Projektas
2026 m. d. Nr. Vilnius
„ Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą ar nutartį išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, kai toks vengimas buvo piktybiškas, įskaitant atvejus, kai asmuo slėpė pajamas ar turtą, dirbo neoficialiai, perleido turtą tretiesiems asmenims siekdamas išvengti išlaikymo pareigos vykdymo, vengė įsidarbinti turėdamas realias galimybes dirbti, demonstravo pakankamą materialinę padėtį asmeninėms reikmėms, kelionėms, pramogoms ar prabangos prekėms įsigyti, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2 026 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius
projekto tikslai ir uždaviniai: Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdymas yra reikšminga socialinė problema, daranti tiesioginę neigiamą įtaką vaiko teisių įgyvendinimui ir jų interesų apsaugai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugą, o pareiga išlaikyti vaikus yra viena iš esminių šios konstitucinės apsaugos elementų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo vykdoma apie 45,5 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išieškojimo, o bendra nesumokėtų išlaikymo išmokų suma viršijo 200 mln. eurų. Šie rodikliai rodo sisteminį išlaikymo prievolių nevykdymo mastą.
Praktika rodo, kad dalis išlaikymo prievolės nevykdančių asmenų veikia sąmoningai ir sistemingai, siekdami išvengti prievolės vykdymo. Tokių asmenų elgesys pasireiškia pajamų slėpimu arba jų deklaravimu ne visa apimtimi, pajamų gavimu tokia forma, iš kurios išieškojimas yra ribotas, turto perleidimu tretiesiems asmenims, vengimu oficialiai įsidarbinti. Tuo pačiu pažymėtina, kad būtina diferencijuoti piktybinį vengimą ir objektyvų nepajėgumą vykdyti prievolę, kadangi baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik esant kaltės elementui.
Esamas teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika ne visada sukuria pakankamą atgrasomąjį efektą tais atvejais, kai asmenys sąmoningai ignoruoja savo pareigas ir pasinaudoja teisės spragomis.
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką yra įtvirtinta daugelyje Europos valstybių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose baudžiamoji atsakomybė už išlaikymo nevykdymą taikoma plačiau ir jos prevencinis vaidmuo yra labiau akcentuojamas. Siekiant sustiprinti baudžiamosios atsakomybės prevencinį ir atgrasomąjį poveikį, siūloma griežtinti atsakomybę už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką, numatant tik laisvės atėmimo bausmę.
Teismų praktika rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo grėsmė gali turėti reikšmingą prevencinį poveikį: pradėjus ikiteisminį tyrimą arba gresiant baudžiamajai atsakomybei, dalis asmenų pradeda vykdyti įsipareigojimus ar padengia susidariusius įsiskolinimus.
Tokio reguliavimo tikslas – užtikrinti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų reali ir veiksminga priemonė tais atvejais, kai kitos priemonės nepasiekia rezultato, o asmuo sistemingai ignoruoja savo pareigas.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Darius Razmislevičius.
santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso
(nurodant atvejus, kada vengimas išlaikyti vaiką laikytinas piktybišku) ir numatant laisvės atėmimo bausmę kaip pagrindinę baudžiamosios atsakomybės formą. Tokiu reguliavimu siekiama sustiprinti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, padidinti atgrasomąjį poveikį, paskatinti skolininkus savanoriškai vykdyti savo prievoles. Tikimasi, kad įtvirtinus siūlomas teisinio reguliavimo priemones bus užtikrinta geresnė vaikų interesų apsauga.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų papildomai keisti nereikės.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų priimtam įstatymui įgyvendinti nereikės.
išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vengimas išlaikyti vaiką“.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius