Projektas
Vilnius
Įstatymo papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymo antrą skyrių 51 straipsniu:
„ 5¹ straipsnis. Vaizdo stebėjimo ypatumai
1 . Vaizdo stebėjimas viešose vietose leidžiamas tik tada, kai tai būtina asmenų ar turto saugumui užtikrinti, nusikalstamų veikų prevencijai ar tyrimui, ir kitais būdais šio tikslo pasiekti neįmanoma arba jie būtų neproporcingai sudėtingi. Vaizdo stebėjimo vykdymas turi būti dokumentuotas pagal Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus reikalavimus. 2 .
Vaizdo stebėjimas yra griežtai draudžiamas patalpose ir vietose, kuriose asmenys pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo, įskaitant, bet neapsiribojant: tualetus, dušus, pirtis, persirengimo kabinas, medicininės ar psichologinės apžiūros patalpas, taip pat darbuotojų asmeninio poilsio kambarius.3 .
Fizinių ar juridinių asmenų vykdomas vaizdo stebėjimas privačiose teritorijose turi būti organizuojamas taip, kad būtų stebima tik ta teritorijos dalis, kuri yra būtina duomenų valdytojo teisėtiems interesams (turto ar asmenų saugumui) užtikrinti. Pirmiausia turi būti užtikrintas fizinis kameros kampo reguliavimas, siekiant maksimaliai sumažinti trečiųjų šalių privatumo pažeidimus. Jei į vaizdo stebėjimo lauką patenka kaimyninės teritorijos ar viešosios erdvės, tai turi būti objektyviai neišvengiama, siekiant užtikrinti stebimo turto ar asmenų saugumą. Tais atvejais, kai kameros fizinis nukreipimas neleidžia išvengti kaimyninių teritorijų ar viešųjų erdvių fiksavimo, privaloma taikyti technines priemones, užtikrinančias nuolatinį ir neatšaukiamą tų zonų, kurios nesusijusios su stebėjimo tikslu, maskavimą. Atsakomybė už šių reikalavimų laikymąsi tenka duomenų valdytojui.
4 . Vaizdo stebėjimo duomenys paprastai saugomi ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo jų užfiksavimo, išskyrus atvejus, kai užfiksuojamas galimas teisės pažeidimas, nelaimingas atsitikimas ar kitas incidentas, kuriam tirti šie duomenys yra būtini, arba kai ilgesnį saugojimo terminą nustato kiti įstatymai.5 .
Vykdant vaizdo stebėjimą, privaloma užtikrinti, kad asmuo dar prieš patenkant į stebimą teritoriją ar patalpą būtų aiškiai ir suprantamai informuojamas vaizdiniu ženklu ar kitu būdu apie vykdomą stebėjimą, nurodant duomenų valdytojo pavadinimą ir kontaktinius duomenis, stebėjimo tikslą bei nuorodą į interneto svetainės adresą ar QR kodą, kur galima susipažinti su išsamia privatumo politika. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. kodą, kur galima susipažinti su išsamia privatumo politika. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 STRAIPSNIO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Parengti įstatymo projektą paskatino dabartinėje teisinėje bazėje esantis nepakankamas vaizdo stebėjimo reglamentavimo detalumas ir aiškumas. Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato bendruosius asmens duomenų tvarkymo principus, praktikoje, sprendžiant specifines vaizdo stebėjimo situacijas, šios normos dažnai interpretuojamos dviprasmiškai. Dėl sparčios technologijų plėtros ir atpigusios įrangos masiškai išaugo vaizdo kamerų naudojimas tiek versle, tiek privačioje buityje. Tai lemia nuolatinį skundų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir teisminių ginčų skaičiaus augimą, ypač dėl kaimyninių teritorijų stebėjimo, neproporcingo viešųjų erdvių fiksavimo bei privatumo pažeidimų jautriose zonose. Nesant detalių, specifiškai Lietuvos kontekstui pritaikytų įstatyminių taisyklių, fiziniams asmenims darosi vis sunkiau apginti savo teisę į privatumą, o duomenų valdytojams kyla sunkumų užtikrinant atitiktį keliamiems reikalavimams.
Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – sukurti aiškią, subalansuotą ir teisiškai apibrėžtą vaizdo stebėjimo tvarką, kuri veiksmingai apsaugotų žmogaus pagrindinę teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, kartu neapribojant teisėto asmenų bei turto saugumo užtikrinimo poreikio. Projektu siekiama panaikinti teisinį neapibrėžtumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui vaizdo stebėjimo technologijomis, sumažinti nepagrįstų kaimyninių ginčų skaičių ir formuoti vieningą, skaidrią vaizdo duomenų tvarkymo praktiką visoje valstybėje
Siekiant nurodytų tikslų, įstatymo projektu įgyvendinami šie konkretūs uždaviniai. Pirma, imperatyviai uždraudžiamas vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose asmenys turi absoliutaus privatumo lūkestį (tualetuose, persirengimo kabinose, poilsio kambariuose ir kt.). Antra, aiškiai sureguliuojamas privačių teritorijų stebėjimas, nustatant pareigą pirmiausia fiziškai riboti kamerų matymo kampą, o to padaryti negalint – naudoti nuolatines ir neatšaukiamas technines maskavimo priemones, siekiant nefiksuoti kaimynų valdų ar viešųjų erdvių. Trečia, įtvirtinamas aiškus 14 kalendorinių dienų standartinis vaizdo duomenų saugojimo terminas, taip užkertant kelią pertekliniam ir nepagrįstam duomenų kaupimui. Ketvirta, modernizuojama asmenų informavimo tvarka, įpareigojant duomenų valdytojus pateikti esminę informaciją (įskaitant skaitmenines nuorodas ar QR kodus į privatumo politiką) dar prieš asmeniui patenkant į stebimą zoną.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Arminas Lydeka.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu vaizdo stebėjimo teisiniai santykiai Lietuvoje iš esmės yra reguliuojami tiesiogiai taikomo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) bendrosiomis nuostatomis, įtvirtinančiomis asmens duomenų tvarkymo principus – teisėtumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, skaidrumo bei saugojimo trukmės apribojimo. Nacionaliniame Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) vaizdo stebėjimas reglamentuojamas tik labai fragmentiškai: 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti specifiniai reikalavimai darbuotojų informavimui vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje, o 24 straipsnio
skundą priežiūros institucijai dėl vaizdo stebėjimo.
Kito, detalaus ir vizualinių duomenų tvarkymo specifiką atspindinčio reglamentavimo įstatymo lygmeniu nėra. Didžioji dalis įstatymo projekte aptariamų aspektų šiuo metu palikti teismų praktikai bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) ir Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) rekomendacinio pobūdžio gairėms, kurios neturi įstatymo galios.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomu nauju 5¹ straipsniu siekiama aiškiai įstatyme įtvirtinti vaizdo stebėjimo ribas, ypač kaimyninių sklypų ir viešųjų erdvių fiksavimo atvejais, nustatyti konkrečias gaires, kaip teisėtai įrengti kameras, įtvirtinti absoliučiai draudžiamas stebėti zonas bei standartizuoti 14 dienų vaizdo įrašų saugojimo terminą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, padidės teisinis aiškumas ir bus užtikrinta efektyvesnė ginčų prevencija – reikšmingai sumažės buitinių konfliktų, teisminių ginčų ir skundų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI). Įtvirtinus absoliučiai draudžiamas stebėti zonas, bus užkirstas kelias šiurkštiems žmogaus orumo ir privataus gyvenimo pažeidimams jautriausiose erdvėse. Be to, reikalavimas naudoti neatšaukiamas technines maskavimo priemones užkirs kelią piktnaudžiavimui ir neteisėtam svetimo privataus gyvenimo sekimui. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„vaizdo stebėjimas“, „privačiose teritorijose“, „QR kodas“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: