Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 733 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. gegužės 15 d. Nr. Vilnius
73
73
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Didesnės kaip 100 kW elektros energijos gamybos modulio didžiausio pajėgumo (Pmax) elektrinių (įskaitant ir hibridines elektrines) ar energijos kaupimo įrenginių, informacijos valdymo sistemos ir gamybos valdymo sistemos saugumas turi būti užtikrinamas taip, kad prie šių sistemų nebūtų galima valstybių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, subjektų prieiga, leidžianti nuotoliniu būdu valdyti elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginių galios keitimo parametrus ir įjungti ar išjungti šiuos įrenginius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato, kad griežtesni saugumo reikalavimai taikomi didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir
(ar) energijos kaupimo įrenginiams. Tačiau praktikoje hibridinių elektrinių atveju įrengtoji galia apskaičiuojama sudedant visų generacijos šaltinių ir energijos kaupimo įrenginių galias, nors realų poveikį tinklui lemia ne teorinė įrengtoji galia, o elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax). Dėl šios priežasties susidaro situacijos, kai santykinai mažą realų poveikį tinklui turinčioms sistemoms yra taikomi pertekliniai reikalavimai, reikšmingai didinantys projektų įgyvendinimo kaštus ir mažinantys investicijų į AEI bei energijos kaupimo sprendimus ekonominį patrauklumą. Pavyzdžiui, jei elektrinės modulių galia yra 101 kW, tačiau inverterio galia – 100 kW, tokiai sistemai jau taikomi papildomi kibernetinio saugumo reikalavimai, nors realus sistemos pajėgumas išlieka 100 kW. Analogiška problema kyla ir hibridinių elektrinių atveju, kai dėl kaupiklio prijungimo formaliai viršijama 100 kW įrengtosios galios riba, nors faktinis poveikis tinklui išlieka gerokai mažesnis.
Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Elktros energetikos įstatymo 73³ straipsnio 1 dalies nuostatas, numatant, kad vertinant reikalavimų taikymą būtų atsižvelgiama į elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą (Pmax), taip sudarant sąlygas proporcingesniam reguliavimui ir efektyvesnei AEI plėtrai.
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Simonas Gentvilas.
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Elektros energetikos įstatymo 73³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos ir (ar) energijos kaupimo įrenginiams taikomi papildomi informacijos valdymo ir gamybos valdymo sistemų saugumo reikalavimai. Galiojantis reguliavimas reikalavimų taikymą sieja su įrengtąja galia, neatsižvelgiant į tai, kad realų poveikį tinklui lemia elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax).
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 73³ straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad reguliavimas būtų taikomas didesnės kaip 100 kW elektros energijos gamybos modulio didžiausio pajėgumo (Pmax) elektrinėms, įskaitant hibridines elektrines, bei energijos kaupimo įrenginiams. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti proporcingesnį reguliavimą ir pašalinti praktikoje susidarančias kliūtis mažesnio poveikio AEI projektų vystymui. Projektas sudarytų sąlygas tiksliau vertinti realų įrenginių poveikį elektros tinklui ir išvengti situacijų, kai dėl formalaus įrengtosios galios skaičiavimo hibridinėms sistemoms taikomi pertekliniai techniniai ir organizaciniai reikalavimai.
Siūlomas reguliavimas paskatins spartesnę atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos kaupimo įrenginių plėtrą, didins elektros tinklo lankstumą, skatins efektyvesnį tinklo infrastruktūros panaudojimą bei sudarys palankesnes sąlygas energetikos sistemos balansavimui. Taip pat tikimasi, kad siūlomas pakeitimas sumažins projektų įgyvendinimo ir eksploatavimo kaštus, ypač hibridinių elektrinių atveju, ir prisidės prie energetinės nepriklausomybės bei žaliosios energetikos tikslų įgyvendinimo.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir AEI sektoriaus plėtrai. Siūlomas reguliavimas sumažins perteklinę administracinę ir finansinę naštą mažesnio realaus poveikio elektros tinklui projektams, sudarys palankesnes sąlygas hibridinių elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių vystymui bei skatins investicijas į atsinaujinančią energetiką.
Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų keisti nereikia. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nepareikalaus. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos pateiktus pasiūlymus bei praktines sektoriaus problemas.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „atsinaujinantys energijos ištekliai“, „AEI“, „elektros energetika“, „energijos kaupimo įrenginiai“, „hibridinės elektrinės“, „Pmax“, „elektros energijos gamybos modulis“, „energetinis saugumas“.
Nėra.