpvalstybinio kibernetinio saugumo proceso valdymą. Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra) vykdo nacionalinį kibernetinio saugumo rizikos vertinimą elektros sektoriuje ir teikia kibernetinio saugumo rizikos ataskaitas. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prižiūri kibernetinio saugumo kontrolės priemonių laikymąsi, vykdo incidentų valdymo funkcijas, organizuoja informacijos dalijimąsi ir išduoda leidimus taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Perdavimo sistemos operatorius bei ypatingos ar didelio poveikio subjektai privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su Taryba vykdydami Reglamento (ES) 2024/1366
reikalavimus. Šios nuostatos reikalingos tam, kad būtų aiškiai nustatytos nacionalinės funkcijos, nustatyta, kuri institucija koordinuoja veiksmus, kuri vertina riziką, kuri prižiūri atitiktį, ir užtikrintas institucijų bendradarbiavimas, kurio reikalauja Reglamentas (ES) 2024/1366 . AIEĮ projektu siekiama:1 ) patikslinti gamybos įmokos skirstymo reguliavimą ir numatyti, kad gamybos įmokos lėšos būtų paskirstomos ne namų ūkiams, esantiems ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo sausumoje pastatytų elektrinių, o asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo AIEĮ131 straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių;2 ) patikslinti nuostatas dėl AIEĮ 201 straipsnio
nuostatų taikymo, kai energetikos veiklą vykdo atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupė (grupės vadovas Aurimas Salapėta, tel. +370 602 46 552, el. p. [email protected] ) , tiesioginiai rengėjai – patarėjas Sergej Garbar, tel. + 370 602 46 324, el.p. [email protected] (hibridinių elektrinių reguliavimas) , vyresnioji patarėja Jevgenija Jankevič, tel. +370 602 47 359, el. p. [email protected] (leidimų pratęsimo, prievolių įvykdymo užtikrinimo, veiklos pakeitimo, gamybos įmokos reguliavimas ), Energetikos konkurencingumo
grupė (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. +370 670 39 352, el. p. [email protected] ), tiesioginė rengėja – patarėja Gintarė Palšauskaitė, tel. +370 602 47 294, el. p. [email protected] (dėl metano dalies nuostatų) ; Energetinio saugumo grupė, tiesioginis rengėjas – grupės vadovas Dainius Bražiūnas, tel. +370 699 07 102, el. p. [email protected] (elektros įrenginių rezervo panaudojimo reguliavimas), vyresnioji patarėja Gabija Talačkaitė-Radzvilavičienė, tel. +370 677 45 064, el. p. [email protected] (dėl nacionalinių institucijų tarpusavio koordinavimo, įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/1366 reikalavimus dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo ir nuostatos dėl baudų už Reglamento (ES) 2026/261
3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus); Energijos efektyvumo politikos grupė (grupės vadovas Mindaugas Stonkus, tel. +370 679 60 206, [email protected] ), tiesioginis rengėjas – vyriausiasis specialistas Vytautas Bernadišius, tel. +370 602 46 591, el. p. [email protected] (energinio efektyvumo klausimai).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu EĮ 21 straipsnyje nustatyta energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo pagrindai ir tvarka. Galiojančiame EĮ nėra numatyta pareiga elektros perdavimo sistemos operatoriui ir skirstomųjų tinklų operatoriams turėti elektros tinklų elektros įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervą,
būtiną elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo saugumui ir patikimumui užtikrinti ( veiklai atkurti po avarijų, sutrikimų, gedimų ir (ar) ekstremaliųjų įvykių ar po neteisėto fizinio poveikio bei nuo jo apsaugoti) . Taip pat, EĮ nėra reglamentuotas elektros tinklų rezervas, skirtas spartesniam vartotojų, įgyvendinančių stambius projektus elektros įrenginių prijungimui prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, įvertinusi juridinių asmenų veiklos ir įrenginių paskirties bei naudojimo ypatumus, nustato nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.
1-9 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“, 34 punkte nustatyta, kad įmonėse, užtikrinant galimo neteisėto fizinio poveikio paveiktų techninių sistemų ar turtinių kompleksų esminių ir pagrindinių struktūrų bei funkcijų išsaugojimą ir atkūrimą (atsparumą, angl. resilience ), turi būti suformuotas ir palaikomas įrenginių, įrangos, medžiagų rezervas, būtinas per trumpiausią įmanomą laiką atstatyti neteisėtą fizinį poveikį patyrusį infrastruktūros objektą. Rezervo apimtys ir kiekiai nustatomi ir tvirtinami Įmonių saugumo planuose atskiru priedu.
Taip pat, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 76 punkte nustatyta prievolė energetikos įrenginių savininkams turėti įrenginių, atsarginių dalių ir įrenginių rezervą, kurio sąrašą tvirtina ir suformuoja energetikos įrenginių savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Šiuo metu EĮ 36 straipsnyje yra nustatyta sankcijų ir jų taikymo tvarka, kuria vadovaujantis Taryba skiria baudas už energetikos srities teisės aktų pažeidimus, įskaitant ES teisės aktus. Tačiau galiojantys nacionaliniai teisės aktai neapima Reglamento (ES) 2026/261
3, 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimui reikalingų specifinių sankcijų, todėl siekiant įvykdyti Reglamento (ES) 2026/261 8 straipsnyje nustatytą pareigą notifikuoti Europos Komisijai nacionalines įgyvendinimo priemones, būtina papildyti EĮ 36 straipsnį naujomis nuostatomis. Pakeitimai yra techninio pobūdžio ir papildo esamą teisinę bazę, kuri jau numato draudimą importuoti rusiškas dujas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje pratęsimo tvarka. Įtvirtinta, kad i
šduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį galiojimo terminas pratęsiamas:1 ) neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos ( force majeure ) aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;2
) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės negu 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.
EEĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nurodytų leidimų pratęsimui nustatytų reikalavimų taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, kurias tvirtina Taryba. EEĮ 16 straipsnio
reikalavimus turi atitikti asmuo, siekiantis gauti l eidimą gaminti elektros energiją ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. Tarp šių reikalavimų yra nustatyta, kad asmuo negali turėti
skolų, kurių bendra suma viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų biudžetui, administruojamam viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus ir numatyta, kad tuo atveju jeigu šiame punkte nurodytų skolų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo neturi skolų.
Analogiškas reikalavimas asmenims, siekiantiems gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, yra įtvirtintas EEĮ 16 straipsnio 15 dalyje. EEĮ 17 straipsnio
53 dalyje nustatyta, kad leidime gaminti elektros energiją, leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai yra nurodoma elektrinės įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, atitinkančios EEĮ 201 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. O to paties straipsnio
55 dalyje nustatyta, kad tinklų naudotojas, siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba didžiausią pajėgumą, arba leistiną generuoti galią, privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir (ar) tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka, o leidimo gaminti elektros energiją, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.
EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimai gaminti elektros energiją ir leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduodami šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, kurių elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, įskaitant ir tuos atvejus, kai nustatoma, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų bendruosiuose techniniuose reikalavimuose, patvirtintuose Tarybos nutarimu, ir tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, tačiau neturi įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui, ir asmuo tinklų operatoriams patvirtina, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai šiuos reikalavimus atitiks per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją ar leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo dienos, arba, kai statoma hibridinė elektrinė, kol bus pastatyti (ar įrengti) visi hibridinę elektrinę sudarantys įrenginiai.
Tokiu atveju tinklų operatorius informuoja asmenį ir Tarybą, kad šie neatitikimai neturi įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui. Gamintojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko ir tinklų operatoriaus sutarimu 12 mėnesių terminas gali būti pratęstas vieną kartą papildomam 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu per šiame punkte nustatytą laikotarpį, įskaitant galimą jo pratęsimą, elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai neatitinka visų nustatytų reikalavimų ir nepateikiama visa apimtimi atlikta ir tinklų operatoriaus patvirtinta elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginių bandymų programa, techninės būklės patikrinimo pažyma Tarybos sprendimu panaikinama.
EEĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas:1 ) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;2 ) asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui;3 ) asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
EEĮ 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas:1
) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;2 ) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui;3 ) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
EEĮ 211 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal AIEĮ 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą , leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50
eurų už 1 kW. Kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW)
iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
EEĮ
211 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į gamintojo patirtas faktines jo įsipareigojimų įvykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1462 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ Energetikos ministerija yra įgaliota nustatyti elektros energijos gamintojų elektros tinklų operatoriui teikiamo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumažinimo tvarką ir sąlygas.
21
5 dalyje numatytos piniginės sankcijos, taikomos tais atvejais, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus AIEĮ įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka arba priimamas EEĮ 732 straipsnyje nurodytas sprendimas, kad šis asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba jis neįvykdo EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyto įsipareigojimo, arba siekia sumažinti elektrinės leistiną generuoti galią ar hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią ar įrengtąją galią. Šioje dalyje įtvirtinti sankcijų dydžiai nustatyti, atsižvelgiant į gamintojo mokamo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus trukmę, kuri priklauso nuo plėtojamos technologijos.
EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami šia prioriteto tvarka:1
) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant AIEĮ 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytus objektus, prijungti numatytu laiku, taip pat šiuose dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo, prijungti numatytu laiku ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių projektams, kuriems suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas;
2 ) asmenų, vykdančių veiklą AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;3 ) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;4 ) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;5
) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;6 ) vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus, kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
EEĮ 39 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami šia prioriteto tvarka:1
) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai jų dalyviais yra savivaldybė, jos įstaigos ir (ar) įmonės ir ne mažiau kaip 20 procentų šių bendrijų eksploatuojamų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtosios galios ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo dienos bus skirta mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;2
) fizinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, asmenų, vykdančių veiklą AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir juridinių asmenų, kurių pagamintai elektros energijai taikomas grynasis atsiskaitymas, ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;3 ) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;4
) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;5 ) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;6
) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus, ir kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
EEĮ 482 straipsnio
10 dalyje nustatyta, kad statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir jį pasirašęs ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50
Eur/kW. Šioje dalyje taip pat įtvirtinta, kad siekiant pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 Eur/kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
EEĮ 482 straipsnio 24 dalyje numatyta piniginė sankcija, taikoma tuo atveju, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą arba baigiasi turimo leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimas ir nebuvo kreiptasi dėl jo pratęsimo. Šioje dalyje įtvirtintas sankcijos dydis nustatytas, atsižvelgiant į statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens mokamo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį bei leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo trukmę.
EEĮ 2 straipsnio 102 dalyje įtvirtinta tiesioginės elektros linijos sąvoka – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros linija, jungianti gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus, arba elektros linija, jungianti gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojo objektus, kai elektros energijos gamybos vieta yra neprijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o vartojimo vieta – prijungta prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Dabartinė sąvoka nenumato galimybės tiesiogine linija sujungti vietų, kuriose elektros energija ne tik gaminama ir vartojama, bet ir kaupiama.
EEĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:1 ) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;2 ) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių objektus;3 ) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus;4 ) kai tiesioginė linija jungia gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių vietą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir vartojimo vietą, prijungtą prie skirstomųjų tinklų.
Nuostatos nereglamentuoja galimybės tiesiogine linija sujungti vietų, kuriose elektros energija ne tik gaminama ir vartojama, bet ir kaupiama. EEĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Šios dalies nuostatos nekonkretizuoja, kur yra nurodomi reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui.
EEĮ 70 straipsnio 7 dalis numato, kad
Taryba gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Šioje dalyje nereglamentuojama, kad tokiu atveju, jei tiesioginės linijos įrengimas sąlygotų perdavimo ar skirstymo paslaugų kainų didėjimą esamiems tinklų naudotojams, galima būtų atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją motyvuojant EEĮ 4 straipsnio 5 punkte numatyto principo pažeidimu, kadangi elektros perdavimo ar skirstymo tarifas didėtų likusiems vartotojams.
EEĮ
numato, kad tokiu atveju, jei elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vieta nebūtų prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, nedraudžiama vartotojui gamintojo pagamintos ir tiesiogine linija vartotojui persiųstos, tačiau nesuvartotos elektros energijos patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas vartotojas. Tokiu atveju leidimas gaminti vartotojui nėra reikalingas. Ši dalis atnaujintina, kadangi keičiamas šio straipsnio 1 dalies 4 punktas, reglamentuojantis atvejus, kuriais gali būti sujungtos dvi vietos, iš kurių vienoje vietoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, o kitoje – elektros energija gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, kai viena iš šių vietų yra neprijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o kita yra prijungta prie perdavimo tinklų arba skirstomųjų tinklų. Projektu papildoma 70 straipsnio 9 dalis taip, kad sureglamentuotų visus tiesioginės linijos atvejus, kuriuos apima keičiama šio straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė.
Šiuo metu EEĮ 733 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad po leidimo gaminti elektros energiją ir (ar) leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išdavimo Tarybos įgaliotam Tarybos administracijos valstybės tarnautojui nustačius, kad elektros energijos įrenginiai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodyto elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas EĮ 242 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomąjį nurodymą šiuos įrenginius eksploatuojančiam tinklų naudotojui. Tarybos įgaliotas Tarybos administracijos valstybės tarnautojas prieš priimdamas šioje dalyje nurodytą sprendimą dėl privalomojo nurodymo davimo turi teisę kreiptis į tinklų operatorių, kad jis pateiktų techninį vertinimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto elektros energijos įrenginių valdymo sistemų saugumo reikalavimo ir jo įgyvendinimą užtikrinančių sąlygų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo. Nuostatos nereglamentuoja atvejų, kai didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginiams nėra išduodami leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje.
Šiuo metu tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimas nacionaliniu lygiu nėra reglamentuotas kaip atskira funkcijų sistema, nustatyta pagal Reglamento (ES) 2024/1366
reikalavimus, nes iki šiol ES teisinėje sistemoje nebuvo sektorinio tinklo kodekso, skirto būtent tarpvalstybinių elektros srautų kibernetiniam saugumui. Nacionalinė teisinė aplinka šią sritį reglamentuoja tik fragmentiškai: elektros energetikos sektoriaus veiklą ir sistemų patikimumą reguliuoja EĮ ir EEĮ, o bendruosius kibernetinio saugumo reikalavimus – Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas, kuriame nustatytos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijos, susijusios su incidentų valdymu, informacijos apsikeitimu ir kibernetinio saugumo kontrolės priemonių priežiūra. Tuo tarpu elektros energetikos sektoriaus rizikų vertinimas ir pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms šiuo metu reglamentuojamas pagal ES elektros energetikos rizikos valdymo teisės aktus ir nacionalinį pasirengimo valdyti rizikas planą, todėl Agentūra funkcijos kibernetinio saugumo srityje šiuo metu tiesiogiai nenustatytos.
Galiojantis reguliavimas iki šiol nenumato nacionalinės kompetentingos institucijos, atsakingos už tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo koordinavimą, bendrą rizikos vertinimo proceso valdymą, didelio ir ypatingo poveikio subjektų identifikavimą bei kitų Reglamento (ES) 2024/1366 5 straipsnyje nustatytų funkcijų vykdymą. Nacionalinėje teisėje taip pat nėra įtvirtintas atsakingų institucijų tarpusavio koordinavimo mechanizmas, kuriam pagal šį reglamentą turi vadovauti paskirta pagrindinė kompetentinga institucija. Todėl EEĮ įstatymo pakeitimais siekiama užpildyti šią teisinio reguliavimo spragą, paskirstant funkcijas tarp Tarybos, Agentūros ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir nustatant jų bendradarbiavimo tvarką.
straipsnyje nustatyta tokia gamybos įmokos paskirstymo tvarka: 15 procentų skiriama tiesiogiai namų ūkiams, kai asmuo ar asmenys gyvena ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo AIEĮ 131 straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, 85 procentus – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms AIEĮ 131 straipsnio 10 dalyje nurodytus projektus. AIEĮ 131 straipsnio 13 ir 14 dalys numato atvejus, kuriais gamybos įmokos lėšos yra grąžinamos ir kaip jos paskirstomos.
Šiuo metu yra teisinė kolizija dėl AIEĮ 201 straipsnio 8 dalies ir AIEĮ 202 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymo. AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos EEĮ įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tuo tarpu, AIEĮ 202 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos AIEĮ 201 straipsnio nuostatos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama EĮ projektu siūloma:1
) Nurodyti naują Tarybos funkciją, kad Taryba gali atlikti energetikos įmonių veiklos patikrinimus ir taip pat, vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1787 6 straipsnio 1–5 dalimis, atitinkamai papildant EĮ 8 straipsnio 11 dalies 20 punktą.2 ) Nurodyti naują Tarybos funkciją, kad Taryba nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą, įskaitant reikalavimų laikymąsi vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1787 14 straipsniu, atitinkamai papildant EĮ 8 straipsnio 11 dalies 22 punktą.3 ) Papildyti EĮ 36 straipsnį nauja 22 dalimi, numatant, kad Taryba už Reglamento (ES) Nr. 2024/1787 pažeidimus skiria baudas: a
) gamtinių dujų sistemų operatoriams už Reglamento (ES) Nr. 2024/1787 6 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 1, 2, 5, 6, 8–14 dalių piniginę baudą iki 10 procentų praėjusių finansinių metų metinės apyvartos; b ) už Reglamento (ES) Nr. 2024/1787 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 29 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus: i ) juridiniams asmenims skiria piniginę baudą iki 10 procentų praėjusių finansinių metų metinės apyvartos; ii ) fiziniams asmenims skiria piniginę baudą iki 10 procentų praėjusių kalendorinių metų metinių pajamų.
Reglamento (ES) Nr. 2024/1787
33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų atveju nurodytų administracinių baudų dydis negali viršyti 20 procentų praėjusių finansinių metų metinės apyvartos. Fizinių asmenų atveju tų baudų dydis negali viršyti 20 procentų praėjusių kalendorinių metų metinių pajamų.4 ) Papildyti EĮ 36 straipsnį nauja 23 dalimi, numatant, kad Taryba, vykdydama sankcijų skyrimo procedūrą Reglamento (ES) Nr. 2024/1787 14 straipsnio 14 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 29 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus, turi teisę: a ) įpareigoti asmenį nutraukti pažeidimą; b ) skelbti viešus įspėjimus arba pranešimus.5 ) Papildyti EĮ 36 straipsnį nauja 24 dalimi, numatant, kad už Tarybos įpareigojimų nutraukti Reglamento (ES) Nr. 2404/178
pažeidimus, pateikti informaciją, kitų Tarybos teisėtų įpareigojimų ir (ar) nurodymų nevykdymą bei už trukdymą atlikti patikrinimą Taryba turi teisę Reglamente Nr. 2404/178
nurodytiems asmenims skirti periodinę baudą, kurios dydis juridiniam asmeniui yra 3 procentai praėjusių finansinių metų vidutinių dienos pajamų už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną, fiziniam asmeniui – 2 procentai praėjusių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. Šioje dalyje nurodyta periodinė bauda skiriama už laikotarpį, kuris prasideda nuo Tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi pažeidimo vykdymas (tęsimas). Periodinė bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo Tarybos sprendimo paskirti tokią baudą priėmimo dienos.
Atitinkamai, EĮ 36 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą dėl sankcijų taikymo už Reglamento
(ES) 2026/261 3, 4 ir 5 straipsnių pažeidimus. Siūloma papildyti 36 straipsnį nauja 25 dalimi, kuria Tarybai suteikiama teisė skirti atgrasančias baudas juridiniams ir fiziniams asmenims, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2026/261
. Šio reglamento 3 straipsnyje nustatomas draudimas importuoti gamtines dujas ir SGD, kilusias iš ar eksportuotas iš Rusijos , 4 straipsnyje įtvirtinamos ribotos laikinos išimtys anksčiau sudarytoms sutartims, o 5 straipsnyje nustatoma privalomo išankstinio leidimo tvarka tais atvejais, kai importas galimas tik taikant šias išimtis ar kai reikia įrodyti nerusiškų dujų kilmę. Šiuo pakeitimu į nacionalinę teisę perkeliami reglamente nustatyti sankcijų dydžiai ir principai, taip užtikrinant reglamento įgyvendinimą ir valstybės narės pareigą notifikuoti Europos Komisijai galiojančias nacionalines nuostatas. Tikimasi, kad nustatytas teisinis reguliavimas sustiprins kontrolės mechanizmus ir prisidės prie ES tikslų mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, įgyvendinimo.6 ) P
apildyti EĮ 21 straipsnį nauja 51 dalimi ir joje nustatyti, kad leidimų, nurodytų EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2–3 ir 8–9 punktuose, t. y. leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kurių galiojimas sustabdytas EĮ 21 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, galiojimo terminas dėl leidimo galiojimo sustabdymo nekeičiamas. Šiais pakeitimais siekiama: a
) užtikrinti teisinę drausmę ir atsakomybę. Jei sustabdymo laikotarpis neįskaičiuojamas į leidimo galiojimo terminą, leidimo turėtojai gali piktnaudžiauti leidimo galiojimo pratęsimu net ir pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Pakeitimas užtikrina reguliavimo efektyvumą ir skatina laikytis leidimu nustatytų sąlygų; b ) užtikrinti, kad veiklą vykdytų reikalavimus atitinkantys subjektai. Jei leidimas sustabdomas dėl nustatytų pažeidimų, neturėtų būti suteikiamas papildomas laikas veiklai vykdyti dėl to, kad leidimo turėtojas pats sukėlė sustabdymo aplinkybes; c ) išlaikyti valstybės kontrolės ir leidimų turėtojų vykdomos veiklos pusiausvyrą, nes leidimo sustabdymas yra laikina poveikio priemonė; d
) užtikrinti, kad sustabdyto leidimo turėtojas turėtų interesą kuo greičiau pašalinti pažeidimus, dėl kurių leidimas buvo sustabdytas; e ) užtikrinti administravimo paprastumą, sustabdyto leidimo pabaigos data išlieka aiški ir žinoma, todėl nėra reikalingas leidimų terminų perskaičiavimas, administracinių sprendimų priėmimas bei išvengiama ginčų dėl sustabdyto leidimo termino perskaičiavimo.7
) Papildyti EĮ 291 straipsniu ir įstatymo lygmeniu nustatyti teisinio reguliavimo principus dėl elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervų kaupimo elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo saugumui ir patikimumui užtikrinti ir galimo jų panaudojimo stambių projektų, kaip jie apibrėžti Investicijų įstatyme, įgyvendinimui.
Siekiant užtikrinti elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo saugumą ir patikimumą bei elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų veiklos atsparumą ir atkūrimą po avarijų, sutrikimų, gedimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) neteisėto fizinio poveikio,
siūloma elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui, elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriui įstatymu nustatyti pareigą – sudaryti ir palaikyti įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervą. A tsižvelgiant į tai, kad prie skirstomųjų tinklų operatorių, aptarnaujančių mažiau kaip 100 000 vartotojų, būna prijungtas labai nedidelis vartotojų skaičius, siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl rezervo sudarymo nebūtų taikomos skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam mažiau kaip 100 000 vartotojų.
Siekiant sudaryti sąlygas spartinti stambių projektų, kaip jie apibrėžti Investicijų įstatyme, įgyvendinimą, siūloma leisti elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui naudoti įrenginius iš rezervo šių projektų įgyvendinimui, kai prie elektros energijos perdavimo tinklų prijungiami vartotojų ne mažesnės kaip 10 MW leistinos naudoti galios elektros įrenginiai arba vartotojų elektros įrenginių leistina naudoti galia didinama ne mažiau kaip 10 MW, ir kai prie elektros energijos skirstomųjų tinklų prijungiami vartotojų ne mažesnės kaip 1 MW leistinos naudoti galios elektros įrenginiai arba vartotojų elektros įrenginių leistina naudoti galia didinama ne mažiau kaip 1 MW.
Siūloma nustatyti, kad rezervų apimtis ir kiekis turi būti pakankami išsaugoti ir (ar) atkurti avarijų, sutrikimų, gedimų, ekstremaliųjų padėčių ir (ar) neteisėto fizinio poveikio paveiktus elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemos ir gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemos pagrindinius struktūrinius elementus, komponentus, technines sistemas ir (ar) funkcijas, o rezervų sudarymo ir panaudojimo tvarka būtų nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintuose Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimuose, o konkrečios jų apimtys ir kiekiai, atsižvelgiant į šios informacijos jautrumą, būtų nustatomi elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus, elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus saugumo planuose, tvirtinamuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi.
Siūlomi pakeitimai ne tik įstatymo lygiu įtvirtintų šiuo metu poįstatyminiais aktais nustatytas pareigas tinklų operatoriams kaupti įrenginių, įrangos ir medžiagų rezervus ir taip prisidėtų prie energetikos tinklų atsparumo stiprinimo, bet ir pagerintų investicinę aplinką Lietuvoje, sudarytų palankesnes sąlygas vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklų, pagreitintų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų procesą, bei suteiktų paskatų pritraukti tiek užsienio, tiek vietines investicijas, kuriančias aukštą pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas.
EEĮ projektu siūloma:1 ) Papildyti EEĮ 16 straipsnį nauja
61 dalimi ir nustatyti, kad išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą ne ilgesiam nei 48 mėnesių laikotarpiui. Asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo pratęsimo, turi nurodyti terminą, kuriam prašoma pratęsti leidimą, ir pateikti dokumentą, patvirtinantį prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimą tinklų operatoriui prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. EEĮ projekte siūloma, kad ši nuostata galiotų vienerius metus ir
būtų taikoma tik tiems subjektams, kurie jau yra pradėję plėtros projektus ir turi galiojančius leidimus, išduotus iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo, kadangi jie jau yra padarę dalį veiksmų, reikalingų projekto vystymui
. Atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją rinkoje, kai elektros energijos kaina rinkoje svyruoja, vystomų projektų atsiperkamumas mažėja bei elektros energijos vartojimas didėja ne taip sparčiai kaip tikėtasi bei yra ribotos galimybės pagamintą elektros energiją realizuoti rinkoje, esant ribotoms galimybėms naudotis tarpvalstybinėmis jungtimis, pakeitimu siekiama sudaryti galimybę asmenims, plėtojantiems elektros energijos gamybos pajėgumus ir energijos kaupimo pajėgumus per vienerius metus priimti sprendimus, ar tęsti plėtojamus projektus ir turėti ilgesnį terminą jų įgyvendinimui, ar nutraukti veiklą.
Siūloma įtvirtinti, kad galimybė pratęsti leidimus būtų suteikta tik tiems gamintojams, kurie pradėjo vystyti projektus prieš kelis metus ir, pasikeitus rinkos sąlygoms gali jų neišplėtoti numatytais terminais, dėl ko nebus pasiekti atsinaujinančios energetikos plėtros tikslai, o projektų plėtotojai patirs didelius kaštus. Subjektai, kurie tik dabar inicijuoja projektus gali apsispręsti dėl vystymo tikslingumo ir prisitaikyti prie rinkos aktualijų.2 ) Atsižvelgiant į šį siūlomą pakeitimą, atitinkamai patikslinama EEĮ 16 straipsnio 7 dalis.3
) Pakeisti EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad leidimai gaminti elektros energiją ir leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduodami ir tais atvejais, kai elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai nėra išbandyti dėl atidėtų bandymų, kai jų neįmanoma atlikti dėl gamtinių sąlygų atsiradimo, tačiau vadovaujantis operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu neturi įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui.4 ) Pripažinti netekusiais galios EEĮ 16 straipsnio 9 dalies 10 punktą ir 15 dalies 11 punktą, kuriuose įtvirtinta, kad asmuo, siekiantis gauti l
eidimą gaminti elektros energiją, leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, negali turėti
skolų, kurių bendra suma viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų biudžetui, administruojamam viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus ir numatyta, kad tuo atveju, jeigu šiame punkte nurodytų skolų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo neturi skolų. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti perteklinio reikalavimo teikti informaciją apie skolų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriui neturėjimą. Toks reikalavimas vertintinas kaip neproporcingas ir galimai apribojantis galimybes vystyti projektus. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtros projektai reikalauja didelių investicijų, o sąlyginai nedidelė skola gali atsirasti dėl techninių ar administracinių priežasčių ir nebūtinai atspindi vystytojo finansinį pajėgumą ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsisakius šio reikalavimo būtų sudarytos palankesnės sąlygos elektros energetikos sektoriaus plėtrai, didinamas investicinis patrauklumas ir mažinama administracinė našta vystytojams.
5 ) Pakeisti 16 straipsnio 10 ir 14 dalis, nustatant išimtį dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimo gaminti elektros energiją išdavimo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, kai energetikos veikla vykdoma pagal AIEĮ 201 straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose.6
) Papildyti EEĮ 17 straipsnį 56 dalimi ir įtvirtinti, kad tuo atveju, kai išdavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą plėtoti energijos kaupimo įrenginius dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pasirinktos įrangos techniniais parametrais, ne daugiau kaip 5 procentais keičiama leidime nurodyta įrengtoji galia, naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nereikalingas, jei leidimo turėtojo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šio įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje nustatytas sąlygas .
Šiuo pakeitimu siūloma sudaryti galimybę plėtojant elektrines ir energijos kaupimo įrenginius numatyti 5 procentų įrengtosios galios paklaidą, nes praktikoje dėl techninių ir inžinerinių priežasčių faktinė pastatytos elektrinės įrengtoji galia gali nežymiai skirtis nuo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodytos įrengtosios galios. Vystytojai kreipimosi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus metu paprastai dar nebūna pasirinkę konkrečios įrangos, todėl plėtros procese gali būti pasirinkta įranga, kurios techniniai duomenys ne pilna apimtimi atitinka įrengtąją galią, nurodytą leidime.
Šie nedideli nukrypimai paprastai neturi esminės įtakos nei elektros tinklų veikimui, nei tinklų apkrovai, tačiau gali lemti formalius neatitikimus tarp projektinės ir faktiškai įrengtos galios. Nesant galimybės taikyti nedidelės paklaidos, net ir minimalūs techniniai nukrypimai gali sukelti papildomą administracinę naštą vystytojams ir institucijoms bei sąlygoti poreikį iš naujo derinti projektinius sprendinius ar keisti leidimus. Tai gali nepagrįstai ilginti projektų įgyvendinimo terminus ir didinti jų administracinius kaštus. Įtvirtinus 5 procentų įrengtosios galios paklaidą būtų sudarytos lankstesnės sąlygos elektrinių statybai ir projektų įgyvendinimui, sumažinta administracinė našta bei išvengta perteklinių procedūrų.
Atsižvelgiant į siūlomą EEĮ 17 straipsnio 56 dalies pakeitimą, atlikti EEĮ 17 straipsnio 55 dalies pakeitimai, siekiant suderinti abiejų dalių nuostatas.7 ) Sumažinti EEĮ 211 straipsnio 1 dalyje ir 482 straipsnio 10 dalyje numatyto tinklų operatoriui mokamo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 50 eurų už 1 kW numatomos išplėtoti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios ar energijos kaupimo įrenginio leistinos generuoti galios iki 25 eurų, siekiant sumažinti vystytojų patiriamus kaštus pradiniame elektrinių ar energijos kaupimo įrenginių vystymo etape.
Nesiūloma prievolių įvykdymo užtikrinimo
dydžio, jo pateikimo, pasinaudojimo, grąžinimo tvarkos nustatyti įstatymą įgyvendinamajame teisės akte, kadangi įstatymo lygmeniu įtvirtintos prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo, pasinaudojimo tvarkos taisyklės suteikia aiškumo kokiais pagrindais jis grąžinamas, kada juo pasinaudojama, kokia dalimi, išimtys dėl pasinaudojimo, t. y. aiškios finansinės pasekmės dėl projektų neįgyvendinimo ar dalinio neįgyvendinimo. Vertinama, kad nuostatos, įtvirtintos įstatyme, sumažina interpretacijų ir ginčų tikimybę ir užtikriną aukštesnio lygmens teisinį pagrindą.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, siūloma atitinkamai sumažinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, kuris mokamas papildomai siekiant pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar
leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą , nuo 50 eurų už 1 kW numatomos išplėtoti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio leistinos generuoti galios iki 25 eurų. Įvertinant tai, kad EEĮ projektu siūloma sudaryti galimybę pratęsti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą vieną kartą ne ilgesiam nei 48 mėnesių laikotarpiui, siūloma papildyti
straipsnį ir482 straipsnį naujomis dalims ir nustatyti, kad n orint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus
galiojimo terminą ne ilgesniam kaip 48 mėnesių terminui, kaip tai siūloma nustatyti EEĮ 16 straipsnio 61 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, leistinos generuoti galios dydį (kW) arba įrengtosios galios dydį (kW), kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ar įrenginius, suformuojant hibridinę elektrinę, iš 6,25 euro už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.
Atitinkamai siūloma sumažinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį EEĮ 16 straipsnio 11 dalyje nuo 50 eurų už 1 kW numatomos išplėtoti elektrinės įrengtosios galios iki 25 eurų tais atvejais, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimą tinklų operatoriui per EEĮ
nustatytą terminą įvykdyti techninius reikalavimus. Šio straipsnio nuostatose pateiktos formuluotės „energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai
“ vartojamos atsižvelgiant į tai, jog šio straipsnio nuostatos taikomos hibridinei elektrinei, kuri apibrėžiama, kaip tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, arba šios elektrinės ar
elektrinė ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai. Atitinkamai, kituose projekto straipsniuose formuluotės „energijos kaupimo į renginys arba energijos kaupimo įrenginiai
“ naudojamos pagal kontekstą, taikant vienaskaitą arba daugiskaitą, siekiant sureguliuoti pavienių energijos kaupimo įrenginių, kurie nėra hibridinės elektrinės dalis, veiklos sąlygas.
8 )
EEĮ projekto 17 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo tinklų operatoriui pateikti prašymai sudaryti ketinimų protokolą, sumažinti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį baigiami nagrinėti pagal šio įstatymo nuostatas. Šiomis nuostatomis siekiama sudaryti vienodas sąlygas asmenims, kuriems po EEĮ pakeitimų įsigaliojimo, bus sumažintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, ir tiems, kurie pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolus iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo ir suteikti aiškumo dėl pateiktino prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio. Iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo taip pat gali būti pateiktų prašymų sumažinti pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, vadovaujantis dabar galiojančiomis EEĮ nuostatomis, pagal kurias pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis sumažinamas atsižvelgiant į gamintojo ar energijos kaupimo įrenginio savininko patirtas faktines jo įsipareigojimų įvykdymo išlaidas. Siekiant sudaryti palankias sąlygas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumažinimo asmenims, kurie bus pateikę prašymus sumažinti jį iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo, EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad prašymai būtų nagrinėjami pagal naują reguliavimą, t. y. prievolių įvykdymo užtikrinimas sumažinamas atsižvelgiant į
įvykdytus elektros energijos gamybos pajėgumų ar energijos kaupimo įrenginio plėtojimo etapus. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad prašymų nagrinėjimui būtų skirta pakankamai laiko, siūloma nustatyti, kad šiems prašymams nagrinėti nustatytas terminas būtų pratęstas 10 darbo dienų.9
211 straipsnio 11 (buvusioje) 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į gamintojo įvykdytus elektros energijos pajėgumų plėtojimo etapus
. Įvertinant tai, kad gamintojo patirtos plėtros išlaidos yra jų komercinė informacija, siūloma prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio mažinimą sieti su įvykdytais išplėtoto projekto etapais, kurie atspindi projekto vystymo progresą .10 )
211 straipsnį naujomis
14–19 dalimis ir jose nustatyti, kad gamintojas, plėtojantis elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus gali pakeisti savo vykdomą veiklą į kitą, o būtent pakeisti savo įsipareigojimą pastatyti elektrinę ar energijos kaupimo įrenginį (pirmiau planuotą pastatyti objektą) į įsipareigojimą pastatyti tokios pačios leistinos generuoti galios elektrinę, energijos kaupimo įrenginį ar elektros energijos vartojimo įrenginius (tapatų objektą). Šiuo atveju gamintojas pasirašytų su tinklų operatoriumi susitarimą, o tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisakytų savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžintų jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigtų.
Pažymėtina, kad EEĮ projekto 14 dalyje siūloma numatyti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas, pateiktas sudarius ketinimų protokolą, kuriuo buvo įsipareigota pastatyti elektrinę ar energijos kaupimo įrenginį, grąžinamas su sąlyga, kad tinklų naudotojas susitarimu su perdavimo sistemos operatoriumi įsipareigoja pakeisti pirmiau planuotą statyti objektą kitu tapačiu objektu ir pateikia tokio pat dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris buvo pateiktas įsipareigojus pastatyti pirminį objektą .
Siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai elektrinę ar energijos kaupimo įrenginį plėtojantis asmuo pakeičia vykdomą veiklą į vartojimo įrenginių plėtrą, taikoma taisyklė,
kad keičiamo 1 MW elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginio leistina generuoti galia atitinka 0,3 MW vartojimo įrenginio (įrenginių) leistiną naudoti galią, ir vartojimo įrenginio (įrenginių) leistina naudoti galia negali būti mažesnė nei 1 MW. Sudarant susitarimą būtų pateikiamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, kurio dydis yra lygus prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikto pasirašius ketinimų protokolą, dydžiui.
Detali veiklos keitimo tvarka būtų tvirtinama energetikos ministro. Siekiant aiškumo dėl tapataus projekto vystymo tvarkos, EEĮ 211 straipsnis papildytas nauja 15 dalimi (EEĮ projekto buvusi 7 dalis), kurioje siūloma įtvirtinti, kad sudarius nurodytą susitarimą dėl
tokios pačios leistinos generuoti galios elektrinės, energijos kaupimo įrenginio ar elektros energijos vartojimo įrenginio, šie nauji objektai plėtojami, statomi, vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. Taip pat, siekiant aiškumo dėl pagal susitarimą pateikiamo prievolių įvykdymo grąžinimo, pasinaudojimo visa apimtimi ar jo dalimi, EEĮ 211 straipsnis papildytas naujomis
17-19 dalimis (EEĮ projekto buvusios 8–10 dalys). Nuostatos, kuriose reglamentuojamos aplinkybės, kuriomis tinklų operatorius pasinaudoja visu pagal susitarimą pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi, išskirtos į atskiras dalis, siekiant aiškumo, dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikto pagal skirtingus dokumentus – susitarimą ir ketinimo protokolą – grąžinimo ir pasinaudojimo tvarkos. Pažymėtina, kad aplinkybės, kuriomis tinklų operatorius pasinaudoja visu ar dalimi pateikto pagal ketinimų protokolą prievolių įvykdymo užtikrinimo yra aptariamos EEĮ projektu keičiamo EEĮ211 straipsnio 20–26 (EEĮ projekto buvusiose 11 16) dalyse.
EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad siūlomos naujos EEĮ 211 straipsnio 14–19 dalių nuostatos galiotų vienerius metus ir būtų taikomos tik tiems subjektams, kurie jau yra pradėję plėtros projektus ir turi galiojančius leidimus, išduotus iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo. Šiuo pakeitimu siekiama sudaryti galimybę projektų plėtotojams, įvertinus poreikį, pakeisti vystomą technologiją į kitą, arba vietoj plėtojamo elektrinės ar energijos kaupimo įrenginio projekto išplėtoti vartojimo įrenginius, kas paskatintų atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrą ir vartojimo augimą. Siūloma įtvirtinti, kad galimybė pakeisti vystomą technologiją į kitą būtų suteikta tik tiems projektams, kurie pradėti vystyti prieš kelis metus ir, pasikeitus rinkos sąlygoms, gali būti neišplėtoti numatytais terminais, dėl ko nebus pasiekti atsinaujinančios energetikos plėtros tikslai, o projektų plėtotojai patirs didelius kaštus. Subjektai, kurie tik dabar inicijuoja projektus gali apsispręsti dėl vystymo tikslingumo ir prisitaikyti prie rinkos aktualijų.
Nesiūloma nuostatų, kuriomis siūloma reglamentuoti prievolių įvykdymo užtikrinimo, pateikiamo sudarius su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą dėl vystomo projekto pakeitimo tapačių projektu, dydį, jo pateikimo, pasinaudojimo, grąžinimo tvarką nustatyti įstatymą įgyvendinamajame teisės akte, kadangi įtvirtinus įstatymo lygmeniu šias nuostatas, suteikiamas aiškumas rinkos dalyviams dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo, pasinaudojimo tvarkos ir finansinių pasekmių dėl projektų neįgyvendinimo ar dalinio neįgyvendinimo. Taip pat vertinama, kad nuostatos, įtvirtintos įstatyme, sumažina interpretacijų ir ginčų tikimybę, o rinkos dalyviai iš esmės indikavo šių nuostatų įtvirtinimo įstatyme poreikį.11
) Siekiant sudaryti vienodas sąlygas tiek gamintojams, kurie jau yra pateikę tinklų operatoriams prievolių įvykdymo užtikrinimą, tiek naujiems gamintojams, kurie teiks juos po įstatymo įsigaliojimo, siūloma suvienodinti pateiktų ir pateikiamų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžius ir nustatyti, kad tinklų operatoriai perskaičiuotų pagal pasirašytus Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus pateiktus prievolių įvykdymo užtikrinimus taikant taisyklę, kad tinklų operatoriui pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas sudarytų sumą, gaunamą dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW.
Tuo atveju, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas papildomai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, numatant įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, ir buvo apskaičiuojamas pagal numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW), pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas perskaičiuojamas, įvertinant visų hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) kaupimo įrenginių įrengtąją galią.
Atliekant pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos perskaičiavimą, būtų įvertinama aplinkybė, kad pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas buvo sumažintas EEĮ 211 straipsnio 11 (EEĮ buvusioje 2 dalyje) nustatyta tvarka. Esant gamintojo prašymui, tinklų operatorius grąžintų iki EEĮ pakeitimų įsigaliojimo pateikto ir perskaičiuoto prievolių įvykdymo užtikrinimo skirtumą prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikusiam asmeniui per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Siūloma netaikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo perskaičiavimo tvarkos tiems gamintojams, kurie prievolių įvykdymo užtikrinimą (sudarantį 15 eurų už 1 kW) pateikė pagal iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusio Elektros energetikos įstatymo nuostatas.12
) Papildyti EEĮ 9 straipsnį nauju 512 punktu, kuriuo Tarybai nustatoma nauja funkcija – atlikti nacionalinių atsakingų institucijų koordinavimą ir užtikrinti jų bendradarbiavimą, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1366 5 straipsnį. Ši funkcija reikalinga tam, kad būtų įgyvendintas šiame reglamente nustatytas kompetentingos institucijos vaidmuo koordinuojant tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimą.13 )
Pakeisti EEĮ 733 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatant, kad elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų atitiktis saugumo reikalavimams, kai šioms elektrinėms ir (ar) energijos kaupimo įrenginiams teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduodami leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje, vertinama po nuosavybės ribų akto atnaujinimo.14 ) Pakeisti EEĮ 2 straipsnio 102 dalyje įtvirtintą tiesioginės linijos sąvoką, įtraukiant elektros energijos kaupimo objektus.15 )
Pakeisti EEĮ 70 straipsnio 1 dalį, įtraukiant elektros energijos kaupimo objektus bei patikslinant atvejus, kada gali būti įrengiama tiesioginė linija, sujungianti dvi vietas, iš kurių vienoje vietoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, o kitoje – elektros energija gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, kai viena iš šių vietų yra neprijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o kita yra prijungta prie perdavimo tinklų arba skirstomųjų tinklų.16 ) Papildyti EEĮ 70 straipsnio 5 dalį konkretizuojant, kur nurodomi reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui, kokia tvarka taikoma ir kokios pareigos kyla leidimo tiesti tiesioginę liniją gavėjui.17
) Pakeisti EEĮ 70 straipsnio 6 dalį, konkretizuojant, kokia tvarka taikoma įrenginių, kurie nėra prijungti prie elektros tinklų, prijungimui.18 ) Papildyti EEĮ 70 straipsnio 7 dalį numatant, kad tokiu atveju, jei tiesioginės linijos įrengimas sąlygotų perdavimo ar skirstymo paslaugų kainų didėjimą esamiems tinklų naudotojams, galima būtų atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, motyvuojant EEĮ 4 straipsnio 5 punkte numatyto principo pažeidimu, kadangi elektros perdavimo ar skirstymo tarifas didėtų likusiems vartotojams.19
) Pakeisti ir papildyti EEĮ 70 straipsnio 9 dalį, kadangi keičiamas šio straipsnio 1 dalies 4 punktas, reglamentuojantis atvejus, kuriais tiesiogine linija gali būti sujungtos dvi vietos, iš kurių vienoje vietoje elektros energija vartojama ir papildomai gali būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, o kitoje – elektros energija gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir (ar) kaupiama, kai viena iš šių vietų yra neprijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, o kita yra prijungta prie perdavimo tinklų arba skirstomųjų tinklų. Projektu papildoma 70 straipsnio 9 dalis taip, kad sureglamentuotų visus atvejus, kada gali būti įrengiama tiesioginė linija, kuriuos apima keičiama šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta formuluotė. Tikimasi, jog atlikus šiuos pakeitimus, bus sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti tiesiogine elektros linija, taip susimažinant pasinaudojimo tinklais kaštus.
20 ) Papildyti EEĮ 734 straipsniu, kuriuo nustatomas naujas teisinis reguliavimas dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo užtikrinimo. Siūloma aiškiai paskirstyti nacionalinių institucijų kompetencijas, įtvirtinant, kad Taryba yra pagrindinė kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2024/1366
5 straipsnyje nustatytų užduočių vykdymą, įskaitant atsakingų institucijų koordinavimą, didelio poveikio ir ypatingos svarbos poveikio subjektų identifikavimą, metodikų ir kitų reglamente numatytų dokumentų tvirtinimą; VšĮ Lietuvos energetikos agentūra vykdo nacionalinį kibernetinio saugumo rizikos vertinimą elektros energetikos sektoriuje ir rengia kibernetinio saugumo rizikos ataskaitas pagal reglamento nuostatas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vykdo priežiūros ir kontrolės funkcijas, susijusias su kibernetinio saugumo priemonių įgyvendinimu, incidentų valdymu ir informacijos dalijimosi procesų užtikrinimu.
Šiuo straipsniu taip pat įtvirtinama, kad perdavimo sistemos operatorius ir didelio arba ypatingos svarbos poveikio subjektai privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su Taryba vykdydami reglamento reikalavimus.21 ) Įstatymo priedo pakeitimu siūloma papildyti įstatymo priedą nauju 22 punktu, kuriuo į nacionalinį teisės aktą įtraukiama nuoroda į 2024 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2024/1366 , kaip į privalomai taikomą ES teisės aktą, nustatantį tinklo kodeksą dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinio saugumo aspektų.
AIEĮ projektu siūloma:1 ) Pakeisti AIEĮ 131 straipsnio 7, 9 ir 14 dalis ir jose numatyti, kad gamybos įmokos lėšos būtų paskirstomos ne namų ūkiams,
esantiems ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, o asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo AIEĮ13 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių. Praktikoje kyla sunkumų dėl namų ūkių identifikavimo, namų ūkiai nėra registruojami jokiuose registruose ir jų skaičius gali būti nustatomas statistikos tikslais tik darant tam tikras prielaidas, todėl gali kilti ginčų dėl namų ūkių nustatymo ir paskirstytų gamybos lėšų sumų. Įgyvendinant šiuo metu galiojantį įstatymą, gamybos įmokos administratorius identifikavo namų ūkius, kuriems turėtų būti išmokėtos gamybos įmokos lėšos, tačiau tą atliko darant tam tikras prielaidas dėl tų asmenų priskyrimo konkretiems namų ūkiams.
Kadangi nėra vedamas namų ūkių ir juos sudarančių asmenų registras, kyla rizikos dėl potencialių ginčų su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, tikslinga numatyti gamybos įmokos lėšų paskirstymą asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo elektrinių. Siūloma nustatyti, kad pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. ir gamybos įmokos lėšos, surinktos už 2026 metus bei 2027 metais grąžintos ir (ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos, būtų paskirstomos siūlomų pakeitimų nustatyta tvarka.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad savivaldybių, kurioms išmokėtos gamybos įmokos lėšos, surinktos iš gamintojų, laimėjusių AIEĮ 22 straipsnio 9 dalyje arba 221 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą, grąžinamos lėšos būtų paskirstomos bendruomeninėms organizacijoms netaikant reikalavimo, kad jų vykdomi projektai būtų vykdomi 15 km spinduliu aplink AIE 131 straipsnio 1 dalyje nurodytas elektrines, nes to neįmanoma įvykdyti dėl to, kadangi jūrinėje teritorijoje plėtojamos elektrinės bus pastatytos 30 ir daugiau kilometrų atstumu nuo kranto.2
) Pakeisti AIEĮ 202 straipsnio 11 dalį ir joje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai nėra taikomos AIEĮ 201 straipsnio, išskyrus šio straipsnio 8 dalį, 81 dalies 1 punktą ir 82 dalį, nuostatos. Priėmus siūlomus pakeitimus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, kurios stato ar įrengia gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, nuotolines elektrines, nebūtų taikomi reikalavimai dėl ne didesnio kaip 10 procentų vienkartinio mokesčio už elektrinės ar jos dalies rezervavimą, nustatymo ir nuostatos dėl kompensacijos išmokėjimo gaminantiems vartotojams, kai nėra nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais perleidžiama šiose sutartyse nustatyta elektrinė ar jos dalis.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
EĮ projekte siūlomas reguliavimas: 1 ) pašalins neaiškumus dėl leidimų, nurodytų EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2–3 ir 8–9 punktuose, sustabdymo ir sustabdymo laikotarpio santykio su leidimo galiojimo terminu; sudarys sąlygas greitesniam stambių projektų, kaip jie apibrėžti Investicijų įstatyme, įgyvendinimui ir tuo pačiu didelės leistinos naudoti galios vartotojų prisijungimui prie elektros tinklų.
Elektros tinklų įrenginių rezervas leis reikšmingai sutrumpinti stambių projektų elektros įrenginių prijungimą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Tai padės išvengti užsitęsusių prijungimo terminų, kurie šiuo metu gali siekti iki 3 metų. Tai prisidės prie investicinės aplinkos gerinimo, naujų investicijų pritraukimo, užtikrins didesnį elektros ir dujų tinklų sistemos atsparumą bei skatins ekonomikos plėtrą. Tai padidins Lietuvos investicinį patrauklumą ir sudarys prielaidas Lietuvoje pritraukti daugiau stambių investicijų.
Vartotojų, įgyvendinančių stambius projektus, pritraukimas padės užtikrinti stabilų elektros energijos vartojimą elektros perdavimo sistemoje, o tai paskatins naujų elektros energijos gamybos pajėgumų iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, prisidedant prie šalies energetinio saugumo didinimo. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2024 metų duomenimis, už investuotojo įdarbintą vieną darbuotoją sumokama gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokų suma per metus siekia 19 200 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus eurų). Energijai imlus stambus investicijų projektas, sukuriantis 200 darbo vietų, per 10 metų sumokėtų 38 400 000 Eur (trisdešimt aštuonis milijonus keturis šimtus tūkstančių eurų) gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų.
Valstybei sumokami mokesčiai, net ir neskaičiuojant sumokamo pelno mokesčio, suteiktų ir kitų teigiamų stambaus projekto naudų Lietuvos ekonomikai, ženkliai viršytų prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų išlaidas. Tiesioginės užsienio investicijos į pramonės sektorių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę, ypač svarbios Lietuvos regionų vystymuisi;2 ) užtikrins veiksmingą Reglamento (ES) 2026/261 įgyvendinimą, sustiprins sankcijų taikymo mechanizmą ir prisidės prie energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo.
EEĮ projekte siūlomas reguliavimas:1
) paskatins atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų, siekiančių įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir veikti gaminančių vartotojų parkų modeliu, steigimąsi;2 ) užtikrins detalesnę ir aiškesnę elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarką, kai elektrinę ar jos dalį iš nuotolinio parko įsigyja fiziniai asmenys, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ar juridiniai asmenys ,
bei panaikins perteklinius saulės šviesos energijos elektrinėms taikomus įrengimo ribojimus, susijusius su šių elektrinių įrengimu ant pastatų stogų. Siūlomais EEĮ 31 ir 39 straipsnių pakeitimais siekiama racionaliau išnaudoti šiuo metu laisvus elektros tinklų pralaidumus, kurie gali būti skirti nuotolinių parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, veiklai, ir atsižvelgiant į tai, jog daliai gaminančių vartotojų – pelno siekiantiems juridiniams asmenims, nuo 2024 m sausio 1 d. pradėtose statyti nuotolinėse elektrinėse, pagamintai elektros energijai nėra taikomi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnyje nustatyti apskaitos principai. Todėl būtina detalizuoti pralaidumų rezervavimo tvarką, atsižvelgiant į asmenų, kuriems priskirta nuotolinių parko galios dalis, statusą – ar tai yra fiziniai asmenys, pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ar juridiniai asmenys;
3 ) sudarys galimybę gauti leidimą gaminti elektros energiją ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, tais atvejais, kai elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginių bandymų negalima atlikti dėl gamtinių sąlygų, jeigu šios aplinkybės, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, nedarys neigiamos įtakos elektros energetikos sistemos darbo saugumui, stabilumui ir patikimumui;4
) pašalins neaiškumus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo, pagal leistiną generuoti galią, kai plėtojama nauja hibridinė elektrinė arba pagal įrengtąją galią, kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį taip suformuojant hibridinę elektrinę.5 ) reglamentuos didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių informacijos ir gamybos valdymo sistemų atitiktį saugumo reikalavimams, kai šioms elektrinėms ir (ar) energijos kaupimo įrenginiams teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduodami leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje;6 ) s ukurs palankias sąlygas
atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių projektų įgyvendinimui, užtikrins šių projektų tęstinumo galimybes, nepanaikinant suteiktų elektros tinklų pralaidumų rezervavimo bei paskatins elektros energijos vartojimą ;7 ) sukurs sąlygas veiksmingai užtikrinti tarpvalstybinių elektros energijos srautų kibernetinį saugumą, sustiprins atsakingų institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, padidins elektros sistemos atsparumą kibernetinėms grėsmėms bei prisidės prie patikimo elektros energijos tiekimo užtikrinimo;8
) sudarys galimybes tiesiogine linija sujungti ne tik elektros energijos gamybos bei vartojimo, bet ir kaupimo įrenginius. Pakeitimai paskatins didžiuosius elektros vartotojus, tokius kaip duomenų centrai, pramonės įmonės, vandenilio gamintojai ir kiti, tiesiogine linija jungtis prie elektros energiją gaminančių įrenginių, taip sumažinant pasinaudojimo elektros tinklais kaštus.
AIEĮ projekte siūlomas reguliavimas:1 ) išspręs praktikoje kylančius sunkumus susijusius su gamybos įmokos lėšų paskirstymu, suteiks aiškumo tiek gamybos įmokos administratoriui, tiek asmenims, gyvenantiems arti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir turintiems teisę į gamybos įmokos lėšas;2
) panaikins AIEĮ 201 straipsnio 8 ir AIEĮ 202 straipsnio 11 dalies nuostatų koliziją. Paskatins atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų, siekiančių įrengti ar įrengusių ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir veikti gaminančių vartotojų parkų modeliu, steigimąsi. Pagal siūlomą reguliavimą, aukščiau nurodytiems atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams nebūtų taikomas naujumo reikalavimas.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.7
. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektuose siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas atsinaujinančios elektros energetikos projektų plėtrai, užtikrinant projektų įgyvendinimo tęstinumą, bus sumažinama administracinė našta atsinaujinančios elektros energetikos projektų plėtotojams. Siūlomi pakeitimai užtikrins elektros energijos vartojimo augimą, kuris atitinkamai padidins elektros energijos paklausą ir užtikrins elektros energijos gamybos projektų ekonominį gyvybingumą.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamus Įstatymų projektus nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų.9
. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos terminų bankui buvo pateikta EEĮ projekte koreguojama „t iesioginės elektros linijos “ apibrėžtis.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus EĮ projektą: Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius ir (ar) gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius iki 2026 m. lapkričio 1 d. turės parengti atnaujintus saugumo planus ir pateikti juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms.
Vyriausybė turės pakeisti:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 65 „ D
ėl Elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijų ir pralaidumų dalies atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje iki 2030 metų nustatymo“.2 ) Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių patvirtinimo“.
Energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-256/4-1205 „Dėl Pastatuose įrengtų šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamento ir Pastatų oro kondicionavimo arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą Pastatuose įrengtų šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamentą ir Pastatų oro kondicionavimo arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 70 kW, energinio efektyvumo didinimo reglamentą (toliau – reglamentų pakeitimo įsakymas). Šių reglamentų pakeitimo įsakyme bus nurodyta, kad EĮ nustatyto pastatų esamų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų naujo tikrinimo laikotarpio pradžia skaičiuojama nuo jų paskutinio faktinio tikrinimo dienos.
Energetikos ministerija turės pakeisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-9 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių energetikos įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“.
Priėmus EEĮ projektą: Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1462 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“.
Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius turės pakeisti Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašus ir pateikti juos tvirtinti Tarybai. Taryba turės pakeisti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Tarybos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. O3E-1156 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“.
Energetikos ministras turės pakeisti Elektros energijos gamintojų ir energijos kaupimo įrenginį planuojančių statyti ar įrengti asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumažinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-19 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir energijos kaupimo įrenginį planuojančių statyti ar įrengti asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus AIEĮ projektą:
Vyriausybė turės pakeisti Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 233 „Dėl Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų: VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai numatoma pavesti naują funkciją – vykdyti nacionalinį kibernetinio saugumo rizikos vertinimą elektros energetikos sektoriuje ir rengti rizikos vertinimo ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2024/1366 nuostatas. Šiai funkcijai atlikti reikės papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Preliminarus metinis finansavimo poreikis vienam etatui sudaro apie 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų). Jei papildomas finansavimas nebus gautas, įstatymo įgyvendinimui bus skirtos lėšos iš Energetikos ministerijos asignavimų.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu buvo konsultuojamasi su Tarybos specialistais, rinkos dalyviais, tinklų operatoriais. Pasiūlymus dėl EĮ projekto pateikė Taryba ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija , taip pat EĮ projekto rengimo metu konsultuotasi su Taryba, elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriumi, ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: atsinaujinantys energijos ištekliai , elektros energijos gamyba , leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, prievolių įvykdymo užtikrinimas, hibridinė elektrinė, energijos kaupimo įrenginys, kibernetinis saugumas, rezervas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.