Projektas
2026
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Apie nuteistojo atvykimą į bausmės atlikimo vietą per tris darbo dienas pranešama nuosprendį priėmusiam teismui, nuteistojo sutikimu – jo nurodytam asmeniui, o apie nuteistojo atvykimą atlikti bausmės už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, – ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).
Laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos keitimosi informacija tvarką, informacijos apimtį nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.“
1. Pakeisti 37 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kurie be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku buvo negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos buvo pabėgę, arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, arba kurie
nesilaikė šio kodekso 50 straipsnio 21 dalyje nustatyto draudimo, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.“
Papildyti 50 straipsnį 21 dalimi: „21
. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, įgyvendinant savo teises susirašinėti, paskambinti, pasimatyti, išvykti iš bausmės atlikimo vietos, draudžiama bendrauti ir (ar) pasimatyti su nukentėjusiu nepilnamečiu asmeniu. “
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:1 ) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant;2 ) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį;3 ) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;4
) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems).
2. Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra:1 ) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems;2 ) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;3
) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo;4 ) trys ketvirtadaliai bausmės – nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, išvykti į namus leidžiama:1 ) vieną kartą per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o kai šie nuteistieji atlieka pusę paskirtos bausmės, – du kartus per mėnesį;2
) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, nuteistiesiems, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o atlikusiems du trečdalius bausmės – du kartus per mėnesį;3 ) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį;4
) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu.
4. Dirbančių nuteistųjų prašymu jų kasmetinių atostogų metu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas vieną kartą per metus šiems nuteistiesiems priklausančios trumpalaikės išvykos į namus trukmę gali pratęsti iki dešimt parų.
5. Trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems:1 ) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;2 ) pavojingiems recidyvistams;3 ) ribotai pakaltinamiems;4 ) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu;5
) atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, jeigu jų prašyme suteikti trumpalaikę išvyką į namus nurodytas gyvenamosios vietos, į kurią vyksta, adresas sutampa su nukentėjusio nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos adresu;6 ) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos;7 ) kurie nesilaikė šio kodekso 50 straipsnio 21 dalyje ar šio straipsnio 8 dalyje nustatyto draudimo.6
. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu į trumpalaikę išvyką į namus išvykusių nuteistųjų stebėjimas teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis, o nuteistųjų, atliekančių bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis atliekamas visais išleidimo į trumpalaikę išvyką į namus atvejais.7
. Trumpalaikės išvykos į namus nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Trumpalaikės išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys.
8. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, trumpalaikės išvykos į namus metu draudžiama bendrauti, pasimatyti ir (ar) palaikyti bet kokį kitą kontaktą su nepilnamečiais asmenimis.9
. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, policijos įstaigai.“
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos1
. Nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:1 ) atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje;2 ) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga ją mažinant;3
) atlieka ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;4 ) yra atlikę ketvirtadalį laisvės atėmimo bausmės (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų), o nuteistieji, atliekantys bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, – tris ketvirtadalius bausmės;5 ) iki galimo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą liko ne daugiau kaip vieni metai (ši sąlyga taikoma nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų);6 ) nėra pripažinti pavojingais recidyvistais ar ribotai pakaltinamais;7 ) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių;8
) užsiima pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems);9 ) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu;10 ) nebuvo pažeidę šio kodekso 50 straipsnio 21 dalyje ar 68 straipsnio 8 dalyje nustatyto draudimo.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji darbo, mokymosi arba resocializacijos priemonių taikymo laiku privalo būti tam tikroje vietovėje arba konkrečioje teritorijoje ar vykti tam tikru maršrutu. Su informacija apie grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, vietovės arba teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems nuteistiesiems, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti, nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę įgyvendinantys nuteistieji, išvykę iš bausmės atlikimo vietos, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis, o nuteistųjų, atliekančių bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis atliekamas visais išvykimo iš bausmės atlikimo vietos atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę turintys nuteistieji taip pat gali būti apgyvendinami bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam gali būti suteikiamas vienkartinis leidimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kai to reikia siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje, susirasti darbo vietą ar gauti kitas nuteistajam reikalingas nereguliaraus pobūdžio viešąsias paslaugas. Suteikdamas šioje dalyje nurodytą leidimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistajam nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina jį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti.4
. Nuteistieji netenka teisės be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl darbo, mokymosi ar resocializacijos, jeigu jie nutraukė darbo santykius, nebesimoko ar nebedalyvauja ne bausmės atlikimo vietoje vykdant resocializacijos priemones arba nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
5. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu draudžiama bendrauti, pasimatyti ir (ar) palaikyti bet kokį kitą kontaktą su nepilnamečiais asmenimis.“
Papildyti 70 straipsnį 6 dalimi: „6
. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti keičiasi informacija apie laisvės atėmimo bausmę atliekančias motinas ir jų auginamus vaikus. Laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos keitimosi informacija tvarką, informacijos apimtį nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.“
Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi: „
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio, kurį nuteistasis augino iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, atžvilgiu.“ smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio, kurį nuteistasis augino iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, atžvilgiu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Galiojančiuose teisės aktuose stokojama aiškaus informacijos apsikeitimo mechanizmo tarp laisvės atėmimo vietų įstaigų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) apie nuteistuosius už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Informacijos trūkumas lemia nepakankamą institucijų veiksmų koordinavimą, apsunkina tinkamą vaikų saugumo užtikrinimą, savalaikį rizikos vertinimą ir prevencinių priemonių taikymą. Dėl to didėja pakartotinio smurto ar neigiamo psichologinio poveikio vaikams rizika, ypač tais atvejais, kai nukentėję nepilnamečiai palaiko ryšius su nuteistaisiais.
Be to, teisės aktai nenumato ribojimų nuteistiesiems už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius bendrauti su nepilnamečiais ar specialių sąlygų jų išleidimui į trumpalaikes išvykas. Minėti nuteistieji gali skambinti, rašyti laiškus, susitikti su kitais asmenimis ir laikinai vykti į namus ar darbo, mokymosi bei resocializacijos vietas, o jų elgesio kontrolė už įkalinimo įstaigų ribų užtikrinama fragmentiškai dėl ribotų laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų įgaliojimų.
Pavyzdžiui, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 170 asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, iš jų apie 60 – už nusikaltimus prieš savo vaikus. Praktika rodo, kad dalis nuteistųjų palaiko ryšius su šeimos nariais ir nukentėjusiaisiais, o tai gali kelti psichologinę žalą vaikams ir trukdyti saugios emocinės aplinkos kūrimui.
Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti nepilnamečius nuo pakartotinio smurto bei galimų psichologinių traumų, galinčių kilti dėl nuteistojo siekio su jais bendrauti.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nėra numatytas keitimosi informacija apie nuteistuosius, atvykusius atlikti laisvės atėmimo bausmės už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, taip pat nuteistąsias moteris, auginančias vaikus ir atliekančias laisvės atėmimo bausmę, mechanizmas tarp laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
BVK nenumato ribojimų nuteistiesiems,
atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, bendrauti (susirašinėti laiškais, skambinti telefonu, pasimatyti, aplankyti išvykus iš bausmės atlikimo vietos) su nepilnamečiais bei pasekmių už tokį bendravimą. Pagal BVK 68 ir 69 straipsnių nuostatas nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, atlikę nedidelę laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti išleisti į trumpalaikę išvyką į namus [1] arba jiems gali būti leidžiama be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą [2] . Ribojimų kontaktuoti su nepilnamečiais laikinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išleistiems nuteistiesiems BVK nenumato.
BVK 68 straipsnyje taip pat nustatyta, kad nuteistieji, įskaitant atliekančius laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą nepilnamečio atžvilgiu, atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, gali išvykti į namus:1 ) vieną kartą per du mėnesius – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o kai jie yra atlikę pusę paskirtos bausmės, – du kartus per mėnesį;2 ) vieną kartą per tris mėnesius – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, o kai jie yra atlikę pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o kai jie yra atlikę du trečdalius bausmės – du kartus per mėnesį;3
) vieną kartą per keturis mėnesius – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, o kai jie atlikę pusę bausmės, – vieną kartą per tris mėnesius, o likus šešiems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieniems metams, kai lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos netaikomas, – du kartus per mėnesį.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymas Nr. XIII-1387 (toliau – BVSĮ) nenumato teisės laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnams
lankytis nuteistųjų, laikinai išvykusių iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gyvenamosiose, darbo, mokymosi ir kitose vietose, į kurias šie nuteistieji išleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. vykdyti minėtų nuteistųjų elgesio kontrolės už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų. BVK 72 straipsnyje nustatyta teisė vaikų turintiems nuteistiesiems rūpintis vaikų globos įstaigose gyvenančiais vaikais.
Ribojimų rūpintis nepilnamečiais, nukentėjusiais nuo nuteistojo smurtinės nusikalstamos veikos, BVK nenumato.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 , 37, 50, 68, 69, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BVK projektas)
1 ir 6 straipsniais, siūloma pakeisti BVK 30 straipsnio 4 dalį ir BVK 70 straipsnio 6 dalį, kad įtvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigos bendradarbiavimo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba aspektus:
, padarytą prieš nepilnametį, taip pat bendradarbiavimą keičiantis informacija apie laisvės atėmimo bausmę atliekančias motinas ir jų auginamus vaikus;
įgalinti nustatyti informacijos keitimosi tarp laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tvarką ir informacijos apimtis.
BVK projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai savalaikiai gauti informaciją apie asmenį, nuteistą laisvės atėmimo bausme už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, taip pat motinų, auginančių vaikus laisvės atėmimo vietų įstaigoje netinkamą elgesį su vaiku ir inicijuoti procesus nepilnamečių teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti (pvz., inicijuoti tėvo (motinos) valdžios apribojimo procesą). Kartu laisvės atėmimo vietų įstaigai bus sudarytos galimybės gauti informaciją apie nuteistajam taikomus tėvo (motinos) valdžios ar kt. apribojimus nepilnamečių atžvilgiu, kas leistų priimti sprendimus dėl atitinkamų teisių nuteistiesiems bendrauti su nepilnamečiais apribojimo, trumpalaikių išvykų jiems nesuteikimo ir pan.
Siekiant užkirsti kelią nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti nepilnamečius nuo pakartotinio smurto bei galimų psichologinių traumų, galinčių kilti dėl nuteistojo siekio su jais bendrauti, BVK projekto 2-5 ir 7 straipsniais, siūloma:
1. Nustatyti papildomus apribojimus nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį: a ) draudimą įgyvendinant savo teises susirašinėti, skambinti, pasimatyti, išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bendrauti ir (ar) pasimatyti su nukentėjusiu nepilnamečiu asmeniu (BVK projekto 3 straipsnis); b
) draudimą suteikti jiems trumpalaikę išvyką į namus, kuriuose gyvena nukentėjęs nepilnametis asmuo (BVK projekto 4 straipsnis); c ) draudimą trumpalaikės išvykos į namus, darbą, mokslo įstaigą, resocializacijos tikslais ir t. t. metu bendrauti, pasimatyti ir (ar) palaikyti bet kokį kitą kontaktą su nepilnamečiais (BVK projekto 4 ir 5 straipsniai) d ) apribojimą rūpintis vaikų globos įstaigose gyvenančiais vaikais, nukentėjusiais nuo nuteistojo smurtinės nusikalstamos veikos (BVK projekto 7 straipsnis) .
2. Nustatyti griežtesnes trumpalaikės išvykos į namus, darbą, mokslo įstaigą, resocializacijos tikslais ir t. t. suteikimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, sąlygas: a
) didesnę atliktinos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalį – 3/4 laisvės atėmimo bausmės (BVK projekto 4 ir 5 straipsniai); b ) retesnį trumpalaikių išvykų į namus dažnumą – vieną kartą per keturis mėnesius.
3. Nustatyti pasekmes nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, jei jie nesilaikytų nustatytų naujų apribojimų: a ) nuteistųjų iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos perkėlimą į labiau judėjimo laisvę apribojančias bausmės atlikimo sąlygas – pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą (BVK projekto 2 straipsnis); b ) teisės nuteistajam į bet kokią trumpalaikę išvyką panaikinimas (BVK projekto 4-5 straipsniai).
Stiprinant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, elgesio kontrolę BVK projektu ir L ietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo N r. XIII-1387
pakeitimo įstatymo projektu (toliau – BVSĮ projektas) siūloma:
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Nustačius papildomus apribojimus nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, bus sumažinta pakartotinio smurto prieš nepilnamečius rizika ir užkirstas kelias galimam psichologiniam poveikiui ar spaudimui nukentėjusiesiems. Draudimas palaikyti bet kokius ryšius su nukentėjusiais nepilnamečiais bei kitais nepilnamečiais asmenimis sumažins nusikalstamo elgesio tęstinumo ir recidyvo tikimybę.
Be to, aiškiai apibrėžti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą prieš nepilnametį, bendravimo ir kontaktų ribojimai sudarys prielaidas efektyvesnei jų elgesio kontrolei bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir trumpalaikių išvykų iš šios įstaigos metu, taip stiprinant visuomenės saugumą. Šios priemonės taip pat prisidės prie prevencinės baudžiamosios politikos stiprinimo, didins pasitikėjimą teisine sistema ir padės formuoti saugesnę aplinką nepilnamečiams.
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai.8
. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekuose naujų sąvokų nėra.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius
turės nustatyti informacijos keitimosi tarp laisvės atėmimo vietų įstaigos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tvarką ir apimtis.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai suderinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .
15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „bausmė“, „laisvės atėmimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
Minimali atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus nuteistiesiems gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems; 2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. [2] Minimali atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus nuteistiesiems gali būti leidžiama be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą – ketvirtadalis laisvės atėmimo bausmės. [3]
Smurtinį nusikaltimą apibrėžia Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas