Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO
202 6 m. d. Nr. Vilnius
1 -1 dal imi ir j ą išdėstyti taip : „ 1 -1 . C entralizuotai valdyti perduot as valstybės nekilnojam asis turt as šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu jų pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. ”
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2
. Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:1 ) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;2 ) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;3 ) užtikrinti asmenų su negalia ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių ir užsieniečių socialinę integraciją;4 ) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, negalios ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;5
) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;6 ) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;7 ) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;8 ) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;9 ) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą ;10
) puoselėti Lietuvoje tradiciškai gyvenančių tautinių mažumų , kaip apibrėžia Tautinių mažumų įstatymas, etninę kultūrą, istoriją, kalbą , religiją ir atstovauti tradicinių tautinių mažumų bendruomenių interesams.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. spalio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje nuo seno gyvena kelios istorinės tautinės mažumos – totoriai, karaimai, žydai ir kitos bendruomenės, kurių šaknys Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje siekia XIV–XV amžius ir anksčiau. Šios bendruomenės puoselėja unikalų kultūros paveldą, tradicijas, kalbą ir religinę tapatybę, sudarančią neatsiejamą Lietuvos istorinės ir kultūrinės atminties dalį.
Sovietmečiu daugelio šių bendruomenių kultūriniai ir religiniai objektai buvo sunaikinti, nacionalizuoti ar kitaip nusavinti. Vilniuje, A. Goštauto g., stovėjusi Lietuvos totorių mečetė ir kapinės 1968 m. buvo nugriautos, o jų vietoje pastatyti valstybiniai mokslo įstaigų pastatai – tai vienas iš ryškiausių tokio nusavinimo pavyzdžių. Pastatas Goštauto g. 11 Vilniuje yra pastatytas ant istoriškai totoriams priklausiusios žemės.
Vykdant valstybinio pastato, esančio Vilniuje, A. Goštauto g. 11, modernizacijos ir remonto darbus, Turto bankas numatė patalpas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos (toliau- LTBS) veiklai (LTBS yra pagrindinė šios bendruomenės organizacija , nuo 1939 m. ir iki 1944 m. buvusi draugija, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 m. taip pat buvo atkurta Lietuvos totorių draugija, kuri buvo pervadinta į Lietuvos totorių bendruomenių sąjungą).
Tačiau, kaip Turto bankas 2026 m. kovo 26 d. rašte Nr. SN(V4)-S-6 patvirtino, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (toliau - Disponavimo įstatymas) šių patalpų LTBS panaudos pagrindais perduoti neįmanoma dėl dviejų teisinio reguliavimo spragų:
Ši teisinė spraga yra sisteminio pobūdžio – ji vienodai paveikia istorines tautines mažumas ( kaip apibrėžia Tautinių mažumų įstatymas) , kurių organizacijos siekia gauti valstybės patalpas savo kultūrinei veiklai vykdyti. Todėl LTBS situacija atskleidžia platesnę problemą, reikalaujančią universalaus teisinio sprendimo.
Šio įstatymo projekto tikslai yra:
1) sudaryti teisinę galimybę asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas
etninės kultūros, istorijos, kalbos i r religijos puoselėjimas, gauti centralizuotai valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą panaudos pagrindais;
2) papildyti 14 straipsnio 2 dalies tikslų sąrašą nauju
tapatybės išsaugojimo
10 punktu). Įstatymo projekto uždaviniai
teisinius pagrindus , kur ie būtų taikom i nesuardant bendros centralizuoto turto valdymo sistemos, tačiau sudarant galimybę įgyvendinti konstitucinę tautinių mažumų teisę puoselėti savo kultūrą ir religinę tapatybę.
įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas
teisiniai santykiai. Disponavimo įstatymo 14 straipsnis nustato, kokiems subjektams ir kokiomis sąlygomis valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Pagal 1 dalį, centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas yra išimt is
negalima perduoti panaudos pagrindais nė vienam šiame straipsnyje nurodytam subjektui. Pagal 2 dalį, asociacijos gali gauti turtą nuomos
pagrindais, tik jei jų pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš devynių šioje dalyje nustatytų tikslų. Šiuose tiksluose numatyti socialinis rūpinimasis, sveikata, sportas, kultūra ir menas (9 p.), tačiau tradicinių tautinių mažumų etninės kultūros, istorijos ir religinės tapatybės puoselėjimas kaip savarankiškas tikslas nenurodytas.
Turto bankas, atsakydamas į Seimo nario kreipimąsi, pasiūlė alternatyvą: LTBS galėtų išsinuomoti patalpas be konkurso (pagal 15 str. 2 d. 6 p.), jei pakeistų įstatus taip, kad jos veiklos tikslas atitiktų 14 str. 2 d. išvardytus tikslus. Tačiau ši alternatyva yra tik dalinė -
nuoma yra atlygintinė ir nesuteikia tokios pačios naudos kaip panaudos santykiai. Be to, net ir pakeitus įstatus, centralizuotai valdomo turto absoliutus draudimas suteikti turtą panaudos pagrindais išliktų.
teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūlomos dvi tarpusavyje susijusios pataisos . P irma pataisa
, kuri nustato, kad centralizuotai valdyti perduotas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais asociacijoms (1 d. 3 p.), jeigu jų pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš 2 dalyje nustatytų tikslų. Taip sukuriama siauriai apribota išimtis iš bendro centralizuoto turto naudojimo apribojimų
asociacijoms ir tik tuo atveju, kai jų veiklos tikslai atitinka įstatyme nustatytus tikslus. Tvarką tokio turto perdavimo nustato Vyriausybė, taigi savininko (valstybės) kontrolė išlieka. Antra pataisa - papildyti 14 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu:
„ 10) puoselėti Lietuvoje tradiciškai gyvenančių tautinių mažumų etninę kultūrą, istoriją, kalbą, religiją ir (arba) atstovauti tradicinių tautinių mažumų bendruomenių interesams.
” Sąvoka „t radiciškai gyvenančios tautinės mažumos ” apima istoriškai susiformavusias mažumas - totorius, karaimus, žydus, romus ir kitas istorines bendruomenes, bet ne naujas imigrantų grupes. Tai aiški, bet lanksti norma, tinkanti visoms tradicinėms tautinėms mažumoms.
Šios dvi pataisos kartu sudaro išbaigtą teisinį mechanizmą: 10 punktas apibrėžia tikslą, o nauja 1-1 dalis sudaro galimybę jį atitinkančioms asociacijoms naudotis
Laukiami teigiami rezultatai: tradicinių tautinių mažumų kultūrinės organizacijos (įskaitant LTBS) galės kreiptis dėl valstybės nekilnojamojo turto panaudos, įskaitant centralizuotai valdomą; valstybė įvykdys Konstitucijos 37 str. ir tarptautinių įsipareigojimų reikalavimą remti tautinių mažumų kultūrą.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nesitikima. Nauja 1-1 dalis griežtai apribota -
taikoma tik asociacijoms, kurių veiklos tikslas atitinka 2 dalyje nurodytus tikslus, o sprendimą priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai. Finansinių pasekmių valstybės biudžetui nenumatoma
privalo savo lėšomis apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir atlikti reikalingus remonto darbus.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatoma.
dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnio nuostatas dėl tautinių mažumų teisių apsaugos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (FCNM) reikalavimus.
būtina priimti, kokius galiojančių teisės aktų reikia keisti. Papildomų įstatymų priimti nereikia. Vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti -
pirmiausia patikslina valstybės turto panaudos tvarkos aprašą, nustatydamos, kokią informaciją turi pateikti pareiškėjai, pretenduojantys į turtą pagal naują 1-1 dalį ir 2 dalies 10 punktą.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Sąvoka tradiciškai gyvenančios tautinės mažumos vartojama analogiškai kaip atitinkamose Europos Tarybos konvencijų nuostatose.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
ir kada juos turėtų parengti. Vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. rugsėjo 1 d. priima reikalingus teisės aktus. Pirmiausia tai Vyriausybės nutarimo dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos tvarkos pakeitimai, kuriuose nustatoma centralizuotai valdomo turto perdavimo panaudos pagrindais pagal 1-1 dalį procedūra.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Papildomų lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto nereikės. Panaudos gavėjas pagal Disponavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį privalo savo lėšomis apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir atlikti reikalingus remonto darbus.
išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą. Reikšminiai žodžiai: valstybės turtas, panaudos sutartis, tautinės mažumos, etninė kultūra, centralizuotas turto valdymas, asociacijos.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas yra principinis: jis kuria vienodas teisines galimybes visoms tradicinėms tautinėms mažumoms Lietuvoje, o ne tik totoriams. Taip valstybė parodo vienodą pagarbą visoms istorinėms tautinėms mažumoms
ir kitoms
kreiptis dėl valstybės nekilnojamojo turto panaudos pagal naują tikslą. Teikia Seimo narys Kęstutis Vilkauskas