Projektas
34 straipsnį 7 ir 8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „
7. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai per 1 mėnesį nuo paskyrimo kreipiasi dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“, siekiant užtikrinti įstatymo 45 straipsnio įgyvendinimą.
8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“, ir dėl jo, iki jo paskyrimo, turi būti gauta kompetentingos institucijos išvada, kad jiems gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.“
Papildyti 45 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybės institucijos, įstatymų nustatyta tvarka, teikia informaciją Vyriausiajai rinkimų komisijai apie rizikas rinkimų procesui.“
1. Įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Nuo įstatymo įsigaliojimo datos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai (įskaitant pirmininką) per 1 mėnesį nuo paskyrimo kreipiasi dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija pagal šio įstatymo projekto 1 straipsnį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Šio įstatymo projekto uždaviniai yra sukurti aiškų ir teisiškai apibrėžtą mechanizmą, pagal kurį valstybės institucijos turėtų pareigą teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) informaciją apie galimas rizikas rinkimų procesui, taip pat sudaryti teisines prielaidas VRK nariams teisėtai ir savalaikiai susipažinti su įslaptinta informacija, būtina įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgiant į sudėtingą ir kintančią geopolitinę situaciją regione, augančias priešiškų valstybių pastangas daryti poveikį demokratiniams procesams, rinkimų saugumas tampa neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi.
Pastaraisiais metais stebimos įvairios išorės įtakos formos – nuo kibernetinių atakų prieš valstybės institucijų informacines sistemas, dezinformacijos ir koordinuotų informacinių kampanijų, siekiančių paveikti rinkėjų apsisprendimą ar diskredituoti rinkimų rezultatus, iki galimų bandymų daryti fizinį ar organizacinį poveikį rinkimų infrastruktūrai.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad VRK, kaip pagrindinė institucija, atsakinga už rinkimų organizavimą ir priežiūrą, turėtų galimybę gauti aktualią ir patikimą informaciją apie tokias grėsmes bei tinkamai į jas reaguoti. Tam būtina, kad VRK pirmininkas ir nariai atitiktų reikalavimus, būtinus dirbti su įslaptinta informacija, ir turėtų teisėtą prieigą prie jautrios informacijos, susijusios su galimomis rizikomis rinkimų procesui. Aiškus teisinis reguliavimas sudarys prielaidas efektyvesniam tarpžinybiniam bendradarbiavimui tarp VRK ir kitų valstybės institucijų, atsakingų už nacionalinį saugumą, kibernetinį saugumą bei grėsmių vertinimą, leis laiku identifikuoti galimus pavojus ir koordinuoti prevencinius veiksmus.
Tokiu būdu įstatymo projektas prisidės prie VRK institucinio pajėgumo ir patikimumo stiprinimo, didins visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu ir užtikrins, kad demokratiniai procesai Lietuvoje būtų apsaugoti nuo išorės ir vidaus grėsmių, kylančių dėl sudėtingos geopolitinės aplinkos ir intensyvėjančių bandymų daryti neteisėtą įtaką rinkimams.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Balčytytė.
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Rinkimų kodekso 45 straipsnyje yra nustatyta kad valstybės įstaigos VRK teikia informacija tik pačios VRK reikalavimu, nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei rinkimų politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus. Reikalavimų turėti darbo su įslaptina informacija leidimų - įstatyme nėra.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir papildyti galiojantį teisinį reguliavimą, nustatant aiškias nuostatas dėl proaktyvaus informacijos apie rizikas rinkimų procesui teikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai bei sudarant teisines prielaidas VRK nariams susipažinti su įslaptinta informacija, būtina jų funkcijoms vykdyti. Siūloma įtvirtinti pareigą valstybės institucijoms, įstatymų nustatyta tvarka, teikti VRK informaciją apie galimas grėsmes rinkimų procesui, taip užtikrinant, kad VRK laiku gautų aktualią ir patikimą informaciją, reikalingą sprendimams priimti ir prevenciniams veiksmams planuoti.
Taip pat siūloma nustatyti reikalavimą, kad VRK nariai per nustatytą terminą kreiptųsi dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“, siekiant tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytas nuostatas dėl rinkimų proceso saugumo. Kartu įtvirtinama nuostata, kad VRK pirmininkas privalo atitikti reikalavimus, būtinus leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ir kad iki jo paskyrimo būtų gauta kompetentingos institucijos išvada dėl galimybės išduoti tokį leidimą. Toks diferencijuotas reguliavimas užtikrina tiek institucijos veiklos tęstinumą, tiek proporcingą ir pagrįstą prieigos prie įslaptintos informacijos suteikimą.
Įgyvendinus siūlomą teisinį reguliavimą, tikimasi sustiprinti VRK vaidmenį nacionalinio saugumo sistemoje rinkimų proceso kontekste, sudaryti sąlygas efektyvesniam tarpžinybiniam bendradarbiavimui ir pagerinti informacijos apsikeitimą tarp VRK ir kitų valstybės institucijų. Aiškiai apibrėžtos procedūros leis operatyviau identifikuoti galimas grėsmes, užkirsti kelią neteisėtai išorės ar vidaus įtakai rinkimų procesui bei padidinti institucijų pasirengimą reaguoti į kintančias saugumo rizikas.
Tikimasi, kad siūlomos nuostatos prisidės prie VRK institucinio patikimumo stiprinimo, didins visuomenės pasitikėjimą rinkimų proceso skaidrumu ir saugumu, taip pat užtikrins, jog demokratiniai procesai Lietuvoje būtų vykdomi atspariau sudėtingos geopolitinės aplinkos sąlygomis ir intensyvėjant bandymams daryti poveikį rinkimams.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Verslo sąlygoms įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Vyriausioji rinkimų komisija turės kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl institucijos pripažinimo paslapčių subjektu.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Lėšų poreikis nenumatomas.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Slapta informacija, rinkimų procesas.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Giedrė Balčytytė