Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-53327 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 27 straipsnio 2 dalį 301 punktu:
„30 1 ) tvirtina vietinės reikšmės kelių, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, kuriose pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus, žemėlapius ir (ar) schemas. “
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Šio straipsnio 2 dalies 12, 13, 28, 29,
29 1 , 30 ir 301 punktuose nustatytas funkcijas meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti atlikti savivaldybės administracijos direktorių.“3
. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šio straipsnio 2 dalies 12, 13, 28, 29,291 ir 301 punktuose nustatytas funkcijas meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti atlikti savivaldybės administracijos direktorių.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2027 m. sausio2
Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 1, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 51, 53
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 1, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 51, 53 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant išspręsti praktikoje kilusią problemą dėl vietinės reikšmės kelių, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų
ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planų tvirtinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o v ietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu [1] , vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra (toliau – vandentvarkos infrastruktūra) priklauso savivaldybėms ir (ar) viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams (kurie yra savivaldybių valdomos įmonės) ar kitaip jų yra valdoma arba naudojama.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad aprūpinimo šiluma sistema
Šio įstatymo
82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos tiekėjas, siekdamas įgyvendinti šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones, parengia dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planą ir teikia jį tvirtinti savivaldybės institucijai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės institucija, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Vertinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, šilumos perdavimo tinklai priklauso šilumos tiekėjams, kurie yra valdomi savivaldybių institucijų.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas lemia ilgesnes ir neefektyvias vietinės reikšmės kelių apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo procedūras, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos s pecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais [2] , tiek valstybinės reikšmės, tiek vietinės reikšmės kelių ( priklausančių valstybei ir savivaldybėms) apsaugos zonų, kuriose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, (toliau – apsaugos zonos) planus, žemėlapius ir (ar) schemas (toliau – kelių apsaugos zonų planai) tvirtina susisiekimo ministras. Taigi
susisiekimo ministras įgaliotas patvirtinti ne tik valstybinės reikšmės, bet ir vietinės reikšmės kelių apsaugos zonų planus, ir tai yra nebūdinga ministerijos veiklai funkcija, galinti sukelti ir neproporcingai didelę administracinę naštą. Vandentvarkos infrastruktūros atveju šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato Aplinkos ministerijos veiklai nebūdingas funkcijas, susijusias su vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų planų (toliau – vandentvarkos infrastruktūros apsaugos zonų planai) tvirtinimu.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų tvirtinimo atveju nustato Energetikos ministerijos veiklai nebūdingas funkcijas, atsižvelgiant į tai, kad ši infrastruktūra yra savivaldybės lygmens. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas sparčiai ir efektyviai rengti ir tvirtinti vietinės reikšmės kelių, vandentvarkos infrastruktūros objektų ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planus, Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad apsaugos zonų planai galėtų būti tvirtinami ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, bet ir savivaldybių – merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių, taip pat nustatyti, kad jie būtų rengiami ir tvirtinami ne tik įstatymų, Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 92 straipsnis nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas melioruotoje žemėje, o šio įstatymo 7 straipsnis nustato teisinius santykius dėl žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo gavimo nustatant teritorijas, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, kada tenkinant viešąjį interesą neprivalomas minėtas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tačiau tokia išimtis nenumatyta teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioruotoje žemėje,
kurioje yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, nustatymo atveju. Įstatymų projektų uždaviniai:
vietinės reikšmės kelių, vandentvarkos infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planai, žemėlapiai ir (ar) schemos) gali tvirtinti savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos šio įstatymo
, nebūtų privalomas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas
ir nebūtų taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalių nuostatos, kai nustatomoje teritorijoje yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių . Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją s avivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, todėl, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą, vietinės reikšmės kelių, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planų tvirtinimo funkcija turėtų būti priskirta būtent joms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu,
savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Todėl vietinės reikšmės kelių apsaugos zonų planų tvirtinimo funkcija taip pat turėtų būti priskirta savivaldybėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Todėl vandentvarkos infrastruktūros apsaugos zonų planų tvirtinimo funkcija taip pat turėtų būti priskirta savivaldybėms.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Todėl darytina išvada, kad ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų tvirtinimas taip pat turėtų būti perduotas savivaldybėms.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatose reglamentuojamos išimtys, kada netaikomos šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalių nuostatos, t. y. nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, Šiaurės Lietuvos karstinis regionas ir pajūrio juosta, kurie pagal Saugomų teritorijų įstatymą priskiriami bendrosios ekologinės apsaugos zonoms, kai įstatymo nustatytais atvejais šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos nemokamos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad jeigu iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos apsaugos zonos, teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tačiau buvo gautas argumentuotas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prašymas atidėti šį terminą iki 2030 m. gruodžio 31 d., kadangi šios infrastruktūros savininkai ir valdytojai dėl pagrįstų priežasčių negali tinkamai įgyvendinti šios funkcijos iki nurodyto termino.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės (vadovas
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės (vadovas Dmitrij Bial,
[email protected] ) vyresnioji patarėja Evelina Šernienė (tel. +370 649 27016, el. p. [email protected] ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė (
tel. +370 679 65767, el. p. [email protected] ) , Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas (
, el. p. [email protected] ), patarėja Loreta Grigaitienė (tel. +370 620 41285, el. p. [email protected] ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, tel. +370 686 46087, el. p. [email protected] ) patarėjas Kastytis Gedminas (tel. +370 618 30134, el. p. kastytis.gedminas @am.lt ) , Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės (vadovas – Dainius Bražiūnas (tel. +370 699 07102, el. p. [email protected] ) patarėja Giedrė Šeškevičienė (tel. +370 602 46864, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu , tenkinant viešąjį interesą šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.
Pagal šiuo metu galiojantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytą reglamentavimą nėra numatyta galimybė savivaldybių vykdomosioms institucijoms tvirtinti tam tikrų teritorijų apsaugos zonų planus. Šiuo metu galiojančio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
7 straipsnio nuostatose nėra reglamentuota išimtis, kad, braižant melioruotos žemės ir joje esančių melioracijos statinių apsaugos zonas, nereikalingas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įgaliota tvirtinti vandentvarkos infrastruktūros apsaugos zonų planus, žemėlapius ir (ar) schemas ir šių dokumentų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką. Vadovaujantis to paties nutarimo 2.5 papunkčiu, susisiekimo ministras įgaliotas patvirtinti
kelių apsaugos zonų planus ir jų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką, neišskiriant kurių – valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės kelių – apsaugos zonų planus ir jų rengimo ir tvirtinimo tvarką jis turi nustatyti. Vadovaujantis to paties nutarimo 2.3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įgaliota tvirtinti šilumos perdavimo tinklų, apsaugos zonų planus, žemėlapius ir (ar) schemas ir šių dokumentų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką .
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio savininko ar valdytojo pritarimas projektui ar numatomai veiklai gaunamas Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka, tačiau Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikia susisiekimo ministrui teisės savo įsakymais nustatyti sąlygų ar konkretizuoti veiklų valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose, kurioms kelio valdytojas ar savininkas galėtų pritarti.
Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai yra nekonkretūs. Pavyzdžiui, nėra aišku, kokiu atstumu nuo kelio yra saugu statyti paminklinius akcentus-simbolius; įrengti naujus karjerus, vandens telkinius; sandėliuoti medžiagas ar statyti bet kokius kitus statinius ar įrenginius. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas visais pastatų, statinių statybos ir įrenginių įrengimo atvejais būtina įvertinti, ar būsimi darbai netrukdys numatytam kelių plėtros vystymui ir priežiūrai, nepablogins kelio techninės būklės, užtikrins kelių transporto eismo saugumo reikalavimų laikymąsi ir (ar) nekels pavojų aplinkai, žmonių turtui, gyvybei ar sveikatai.
Taigi, statinių ar pastatų statyba ir įrenginių įrengimas būtų galimas gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, tačiau neaišku, kaip minėtas reikalavimas būtų objektyviai įgyvendinamas: ar toks reglamentavimas nesudarytų sąlygų kelio savininkui ar valdytojui pasielgti nesąžiningai (pavyzdžiui, nepagrįstai nepritarti projektui arba pritarti projektui netgi tais atvejais, kada ketinama vykdyti veikla kelia pavojų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi saugomoms vertybėms). Nesant nustatytų konkrečių sąlygų, kada gali būti pritariama veiklai kelio apsaugos zonoje, neatmestina prielaida, kad tokia situacija gali sudaryti sąlygas sprendimus priimantiems asmenims pasielgti nesąžiningai.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad apsaugos zonų planai nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą, galėtų būti rengiami ir tvirtinami ne tik Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos, bet ir savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus.
Įstatymų projektais siūlomos nuostatos sudarys teisines prielaidas siūlomą reguliavimą tikslingai nukreipti tik į vietinės reikšmės kelius, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros
ir šilumos perdavimo tinklus, o valstybinės reikšmės kelių, vandentvarkos infrastruktūros objektų ir kitų energetikos objektų apsaugos zonų planų tvirtinimo tvarkai būtų taikomas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Be to, Vyriausybės įgaliotoms institucijoms būtų sumažinta administracinė našta, tenkanti dėl vietinės reikšmės kelių, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planų tvirtinimo.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad kai melioracijos statiniai ir melioracijos sistemos įrengtos valstybės lėšomis ir jos yra skirtos dirvožemio
gerinimui hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą, t. y. tenkinant viešąjį interesą, nustatant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose turi būti taikomos šio įstatymo 92 straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos melioruotoje žemėje, būtų neprivalomas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir nebūtų taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalių nuostatos.
Siūloma pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama:“.
Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, siūloma pakeisti 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, perkeliant jį iš 2026 m. gruodžio 31 d. į 2030 m. gruodžio 31 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taip pat siūloma tikslinti, siekiant suderinti jame vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo sąvokomis.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės – bus sudarytos teisinės prielaidos siūlomą reguliavimą tikslingai nukreipti tik į vietinės reikšmės kelių, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklus, o valstybinės reikšmės kelių, vandentvarkos infrastruktūros ir energetikos objektų apsaugos zonų planų tvirtinimo tvarkai būtų taikomas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Be to, Vyriausybės įgaliotoms institucijoms bus sumažinta administracinė našta, tenkanti dėl vietinės reikšmės kelių
vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų planų tvirtinimo.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymais siūlomi pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus verslo sąlygoms ir plėtrai poveikio nebus.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus ir jiems neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Tam, kad Įstatymų projektai būtų inkorporuoti į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus:1
. Susisiekimo ministerija parengs ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“;
2. susisiekimo ministras turės iki Įstatymų projektų įsigaliojimo pakeisti Aerodromo, kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą susisiekimo ministro 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3-511 „Dėl
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo “ ;3 . Vyriausybės įgaliotos institucijos iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės patvirtinti vietinės reikšmės kelių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, kuriose pagal Įstatymą taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planų, žemėlapių ir (ar) schemų tvirtinimo tvarką;4 .
Energetikos ministerija iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės parengti energetikos ministro įsakymą dėl
Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-339 „Dėl Elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Rengiant Įstatymų projektams gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „kelių apsaugos zona“, „vietinės reikšmės keliai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas; 16 straipsnio 4 ir 6 dalis. [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“;
Aerodromo, kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3-511 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo “ ;
Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimų aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-76 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimų aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo.