P rojektas
mĖGĖJŲ ŽVEJYBOS įstatymo nr. ix- 2389
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 11 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
10. Mėgėjų žvejybos leidimas neišduodamas ar išduoto leidimo galiojimas sustabdomas, asmenims, kurie:1 ) vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo;2 ) vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;3 ) vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.“
2. Buvusią
10 dalį laikyti atitinkamai11 dalimi.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Aplinkos ministras iki 2026 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą abu tėvai yra solidariai atsakingi už nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą, atsižvelgiant į savo turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Jei tėvai (ar vienas iš jų) savanoriškai nevykdo šios pareigos, teismas gali priteisti privalomą išlaikymo išlaidų vykdymą civiliniu sprendimu.
Nevykdant teismo sprendimo, tas vaiko tėvas, kurio atžvilgiu nėra teismo sprendimo (ar globėjas) įgyja teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
Jeigu per vieną mėnesį nuo kreipimosi į antstolį išlaikymas nėra išieškotas, pareigą laikinai perima valstybė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) pradeda mokėti laikinąsias vaiko išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto lėšų. 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais „Sodra“ išmokėjo daugiau nei 17 mln. eurų laikinųjų vaiko išlaikymo išmokų, tačiau iš skolininkų išieškota buvo tik apie 3,8 mln. eurų. Analogiškai, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendra nesumokėto išlaikymo skola vaikams 2026 m. pradžioje siekė 204,5 mln. eurų.
Panaši problema egzistuoja ir kitose srityse. Nors valstybė neprisiima pareigos atlyginti už asmenis aplinkai padarytos ar baudžiamąja veika padarytos žalos (ši žala lieka neatlyginta), tokie asmenys vis tiek gali naudotis valstybės suteiktomis specialiomis teisėmis – teise medžioti ir teise mėgėjiškai žvejoti. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais apskaičiavo beveik 580 tūkst. eurų žalos aplinkai, tačiau iki šiol savanoriškai ar priverstinai atlyginta tik apie 110 tūkst. eurų. Baudžiamąja veika padarytos žalos kontekste, valstybė gali kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą per įsteigtą Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą, kai tokia žala yra neatlyginta. Siūlomais įstatymų pakeitimais tikimasi kad tokia smurtinė ar kita baudžiamąja veika padaryta žala bus atlyginama, tad asmenims, neatlyginantiems tokios žalos, turėtų negalioti specialiosios teisės.
Manytina, kad asmenys, sistemingai nevykdantys įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nuosprendžių dėl išlaikymo mokėjimo, nusikalstama veika padarytos žalos ar aplinkai padarytos žalos atlyginimo, neturėtų galimybės naudotis šiomis specialiomis privilegijomis. Mėgėjiška žvejyba (kaip ir medžioklė) nėra absoliuti teisė, o įstatymu suteikiamos privilegijos, susijusios su gamtos išteklių naudojimu.
Todėl asmenys, kurie piktybiškai vengia vykdyti savo civilines ir teisines pareigas, neturėtų turėti teisės naudotis šiomis privilegijomis.
Siekiant užtikrinti, kad minėtos pareigos būtų tinkamai ir laiku vykdomos, įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti papildomas sąlygas mėgėjų žvejybos leidimo išdavimui ir galiojimui. Šios sąlygos užtikrintų, kad asmenys, nevykdantys teismo sprendimų ar nuosprendžių, laikinai netektų teisės mėgėjiškai žvejoti tol, kol visiškai įvykdys savo prievoles.
Teikiamas įstatymo projektas susijęs su ANK įstatymo projektu Nr. XVP-1212(2), Medžioklės įstatymo projektu Nr. XVP-1214(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektu Nr. XVP-1215(2).
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Linas Jonauskas. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 (toliau – Mėgėjų žvejybos įstatymas) redakcija nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada mėgėjų žvejybos bilietas gali būti neišduotas arba jo galiojimas panaikintas. Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarka iš esmės grindžiama vien rinkliavos sumokėjimu ir nenumato jokių papildomų sąlygų, susijusių su asmens socialinių pareigų nevykdymu.
Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas ir neatitinka šiuolaikinių teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Todėl mėgėjų žvejybos bilieto išdavimo bei galiojimo sąlygos turėtų būti papildytos, siekiant užtikrinti, kad specialiosiomis privilegijomis, susijusiomis su gamtos išteklių naudojimu, galėtų naudotis tik tie asmenys, kurie tinkamai vykdo savo teisines pareigas.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas skatins asmenis vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nuosprendžius, didins teismo sprendimų vykdymo efektyvumą ir prisidės prie vaiko išlaikymo, nusikalstama veika padarytos žalos bei aplinkai padarytos žalos atlyginimo. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimtas įstatymas teigiamos įtakos turės teismo sprendimų vykdymui ir teisinių pareigų laikymuisi. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygomis įtakos neturės. 8.
Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Aplinkos apsaugos ministras turės priimti naujas mėgėjiškos žvejybos leidimų išdavimo tvarkas, inkorporuojant siūlomus pakeitimus.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
2026 m. spalio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „vaiko išlaikymas“, „aplinkai padarytos žalos atlyginimas“, „baudžiamąja veika padaryta žala“ 16.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo narys Linas Jonauskas