Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
: „1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl smurtinių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, išskyrus apysunkius nusikaltimus (toliau – smurtiniai nusikaltimai), arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose,
neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems smurtinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama :
1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;
2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“
„5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra
įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų
, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų.“
akeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, jog asmenims, kurie jų įtaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirba, atlieka praktiką, stažuojasi, užsiima savanoriška veikla ar teikia paslaugas vaikams, nėra taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti darbo su vaikais apribojimai. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti informaciją, įrodančią, jog šiems asmenims nėra taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti darbo su vaikais apribojimai.“
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
NR . I-1234
BEI
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (toliau – VTAPĮ) [1]
, jame buvo nustatytas draudimas dirbti, saavanoriauti ar vykdyti individualią veiklą su vaikais asmenims, pripažintiems kaltais padarius seksualinio pobūdžio arba kitas tyčines sunkias ar labai sunkias nusikalstamas veikas (toliau – draudimas dirbti su vaikais). [2]
Kaip šio draudimo įgyvendinimo priemonė VTAPĮ buvo nustatyta darbdavio, paslaugų gavėjo pareiga patikrinti, ar darbui su vaikais priimamas asmuo nėra teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Tuo tikslu darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami, gaudami paslaugą privalėjo pareikalauti, jog dirbti su vaikais ketinantys dirbti asmenys pateiktų jiems pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR). Dėl išrašo apie tai, jog priimamas į darbą asmuo nėra teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, į ĮKNR galėjo kreiptis ir darbdavys.
d. buvo priimti ir 2024 m. lapkričio 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais [3] (toliau – VTAPĮ pakeitimai). Jais buvo siekiama „efektyvinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir kito pobūdžio vaiko teisių pažeidimų“ ir užtikrinti VTAPĮ 30 straipsnio teisinio reguliavimo praktinį įgyvendinimą. [4] VTAPĮ pakeitimai buvo motyvuojami itin mažais asmenis tikrinančių darbdavių skaičiais, atsižvelgiant į tai, koks skaičius asmenų dirba tiesioginį darbą su vaikais. [5] Tuo tikslu buvo pakoreguota anksčiau galiojusi tvarka, paremta
pažymos iš ĮKNR gavimu), sukuriant naują patikros priemonę - teisėto darbo su vaikais kodą. Tuo pačiu, be pareigos darbdaviui ar paslaugų gavėjui patikrinti, jog darbui su vaikais priimamas asmuo nėra teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, buvo nustatyta papildoma pareiga asmeniui , norinčiam dirbti su vaiku, turėti ĮKNR duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, vaiko atstovams pagal įstatymą nustatyta teisė patikrinti ar su vaikais dirbantis asmuo tokį kodą turi (VTAPĮ 30 str. 7 d.) [6] , o VTAPĮ nurodytoms institucijoms pagal veiklos sritį (VTAPĮ 30 str. 13 d.) nustatyta pareiga periodiškai kontroliuoti
nurodytų reikalavimų vykdymą („<...> priežiūrą vykdanti institucija per sukurtą elektroninių paslaugų portalą galės užklausti Informatikos ir ryšio departamento informacijos ar atitinkamas darbdavys <...> tikrino savo darbuotojų <...> neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimus, kada tikrino, kiek kartų tikrino , taip pat, ar buvo darbdaviui siųsti pranešimai apie jo darbuotojų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo statuso pasikeitimus, jei buvo, ar jis perskaitė pranešimus. “). [7]
Taigi iš esmės buvo sukurta keturguba VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo kontrolės sistema, kurioje darbdavys kontroliuoja darbuotoją, darbuotojas kontroliuoja pats save, darbuotoją ir darbdavį kontroliuoja klientas (vaiko atstovai pagal įstatymą), o darbdavį ir darbuotojus kontroliuoja valstybės institucijos. Akivaizdu, jog sukurta sistema neatitinka protingumo kriterijų, o ja nustatomas teisinis reguliavimas ir iš jo kylantys reikalavimai yra neproporcingi.
Pastebėtina, jog viena iš vangaus VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo priežasčių buvo tai, jog už šios pareigos nevykdymą nei darbdaviams ar priimančioms organizacijoms, nei asmenims, ketinantiems dirbti su vaikais, administracinė atsakomybė ar kitokios sankcijos teisės aktuose nebuvo numatytos. Prie to galimai prisidėjo ir už VTAPĮ įgyvendinimo kontrolę atsakingų institucijų informacinio ir šviečiamojo darbo stoka. [8]
Kitaip tariant, užuot įtvirtinus efektyvesnę jau esamos sistemos kontrolę, buvo pasirinktas kelias įvesti naują, funkciniu požiūriu iš esmės analogišką pirmajai, priemonę, o pareiga patikrinti, jog darbui su vaikais priimamas asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus apkraunant kryžminėmis ir dubliuojančiomis pareigomis. Toks teisinis reguliavimas kuri Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu tik padidino ūkio subjektams reguliavimo naštą. [9]
Teisinis reguliavimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tą aplinkybę, jog pareigos įrodyti darbdaviui, jog nesi teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nustatymas asmeniui turi stigmatizuojantį poveikį. Dar daugiau, pasirinkta forma (teisėto darbo su vaikais QR kodas), atsižvelgiant į didelės visuomenės dalies neigiamas patirtis COVID-19 pandemijos metu susijusias su reikalavimu turėti skaitmeninį vakcinacijos pažymėjimą (taip vadinamą Galimybių pasą), turi papildomą atmetimo efektą. Pasirinkta tvarka kelia klausimų ir nekaltumo prezumpcijos taikymo požiūriu, nes pagal nustatytą teisinį reguliavimą daroma prielaida, jog asmuo yra teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nebent darbdaviui, paslaugos gavėjui ar vaiko atstovams pagal įstatymą įrodo, jog yra kitaip.
Atkreiptinas dėmesys, jog tiek priimant naujos redakcijos VTAPĮ, tiek vėlesniais VTAPĮ pakeitimais buvo siekiama įgyvendinti 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos, kurią Lietuva ratifikavo 2012 m. lapkričio 6 d. (toliau – Lansarotės konvencija) [10]
bei 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES (OL 2011 L 335, p. 1) dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva) nuostatas. Tiek Lansarotės konvencija, tiek Direktyva nustato reikalavimą nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti draudimą asmenims, nuteistiems už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus vykdyti profesinę veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais [11] [12] , tačiau nenustato privalomo šio draudimo įgyvendinimo būdo .
LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai įtvirtina teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, kurie reiškia, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pažymėtina, jog LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek priimdama VTAPĮ 30 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, tiek svarstydama teisinio reguliavimo įgyvendinimo tvarkos keitimą, neįvertino kitų galimų teisinio reguliavimo alternatyvų, neįvertino to, jog siekiamo tikslo galima pasiekti kitomis, paprastesnėmis, mažiau valstybės biudžeto lėšų reikalaujančiomis ir mažiau ūkio subjektus apsunkinančiomis priemonėmis, pvz. nustatant darbdaviams galimybę tiesiogiai gauti informaciją iš ĮKNR registro per automatizuotą prieigą arba kitu automatizuotu būdu. Užuot įstatyme įteisinus duomenų gavėjams, kuriems taikoma
VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyta pareigos įsitikinti, jog asmeniui nėra taikomi darbo su vaikais apribojimai, prieigą prie jau egzistuojančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, VTAPĮ ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais iš esmės buvo sukurtas naujas viešas kvazi -registras, kuriame dubliuojami duomenys [13] iš šiuo metu neviešo registro.
Be to, įstatyme jau egzistuojant darbdavio ar paslaugų gavėjo pareigai patikrinti ar darbui su vaikais priimamas asmuo nėra teistas už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, papildomos dubliuojančios pareigos asmeniui, norinčiam dirbti su vaiku, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, nustatymas vertintinas kaip perteklinis, būtinumo principo neatitinkantis teisinis reguliavimas. (VTAPĮ pakeitimų projektą rengusi institucija pripažįsta, jog pareiga turėti teisėto darbo su vaikais kodą yra darbdavio pareigą dubliuojanti, veidrodinė pareiga.) [14]
Pažymėtina ir tai, jog Lansarotės konvencija, tiek Direktyvoje įtvirtintas reikalauja nustatyti draudimą dirbti su vaikais tik asmenims, nuteistiems už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus , o tuo tarpu VTAPĮ nustatytas teisinis reguliavimas išplečia konvencijos ir direktyvos taikymo lauką, į asmenų, kuriems draudžiama dirbti su vaikais ratą ir asmenis, kurie teisti už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas nesusijusias su vaikais, taip pat asmenims, kurie yra padarę kitas tyčines sunkias ar labai sunkias nusikalstamas veikas. Kadangi VTAPĮ nustatytas teisinis reguliavimas draudimo dirbti su vaikais nesusieja su asmens teistumu ar jo išnykimu, svarstytina, ar minėtas teisinis reguliavimas žmogaus teisių ribojimo požiūriu yra būtinas ir proporcingas.
Taip pat pastebėtina, jog Lansarotės konvencija, tiek Direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su recidyvo , t.y. pakartotinio seksualinio pobūdžio nusikaltimo prieš vaikus padarymo, išvengimu, o ne su siekiu nubausti sunkią ar ypač sunkią nusikalstamą veiką padariusį asmenį atimant iš jo teisę verstis profesine veikla. Taigi, VTAPĮ 30 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis universalią pareigą visiems įstatyme įvardintose veiklos srityse dirbantiems asmenims turėti teisėto darbo su vaikais kodą, kyla iš ydingo konvencijoje ir direktyvoje nustatyto teisinio reguliavimo tikslų ir priemonių suvokimo. [15] Juo siekiama ne individualios, o bendrosios prevencijos tikslų, todėl toks teisinis reguliavimas svarstytinas tikslingumo požiūriu.
Atsižvelgiant į tai teikiami Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau ‒ VTAPĮ projektas), Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro Nr. XI-1503 1 IR 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau - IKNRĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), kurių tikslas – vadovaujantis LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies dalies 1,2 ir 5 punkte įtvirtintais teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, patikslinti asmenų, kuriems yra taikomi darbo su vaikais apribojimai, ratą; supaprastinti asmenų, kuriems taikomas draudimas dirbti su vaikais, patikros sistemą; taip pat šioje srityje atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo susijusio su reikalavimu asmenims turėti teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdaviui, priimančiai organizacijai, juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis
Kartu su VTAPĮ ir IKNRĮ projektais projektu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), kuriame tikslinamos ANK 72 straipsnyje nustatytų teisės normų dispozicijos. Siekiant pasiekti minėtus VTAPĮ ir IKNRĮ projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslus, numatomi šie Įstatymų projektų uždaviniai:
veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimo teisinį reguliavimą;
30 straipsnio 1 dal į taikomas draudimas dirbti su vaikais, ratą. 3.
Nustatyti darbdaviams, priimančioms organizacijoms, taip pat juridiniams asmenims, kurie pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, teisę gauti informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie asmenis, nuteistus už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai ar gyvybei.
instituciją nustatyti duomenų apie asmenis, ketinančius dirbti su vaikais, teikimo duomenų gavėjams apimtį, būdus ir tvarką.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo LR Seimo narys dr. Ignas Vėgėlė. Projektus parengė LR Seimo nario dr. Igno Vėgėlės patarėjas Ramūnas Aušrotas. tel. +370 61
, el. p.
teisiniai santykiai VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, neatsižvelgiant į tai, ar šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė yra susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais vaikais.
VTAPĮ 30 straipsnio 5 dalis nustato, jog darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja darbo su vaikais draudimas. VTAPĮ 30 straipsnio 6 dalis nustato, jog VTAPĮ 30 straipsnio
gavėjas įgyvendina patikrindamas ar su vaikais ketinantis dirbti asmuo turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. VTAPĮ 30 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, jog darbdavys, priimančioji organizacija ar paslaugų gavėjas periodiškai tikrina teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą.
VTAPĮ 30 straipsnio 7 dalis nustatyto vaiko atstovų pagal įstatymą teisę reikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų įrodymo, kad įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje su vaikais dirbantys asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, neatsižvelgiant nei į tai, kad VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato draudimas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, dirbti su vaikais, nei į tai, jog VTAPĮ 30 straipsnio 5 dalis įpareigoja darbdavį, priimančią organizaciją ar paslaugų gavėją įsitikinti, jog asmeniui negalioja darbo su vaikais draudimas, ir nepaisant to, kad už šios pareigos neatlikimą darbdaviui, priimančiajai organizacijai ar paslaugų gavėjui yra numatyta itin griežta administracinė atsakomybė.
IKNRĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – Registras) duomenys nėra vieši (atverti galima tik statistinius duomenų rinkinius). Tai reiškia, jog darbdavys, priimančioji organizacija ar paslaugų gavėjas, norėdamas įgyvendinti VTAPĮ 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą pareigą patikrinti, ar įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje su vaikais dirbantys asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, registro duomenimis naudotis negali.
iūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTAPĮ projekte siūloma: 1.
Nustatyti, jog VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas susijusias su vaikais yra taikomas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius ar smurtinius nusikaltimus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, išskyrus apysunkius nusikaltimus (toliau – smurtiniai nusikaltimai). 2.
Nustatyti, jog asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius ar smurtinius nusikaltimus, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose tik tuo atveju, jei jų darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė yra susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais vaikais.
asmeniui negalioja darbo su vaikais draudimas, įgyvendina tiesiogiai, remdamasis duomenimis, gautais iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
Pažymima, kad siekiant įgyvendinti VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbdavio pareigą pakanka suteikti jam prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro naudojantis automatizuota teistumo duomenų tikrinimo sistema.
darbuotojo, asmens, kuris užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi, verčiasi individualia veikla ar teikia paslaugas veidrodinę pareigą turėti galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. ĮNKR projekte siūloma: 1.
Papildyti Įstatymą nauju 6¹ straipsniu, nustatant, jog duomenų gavėjai, kuriems taikoma VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyta pareiga įsitikinti, jog asmeniui nėra taikomi darbo su vaikais apribojimai, turi teisę gauti informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie fizinius asmenis, nuteistus už nusikalstamas veikas, padarytas prieš vaikus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo srityje, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus), taip pat dėl smurtinių nusikaltimų.
nuteistus už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, taip pat už smurtinius nusikaltimus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro teikiama neatlygintinai.
nustatyti šių duomenų teikimo duomenų gavėjams būdus ir tvarką. ANK projektu siūloma:
normų dispoziciją, panaikinant administracinę atsakomybę darbuotojui, asmeniui, kuris užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi, verčiasi individualia veikla ar teikia paslaugas už darbo su vaikais kodo neturėjimą. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma .
korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės .
projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentui.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės.
atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms .
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendinant VTAPĮ projektu teikiamus siūlymus Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. turės: 1.1. Priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 1.2.
Panaikinti ar atitinkamai pakeisti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 5V-123 patvirtintą Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą 1.3. Panaikinti ar atitinkamai pakeisti teisės aktų, išvardintų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 30, 36, 363, 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, nuostatas.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poįstatyminių teisės aktų parengimui papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto ne reikės. Duomenų gavėjų, kuriems taikoma VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyta pareigos įsitikinti, jog asmeniui nėra taikomi darbo su vaikais apribojimai, prieigos prie jau egzistuojančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, sukūrimo kaštai priklausys nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pasirinkto duomenų teikimo šiems duomenų gavėjams būdo.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
negauta
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „ Eurovoc“ : „darbo su vaikais apribojimai“, „seksualiniai nusikaltimai“, „smurtiniai nusikaltimai“.
paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5a6c9100adc011e79d87b6f526384a70 [2]
d. priimtais Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais, draudimas dirbti su vaikais patikslintas, įtraukiant praktikos atlikimą, stažuotę ir paslaugų teikimą. [3] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 36-3, 36-4, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 straipsniu įstatymas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a03855a049a611efbdaea558de59136c [4] VTAPĮ pakeitimų Aiškinamasis raštas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8c21fee0fbb311eeaa63cf21c12b4657?jfwid=-owdr2j0ah [5]
VTAPĮ pakeitimų aiškinamajame rašte nurodoma, jog Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statistiniais duomenimis apie gautus prašymus / paklausimus dėl ĮKNR pažymos /išrašo išdavimo pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį už 2018–2021 metus, 2018 m. buvo gauta 1396, 2019 m. – 2859, 2020 m. – 2941, 2021 m. – 3697 prašymai. [6]
VTAPĮ 30 str. 7. D. : „Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.“ [7] Iš VTAPĮ pakeitimų aiškinamojo rašto: „Taip pat, elektroninių paslaugų portale siūloma įdiegti užklausimo paslaugą priežiūrą vykdančioms institucijai , t.y. priežiūrą vykdanti institucija
per sukurtą elektroninių paslaugų portalą galės užklausti Informatikos ir ryšio departamento informacijos ar atitinkamas darbdavys , priimančioji organizacija, juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tikrino savo darbuotojų , savanorių, asmenų atliekančių praktiką, besistažuojančių, teikiančių paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimus, kada tikrino, kiek kartų tikrino, taip pat, ar buvo darbdaviui siųsti pranešimai apie jo darbuotojų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo statuso pasikeitimus, jei buvo, ar jis perskaitė pranešimus .“ [8]
VTAPĮ pakeitimų aiškinamajame rašte pripažįstama, jog LR SADM pradėjus rengti VTAPĮ pakeitimus ir tuo tikslu vykdant tarpinstitucinius susitikimus bei darant paminimus visuomenei apie VTAPĮ 30 straipsnyje įtvirtintą ribojimą 2023 m. prašymų /paklausimų dėl ĮKNR pažymos išdavimo skaičius išaugo: „
, iš jų, fizinių asmenų prašymų – 4775, įstaigų prašymų – 7098). Pažymima, kad daugiausiai prašymų buvo pateikta 2023 m. spalio-gruodžio mėn. (šiuo laikotarpiu gauta 5193 prašymų, iš jų, fizinių asmenų – 999 ir įstaigų prašymų
LR EIMIN 2023-09- raštas Nr.(4.6-82Mr) LR SADM [10]
Lansarotės konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo vidaus teisės aktais, imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nustačius atitinkamas įdarbinimo sąlygas, kandidatais dirbti darbą, kai tenka nuolat bendrauti su vaikais, galėtų tapti tik tokie asmenys, kurie nebuvo teismo pripažinti kaltais už seksualinį vaikų išnaudojimą ar seksualinę prievartą prieš juos. Ši teisinė nuostata numato, kad siekiant išvengti pavojaus, kad vaikas gali patirti seksualinį smurtą, reikia imtis priemonių užtikrinti, kad asmenys, pripažinti kaltais padarę nusikaltimus arba asmenys, padarę nusikaltimus, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų vykdyti profesinės veiklos, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, nustatant, kad draudimas tokiam asmeniui yra taikomas neterminuotai.
[11] Lanserotės konvencijos 5 straipsnio (Su vaikais dirbančių asmenų įdarbinimas, mokymas ir informuotumo didinimas) 3 dalis. „Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo vidaus teisės aktais, imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nustačius atitinkamas įdarbinimo sąlygas kandidatais dirbti darbą, kai tenka nuolat bendrauti su vaikais, galėtų tapti tik tokie asmenys, kurie nebuvo teismo pripažinti kaltais už seksualinį vaikų išnaudojimą ar seksualinę prievartą prieš juos.“ [12] Direktyvos 10 straipsnis. Teisių atėmimas po nuosprendžių.
Siekdamos išvengti pavojaus, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad fiziniam asmeniui, kuris buvo nuteistas už bet kurią iš 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, galėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti bent profesinę veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. [13]
Iš VTAPĮ aiškinamojo rašto: „Asmeniui suformuotame neteisėto darbo su vaikais prevencijos kode siūloma užšifruoti tokius asmens duomenis, kaip vardą, pavardę, gimimo datą, kodo suformavimo datą, nurodyti, kad nėra duomenų apie asmens atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, ar asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“ [14]
Iš VTAPĮ pakeitimų Aiškinamojo rašto: „ Atitinkamai siūloma nustatyti ir kitos pusės (darbuotojo, asmens, kuris užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi, verčiasi individualia veikla ar teikia paslaugas) veidrodinę pareigą turėti galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. [15] Projekto derinimo Vyriausybėje stadijoje figūravo „neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo“ sąvoka, vėliau pakeista „teisėto darbo su vaikais kodu“.