Projektas Projektas
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kai pareigūnas gyvena vienas arba jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų.
Dėl objektyvių šeiminių priežasčių ar nesant galimybės išsinuomoti gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje, vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu pareigūnui kompensuojamos gyvenamosios patalpos kitos savivaldybės vietovėje nuomos išlaidos, išskyrus atvejį, kai nuomojama gyvenamoji patalpa nuo tarnybos vietovės yra nutolusi didesniu atstumu, negu pareigūno, jo šeimos narių turimos nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos.
Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo vietovės, kurioje yra nuomojama gyvenamoji patalpa, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.
Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
2. Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Jeigu šeimoje yra du pareigūnai (sutuoktiniai) arba kartu gyvena du pareigūnai sugyventiniai (partneriai), turintys teisę gauti butpinigius ir tarnaujantys toje pačioje tarnybos vietovėje, kai nėra teismo sprendimo dėl jų gyvenimo skyrium ir nėra notaro patvirtintos sutarties dėl jų gyvenimo skyrium, vienam iš jų kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vidaus tarybos statute numatytas gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės – t. y. jiems mokami butpinigiai.
Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose tarnybos vietovės savivaldybėse nėra būsto nuomos rinkos pasiūlos ar būsto nuomos rinkos pasiūla neatitinka kokybės kriterijų, taip pat kai dėl šeiminių aplinkybių pareigūnai priversti gyvenamąsias patalpas nuomotis ne tarnybos vietovės savivaldybėse. Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, jiems taikomi ne faktinei vietovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti, bet tarnybos vietovės savivaldybei taikytini maksimalūs nuomos išlaidų dydžiai. Esant tokiam reguliavimui, tais atvejais, kai tarnybos vietovės savivaldybei nustatyto gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio nepakanka nuomos faktinėje gyvenamosios patalpos nuomos vietovėje išlaidoms padengti, tam tikra pareigūnų grupė patiria papildomų išlaidų, o tais atvejais, kai tarnybos vietovės savivaldybei nustatytas kompensuojamas nuomos išlaidų dydis yra didesnis nei faktinės gyvenamosios vietovės rinkos kaina – sudaromos sąlygos piktnaudžiauti nustatyta garantija.
Todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarybos vietovėje nuosavo būsto neturintiems ir tarnybiniais butais neaprūpintiems pareigūnams išsinuomoti tinkamą būstą faktinėje gyvenamojoje vietovėje, jiems nepatiriant papildomų išlaidų, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui butpinigiais pagal faktinės gyvenamosios vietovės būsto nuomos rinkos kainas, parengtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Panaši gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarka nuo 2025 m. sausio 1 d. taikoma profesinės karo tarnybos kariams. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 631 straipsnį
profesinės karo tarnybos kariams gyvenamosios patalpos tarnybos vietos savivaldybėje nuomos išlaidos kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje, nutolusioje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies. Tačiau jei dėl būsto nuomos rinkos nebuvimo, būsto nuomos rinkos pasiūlos kokybės ar šeiminių aplinkybių gyvenamosios patalpos nuomojamos kitoje nei tarnybos vietos savivaldybėje, profesinės karo tarnybos kariams gyvenamosios patalpos, nutolusios nuo tarnybos vietos ne didesniu atstumu, nei Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas atstumas, išskyrus tuos atvejus, kai nuomojamos gyvenamosios patalpos yra didesniu atstumu, nei profesinės karo tarnybos kario, jo šeimos narių turima nuosavybės teise priklausanti, techninius ir higienos reikalavimus atitinkanti gyvenamoji patalpa ar jų dalis, nuomos išlaidos kompensuojamos pagal faktinei gyvenamosios patalpos nuomos vietovei nustatytus dydžius.
2Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo patarėjas Simonas Klimanskis.
projekte aptarti teisiniai santykiai?
Vadovaujantis vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalimi, tarnybos vietovėje neturinčiam nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos ir tarnybiniu butu neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti. Maksimalūs butpinigių dydžiai priklauso nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus. Juos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas.
Pagal 65 straipsnio 5 dalį, jeigu šeimoje yra du pareigūnai (sutuoktiniai) arba kartu gyvena du pareigūnai sugyventiniai (partneriai), turintys teisę gauti butpinigius ir tarnaujantys toje pačioje tarnybos vietovėje, vienam iš jų kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidos, neviršijant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių.
Taigi, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams butpinigiai mokami gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidų kompensacijai. Tačiau jeigu dėl objektyvių šeiminių priežasčių ar nesant galimybės išsinuomoti gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje pareigūnas norėtų išsinuomoti būstą kitoje savivaldybėje, jis butpinigių negautų, o nuomos išlaidas tektų mokėti iš asmeninių lėšų.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu keičiamo Vidaus tarnybos statuto 65 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
jei dėl būsto nuomos rinkos nebuvimo, būsto nuomos rinkos pasiūlos kokybės ar šeiminių aplinkybių gyvenamosios patalpos nuomojamos kitoje savivaldybėje nei tarnybos vietovė, pareigūnams gyvenamosios patalpos, išskyrus tuos atvejus, kai nuomojamos gyvenamosios patalpos yra didesniu atstumu, nei pareigūno, jo šeimos narių turima nuosavybės teise priklausanti tinkama gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkanti statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamoji patalpa, nuomos išlaidos kompensuojamos pagal faktinei gyvenamosios patalpos nuomos vietovei nustatytus dydžius. 65 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tokia tvarka būtų taikoma ir pareigūnų šeimoms, kai abu pareigūnai tarnauja toje pačioje tarnybos vietovėje, vienam iš jų kompensuojant vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
Tai sudarys palankesnes galimybes pareigūnams, kurie tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, išsinuomoti tinkamą būstą, kai nėra galimybių to padaryti tarnybos vietovėje.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, bus sudarytos palankesnės galimybės pareigūnams išsinuomoti būstą, kai nėra galimybių to padaryti tarnybos vietovėje, nuomos išlaidų kompensavimui mokant butpinigius, priklausančius nuo vietovės, kurioje nuomojamas būstas.
situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai .
planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą:
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė
iki 2026 m. birželio 30 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“. Vidaus reikalų ministras iki 2026 m. birželio 30 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 16 d. įsakymą
„Dėl Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo“.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Pareigūnai“, „tarnybos vietovė“, „gyvenamosios patalpos“,
„gyvenamųjų patalpų nuoma“, „butpinigiai“.
ir paaiškinimai. Nėra.