Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181, 217, 237, 243, 305 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO III1
Vilnius
„
4Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją;
gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti;
gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubiąją medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios, taip pat gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti;
gauti vertimą žodžiu ir raštu; gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubiąją medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis;
būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis.“
1. Papildyti 28 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Taikant šio Kodekso III1 skyrių, sąvoka „nukentėjusysis“ taip pat apima ir juridinius asmenis , kuriems nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos . Tokiu atveju atskiras procesinis sprendimas dėl juridinio asmens pripažinimo nukentėjusiuoju nepriimamas. “
2. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, mediatorius, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas, liudytojas ar mediatorius, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.“
Konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima atitinkamai nutarimą arba nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, jeigu yra visos šios sąlygos:1 ) baudžiamasis procesas vyksta dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir (ar) apysunkio nusikaltimo, išskyrus nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI, XXI, XXXIII, XXXV ar XXXVII skyriuje, padarymo ;2 ) nė viena iš nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neturi smurto artimoje aplinkoje požymių;3
) nuo nusikalstamos veikos nukentėjo fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus atvejus, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo valstybė, savivaldybė, valstybės ar savivaldybės institucija arba įstaiga;4 ) įtariamasis ar kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;5 ) jeigu įtariamasis ar kaltinamasis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu, nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo ne mažiau negu treji metai;6 ) įtariamasis ar kaltinamasis nėra pavojingas recidyvistas;7 ) yra gautas įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas arba sutikimas dalyvauti mediacijoje;8
) vyksta ikiteisminis tyrimas arba byla nagrinėjama pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme;9 ) mediacijos vykdymas neprieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai;10 ) įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo dalyvavimas mediacijoje nekeltų grėsmės šių proceso dalyvių sveikatai ir (ar) gyvybei.65
konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu tvarka
1. Konfliktas baudžiamajame procese gali būti perduodamas spręsti neteisminės ir (ar) teisminės mediacijos būdu. Neteisminė mediacija gali vykti ikiteisminio tyrimo metu, o teisminė mediacija – nagrinėjant bylą teisme.2
. Ikiteisminio tyrimo metu konflikto perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti prokuroras, įtariamasis ar nukentėjusysis, o nagrinėjant bylą teisme – teismas, kaltinamasis ar nukentėjusysis. Jeigu konflikto perdavimą spręsti mediacijos būdu inicijuoja vienas iš šioje dalyje nurodytų proceso dalyvių, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas privalo apie tai nedelsiant pranešti kitam proceso dalyviui.3
. Konfliktas perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas arba sutikimas perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, taip pat kai yra visos kitos šio Kodekso 651 straipsnyje numatytos sąlygos. Prokuroras ar teismas, prieš priimdami nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, privalo išsiaiškinti, ar proceso dalyviai pageidauja naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis. Nutarimas ar nutartis atsisakyti perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.4 .
Kai įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis nusprendžia naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, prokuroras ar bylą nagrinėjantis teismas nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ir praneša apie tai, kad reikia parinkti ir paskirti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Šiame nutarime ar nutartyje nurodoma nusikalstamos veikos esmė ir proceso dalyviai.65
1
. Mediatorius su jo sutikimu skiriamas vykdyti mediaciją Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš duodamas sutikimą vykdyti mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie nusikalstamos veikos esmę ir proceso dalyvius .
2. Apie paskirtą mediatorių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija arba proceso dalyviai, kai jie mediatorių skiria rašytiniu susitarimu, ikiteisminio tyrimo metu praneša prokurorui, o jeigu byla nagrinėjama teisme, – teismui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos.3
. Mediatorius negali duoti sutikimo vykdyti mediaciją, o jeigu ji vyksta, – turi nusišalinti nuo mediacijos vykdymo ir apie tai informuoti jį paskyrusį subjektą ir prokurorą, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismą, jeigu byla nagrinėjama teisme, kai:1 ) jis yra proceso dalyvio giminaitis;2 ) jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;3 ) jis anksčiau tame baudžiamajame procese dalyvavo kaip gynėjas, įgaliotasis atstovas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ar specialistas;4 ) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.4
. Kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos paskirtas mediatorius nusišalina nuo mediacijos vykdymo, ši institucija privalo parinkti ir paskirti kitą mediatorių. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja tais atvejais, kai mediatorių savo lėšomis buvo paskyrę įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis, šie proceso dalyviai turi teisę savo lėšomis skirti kitą mediatorių rašytiniu susitarimu. Šioje dalyje numatytais atvejais kitas mediatorius skiriamas likusiam mediacijos terminui, kuris, jam suėjus, gali būti pratęstas šio Kodekso 654 straipsnyje nustatyta tvarka.5
. Paskirtam mediatoriui mediacijos laikotarpiu šio Kodekso 181 ir 237 straipsniuose nustatyta tvarka sudaromos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu neteisminę mediaciją vykdantis mediatorius prieš susipažindamas su bylos medžiaga pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.65
1
. Mediacijai įvykdyti šio Kodekso 652 straipsnio 3 dalyje nurodytu nutarimu ar nutartimi nustatomas trisdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo nutarimo ar nutarties priėmimo dienos. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis nusprendė naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, trisdešimties dienų terminas mediacijai įvykdyti skaičiuojamas nuo to momento, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija paskiria mediatorių.2
. Jeigu mediatoriaus teikimu prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismas, kai byla nagrinėjama teisme, priima atitinkamai nutarimą arba nutartį pratęsti mediacijos terminą arba jeigu konfliktas tame pačiame baudžiamajame procese tarp tų pačių proceso dalyvių prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi pakartotinai perduodamas spręsti mediacijos būdu po to, kai mediacija jau buvo pasibaigusi, prokuroras arba teismas gali nustatyti trumpesnį terminą mediacijai vykdyti, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tačiau ne trumpesnį kaip dešimt dienų.3
. Prokuroras ar teismas, priimdami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nutarimus ar nutartis ir nustatydami konkretų mediacijos terminą, atsižvelgia į tai, ar yra (neišnyko) visos šio Kodekso651 straipsnyje numatytos konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos, taip pat į mediatoriaus teikime nurodytas aplinkybes, kai sprendžiama dėl mediacijos termino pratęsimo, arba į priežastis, dėl kurių pasibaigė anksčiau vykusi mediacija.
Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma pratęsti mediacijos terminą arba pakartotinai perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.65
1
. Vykstant neteisminei mediacijai šiame Kodekse numatyti proceso veiksmai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju atliekami bendra tvarka, tačiau juos atliekantis subjektas privalo užtikrinti, kad proceso dalyviams nebūtų nepagrįstai suvaržyta teisė naudotis mediacijos paslaugomis.
2. Tol, kol nesuėjo mediacijos terminas arba mediacija nesibaigė kitais Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 275 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, prokuroras negali užbaigti ikiteisminio tyrimo. Ši taisyklė netaikoma, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas šio Kodekso 212 straipsnio 1 punkte numatytu atveju.65
1
. Jei įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis mediacijos metu susitaiko, jie pasirašo teisingumo ministro patvirtintos formos taikaus susitarimo protokolą. Šio protokolo turinį nustato Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 275 straipsnio 3 dalis.2 . Kai egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje ar 93 straipsnio 2 dalyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai , proceso dalyvių pasirašytą taikaus susitarimo protokolą tvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimu, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, arba teismas nutartimi ar nuosprendžiu, kuriais nutraukia baudžiamąją bylą.
Šioje dalyje nurodytuose ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo procesiniuose sprendimuose, kuriais asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti nurodytas ir tvirtinamo taikaus susitarimo protokolo turinys.“
Papildyti 80 straipsnį 6 punktu: „6 ) mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo mediacijos metu.“
1. Pakeisti 181 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
“.
2. Papildyti 181 straipsnį 11 dalimi: „11
. Neteisminę mediaciją vykdantis mediatorius turi teisę pateikti prokurorui rašytinį prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos , ir susipažinimo su jais metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Proku roras privalo išnagrinėti rašytinį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per tris dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, nėra būtinas mediacijos vykdymui arba galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šis nutarimas yra neskundžiamas.
“
Pakeisti 217 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.“
Papildyti 237 straipsnį 4 dalimi: „4
. Mediatorius turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat daryti jos išrašus ar kopijas .“
Papildyti 243 straipsnį 4 dalimi: „
4. Teismas, priėmęs nutartį dėl konflikto perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu, ta pačia nutartimi skelbia teisiamojo posėdžio pertrauką. Šiuo atveju teisiamojo posėdžio pertraukos trukmė gali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, jeigu mediatoriaus teikimu teismas nusprendžia pratęsti teisminės mediacijos terminą .“
Pakeisti 305 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Kai baudžiamoji byla nutraukiama esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje arba 93 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nurodo taikaus susitarimo protokolo turinį.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2 . Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą teikia: Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
1
1
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Nors praktikoje ši BK norma taikoma pakankamai dažnai (pavyzdžiui, 2023 m. ji buvo pritaikyta daugiau nei tris tūkstančius kartų[ [1]
]), tačiau ilgametė jos taikymo patirtis rodo, kad susitaikymas paprastai būna tik formalus. Taigi nukentėjusio asmens interesas būti išgirstam, sulaukti kaltininko atsiprašymo ir nuoširdaus kaltės prisiėmimo neretai būna nepatenkinamas. Manytina, kad geriausias nurodytos problemos sprendimo būdas galėtų būti teisės normų, numatančių galimybę baudžiamojo proceso metu vykdyti mediaciją, priėmimas. Tai leistų į susitaikymo procedūrą „įtraukti“ mediatorių, t. y. nešališką trečiąjį asmenį, kuris turi reikiamų derybinių žinių, yra išlaikęs mediatoriaus egzaminą ir kuris realiai padeda kaltininkui bei nukentėjusiam asmeniui spręsti konfliktą, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas.
Lietuvos teisinėje sistemoje mediacija kaip ginčų (konfliktų) sprendimo procedūra šiuo metu jau yra taikoma civiliniuose ir administraciniuose ginčuose, taip pat tam tikra apimtimi ir probacijos metu. M ediacija nurodytose srityse yra taikoma pakankamai sėkmingai[ [2] ], todėl tai leidžia tikėtis, kad mediacija galėtų būti sėkmingai taikoma ir baudžiamosiose bylose.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai, įtvirtinantys mediacijos baudžiamajame procese galimybę, galioja daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių. Apibendrinus šių valstybių patirtį, pažymėtina, jog išskiriami šie pagrindiniai mediacijos baudžiamajame procese privalumai[ [3] ]: ·
skatinamas atsakomybės prisiėmimas ir nuoširdus apgailestavimas, taip pat sudaromos prielaidos nukentėjusiajam išsakyti savo jausmus, poreikius ir lūkesčius; · skatinamas realus žalos atlyginimas, o ne tik formalus nuteisimas; · mediacija prisideda prie procesinio efektyvumo, nes gali sumažinti teismų apkrovą ir paspartinti bylos išsprendimą, dažnai lemia bylos nutraukimą ar švelnesnės bausmės skyrimą; taip pat leidžia šalims aktyviai dalyvauti sprendžiant problemą; · mediacija prisideda prie recidyvo mažinimo, nes nusikaltimo vykdytojas išgirsta nukentėjusiojo balsą ir pasekmes.
Iš esmės analogiški mediacijos baudžiamajame procese privalumai akcentuojami ir teisės doktrinoje[ [4]
], kurioje analizuojami tiek Europos, tiek ir kitų pasaulio valstybių mediacijos modelių pavyzdžiai. Konsultacijų su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos mediatorių rūmų, Lietuvos probacijos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovais metu taip pat buvo prieita prie bendros išvados, kad Lietuva šiuo metu jau yra visiškai pasiruošusi priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir į savo nacionalinę baudžiamosios justicijos sistemą integruoti mediacijos institutą.
Atsižvelgiant į visa tai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir išvardintų institucijų atstovais, parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181,
1 skyriumi įstatymo projektą (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo Nr. X-1702 1, 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII1
skyriumi įstatymo projektą (toliau – Mediacijos įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – BK projektas), kuriais siūloma įteisinti mediaciją baudžiamajame procese ir tokiu būdu sudaryti palankesnes sąlygas nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimui, santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo normalizavimui, recidyvo mažinimui bei proceso efektyvumo didinimui.
Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, o parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kitais šio aiškinamojo rašto 1 punkte išvardintais subjektais .
aptariami teisiniai santykiai Šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir nukentėjusiajam dalyvauti mediacijoje, kai vyksta ikiteisminis tyrimas ar byla nagrinėjama teisme.
Aiškinamojo rašto 1 punkte minėta, jog tam tikras į mediaciją panašus institutas yra įtvirtintas BK 38 straipsnyje, kuris numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Visgi pabrėžtina, kad ši BK nuostata praktikoje taikoma gana formaliai ir dažnai neužtikrina realios taikos tarp kaltininko ir nukentėjusiojo atkūrimo.
Antai susitaikymo procese nedalyvauja joks profesionalus tarpininkas, o pats susitaikymas neretai traktuojamas kaip priemonė, turinti vienintelį tikslą, – kuo greičiau užbaigti baudžiamąjį procesą. Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą[ [5]
] ir išanalizavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant BK 38 straipsnį, padarė išvadą, jog „Vienas dažniausiai taikomų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų – susitaikymas (BK 38 str.) – galėtų būti ne tik formalus (nors ir efektyvus, be kita ko, ir ekonomiškas), tačiau ir veiksmingas (t. y. derinantis nukentėjusiojo ir kaltininko interesus), jei būtų papildytas mediacijos elementais“.
Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą mediacija tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nukentėjusiojo gali vykti, tačiau ne baudžiamojo proceso metu, o tik bausmės vykdymo stadijoje. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 19 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad probuojamajam taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą[ [6]
]. Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, 2025 m. taikant šią nuostatą buvo įvykdyta 570 mediacijų. Taigi matyti, kad mediacijos tarp kaltininko ir nukentėjusiojo poreikis yra išties realus, todėl tikslinga plėsti šio instituto taikymo galimybes ir jį inkorporuoti į baudžiamojo proceso sistemą (t. y. numatyti galimybę proceso dalyviams konfliktą spręsti mediacijos būdu ne tik bausmės vykdymo stadijoje, bet ir vykstant ikiteisminiam tyrimui ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme).
laukiami teigiami rezultatai
sąlygos
Konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos – tai kriterijai, kurių pagrindu priimamas sprendimas, ar baudžiamajame procese gali vykti mediacija tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nukentėjusiojo. BPK projekto 6 straipsnyje dėstomame BPK 651 straipsnyje siūloma nustatyti, kad prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismas, kai byla nagrinėjama teisme, priima sprendimą perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu tik esant visoms šioms sąlygoms: ·
Baudžiamasis procesas vyksta dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir (ar) apysunkio nusikaltimo, išskyrus nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI, XXI, XXXIII, XXXV ar XXXVII skyriuje, padarymo (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 1 punktas) . Kitaip tariant, mediacija negalėtų vykti, jeigu kaltininkas būtų padaręs bet kokį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba bet kokio sunkumo (t. y.
įskaitant baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius, nesunkius bei apysunkius nusikaltimus) bet kuriai iš šių kategorijų priskiriamą nusikalstamą veiką: (i) nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą (BK XV skyrius); (ii) nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir (ar) konstitucinei santvarkai (BK XVI skyrius); (iii) nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (BK XXI skyrius); (iv) nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir (ar) viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius); (v) nusikaltimą visuomenės saugumui (XXXV skyrius); (vi) nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius).
Rengiant BPK projektą šis nusikalstamų veikų sąrašas buvo formuojamas atsižvelgiant į tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse mediacija paprastai vyksta dėl nesunkių arba vidutinio sunkumo nusikalstamų veikų, taip pat į tai, kad tam tikrų kategorijų nusikalstamos veikos, nepriklausomai nuo jų sunkumo, pasižymi savybėmis, kurios mediacijos procesą padarytų sunkiai įmanomą arba netikslingą. Tikėtina, kad įsigaliojus teikiamiems įstatymų projektams mediacija dažniausiai vyks dėl lengvesnių sveikatos sutrikdymų, nedidelę žalą sukėlusių nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinės teisėms ir turtiniams interesams bei kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra kilę sunkių padarinių ( past .
BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 1 punkte numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip optimalus ir atspindintis daugelio įstatymų projektų rengime dalyvavusių institucijų atstovų nuomonę . · Nė viena iš nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neturi smurto artimoje aplinkoje požymių (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 2 punktas)
. Mediacija dėl nusikalstamų veikų, turinčių smurto artimoje aplinkoje požymių, yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų mediacijos aspektų[ [7] ]. Kai kurios valstybės savo nacionaliniuose teisės aktuose yra numačiusios mediacijos galimybę tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, tačiau rengiant BPK projektą vis tik buvo apsispręsta įtvirtinti absoliutų mediacijos draudimą tiek dėl to, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai paprastai pasižymi reikšmingu galios disbalansu tarp aukos ir kaltininko, tiek ir dėl to, kad egzistuoja nemaža antrinės viktimizacijos rizika jau vykstant pačiai mediacijos procedūrai. ·
Nuo nusikalstamos veikos nukentėjo fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus atvejus, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo valstybė, savivaldybė, valstybės ar savivaldybės institucija arba įstaiga (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 3 punktas)
. Kai nuo nusikalstamos veikos nukenčia valstybė, savivaldybė, valstybės ar savivaldybės institucija arba įstaiga, tuomet faktinis nukentėjusysis yra pilietinė visuomenė. Nors galiojanti BK 38 straipsnio redakcija tokiais atvejais numato formalaus susitaikymo galimybę, tačiau abejotina, ar kaltininko ir, pavyzdžiui, valstybės institucijos, kuri patyrė žalą, darbuotojo sutaikinimo procedūra dalyvaujant mediatoriui galėtų pasiekti vieną iš mediacijai keliamų tikslų – normalizuoti kaltininko ir aukos tarpusavio santykius. Dėl to siūlytina BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK651 straipsnio 3 punkte numatyti mediaciją ribojančią sąlygą, susijusią su nukentėjusiojo statusu. · Įtariamasis ar kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką
(BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 4 punktas) . Ši sąlyga kyla tiesiogiai iš 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (toliau – Nusikaltimų aukų direktyva), 12 straipsnio 1 dalies c punkto, kuriame įtvirtinta, kad atkuriamojo teisingumo paslaugos gali būti teikiamos, jeigu „nusikaltėlis pripažino pagrindines bylos aplinkybes“. Pacituota Nusikaltimų aukų direktyvos 12 straipsnio 1 dalies c punkto lingvistinė konstrukcija BK ir BPK nėra vartojama, todėl rengiant BPK projektą buvo pasirinkta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte šiuo metu įtvirtinta formuluotė „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“. Manytina, kad pastaroji formuluotė iš esmės atitinka Nusikaltimų aukų direktyvos reikalavimus, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje[
[8] ] jos taikymas siejamas su esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimu. · Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu, nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo ne mažiau negu treji metai (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 5 punktas) .
Analogiška taisyklė yra įtvirtinta
galiojančios redakcijos BK 38 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato draudimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo per pastaruosius trejus metus jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 straipsnį. Pažymėtina, kad pakartotinis nusikalstamos veikos padarymas per gana trumpą laiką po to, kai asmuo dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, rodo tai, kad ankstesnis susitaikymas nepadarė teigiamos įtakos tokio asmens elgesiui ir šis asmuo iš esmės nėra linkęs gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais. Atitinkamai, pakartotinis nusikalstamą veiką padariusio asmens siekis susitaikyti (šiuo atveju – mediacijos procedūros metu) su nuo naujos nusikalstamos veikos nukentėjusiu asmeniu gali būti traktuojamas kaip tam tikra piktnaudžiavimo forma, kurią ir siūloma užkardyti įtvirtinant BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 5 punkte numatytą nuostatą.
· Įtariamasis ar kaltinamasis nėra pavojingas recidyvistas (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 6 punktas) . Pabrėžtina, kad asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2, 3 dalis tik tada, kai jis sistemingai daro pačius sunkiausius ir didžiausią žalą sukeliančius tyčinius nusikaltimus. Taigi tokio asmens dalyvavimas mediacijoje, viena vertus, kažin ar galėtų būti inspiruotas nuoširdaus noro atsiprašyti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens bei atlyginti jam padarytą žalą, ir, kita vertus, keltų pernelyg didelę grėsmę nukentėjusiojo sveikatai, gyvybei ir (ar) kitiems teisiniams gėriams. ·
Yra gautas įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas arba sutikimas dalyvauti mediacijoje (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 7 punktas)
. Proceso dalyvių laisvanoriškas sutikimas yra vienas iš pamatinių mediacijos principų, kuris yra įtvirtintas, be kita ko, ir Europos Sąjungos teisėje. Nusikaltimų aukų direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktas numato, jog „atkuriamojo teisingumo paslaugos teikiamos tik jeigu <...> jos yra pagrįstos aukos laisvu, žinant padėtį duotu sutikimu, kurį galima atsiimti bet kuriuo metu“. Atsižvelgiant į tai, BPK projekte proceso dalyvių sutikimas formuluojamas kaip privaloma mediacijos sąlyga, o bent vieno iš jų pareikštas nesutikimas toliau dalyvauti jau vykstančioje mediacijoje traktuojamas kaip vienas iš mediacijos pabaigos pagrindų (Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 275 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ·
Vyksta ikiteisminis tyrimas arba byla nagrinėjama pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 8 punktas)
. Analizuojant Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantį teisinį reguliavimą, nustatantį baudžiamojo proceso stadijas, kuriose gali vykti mediacija, matyti, kad šiuo klausimu nėra vieningo požiūrio. Pavyzdžiui, Kroatijoje mediacija taikoma tik ikiteisminėse stadijose, o Lenkijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Estijoje proceso dalyviai gali dalyvauti mediacijoje ir teisminio nagrinėjimo metu. Teikiamuose įstatymų projektuose pasirinktas kompromisinis variantas, t. y. mediacija galėtų vykti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama kasacinės instancijos teisme. Išimtį dėl kasacinės instancijos teismo siūloma įtvirtinti dėl to, kad jame nagrinėjami tik patys sudėtingiausi teisės taikymo klausimai, o sprendimų, susijusių su mediacijos procedūra, priėmimas pagal teikiamų įstatymų projektų nuostatas reikalautų, be kita ko, ir faktų vertinimo (pavyzdžiui, pagal BPK projekto
straipsnio 10 punktą reikėtų vertinti, ar konflikto perdavimas spręsti mediacijos būdu nekeltų grėsmės proceso dalyvių sveikatai ir (ar) gyvybei). Manytina, kad būtent toks teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtintas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną[
[9] ], kurioje pažymima, jog „<...> pagal Konstituciją bylų nagrinėjimas kasacine tvarka yra išskirtinis teismo procesas, kuris negali būti sulyginamas su bylų procesu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose ir kuriame bylos nagrinėjamos tik dėl svarbių teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti inter alia viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą“. · Mediacijos vykdymas neprieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK projekto
straipsnio 9 punktas)
. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“. Pažymėtina, kad BPK projekte dėstoma sąlyga labiausiai yra orientuota į vieną iš kertinių baudžiamojo proceso paskirties elementų – proceso greitumą. Tai reiškia, kad prokuroras ar teismas turėtų teisę netenkinti proceso dalyvių prašymų perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, jeigu, pavyzdžiui, nustatytų, kad mediacijos procedūra galėtų tęstis pernelyg ilgai dėl didelio joje norinčių dalyvauti proceso dalyvių skaičiaus (kai nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, yra daug nukentėjusiųjų ar pan.). Kita vertus, proceso dalyvių prašymai perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu galėtų būti netenkinami ir dėl jų prieštaravimo kitiems BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytiems baudžiamojo proceso paskirties elementams, tačiau tokios situacijos, tikėtina, būtų gerokai retesnės.
· Įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo dalyvavimas mediacijoje nekeltų grėsmės šių proceso dalyvių sveikatai ir (ar) gyvybei (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 651 straipsnio 10 punktas)
. Akivaizdu, jog mediacijos procedūra neturėtų vykti, jeigu jos metu bent vieno proceso dalyvio sveikatai ir (ar) gyvybei galėtų kilti reali grėsmė. Nuostata dėl nukentėjusiųjų apsaugos poreikių yra įtvirtinta ir Nusikaltimų aukų direktyvos
pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto priemonių, taikytinų, jeigu teikiamos kokios nors atkuriamojo teisingumo paslaugos. Tokiomis priemonėmis užtikrinama, kad aukos, pasirinkusios dalyvauti atkuriamojo teisingumo procese, galėtų gauti saugias <...> atkuriamojo teisingumo paslaugas“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teikiamuose įstatymų projektuose numatoma ir daugiau
„saugiklių“, skirtų apsaugoti proceso dalyvių sveikatą ir (ar) gyvybę. Antai pagal
Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 275
straipsnio 1 dalies 1 punktą proceso dalyvis bet kuriuo metu ir dėl bet kokių priežasčių, taigi įskaitant ir galimas grėsmes jam pačiam, turi teisę pareikšti nesutikimą dėl tolesnio dalyvavimo mediacijoje. Be to, mediacijos procedūrą turėtų teisę nutraukti ir pats mediatorius, jeigu, jo nuomone, yra maža tikimybė, kad konfliktas bus išspręstas taikiai (Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 275 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).
perdavimo spręsti mediacijos būdu tvarka, mediatoriaus skyrimas ir apmokėjimas už jo paslaugas
Konflikto perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nukentėjusysis, taip pat prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismas, kai byla nagrinėjama pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Nepriklausomai nuo to, kuris iš nurodytų subjektų inicijuoja mediacijos procedūrą, visais atvejais turi būti gautas mediacijoje dalyvaujančių proceso dalyvių sutikimas, taip pat nustatyta, kad egzistuoja visos kitos BPK projekto
straipsnyje numatytos konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 652 straipsnio 2, 3 dalys).
Prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismas, kai byla nagrinėjama teisme, dėl konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu priima atitinkamai nutarimą arba nutartį, tačiau prieš priimdami nurodytus procesinius dokumentus jie privalo išsiaiškinti, ar proceso dalyviai pageidauja naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis (BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 652 straipsnio 3 dalis). Jeigu proceso dalyviai nusprendžia naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, tuomet prokuroras ar teismas priimtą nutarimą arba nutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir praneša jai apie tai, kad reikia parinkti ir paskirti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba mediatorių parenka ir paskiria mutatis mutandis vadovaudamasi Mediacijos įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis.
Už suteiktas mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydį, mediacijos paslaugoms skirtą valandų, už kurias apmokama valstybės biudžeto lėšomis, skaičių ir mokėjimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu (Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 272 straipsnio 2 dalis).
Numatoma, kad valstybės biudžeto lėšomis bus apmokama už aštuonias valandas mediacijos paslaugų, o valandinis šių paslaugų įkainis bus lygus užmokesčio baziniam dydžiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1. papunktį šiuo metu yra 25 eurai.
Pabrėžtina, kad už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto mediatoriaus paslaugas bus apmokama iš valstybės biudžeto lėšų nepriklausomai nuo proceso dalyvių gaunamų pajamų ir turimo turto dydžio. Tikimasi, kad toks teisinis reguliavimas paskatins proceso dalyvius aktyviau naudotis mediacijos paslaugomis ir konfliktus spręsti taikiai.
Pažymėtina, kad proceso dalyviai taip pat turės teisę savo pasirinktą mediatorių skirti patys ir už jo paslaugas mokėti iš savo lėšų. Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 271 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
kaltininkas ir nukentėjusysis turi teisę savo lėšomis skirti mediatorių rašytiniu susitarimu, kai ikiteisminio tyrimo metu prokuroras arba teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priėmė atitinkamai nutarimą arba nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu. Kadangi šiuo atveju už mediatoriaus paslaugas apmokama iš proceso dalyvių lėšų, jie turi teisę skirti daugiau nei vieną mediatorių ( past . – nuostata dėl kelių mediatorių dalyvavimo mediacijos procedūroje galiotų tik tais atvejais, kai proceso dalyviai nesinaudoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto mediatoriaus paslaugomis). Konkretus mediatoriui mokamo atlyginimo dydis ir visos kitos su mediacijos paslaugų apmokėjimu susijusios sąlygos būtų nustatomos proceso dalyvių ir mediatoriaus susitarimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal BPK projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 653 straipsnio 3 dalį apie paskirtą mediatorių ikiteisminio tyrimo metu privaloma pranešti prokurorui, o kai byla nagrinėjama teisme, – teismui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos. Ši pareiga kyla nepriklausomai nuo to, koks subjektas (t y. proceso dalyviai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) paskyrė mediatorių.
Mediaciją pagal teikiamų įstatymų projektų nuostatas galėtų vykdyti tik mediatoriai, t. y. nešališki tretieji fiziniai asmenys, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kurie padeda
įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai spręsti kilusį konfliktą. Pažymėtina, jog pagal galiojančios redakcijos Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį asmuo (išskyrus teisėjus ir kai kurias kitas kategorijas asmenų) į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti įrašomas tik tuo atveju, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra išklausęs 48 akademinių valandų trukmės mokymus mediacijos tema, išlaikęs mediatoriaus kvalifikacinį egzaminą ir atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Be to, Mediacijos įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad mediatoriai, kurie sieks teikti mediacijos baudžiamajame procese paslaugas, privalės dar papildomai išklausyti ne trumpesnius kaip 24 akademinių valandų mokymus būtent mediacijos baudžiamajame procese tema ir pateikti Lietuvos mediatorių rūmams tai patvirtinančius dokumentus. Tai užtikrins, kad mediaciją baudžiamajame procese vykdytų tik profesionalūs ir reikiamą kompetenciją turintys asmenys.
Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomuose Mediacijos įstatymo 273 ir 274 straipsniuose taip pat siūloma nustatyti ir išimtis dėl mediaciją galinčių vykdyti asmenų. Antai tiek neteisminės mediacijos, kuri vyksta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminės mediacijos, kuri vyksta nagrinėjant bylą teisme, negalėtų vykdyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai. Nurodytų subjektų teisę vykdyti mediaciją siūloma riboti dėl to, kad jų procesinė veikla labiausiai yra orientuota į nusikalstamos veikos ištyrimą ir kalto asmens patraukimą atsakomybėn, todėl abejotina, ar jie galėtų lygiai taip pat efektyviai vykdyti proceso dalyvių sutaikinimo ir tarpusavio santykių normalizavimo funkciją (ypač atsižvelgiant ir į didelius darbo krūvius). Be to, tam tikrus ribojimus siūloma nustatyti ir teisėjų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu neteisminės mediacijos negalėtų vykdyti mediatoriaus statusą turintys teisėjai, nes ir kitose procesinės teisės šakose mediacijos vykdymas ikiteisminėse stadijose nėra priskirtas teisėjų kompetencijai, o teisminę mediaciją baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galėtų vykdyti tik teisėjai, kurie yra mediatoriai ir nenagrinėja tos konkrečios bylos.
Kalbant apie pačios mediacijos procedūros turinį, Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 273 straipsnio 5 dalyje ir274 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tiek neteisminę, tiek teisminę mediaciją vykdantis mediatorius konkrečius veiksmus privalo atlikti atsižvelgdamas į galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko ir nukentėjusiojo amžių, individualius poreikius, jų pageidavimus, galimą jėgų disbalansą ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant konfliktą. Mediacijos įstatymo projekte taip pat apibrėžiama, kokie subjektai dalyvauja mediacijos procedūroje, įtvirtinamos nuostatos dėl mediacijos vykdymo vietos, nustatomi konfidencialumo reikalavimai ir kt. Mediacijos vykdymui svarbias teisės normas siūloma įtvirtinti ir BPK projekto 8 straipsniu keičiamo BPK 181 straipsnio 11 dalyje, numatančioje mediatoriaus teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir šios teisės apribojimo sąlygas.
projekto 6 straipsnyje dėstomo BPK 654 straipsnio 1, 2 dalyse siūloma įtvirtinti, kad mediacijai įvykdyti prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi būtų nustatomas „bendrasis“ trisdešimties dienų terminas (t. y. toks, kurio įprastai turėtų pakakti mediacijos procedūrai užbaigti). Šį terminą prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismas, kai byla nagrinėjama teisme, turėtų teisę pratęsti, jeigu būtų gautas mediatoriaus teikimas dėl termino pratęsimo. Priimant nutarimą arba nutartį dėl termino pratęsimo, atitinkamai prokuroras arba teismas turėtų teisę nustatyti trumpesnį nei trisdešimties dienų, tačiau ne trumpesnį nei dešimt dienų terminą.
Sprendžiant, ar yra pagrindas pratęsti mediacijos terminą, o jeigu taip, tai kiek jis konkrečiai turėtų būti pratęstas, atitinkamai prokuroras arba teismas privalėtų atsižvelgti į mediatoriaus teikime nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, ar neišnyko BPK projekto 6 straipsnyje dėstomame BPK 651 straipsnyje išvardintos konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos. Pažymėtina, kad panaši taisyklė, numatanti galimybę nustatyti trumpesnį nei trisdešimties dienų, tačiau ne trumpesnį nei dešimt dienų terminą, galiotų ir tais atvejais, kai būtų priimamas pakartotinis sprendimas dėl konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu (t. y.
kai proceso dalyviai tame pačiame baudžiamajame procese būtų siunčiami į mediacijos procedūrą po to, kai anksčiau vykusi mediacijos procedūra baigėsi nepasiekus taikaus susitarimo). Reikia pabrėžti, kad nors teikiamuose įstatymų projektuose nėra numatytas bendras maksimalus mediacijos, vykstančios tame pačiame baudžiamajame procese, terminas (įskaitant atvejus, kai vyksta pakartotinė mediacija), tačiau jos trukmę neabejotinai sąlygotų BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas užtikrinti proceso greitumo principo įgyvendinimą, 176 straipsnio 1 dalyje numatyti ikiteisminio tyrimo terminai ir kitos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos, kurios užkerta kelią vilkinti procesą.
įtaka kaltininko baudžiamajai atsakomybei Taikaus susitarimo protokolo pasirašymas Mediacijos įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Mediacijos įstatymo 275 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardijamas kaip vienas iš mediacijos pabaigos pagrindų[ [10] ]. Proceso dalyvių pasirašomame taikaus susitarimo protokole
turi būti užfiksuota konflikto pagrindas, susitaikymo faktas, susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygos ir, esant proceso dalyvių pageidavimui, išspręsti kiti su konfliktu susiję klausimai. Mediacijos įstatymo ir BK projektuose taip pat siūloma nustatyti, kad taikaus susitarimo protokolo turinys turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir geros moralės principams. Pastarojoje nuostatoje įvardinti taikaus susitarimo protokolui keliami reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais.
Svarbu pažymėti, kad kai proceso dalyviai mediacijos metu išspręstų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir susitaikytų pasirašydami imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir geros moralės principams neprieštaraujantį taikaus susitarimo protokolą, tuomet teismas atleistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės
vadovaudamasis atitinkamai arba BK projekto 1 straipsniu keičiamo BK 38 straipsnio 2 dalimi, kai veiką padaręs asmuo yra pilnametis, arba BK projekto 2 straipsniu keičiamo BK 93 straipsnio 2 dalimi, kai veiką padaręs asmuo yra nepilnametis. Nuo
„įprasto“ susitaikymo, kuris vyksta ne mediacijos metu, ši susitaikymo rūšis
baudžiamosios teisės atžvilgiu skirtųsi tuo, kad pastaruoju atveju teismas būtų įpareigotas iš esmės beveik visada taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ( past . – galiojančios redakcijos BK 38 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje „įprasto“ susitaikymo teisinius padarinius, numatyta, kad susitaikęs su nukentėjusiuoju „ Asmuo
<...>
gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės
“), taip pat tuo, jog teismas neturėtų nustatinėti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte esančios sąlygos „ yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų“ . Tokio pobūdžio atsakomybę švelninančias nuostatas siūloma įtvirtinti dėl to, kad susitaikymas mediacijos metu suponuoja ne tik formalų padarytos žalos atlyginimą ar susitarimą ją atlyginti, bet ir konstruktyvių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių atkūrimą bei mažesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Taip pat reikia pastebėti, kad BK projekte siūloma numatyti ir tam tikrą „saugiklį“ nuo aiškiai nepagrįsto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo. BK projektu keičiamuose BK 38 ir 93 straipsniuose numatoma, kad
teismas negalėtų priimti sprendimo atleisti mediacijoje dalyvavusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Pastaroji teisės norma reikalinga siekiant užtikrinti BK projekto atitiktį Konstitucinio Teismo doktrinai[ [11] ], kurioje pažymima, jog „negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.“
Kita vertus, teikiamais įstatymų projektais nesiūloma uždrausti ar kaip nors kitaip riboti
„įprasto“ susitaikymo, vykstančio ne mediacijos metu, galimybių, tad dėl
padarytos žalos atlyginimo norintys susitarti proceso dalyviai neprivalės naudotis mediatoriaus paslaugomis. Tokiu atveju susitaikymas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį ir toliau bus traktuojamas kaip pagrindas, kuriuo remdamasis teismas gali kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės .
Pabrėžtina, kad BK projekte numatomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikytinas mediacijos metu su nukentėjusiuoju susitaikiusiam kaltininkui, nereiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui apskritai nekils jokių neigiamų pasekmių. Antai pagal BK 67 straipsnį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, tokios kaip įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir t. t. Jeigu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas nepilnametis, tuomet jam pagal BK 82 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamos ir auklėjamojo poveikio priemonės, tokios kaip įspėjimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ar kt., o išskirtiniais atvejais, – ir atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys kai kurių įstatymų kontekste laikomi neatitinkančiais nepriekaištingos reputacijos reikalavimų[
[12] ]. Galiausiai, jeigu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, tuomet teismas galėtų panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir iš naujo spręsti tokio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą (BK projekto 1 straipsniu keičiamo BK 38 straipsnio 4 dalis). Išvardintų nuostatų visuma pagrindžia, kad nors dalyvavimas mediacijoje ir galės sušvelninti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, tačiau netaps būdu jos išvengti. Atkreiptinas dėmesys, jog rengiant įstatymų projektus buvo gauta siūlymų įtvirtinti tokį teisinio reguliavimo modelį, kuris leistų sėkmingos mediacijos atveju apskritai nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Visgi šiems siūlymams buvo nepritarta dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos baudžiamajame procese vyrauja legalumo principas, reiškiantis, kad valstybė privalo ištirti kiekvieną nusikalstamą veiką ir pritaikyti atsakomybę kiekvienam veiką padariusiam asmeniui. Bet koks nukrypimas nuo šio principo galimas tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad mediacija baudžiamajame procese yra naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje, manytina, kad būtų pernelyg radikalu jam iš karto suteikti tokią didelę procesinę reikšmę. Antra, sėkmingos mediacijos, kaip pagrindo nepradėti ikiteisminio tyrimo, įtvirtinimas keltų daugybę sudėtingų teisinių klausimų, į kuriuos šiandien nėra vienareikšmių atsakymų.
Pavyzdžiui, neaišku, koks subjektas (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas) turėtų tvirtinti mediacijos metu pasiektą susitarimą, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galėtų būti skiriamos kokios nors poveikio priemonės, o jei taip, tai kokios ir koks subjektas jas turėtų skirti, taip pat neaišku, kaip reikėtų vertinti nors ir padarytos, bet „įprastinio“ baudžiamojo proceso metu neįrodytos nusikalstamos veikos padarymo faktą daugybės įstatymų, nustatančių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įvairias pareigas norintiems eiti asmenims, kontekste ir pan.
Taigi vertintina, kad Lietuva bent jau kol kas nėra pasirengusi priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais susitaikymas mediacijos metu būtų traktuojamas kaip aplinkybė, leidžianti netirti padarytos nusikalstamos veikos ir nevykdyti baudžiamojo persekiojimo.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai
Tikimasi, kad priimti įstatymai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. Pažymėtina, kad moksliniai tyrimai[ [13] ] rodo pozityvų mediacijos poveikį nusikalstamų veikų recidyvo mažinimui, todėl teikiami įstatymų projektai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų prisidėti prie nusikalstamumo sumažėjimo.
sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais kitų teisės aktų nereikės .
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymams įgyvendinti, iki 2026 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio
ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“; ·
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 1R-289 „Dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įgyvendinimo“; · Teisminės mediacijos taisykles, patvirtintas Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 13P-125-(7.1.2) „Dėl Teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. I-57 „Dėl rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymus, nustatančius įtariamojo ir nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolų turinį.
valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Tikimasi, kad įsigaliojus teikiamiems įstatymų projektams kasmet galėtų vykti iki 1 tūkst. mediacijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju mediacijos paslaugų apmokėjimas kiekvienais metais kainuotų iki 200 tūkst. Eur (1 tūkst. mediacijų*8 val.*užmokesčio bazinis dydis, kuris šiuo metu yra 25 Eur). Be to, tinkamam įstatymų projektų įgyvendinimui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje reikės įsteigti 2 etatus, skirtus mediacijos paslaugoms administruoti (apie 51,3 tūkst.
Eur kasmet), ir atnaujinti Teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą (apie
artimiausiais 3 biudžetiniais metais gali pareikalauti šiek tiek daugiau nei 250 tūkst. Eur.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų projektuose numatoma, kad proceso dalyviai vieną ar kelis mediatorius galėtų skirti ir patys už savo lėšas, todėl įstatymų projektams įgyvendinti gali reikėti ir gerokai mažesnės sumos nei 250 tūkst. Eur.
vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus buvo konsultuojamasi su aiškinamojo rašto 1 punkte išvardintų institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir kt.) atstovais .
projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Mediacija baudžiamajame procese“, „neteisminė
mediacija ikiteisminio tyrimo metu“, „teisminė mediacija baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu“, „mediatorius“.
pagrindiniai paaiškinimai Nėra. [1] Švedas, G. (2024). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto reikšmė Lietuvos baudžiamajai politikai. Teisė , Vol. 133, p. 33. [2] Pavyzdžiui, Lietuvos mediatorių rūmų metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos už 2025 metus apibendrinime nurodoma, kad „Apibendrinti duomenys apie atskirų kategorijų mediacijų baigtį rodo bendras mediacijos taikymo tendencijas. Ataskaitoje pateikti duomenys apie
<...>“. [3]
Teisingumo ministerija (2025). Europos Sąjungos valstybių narių mediaciją baudžiamojoje justicijoje reglamentuojančio teisinio reguliavimo ir praktinio veikimo analizė. [4] Michailovič I., Bikelis S., Čepas A. [ et al .]. Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2014. [5] Ažubalytė, R. Jurka, R. Nevera, A. Marcinauskaitė, R. Zajančkauskienė, J.
Baudžiamojo proceso esamo reglamentavimo vertinimas ir analizė, 2022. [6] Be to, iš esmės analogiška nuostata dėl atkuriamojo pobūdžio priemonių numatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio 3 dalies
yra taikoma retai. [7]
Michailovič, I. (2022), Mediacijos (sutaikymo) smurto artimoje aplinkoje atvejais galimybės Lietuvoje. Kelyje su Konstitucija. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Moksl. redaktorius B. Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023. [9] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas.
275 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „Mediacija pasibaigia, kai: 1)
įtariamasis, kaltinamasis ar nukentėjusysis mediatoriui ir kitam mediacijoje dalyvaujančiam proceso dalyviui pareiškia, kad pasitraukia iš mediacijos, arba 2) mediatorius įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam pateikia rašytinį pareiškimą, kad nutraukia mediaciją mutatis mutandis vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis, arba 3) sueina mediacijos terminas ir jis nėra pratęsiamas Baudžiamojo proceso kodekso 654 straipsnyje numatyta tvarka, arba 4) pasirašomas taikaus susitarimo protokolas.“ [11] Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai. [12]
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 67 straipsnio 1 punktas numato, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką“. Ši nuostata apima, be kita ko, atvejus, kai asmuo teismo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tokiu nuosprendžiu konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas. [13] Jiska Jonas-van Dijk, et al .Victim-Offender Mediation and Reduced Reoffending:
Gauging the Self-Selection Bias. Crime & Delinquency, 2020, Vol. 66(6-7), p. 949.