Projektas
2026 m. gegužės 29 d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30
. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, taip pat individuali, ne didesnė kaip 50 kv. m. priedanga ir didžiausias aukštis virš žemės paviršiaus ne didesnis kaip 30 cm., įrengta pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.“
27 straipsnio pakeitimas
straipsnio11
dalį ir ją išdėstyti taip: „1
1. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 ar 51 dalyse išvardytus dokumentus šiais atvejais:1 ) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);2 ) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;3 ) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;4
) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;5 ) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;6 ) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;7 ) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;8
) statant naują statinį, rekonstruojant statinį, kuris skirtas Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams, išskyrus stambius projektus, Vyriausybės nutarimu pripažintus užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti arba kuris skirtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nurodytų laisvųjų ekonominių zonų įmonių veiklai vykdyti, arba kuris skirtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme nurodytiems gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, arba nugriaunant statinį, esantį stambaus projekto, išskyrus stambų projektą, Vyriausybės nutarimu pripažintą užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinimui skirtoje teritorijoje arba laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti skirtoje teritorijoje.
9 ) kaimiškose vietovėse statant priedangą, kurios plotas ne didesnis kaip 50 kv. m. ir didžiausias aukštis virš žemės paviršiaus ne didesnis kaip 30 cm., įrengtą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai statyba vykdoma kultūros paveldo objekto teritorijoje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą Lietuvoje bei sudaryti gyventojams paprastesnes sąlygas įsirengti priedangas galimų grėsmių atvejais. Pastaraisiais metais ženkliai pasikeitusi geopolitinė situacija regione, Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, didėjanti hibridinių ir karinių grėsmių rizika bei reguliariai gyventojams siunčiami perspėjimai dėl oro pavojaus rodo būtinybę užtikrinti efektyvesnį gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir galimiems kariniams incidentams.
Lietuvoje vis dažniau organizuojamos civilinės saugos pratybos, aktyvuojamos perspėjimo sistemos, o gyventojai skatinami pasirūpinti individualiu pasirengimu krizėms. Atsižvelgiant į tai, valstybė turi sudaryti kuo mažiau administracinių kliūčių gyventojams įsirengti minimalią apsaugos infrastruktūrą savo valdose, ypač kaimiškose vietovėse, kur kolektyvinės apsaugos infrastruktūra yra ribota arba sunkiau pasiekiama.
Įstatymo projekto tikslas – supaprastinti nedidelių priedangų statybos procedūras kaimiškose vietovėse, atsisakant pareigos gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai statoma nedidelio ploto priedanga. Projektu siekiama skatinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, stiprinti visuomenės atsparumą, didinti civilinės saugos priemonių prieinamumą bei mažinti administracinę naštą gyventojams.
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta nesudėtingojo statinio sąvoka, tačiau joje nėra atskirai nurodyta individuali priedanga kaip nesudėtingasis statinys. Taip pat, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta, kad daugeliu atvejų naujų statinių statybai yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 11
dalyje yra numatyti konkretūs atvejai, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau būtina pranešti apie statybos pradžią. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato atskiros išimties nedidelėms priedangoms kaimiškose vietovėse. Dėl to gyventojai, siekiantys savo lėšomis įsirengti nedidelę apsauginę priedangą, susiduria su papildomomis administracinėmis procedūromis, kurios gali apsunkinti arba atitolinti tokių objektų įrengimą.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalį 9 punktu, nustatant, kad kaimiškose vietovėse statant priedangą, kurios plotas ne didesnis kaip 50 kv. m., o aukštis virš žemės paviršiaus ne didesnis kaip 30 cm, nereikėtų gauti statybą leidžiančio dokumento. Išimtis nebūtų taikoma saugomose teritorijose ir kultūros paveldo apsaugos teritorijose. Tikimasi, kad toks reguliavimas sudarys sąlygas gyventojams greičiau ir paprasčiau įsirengti minimalią apsaugos infrastruktūrą savo sklypuose, taip prisidedant prie visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir valstybės atsparumo stiprinimo. Projektas taip pat prisidėtų prie civilinės saugos decentralizavimo, kai dalis pasirengimo priemonių būtų įgyvendinama pačių gyventojų iniciatyva. Kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys dažnai neturi greitos prieigos prie viešųjų priedangų ar kolektyvinės apsaugos statinių, todėl galimybė operatyviai įsirengti individualią priedangą yra itin svarbi.
Siūlomas reguliavimas taip pat sumažintų administracinę naštą tiek gyventojams, tiek viešojo administravimo institucijoms, nes nedidelio masto ir minimalaus poveikio aplinkai statiniams nebūtų taikomos sudėtingos leidimų procedūros.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Siūlomas reguliavimas būtų taikomas tik nedidelėms priedangoms kaimiškose vietovėse, kurios turi minimalų poveikį aplinkai ir urbanistinei struktūrai. Papildomai nustatoma, kad išimtis nebūtų taikoma saugomose teritorijose ir kultūros paveldo apsaugos teritorijose, taip užtikrinant kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos interesų laikymąsi.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamą poveikį smulkiajam statybų sektoriui ir civilinės saugos infrastruktūros vystymui. Gyventojams sudarius paprastesnes sąlygas įsirengti priedangas, gali didėti tokių statinių projektavimo, įrengimo bei specializuotų sprendimų paklausa. Papildomų reguliacinių reikalavimų verslui nenustatoma.
Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Teisės aktų keisti nereikia.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nepareikalaus.
Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „priedanga“,
„civilinė sauga“, „ekstremaliosios situacijos“, „oro pavojus“, „statybą
leidžiantis dokumentas“, „kaimiškos vietovės“, „visuomenės atsparumas“, „gynyba“.
Nėra.